- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-1087-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06372-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,T. A. k.“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T. A. k.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T. A. k.“ prevencinio ieškinio atsakovui V. K. dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama uždrausti atsakovui V. K. lankytis ieškovei UAB „T. A. k.“ priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), artintis prie šių patalpų arčiau nei 50 metrų atstumu ir tiesiogiai bendrauti su šios įstaigos darbuotojais, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. K. nepranešus – uždrausti atsakovui lankytis ieškovei UAB „T. A. k.“ priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), artintis prie šių patalpų arčiau nei 50 metrų atstumu ir tiesiogiai bendrauti su šios įstaigos darbuotojais; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti net ir tuo atveju, jei būtų nustatyti ieškinio trūkumai, nelaukiant, kol bus jie bus pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T. A. k.“ prevencinį ieškinį atsakovui V. K. dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui; grąžino ieškovei 75 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismo vertinimu, pateiktas prevencinis ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, prevenciniu ieškiniu turi būti siekiama apginti daiktines teises nuo žalos padarymo ateityje. Nagrinėjamu atveju ieškovės ginamas objektas, kuriam gali kilti žala, nėra traktuojamas kaip daiktinė teisė. Teismas pažymėjo, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo. Ji nepreziumuojama. Šiuo atveju nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovui apsilankius ieškovės patalpose, atsirastų reali žala. Tai, kad atsakovas nepagarbaus pobūdžio žinutėmis susirašinėja su ieškovės darbuotoju, nevertintina kaip įrodymas realiai žalai atsirasti.
2.2. Reikalavimas, draudžiantis artintis prie ieškovės patalpų ar ieškovės darbuotojų, nesukurs teisinių pasekmių – prevencinio ieškinio tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimai, kurių patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, nelaikytini savarankiškais materialiaisiais reikalavimais, todėl jie nėra ieškinio dalykas.
2.3. Teismas pažymėjo, jog teismo sprendimo pagal ieškovės formuluojamą reikalavimą įvykdymas nebūtų galimas ir praktiškai neįgyvendinamas, o tai akivaizdžiai paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą ir sukeltų naujų ginčų, taigi teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, kaip pagrindinis civilinio proceso tikslas, nebūtų pasiektas.
2.4. Esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas atsisakė priimti ieškinį, remdamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ir grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui.
2.5. Teismas išaiškino, kad esant realiam grasinimui asmens sveikatai ar turtui, ieškovė turi teisę pasinaudoti kitais įstatymų numatytais savo teisinių gynimo būdais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės nurodytas objektas, kuriam gali kilti žala, negali būti laikomas daiktine teise. Teismas neatskleidžia to, ką, teismo vertinimu, ieškovė nurodo kaip objektą, kuriam gali kilti žala. Ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kad prevencinis ieškinys reiškiamas dėl egzistuojančios grėsmės ieškovės darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Nors šie objektai nėra daiktinės teisės, akivaizdu, kad, egzistuojant grėsmei asmenų gyvybei ir sveikatai, egzistuoja grėsmė ir šių asmenų turtui (rūbams, daiktams ir pan.). Be to, ieškinyje buvo nurodyta, jog atsakovas, telefoninių skambučių metu grasindamas sužaloti operaciją atlikusį gydytoją ir kitus ieškovo darbuotojus, žodžiu nurodė, kad į kliniką žada ateiti su granata ir viską susprogdinti. Akivaizdu, kad atlikus tokius veiksmus žala kiltų ne tik ieškovės darbuotojų sveikatai ar gyvybei, bet taip pat ir ieškovės turtui.
3.2. Tai, kad šis institutas įtvirtintas Civilinio kodekso 6.255 straipsnyje neabejotinai pagrindžia, kad šis teisių ir teisėtų interesų gynybos būdas gali būti naudojamas ne tik daiktinėms, bet ir neturtinėms teisėms ginti. Straipsnio dispozicijoje nėra nurodyta, kad žala privalo būti turtinė ar kitų sąlygų
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas nepagrindė realios žalos atsiradimo tikimybės, nes nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovui apsilankius ieškovės patalpose kiltų reali žala. Tokie pirmosios instancijos teismo išaiškinimai yra neteisingi ir prieštaraujantys teismų praktikai. Nors teismas atsakovo trumpąsias žinutes vertino tik kaip nepagarbias, tiek žinučių turinys, tiek paties atsakovo patvirtinimas pagrindžia ne tik nepagarbų elgesį, bet ir grasinimus sužaloti sveikatą ir sugadinti turtą.
Šalies argumentai
3.4. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo elektroninių laiškų negalima vertinti kaip grasinančių. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kad vien grasinimai yra pakankamas pagrindas spręsti, jog egzistuoja reali žalos atsiradimo tikimybė.
3.5. Be to, ieškovė atkreipia dėmesį, kad ieškovės darbuotojai kiekvieną dieną jaučia realią grėsmę, kuri trukdo susikaupti ir tinkamai atlikti savo profesines funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas negalėtų būti įgyvendintas priverstiniu būdu, todėl šalims nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą. Ieškovė nesutinka su tokia teismo pozicija. Reikšdama reikalavimą, ieškovė prašė pritaikyti konkretų civilinių teisių gynybos būdą, kuris yra įtvirtintas Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 3 punkte. Tai pagrindžia, kad ieškovės reikalavimas yra galimas. Civilinio proceso kodekso 763 straipsnyje numatyta, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su skyriuje nurodytomis išimtimis. Taigi ieškovės ieškinio reikalavimas yra galimas, ir yra vienintelė priemonė galinti apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus teismo procese. Priimtą teismo sprendimą bus galima įvykdyti, o jo vykdymą iš esmės turėtų užtikrinti pats atsakovas.
Šalies argumentai
3.7. Ieškovė nurodo, jog jau kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau atsakovo veiksmuose nebuvo įžvelgta nusikaltimo sudėties. Ieškovas pasinaudojo teise tokį sprendimą apskųsti, tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir baudžiamųjų ar administracinių sankcijų pritaikymas atsakovui gali užtrukti, todėl vienintelis efektyvus būdas, galintis padėti išvengti žalos, yra prevencinis ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos pareikštą ieškinį. Ieškinyje ieškovė suformulavo tokius reikalavimus: uždrausti atsakovui V. K. lankytis ieškovei UAB „T. A. k.“ priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), artintis prie šių patalpų arčiau nei 50 metrų atstumu ir tiesiogiai bendrauti su šios įstaigos darbuotojais, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. K. nepranešus – uždrausti atsakovui lankytis ieškovei UAB „T. A. k.“ priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), artintis prie šių patalpų arčiau nei 50 metrų atstumu ir tiesiogiai bendrauti su šios įstaigos darbuotojais; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti net ir tuo atveju, jei būtų nustatyti ieškinio trūkumai, nelaukiant, kol bus jie bus pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje suformuluotų reikalavimų pobūdį, pagrįstai ieškinį įvertino kaip prevencinį.
6. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala.
7. Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.
8. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį, prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, kurie gali sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Šie reikalavimai susiję su aplinkybėmis, dėl kurių realiai ir tiesiogiai gali būti kildinamas žalos atsiradimas. Tokios aplinkybės gali būti nepripažįstamos, jeigu veiksmais sukeliama grėsmė asmens teisėms, jų įgyvendinimui, bet neaišku, ar dėl to atsiras žalos arba nuostolių. Jeigu konkreti žala ar nuostoliai nenumatomi, o atliktų veiksmų ar sprendimų rezultatas būtų tik tam tikri suvaržymai, tai nebūtų įrodyta būtina prevencinio ieškinio sąlyga dėl galinčios būti ateityje žalos realumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
9. Keldamas prevencinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reali žalos tikimybė – tai tokie veiksmai, kurie yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai. Teismas realumo aplinkybes turi vertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tai yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo individualios bylos aplinkybių. Tai, kad ateityje atsakovo veiksmais gali būti padaryta žalos, nėra preziumuojama, bet turi būti įrodyta. Ieškovas turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus realus pavojus. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas, tenkinti ar ne prevencinį ieškinį, privalo įvertinti ir spręsti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar yra realus pavojus atsirasti realiai žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015).
10. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko) turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Konkretų savo teisių gynybos būdą renkasi pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Minėta, kad toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje (ieškinio pagrindas ir dalykas). Tokiu būdu įgyvendinamas dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.
11. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teises ginti pareikšdama prevencinį ieškinį – prašo uždrausti atsakovui V. K. lankytis ieškovei UAB „T. A. k.“ priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), artintis prie šių patalpų arčiau nei 50 metrų atstumu ir tiesiogiai bendrauti su šios įstaigos darbuotojais. Ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, jog atsakovas elektroniniuose laiškuose ir pokalbių telefonu metu grasina ieškovės darbuotojams, ne kartą yra nurodęs, kad ketina susidoroti su ieškovės darbuotojais, dėl nuolatinių grasinimų ieškovės darbuotojai jaučia grėsmę, pavojų ir nuolatinį nerimą.
13. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog prevenciniu ieškiniu turi būti siekiama apginti daiktines teises nuo žalos padarymo ateityje, o nagrinėjamu atveju ieškovės ginamas objektas, kuriam gali kilti žala, nėra traktuojamas kaip daiktinė teisė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog prevenciniu ieškiniu gali būti ginamos tik daiktinės teisės, pernelyg siauriai aiškina prevencinio ieškinio institutą. CK 6.255 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Tiek prevencinio ieškinio, tiek ir reikalavimo atlyginti žalą atveju ginami tie patys teisiniai gėriai (žala gali būti padaryta tiek daiktinėms, tiek ir asmeninėms neturtinėms teisėms). Tačiau prevencinio ieškinio atveju teisės pažeidimas dar nėra padarytas. Skiriasi šių gynimo būdų taikymo tikslas. Žalos atlyginimo būdu iš esmės siekiama kompensuoti patirtus nuostolius, tuo tarpu prevenciniu ieškiniu – apsaugoti teisę nuo pažeidimo. Be to, sutiktina su ieškove, jog šiuo atveju žala potencialiai gali kilti ir jos turtui.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog, atsakovui apsilankius ieškovės patalpose, galimas realios žalos padarymas. Reali žalos tikimybė – tai tokie veiksmai, kurie yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai. Teismas realumo aplinkybes turi vertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tai yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo individualios bylos aplinkybių. Tai, kad ateityje atsakovo veiksmais gali būti padaryta žalos, nėra preziumuojama, bet turi būti įrodyta. Ieškovas turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus realus pavojus. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas, tenkinti ar ne prevencinį ieškinį, privalo įvertinti ir spręsti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar yra realus pavojus atsirasti realiai žalai. Kadangi reali žalos tikimybė yra įrodinėta bylos proceso metu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje įvertino duomenų apie galimą realios žalos padarymą pakankamumą. Kaip jau minėta, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turėtų įvertinti išimtinai procesinio pobūdžio aplinkybes: patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog iš prevencinio ieškinio reikalavimo matyti, kad reikalavimas, draudžiantis artintis prie ieškovės patalpų ar ieškovės darbuotojų, nesukurs teisinių pasekmių, t. y. prevencinio ieškinio tenkinimas ar atmetimas ieškovei neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020, 49 punktas).
17. Teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su materialinio teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialinio teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
18. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog reikalavimas, draudžiantis artintis prie ieškovės patalpų ar ieškovės darbuotojų, nesukurs teisinių pasekmių, iš esmės asmens suinteresuotumą įvertino materialiojo teisinio pobūdžio motyvais. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reiškia prevencinį ieškinį, kurį grindžia galima grėsme jos turtui ir darbuotojų asmeninėms neturtinėms vertybėms, tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės ir įvertinus ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (taip pat ir, ar dėl atsakovo veiksmų egzistuoja realus pavojus žalai atsirasti), bus galima nuspręsti dėl ieškovės materialinio teisinio pobūdžio suinteresuotumo.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su teismo nutarties motyvais dėl sprendimo vykdytinumo, nes šie klausimai taip pat spręstini nagrinėjant bylą iš esmės.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
22. Nurodytu argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina. Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,T. A. k.“ prevencinio ieškinio atsakovui V. K. dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.