Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys, R. J., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos antstolės A. S. prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. vasario 26 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. J. nurodyta iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. nugriauti tvorą, pastatytą ant betoninio pamato, kuriame įbetonuoti metaliniai tvoros stulpai, tarp kurių sumontuoti metalinio sieto segmentai, pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (tvoros betoninio pamato aukštis per visą ilgį kinta nuo 0,2 m iki 0,8 m. aukščio, metalinių stulpų aukštis apie 1,2 m, metalinio sieto segmentų aukštis apie 1,3 m, tvoros ilgis apie 32,61 m, metalinių vartų aukštis kinta nuo 1,4 m iki 1,8 m, ilgis apie 7,68 m) ir sutvarkyti statybvietę bei apie įvykdymą informuoti inspekciją. 2021 m. balandžio 6 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino faktinius duomenis ir 2021 m. balandžio 7 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl buvo pateiktas antstolei, kuri 2021 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą, tačiau skolininkė R. J. antstolės nustatytu terminu duomenų apie privalomojo nurodymo vykdymą nepateikė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikus pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą 2021 m. rugpjūčio 19 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, tvora nenugriauta, todėl kreipėsi į antstolę, kuri 2021 m. rugpjūčio 30 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną valstybės naudai.

13. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1487-918/2022 antstolės A. S. pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintas iš dalies, R. J. skirta 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pradedant baudą skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto įpareigojimo įvykdymo valstybės naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16185-1099/2022 buvo leista taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį papildžiusiame 2020 m. liepos 20 d. potvarkyje numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti tvorą, pastatytą ant betoninio pamato, kuriame įbetonuoti metaliniai tvoros stulpai, tarp kurių sumontuoti metalinio sieto segmentai, pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tvoros betoninio pamato aukštis per visą ilgį kinta nuo 0,2 m iki 0,8 m aukščio, metalinių stulpų aukštis apie 1,2 m; metalinio sieto segmentų aukštis apie 1,3 m; tvoros ilgis apie 32,61 m, metalinių vartų aukštis kinta nuo 1,4 m iki 1,8 m aukščio, ilgis apie 7,68 m; tvoros ilgis užfiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamoje schemoje) ir sutvarkyti statybvietę skolininkės R. J. lėšomis (išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės).

14. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. sausio 26 d. Antstolė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog teismo sprendimas iki šio akto surašymo dienos taip pat nebuvo įvykdytas, todėl vėl kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną valstybės naudai.

15. Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė, nurodydamas, jog skolininkei jau yra paskirta bauda ir, skolininkei toliau nevykdant teismo sprendimo, suteikta teisė tai atlikti suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą.

16. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

17. Pažymėtina, kad skolininkui nevykdant teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, išieškotojui inicijavus priverstinį vykdymą, skolininkui gali būti taikoma ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta priemonė. CPK 771 straipsnio 6 dalis nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, nurodytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme nustatytus veiksmus.

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bauda pirmiausia atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?401?916/2016). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K?7-114-469/2022). Taigi teismo nutartis dėl baudos skolininkui skyrimo priimama išnagrinėjus individualias sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1487-918/2022 antstolės A. S. pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo tenkintas iš dalies ir R. J. buvo skirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti suinteresuoto asmens 2019 m. vasario 26 d. privalomąjį nurodymą pradedant baudą skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto įpareigojimo įvykdymo valstybės naudai. Apeliantė nurodo, kad skolininkei paskirta bauda buvo neefektyvi ir nepaskatino jos įvykdyti privalomąjį nurodymą. Pažymi, kad teismo procesinio sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Remiantis CPK 771 straipsnio 7 dalimi, baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme nustatytus veiksmus.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkė neįvykdė jai nustatytų įsipareigojimų, kuriems terminas yra suėjęs, ir nenustačius tam objektyvių ir pateisinančių priežasčių tenkintas antstolės prašymas ir taikytos sprendime nurodytos pasekmės – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-16185-1099/2022, leido taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį papildžiusiame 2020 m. liepos 20 d. potvarkyje numatytas pasekmes, t. y. leido pačiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę skolininkės R. J. lėšomis, išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės. Šis teismo sprendimas yra įstatymų nustatyta tvarkia nenuginčytas, įsiteisėjęs, todėl vykdytinas (CPK 18 straipsnis).

21. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad, pagal TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliantė turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininkus atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus. Apeliantė nurodo, kad, net ir leidus apeliantei nugriauti neteisėtus statinius, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingų asmenų pareiga įvykdyti teismo sprendimą.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog būtent Inspekcijai yra nustatyta pareiga užtikrinti vykdomų statybų priežiūrą tiek pradiniame statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo patikrinimo etape, tiek ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimo etape. Šios institucijos statybos valstybinės priežiūros paskirtis apima ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, t. y. pareigą organizuoti statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2022). Atsižvelgiant į tai, manytina, jog Inspekcijai kyla ne tik teisė, bet kartu ir pareiga vykdyti teismo sprendimą.

23. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra institucija, kuri atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (TPSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). TPSVPĮ 20 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (toliau – ir Nuostatai), 2 punkte nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Nuostatuose numatyta, kad, užtikrindama statinių statybos teisėtumą, Inspekcija organizuoja statybos sustabdymą, neteisėtos, savavališkos statybos padarinių šalinimą, statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą (Nuostatų 11.2.7 punktas).

24. Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punktas numato, kad teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją.

25. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16185-1099/2022, skolininkei neįvykdžius reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo leista taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį papildžiusiame 2020 m. liepos 20 d. potvarkyje numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti tvorą, pastatytą ant betoninio pamato, kuriame įbetonuoti metaliniai tvoros stulpai, tarp kurių sumontuoti metalinio sieto segmentai, pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tvoros betoninio pamato aukštis per visą ilgį kinta nuo 0,2 m iki 0,8 m aukščio, metalinių stulpų aukštis apie 1,2 m; metalinio sieto segmentų aukštis apie 1,3 m; tvoros ilgis apie 32,61 m, metalinių vartų aukštis kinta nuo 1,4 m iki 1,8 m aukščio, ilgis apie 7,68 m; tvoros ilgis užfiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamoje schemoje) ir sutvarkyti statybvietę skolininkės R. J. lėšomis (išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės). Reikšminga įvertini tai, kad Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros paskirtis apima ir pareigą organizuoti statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Taigi kliūčių įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra.

26. Vykdymo proceso tikslas yra užtikrinti greitą vykdytinų dokumentų įvykdymą ir kuo skubiau atkurti socialinę taiką, išlaikant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad, leidus Inspekcijai įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens (skolininkės) pareiga įvykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kartu svarbu įvertinti ir tai, kad išieškotoja byloje yra Inspekcija – valstybės institucija, jai teismo sprendimu yra suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą dėl tvoros nugriovimo, išieškant visas patirtas išlaidas iš skolininkės R. J., tačiau išieškotoja jo taip pat nevykdo, nenurodė argumentų, kad neturėjo objektyvios galimybės imtis pirmosios instancijos teismo nurodytų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, jog po to, kai R. J. buvo paskirta bauda, Inspekcija ketino pasinaudoti nustatyta teise nugriauti ginčo statinį ar buvo inicijuota viešųjų pirkimų procedūra, kurios pagrindu būtų ieškomas asmuo suteikiantis rangos paslaugą nugriauti statinį. Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šiuo nagrinėjamu atveju per laikotarpį po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties priėmimo išieškotoja Inspekcija, nesiekė pasinaudoti jai nustatyta teise nugriauti ginčo statinį, taip pat neveikė pakankamai aktyviai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas ir šis ginčas būtų iš esmės išspręstas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir duomenis apie vykdymo proceso eigą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir byloje susiklosčiusią situaciją, dėl to pagrįstai atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, nurodydamas, jog suinteresuotas asmuo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, realizavęs savo teisę prašyti leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius skolininkės lėšomis, įgijo ir pareigą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, dėl ko nėra pagrindo pakartotinai skirti R. J. baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė klausimui išspręsti aktualias CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.