- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-872-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- J. N., AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- E. L.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-465-674/2016 pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovams J. N., akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Raseinių vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. N. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ 2380,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300,00 Eur už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. ASIN-151208 parengimą, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. liepos mėn. 22 d. iš viršutiniame aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini) buvo užlietas E. L. butas esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimo metu daugiausia buvo sugadintos kambarių, vonios lubos, sienos ir grindys. Turto vertintojas UAB „Asistavita” patirtus nuostolius įvertino 2380,00 Eur. 2015 m. gruodžio mėnesį AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nustatė buto užliejimo faktą ir įvertino ieškovės patirtus nuostolius.
2. Atsakovė J. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydama, kad nei 2016-07-22, nei kada anksčiau nuo jų gyvenimo tame bute pradžios, ieškovės buto neapliejo. Ji nėra buto (duomenys neskelbtini) savininkė, nes buto savininkė yra atsakovės dukra J. N., turinti psichinę negalią.
3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015-12-03 apžiūrėtas butas ir surašytas defektinis aktas. Dėl praėjusio ilgo laiko buvo galima fiksuoti tik ieškovės buto būklę, tačiau nebuvo galimybės nustatyti galimo užpylimo priežasties ir laiko. Defektų atsiradimo laikas svarbu, nes, jų žiniomis, J. N. butą (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2014-05-13, draudimo sutartis sudaryta nuo 2015-07-22. Nenustačius patikimų užpylimo faktų, o atsakovei neigiant užpylimo faktą, buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką. Byloje nėra įrodymų apie užpylimo priežastį ir laiką, todėl mano, kad ieškovė neįrodė buto (duomenys neskelbtini), savininko neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Solidariai iš atsakovų J. N. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ priteisė ieškovės E. L. naudai 2380,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300,00 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą; priteisė iš atsakovų J. N. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovės E. L. naudai po 35,50 Eur žyminio mokesčio ir po 150,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą; priteisė iš atsakovų J. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ po 6,73 Eur teismo išlaidų valstybei; prašymo dėl J. N. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
5. Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. ASIN-1510208 teismas nustatė, kad patirti nuostoliai po buto užliejimo yra 2380,00 Eur. Iš tarnybų pateiktų pažymų teismas matė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), jokių gedimų nebuvo registruota, gaisro atvejų, kurių metu galimi sugadinimai, taip pat neregistruota. Padarytos žalos faktą butui (duomenys neskelbtini), įrodo pateikiamos nuotraukos ir atliktas turto vertinimas, kur užfiksuota pažeisti kambarių plotai ir buto remonto darbų kainos. Nustatyta, kad butas užlietas iš viršuje esančio buto. Teismas atsakovės J. N. neteisėtus veiksmus užliejimo atveju vertino kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė J. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ yra solidarūs atsakovai šioje byloje, nes J. N. atsakinga už žalą, padarytą apliejant butą, pagal įstatymą, o AB „Lietuvos draudimas“ atsakingas už žalą sutarties pagrindu, kadangi atsisakė sumokėti žalą, padarytą dėl jo klientės neteisėtų veiksmų.
7. Įvertinęs visas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, tai, kad šiuo atveju pareiga atlyginti žalą atsirado tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės pagrindais, teismas ieškinį tenkino solidariai iš atsakovų ieškovei priteisdamas 2380 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė J. N. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netyrė visų įrodymų, o esant prieštaravimams nepasiūlė ekspertizės dėl nuostolių nustatymo ir dėl namo konstrukcijos, nesiaiškino žalos atsiradimo aplinkybių, kaltės ir nuostolio dydžio, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl pažeidė procesines ir materialines teisės normas. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra neaiškus, prieštaringas, priimtas nutylint reikšmingas aplinkybes, pažeidžiant teisinio aiškumo reikalavimus ir pareigą nurodyti motyvus. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, apeliacinis skundas grindžiamas ir teismo šališkumu ir neobjektyvumu.
8.2. Apeliantės nuomone, atsakovė J. N. šioje byloje yra netinkama šalis, nes jos butas buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl visą žalos riziką draudėja sutartimi perkėlė draudikui.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9. 1. Byloje esanti UAB „Asistavita“ vertinimo ataskaita galėtų patvirtinti tik numatomus buto defektų ištaisymo kaštus (žalos dydį), tačiau tai nėra įrodymas, kuriuo būtų galima pagrįsti defektų atsiradimo priežastį ir laiką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent 2015-07-22 iš J. N. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas ieškovės butas. Priešingai, liudytoja L. M., O. J. pripažino, kad ieškovės butas buvo užpiltas dar 2013 metais ir po to jis nebuvo remontuotas. Todėl dėl buto užpylimo atsakovė J. N. nėra atsakinga, savo ruožtu negali būti atsakomybės ir AB „Lietuvos draudimas“.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. L. prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kaip viršuje esančių patalpų savininkės atsakovės nesugebėjimas naudotis savo turtu tiesiogiai susijęs su ieškovės patirta turtine žala. Atsakovė prieš užliejant ieškovės butą, vykdė stacionaraus buitinės technikos (skalbimo mašinos) įrenginio perjungimo iš virtuvės į vonios patalpas darbus. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad vanduo į ieškovės butą galėjo patekti dėl kitų priežasčių. Atsakovai suprasdami, kad būtent iš jų gali būti reikalaujama žalos atlyginimo, delsė ir nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti tikrąją priežastį ir nedelsiant po užliejimo užfiksuoti užliejimo šaltinį bei užliejimo pėdsakus.
10.2. Atsakovai pagrįstų argumentų, kad žalos dydis lokalinėje sąmatoje yra neteisingas, kad užliejimo padarinių likvidavimui reikalingų medžiagų ir darbų kainos per didelės, neįrodė, nepateikė savo sąmatos ar kitų lygiaverčių įrodymų žalos dydžiui paneigti.
10.3. Tai, kad atsakovė J. N. draudžiamojo įvykio metu 2015-07-22 buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“, nepanaikina atsakovės prievolės atlyginti žalą, nes ši atsakovės ir draudimo bendrovės prievolė yra solidari.
10.4. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovės butas buvo užlietas būtent 2013 metais, neteikė prašymo skirti ekspertizę užliejimo senumui nustatyti. Apeliantė J. N. dėl ekspertizių neskyrimo nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia teismui. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.
11. Atsiliepimu į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovė J. N. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti skundžiamą sprendimą ir žalą priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta, kad ieškovės butas buvo aplietas vandeniu 2015-07-22, nes pateiktoje UAB „Asistavita“ vertinimo ataskaitoje nurodytas tik padarytos žalos dydis. Kadangi nebuvo nustatytas net apytikslis apliejimo vandeniu įvykio laikas, teismas nepagrįstai nustatė, kad už žalą yra atsakinga būtent apeliantė, o ne buvęs buto savininkas.
11.2. Pažeisdamas CK 6.279 straipsnį, teismas nepagrįstai nustatė solidariąją atsakomybę apeliantei kartu su AB „Lietuvos draudimas“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, atlyginimą, taip pat proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žalos nustatymo priežasties ir momento
13. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti kitas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
14. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
15. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008).
16. Iš esmės abu apeliaciniai skundai grindžiami aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė defektų atsiradimo priežasties ir laiko, todėl teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Su tokia apeliantų dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka.
17. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, t. y. vertinant įrodymus galima remtis tikėtinumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
18. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareiga yra leistinais įrodymais įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Taigi, ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti aplinkybę, kad jos buto užpylimo židinys yra viršuje esantis apeliantės butas.
19. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015-07-22 iš viršutiniame aukšte esančio buto buvo užlietas jos butas. Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad ieškovei priklausančio buto esančio (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys yra viršuje esantis apeliantei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), ieškovė įrodinėjo šiais įrodymais: UAB „Asistavita“ nekilnojamojo turto vertinimo 2015-08-04 ataskaita Nr. ASIN-151208, kuri patvirtina šiuos ieškovės buto sugadinimus: sulietos kambario lubos – apie 14,68 kv. m., sienos – apie 38,35 kv. m., grindys – apie 14,68 kv. m., koridoriaus ir kambario (sujungti) lubos – apie 26,49 kv. m., sienos – apie 39,90 kv. m., kito kambario sienos – apie 21,20 kv. m. (1 t., 18-20, 134–154 b. l.; 2 t., 1–19 b. l.) bei liudytojų O. J. ir G. K. parodymais.
20. Vertindama atsakovų apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovės patalpos 2015-07-22 buvo užlietos būtent iš atsakovės J. N. buto, neįrodyta, kad ieškovės turtas sugadintas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo butas buvo užlietas vandeniu. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent ieškovės nurodomu metu, tai yra 2015-07-22, įvyko buto užliejimas. Antra, UAB ,,Raseinių vandenys“ duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini) dėl buvusios avarijos vandentiekio sistemoje laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-30 niekas nesikreipė, o nuo 2014-01-01 iki 2015-07-01 nėra fiksuota minimu adresu vandentiekio sistemų avarijų (1 t., 62, 2 t., b. l. 48). Trečia, nors byloje atsakovė yra nurodžiusi, kad 2015-07-16 meistras perkėlė skalbimo mašiną iš virtuvės į vonią, o 2015-07-20 kreipėsi į UAB „Raseinių vandenys“ dėl įvadinio ventilio pakeitimo (1 t., 31 b. l.), tačiau darbus atlikę meistrai T. D. ir V. L., kurie bylos nagrinėjimo metu apklausti kaip liudytojai, nepatirtino vandens iš atsakovės patalpų nutekėjimo fakto. Ketvirta, liudytoja O. J., kuri yra ieškovės motina, teismo posėdyje yra nurodžiusi, jog dukra nuo 2015-07-07 iki 2015-07-22 buvo grįžusi iš užsienio ir bute gyveno, 2015-07-22 vakare išskrido į Angliją ir butas tuo metu nebuvo aplietas. Penkta, skundžiamu teismo sprendimu padarytos žalos faktas ieškovės butui nustatytas tik remiantis UAB „Asistavita“ 2015-08-04 atliktu turto vertinimu, kuriame užfiksuoti tik užlietų kambarių plotai ir buto remonto darbų kaina, tačiau buto užliejimo padariniai nėra susieti su ieškovės 2015-07-22 nurodomu įvykiu.
21. Įvertinusi teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, kad 2015 m. liepos 22 d. įvykis buvo ieškovei priteistų 2380, 00 Eur nuostolių atsiradimo priežastis (faktinio priežastinio ryšio nebuvimas), todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų – priežastinio ryšio tarp prašomų atlyginti nuostolių (žalos) atsiradimo ir atsakovės J. N. neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6. 247 straipsnis).
22. Įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės grindžiami tik prielaidomis, byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovės buto patalpos buvo aplietos iš atsakovei J. N. priklausančio buto, byloje nenustatyti jokie neteisėti atsakovės J. N. veiksmai (neveikimas). Nesant šių duomenų, negalima teigti, kad atsakovė J. N. nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl pagrindo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę nėra. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ne pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, dėl ko netinkamai nustatė svarbias bylai išspręsti aplinkybes ir tai turėjo esminės įtakos, jog byla buvo išspręsta neteisingai. Nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje
24. Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nustatyta, jog atsakovė J. N. turėjo 456,05 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose: 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (1 t., 94 b. l.), 36,05 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2 t., 11 b. l.) ir 120 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (2 t. 32–33 b. l.). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžių už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Byloje nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ yra sumokėjusi 54 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., 17 b. l.). Patenkinus atsakovų apeliacinius skundus, iš ieškovės atsakovei J. N. priteistina 456,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, o AB „Lietuvos draudimas“ 54 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš ieškovės priteistinos 13,47 Eur pašto siuntimo išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 456,05 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir penkis euro cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,47 Eur (trylika eurų keturiasdešimt septynis euro cnt) teismo išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.