Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė - Lietuvos, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - vedęs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2020-07-31 apie 09.48 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenis, vairavo automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

K. V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku išvakarėse pas draugą gėrė, vartojo gal 0.5 litrų degtinės, maždaug iki 1.30 val. nakties. Liepos 31 d., po 9 val. ryte važiavo namo į Vilnių, S. R. miestelį, sustabdė policijos pareigūnai. Gailisi dėl to. Žino kokios pasekmės. Prašys nutraukti bylą. Paaiškino, kad automobilis registruotas jo vardu, tačiau žmona važinėja ir sūnus pasiima kartais. Dabar žmona jau turi automobilį. Bandys pateikti automobilio vertę. Prašo kiek įmanoma minimalios bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Laiduotoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos vyras yra V. S.. Jie aptarė viską šeimoje, įsigilino į darbus ir į problemas. Kreipėsi į specialistus, padėjo surasti, kad būtų galima spręsti problemas. Padažnėjo susibūrimai šeimoje, ta tema prisimenama, kalbasi. Tikisi ir mano, jog V. S. gali susilaikyti nuo teisių pažeidimų bei nevartoti alkoholio, kažkokių nuosmukių ir klaidų nėra buvę. Mano, kad dėl alkoholio vartojimo neturi problemų V. S., taip nutiko, kad blogai susidėliojo su klientais, liko pas draugą, dirbo, galbūt nerviškai paveikė kažkas, sunku paaiškinti tą situaciją. Palaiko savo prašymą ir viską kas ten išdėstyta. Mananti, jog reikia V. S. labiau pasidalinti problemomis ir priimti viską, kas yra jam sakoma.

(duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, jog jis dirba Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos, mobiliosios kuopos vyr. patrulio pareigose. Pagal numatytą grafiką dirbo nuo 2020-07-31 07.00 val. iki 2020-07-31 19.00 val. Jam dirbant kartu su Vilniaus AVPK VTV MB vyr. patruliu E. M., pagal numatytas priemones, vairuotojų neblaivumui nustatyti (duomenys neskelbtini), apie 09.48 val. jis sustabdė automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam priėjus prie sustabdyto automobilio, jis automobilyje pamatė vieną asmenį, kuris sėdėjo už automobilio SEAT vairo. Vairuotojui atidarius langą, nuo jo burnos sklido alkoholio kvapas, įtarus, kad asmuo vairuoja neblaivus, vairuotojo buvo paprašyta pasitikrinti blaivumą, bekontakčiu alkotesteriu „Alcotest 7510 ARKB-0262“. Pirmuoju tikrinimo metu, t. y. 09.48 val., asmeniui buvo nustatytas 1.55 prom., neblaivumas. Tuomet, asmens buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš pateikto vairuotojo pažymėjimo, buvo nustatyta, kad automobilį SEAT vairavo pil. V. S.. Praėjus maždaug 20 min., vairuotojo buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą dar kartą, šis sutiko. Antruoju tikrinimo metu, t, y. 10.10 val., jam buvo nustatytas 1.55 prom. neblaivumas. Vairuotojas buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, jų neginčijo, su pažeidimu sutiko. Jo paklausus, prieš kiek laiko gėrė alkoholį, asmuo atsakė, kad vartojo alkoholį vakar. Automobilio vairuotojas V. S. 09.50 val., buvo sulaikytas ir vėliau pristatytas į Vilniaus AVPK OVS, t. y. (duomenys neskelbtini). Taip pat, atliekant automobilio apžiūrą, jokių alkoholio talpos butelių nepastebėjo. Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas, kuris automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į automobilių saugojimo aikštelę Eišiškių pl. 127 (b.l. 9).

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad V. S. alkotesteriu 2020-07-31 nustatytas 09.48 val. pirmu patikrinimu 1,55 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 10.10 val. nustatytas 1.55 promilės etilo alkoholio (b.l. 12).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas V. S. (b.l. 22-23).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio SEAT ALHAMBRA 2.0 TDI Reference vidutinė kaina su PVM 3880 Eur (b.l. 24).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kad apžiūrėta transporto priemonė - automobilis SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės (b.l. 16-20).

Kita byloje esančia medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b.l. 1-2); tarnybiniais pranešimais (b.l. 5-7); asmens duomenimis (b.l. 45-50).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, nurodytos aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo sutuoktinė J. S. pateikė prašymus atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės J. S. laidavimą. V. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka yra baustas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirbantis (vykdantis individualią veiklą). Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybiškas teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti V. S. pasitikėjimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. S. yra tinkama būti laiduotoja. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje neteista, 1 metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka. Teisiamojo posėdžio metu J. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, su juo yra šeimoje kalbėta apie neatsakingą poelgį, prašymu nurodžiusi, kad jie susituokę apie 30 metų, užauginę du, dabar jau pilnamečius ir savarankiškus, vaikus, todėl yra įsitikinusi, jog pažįstanti savo sutuoktinį, kurį apibūdina kaip atsakingą, darbštų, gebantį spręsti problemas, mokantį komunikuoti su žmonėmis. Taip pat paaiškino, kad šeimoje pergyvenama dėl šio atvejo, sutuoktinis pripažįsta savo klaidą, stengiasi daugiau bendrauti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad sutuoktinė gebėtų įtakoti kito asmens (šiuo atveju – sutuoktinio elgesį), jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J. S. yra teigiamai charakterizuojama dirbančioje įmonėje, kurioje užima vadovaujančias pareigas. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti ir tai, kad laidavimo institutas yra taikomas tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja, J. S. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti V. S. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie J. S. asmenybę, tiek jos bei V. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad J. S. turi galimybę daryti teigiamą įtaką V. S., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos J. S. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais Nr. 1A-365-209/2017; Nr. 1A-434-211/2017; Nr. 1A-409-209/2017; Nr. 1A-446-870/2018; Nr. 1A-731-935/2018.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,55 promilių girtumas, kad tokie V. S. veiksmai, t. y. vairavimas itin judriame kelyje kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad V. S. anksčiau nėra baustas už veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, neteistas. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020-07-31.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę - automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pačiam kaltininkui, todėl nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos J. S. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo, t. y. nuo 2020-07-31.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. ir laiduotojai J. S., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.