Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus 2024 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. SISP-ANR-N-17830-2024 (ROIK 24260094966) paliktas nepakeistas ir M. J. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) kontrolieriaus 2024 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR-N-17830-2024 M. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2024 m. lapkričio 16 d. 17.04 val. važiavo troleibusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp stotelių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) be bilieto ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 64 punkto reikalavimus. Kontrolės metu asmuo nepateikė jokio bilieto, nenuskaitoma Vilniečio kortelė. Institucijos 2024 m. lapkričio 16 d. nutarimu M. J. paskirta administracinė nuobauda – 30 EUR dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. sausio 5 d. buvo gauta M. J. pateikta jam priklausančios asmens tapatybės kortelės kopija.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, dėl to paduotas apeliacinis skundas nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.

7. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir siekė pateisinti nutarimą priėmusios Institucijos nepagrįstus / neteisėtus veiksmus / sprendimus, nes skundžiama nutartis pakankamai motyvuota, priimta vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma ir tinkamai taikant byloje aktualias teisės aktų nuostatas, juo labiau, nėra pagrindo pagrįstą ir motyvuotą apylinkės teismo poziciją laikyti šališka vien dėl to, kad ji nesutampa su apelianto pozicija. Nurodytina, kad vien tai, jog įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

9. ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Pagal ANK 569 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

11. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad M. J. 2024 m. lapkričio 16 d. 17.04 val. važiavo troleibusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp stotelių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio bilieto. Visgi, kaip viso proceso metu akcentavo apeliantas, du iš trijų troleibuse buvusių komposterių neveikė, dėl ko jis, turėdamas Vilniečio kortelę, negalėjo nuskaityti joje esančio bilieto, taigi, jo veiksmuose tyčios nėra. Kaip pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, iš M. J. pateiktų vaizdo įrašų, ištirtų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis, važiuodamas tuo pačiu troleibusu jau su kontrolieriais, iš tiesų keletą kartų dėjo kortelę prie komposterio, tačiau bilieto pažymėti nepavyko, komposteris nereagavo. Visgi, kontrolės metu kontrolieriams pabandžius aktyvuoti bilietą minėta M. J. Vilniečio kortele, ji suveikė ir bilietas buvo pažymėtas (to neneigia ir M. J.), todėl paneigtini argumentai, jog apeliantui vykstant minėtu viešuoju transportu, komposteris buvo neaktyvus. Nors šiame kontekste apeliaciniame skunde M. J. akcentuoja, kad spaudoje yra nuolat rašomi straipsniai, jog viešajame transporte įrengti komposteriai neveikia, tačiau nagrinėjamu atveju apelianto nurodomi atvejai aptariamai situacijai yra pernelyg abstraktūs. Administracinio nusižengimo byloje yra Institucijos 2024 m. lapkričio 16 d. pranešimas, kad kontrolės vykdymo metu, kai buvo nustatytas apelianto pažeidimas, daugiau fiksuotų pažeidimų nustatyta nebuvo, t. y. kiti maršruto keleiviai su M. J. nurodyta problema nesusidūrė, skundų iš kitų keleivių nėra gauta (b. l. 21). Todėl vertinti, kad M. J. cituojami straipsniai paneigia jo kaltę padarius aptariamą administracinį nusižengimą, nėra pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama keleivių kontrolės pradžios ir pabaigos nuostatų aiškinimui, kurių, M. J. įsitikinimu, šiuo atveju buvo nesilaikyta. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keleivių kontrolės pradžią nusakančiomis nuostatomis, pradžia nėra laikoma momentu kai viešojo transporto priemonė sustoja stotelėje ar kontrolierius prieina prie keleivio ir patikrina bilietą. Kaip nurodoma Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, komposteriai blokuojami automatiškai kontrolieriaus įrenginyje pradėjus kontrolę – tai atitinka Taisyklių 4.6 punkte numatytą kontrolės pradžią, o kontrolės pabaigai fiksuoti būtinas ne tik komposterio atblokavimas, bet ir kontrolės darbuotojo pabaigos fiksavimas specialiose patikros priemonėse. Todėl vien aplinkybė, kad kontrolės darbuotojams sėkmingai pažymėjus M. J. Vilniečio kortelę, komposteriai jau buvo atblokuoti, nešalina fakto, jog apeliantas važiavo viešuoju transportu iki kontrolės pradžios bilieto neįsigijęs. Kartu pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas neneigė, jog Vilniečio kortelė kartais veikia, kartais neveikia, visgi, administracinio nusižengimo padarymo dieną nepavykus dviejuose iš trijų viešajame transporte buvusių komposterių pažymėti bilieto, apie tai troleibuso vairuotojo neinformavo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad M. J. aktyvių veiksmų iki kontrolės pradžios, siekiant pažymėti bilietą bei informuoti atsakingą asmenį apie susidariusią situaciją nesiėmė.

14. Nors apeliantas laikosi pozicijos, kad kitų galimybių įsigyti bilietą jis neturėjo, tačiau, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pats M. J. nurodė kartu su savimi tądien turėjęs ir kitą Vilniečio kortelę, kurioje buvusį bilietą sėkmingai aktyvavo grįždamas viešuoju transportu, ką patvirtina ir apelianto pateiktas vienas iš vaizdo įrašų. Nežiūrint į tai, šios kortelės M. J. aptariamu atveju nepanaudojo. Skundą nagrinėjančio teismo apelianto akcentuotos aplinkybės, kad jis nežinojo apie turimą dar vieną kortelę, neįtikina, be kita ko, nepaneigia ir jo kaltės padarius administracinį nusižengimą.

15. Apeliantas, naudodamasis viešuoju transportu, turėjo pareigą turėti galiojantį viešojo transporto bilietą ir jį pažymėti, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje. Nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo, apeliantas pažeidė savo, kaip viešojo transporto keleivio pareigas ir turi prisiimti atsakomybę už nusižengimą bei iš to sekančias neigiamas pasekmes.

16. Nors M. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo aplinkybes, kurių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neminėjo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis yra neteisėta, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių įrašus bei susipažinęs su teismo posėdžių protokolais, nustatė, kad M. J. akcentuojamos neva jo nepasakytos frazės iš tiesų buvo pasakytos. Tai yra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog „<...> kontrolės darbuotojai iškvietė policiją į tašką A, kur turėtų policija atvažiuoti, o dabar su manim važiuojam per visą Vilnių iki (duomenys neskelbtini) <...>“ (garso įrašo 9 minutė) bei „<...> teko matyti vieną atvejį, kai kontrolierius laksto po visus autobusus ir paskui jį bėgioja (duomenys neskelbtini) (garso įrašo 19 minutė). Atsižvelgiant į tai, šie M. J. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su Institucijos kontrolierių (ne)teisėtais veiksmais, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, juolab, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad jų veiksmai kontrolės metu būtų pripažinti neteisėtais. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Tuo tarpu dėl M. J. ginčijamų aplinkybių dėl netinkamo administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nurodytina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020 ir kt.).

18. Nors, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, tiek Institucijos protokole, o taip pat Institucijos nutarime bei pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas klaidingas jam inkriminuojamų taisyklių pavadinimas, t. y. kaltinime nurodytais apelianto veiksmais buvo pažeistas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 64 punkto reikalavimas, tačiau tai nėra pagrindas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, reikšminga yra tai, jog tiek Institucijos teikiami paaiškinimai, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, motyvai ir vertintos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju buvo vertintos, taikytos ir aiškintos būtent Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių“ nuostatos, todėl netikslus norminio akto pavadinimas yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris, vadovaujantis ANK 638 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, taisytinas apeliacinės instancijos teisme. Toks rašymo apsirikimas, įvertinus ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinio skundo argumentus, nedaro įtakos apelianto teisinei padėčiai, nes toks rašymo apsirikimas neapsunkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybės suvokti inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybių. Atitinkamai pasisakytina ir dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 16 d. protokole Nr. SISP-ANR_P-25077-2024 neteisingai nurodyto M. J. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės numerio. Vilniaus apygardos teismui 2026 m. sausio 5 d. apeliantas pateikė jam priklausančios asmens tapatybės kortelės kopiją, iš kurios matyti, kad M. J. priklausančios asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, šis rašymo apsirikimas taip pat ištaisytinas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisingai nurodytas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės numeris nesudaro pagrindo vertinti, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta nepagrįstai, nes pats M. J. neneigia, kad tai būtent jis 2024 m. lapkričio 16 d. 17.04 val. važiavo troleibusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp stotelių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), be to, teisingai buvo nurodyti kiti apeliantą identifikuojantys duomenys – gimimo data, gyvenamoji vieta. Kartu pažymėtina, kad Institucijos minimame protokole nurodomos aplinkybės, jog kontrolės metu asmuo nepateikė jokio bilieto ir yra nenuskaitoma Vilniečio kortelė, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, nevertintinos kaip prieštaringos, nes M. J. nubaustas už važiavimą be bilieto, o detalesnės, apelianto akcentuojamos, aplinkybės nurodomos kaip papildomai nustatyti duomenys, susiję su pažeidimu. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad procesiniuose sprendimuose neteisingai nurodyti duomenys – nusižengimo padarymo vieta, tikslus adresas, koordinatės, data, laikas, šioje nutartyje aptartų duomenų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir administracinės nuobaudos skyrimo pažeidimų. ANK 446 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 16 EUR iki 30 EUR. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl M. J. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis (apie jo administracinius baustumus) bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, M. J. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta 30 EUR dydžio bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pagrindo mažinti M. J. skirtą baudą nėra.

20. Be kita ko, nors apeliaciniu skundu prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. naudai priteisti 6 EUR patirtų išlaidų, tačiau netenkinus apeliacinio skundo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti prašymą iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ M. J. naudai priteisti 6 EUR patirtoms išlaidoms atlyginti. Todėl šis apeliaciniame skunde pateiktas prašymas atmestinas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2024 m. lapkričio 16 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SISP-ANR_P-25077-2024 (ROIK 24260094966) padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir nurodyti, kad M. J. asmens tapatybės kortelės numeris yra (duomenys neskelbtini).

Ištaisyti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2024 m. lapkričio 16 d. nutarime Nr. SISP-ANR-N-17830-2024 (ROIK 24260094966) ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2024 m. lapkričio 16 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SISP-ANR_P-25077-2024 (ROIK 24260094966) padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir nurodyti, jog M. J. padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje, pažeidė 2022 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1508 patvirtintų Keleivio ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių 64 punkto reikalavimus.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.