Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1975-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-11
Bylos Nr.: e2A-1975-934/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36449-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.16.10Lizingas

Civilinė byla Nr. e2A-1975-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36449-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.16.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Citadelė faktoringas ir lizingas‘‘ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Citadelė faktoringas ir lizingas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 3038,18 Eur pradelstų įmokų, 869,90 Eur delspinigių nuo pradelstų įmokų, 777,94 Eur nuo likutinės vertės, 1585,20 Eur pardavimo nuostolį, 2440 Eur vilkikų diagnostikos, vertinimo išlaidų bei komisinių už pardavimą, viso 8711,22 Eur, bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 1-4).

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „Truckaida“ 2017-02-13 buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 201702F-136, o 2017-11-23 lizingo sutartis Nr. 201711F-1236. Lizingo sutartimi Nr. 1 lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą – vilkiką DAF XF 460 FT EURO 6 (toliau – Turtas Nr. 1), o lizingo sutartimi Nr. 2 – už vilkiką DAF XF 460 SSC (toliau – Turtas Nr. 2). Ieškovė perdavė vilkikus lizingo gavėjui valdyti ir naudotis lizingo sutarčių sąlygomis ir įsipareigojo, lizingo gavėjui įvykdžius visas sutarčių sąlygas, perleisti vilkikus jo nuosavybėn. Tarp ieškovės ir A. K. 2017-02-13 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/07-17-87, kuria atsakovas laidavo už lizingo gavėjo lizingo sutartimi Nr. 1 prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą, o 2017-11-23 – laidavimo sutartis Nr. LS/201711 F-1236-1, kuria atsakovas laidavo už lizingo gavėjo lizingo sutartimi Nr. 2 prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą. Laidavimo sutarčių 2.1 punkte laiduotojas neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti ieškovei visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Lizingo gavėjas ir atsakovas savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis vykdė netinkamai: vėlavo mokėti mėnesines įmokas, nors ieškovė primindavo apie įsiskolinimus. Atsakovas, nesilaikydamas laidavimo sutarčių 2.1., 3.1.4. ir 4.1. punktų reikalavimų, neįvykdė įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis ir nesumokėjo lizingo gavėjo, už kurio įsipareigojimų įvykdymą laidavo ieškovei, įsiskolinimo. Kadangi lizingo gavėjas vėlavo mokėti lizingo įmokas, ieškovė, nuo įmokų mokėjimo terminų praėjus daugiau nei 30 dienų, remdamasi lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.2.4. punktu, 2019-07-09 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis bei pareikalavo lizingo gavėją bei atsakovą sumokėti visus lizingo sutarčių nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus, o ieškovei realizavus turtą – padengti skirtumą tarp realizuoto turto ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal lizingo sutarčių mokėjimo grafikus. Nors lizingo sutartys buvo nutrauktos 2019-07-09, tačiau Turtą Nr. 1 ieškovė atsiėmė tik 2019-07-22, o Turtą Nr. 2-2019-07-15. Turto Nr. 1 likutinė vertė lizingo sutarties nutraukimo dieną buvo 28 110,44 Eur, todėl už laiku negrąžintą turtą ieškovas priskaičiavo 618,43 Eur delspinigių. Turto Nr. 2 likutinė vertė lizingo sutarties nutraukimo dieną buvo 32 168,09 Eur, todėl už laiku negrąžintą turtą susidarė 159,51 Eur delspinigių. Ieškovė, atsiėmusi Turtą Nr. 1, dėl jo realizavimo kreipėsi į UAB „TDS Group“, kuri pardavė turtą už 23 900,00 Eur. Po pardavimo liko 668,23 Eur, ieškovė šią sumą panaudojo dalies lizingo gavėjo pradelstų įmokų pagal lizingo sutartį Nr. 1 padengimui. Ieškovė, atsiėmęs Turtą Nr. 2, dėl jo realizavimo kreipėsi į UAB „TDS Group“, kuri pardavė turtą už 25 000,00 Eur. Likęs nepadengtas skirtumas tarp Turto Nr. 2 likutinės vertės bei Turto Nr. 2 pardavimo kainos, kurį lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.5.3. punkto pagrindu privalo padengti atsakovas, sudaro 1 585,20 Eur. Vilkikų realizavimo paslaugas ieškovei suteikė UAB „TDS Group“, paslaugos kainavo 1 956,00 Eur. UAB „TDS Group“ taip pat atliko vilkikų diagnostiką, už kurią buvo sumokėta 193,60 Eur, be to, ieškovė kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ dėl vilkikų rinkos vertės nustatymo, vertinimo išlaidos sudarė 290,40 Eur. Tad bendra atsakovo įsiskolinimo ieškovei suma yra 8 711,22 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b. l. 45-48). Nurodė, kad pagal turto priėmimo perdavimo aktą Nr. PPA20190722/223 matyti, kad UAB „Truckaida“ perdavė UAB „TDS Group“ transporto priemonę – DAF XF 105.460. Šiame akte nurodyta, kad pirkėjas apžiūrėjo transporto priemonę ir pretenzijų dėl jos būklės ir komplektacijos neturi. Pagal turto priėmimo perdavimo aktą Nr. PPAP20190715/553 matyti, kad UAB „Truckaida“ perdavė UAB „TDS Group“ transporto priemonę – DAF XF 105.460. Šiame akte nurodyta, kad pirkėjas apžiūrėjo transporto priemonę ir pretenzijų dėl jos būklės ir komplektacijos neturi. Taigi, lizingo gavėjas UAB „Truckaida“ operatyviai, tai yra 2019-07-15 ir 2019-07-22, lizingo sutarčių dalykus (transporto priemones) grąžino. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomais priteisti 618,43 Eur delspinigiais bei 159,51 Eur delspinigiais dėl esą pažeisto Lizingo sutarčių 12.5.2 punkto. Ieškovė nepateikė duomenų, kada ji įteikė UAB „Truckaida“ ir atsakovui raštą „Dėl sutarčių nutraukimo“, datuotą 2019-07-02 data. Lizingo sutarčių punkte tokio pobūdžio turtui, koks yra lizingo sutarčių dalykas, yra nustatytas 2 savaičių grąžinimo terminas. Turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas nurodo lizingo davėjas, šiuo atveju ieškovė, o pirmiau minėtuose turto priėmimo perdavimo aktuose nėra jokios žymos, kad UAB „Truckaida“ nors kiek būtų pažeidusi lizingo sutartis bei vėlavusi grąžinti transporto priemones. Transporto priemonės buvo grąžintos tiksliai nurodytu ieškovės laiku, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo pirmiau minėtų delspinigių. Delspinigių dydis sudaro net 72 proc. metinių palūkanų, tai akivaizdžiai neprotingos bei nesąžiningos netesybos, o ieškovas iš viso neįrodė, kad būtų patyręs realius nuostolius dėl tariamo vėlavimo grąžinti transporto priemones. Lizingo davėjas turi pareigą stengtis parduoti turtą už maksimalią kainą, tai šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad tokios pastangos buvo dėtos ir transporto priemonių parduoti didesne kaina nebuvo galima. Minėtuose aktuose nebuvo nustatytos transporto priemonių vertės, tačiau, kaip matyti iš šių aktų, UAB „Truckaida“ grąžintos transporto priemonės neturėjo jokių trūkumų, ką patvirtino ir jų pirkėjas. Ieškovė nurodo, kad siekdamas išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl vilkikų kainos, už kurią jie bus parduodami/parduoti, jis kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ dėl vilkikų rinkos vertės nustatymo, tačiau ieškovė nenurodė, nei kiek turto vertintojas įvertino kiekvieną iš vilkikų, nei pateikė vilkikų, kaip turto, rinkos vertės nustatymo ataskaitų. Ieškovė nurodo, kad Turtą Nr. 1 pardavė už 23 900,00 Eur, Turtą Nr. 2 pardavė už 25 000,00 Eur, tačiau tokias aplinkybes įrodančių dokumentų nepateikė. Nepagrįstai ieškovė reikalauja iš atsakovo ir 2 440,00 Eur vilkikų diagnostikos, vertinimo išlaidų bei komisinių už pardavimą. Lizingo sutartys jau buvo nutrauktos, lizingo sutarčių dalykas grąžintas, todėl ieškovės išoriniai santykiai su kitais asmenimis bei dėl to patiriamos išlaidos negali būti atliekami atsakovo sąskaita. Ieškovės, kaip lizingo davėjos nuostoliai, turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką, o jam lizingo dalykas buvo grąžintas. Jokių realių nuostolių ieškovė susigrąžindama transporto priemones negalėjo patirti ir nepatyrė, o UAB „Truckaida“ grąžinimo metu transporto priemonių vertė buvo gerokai didesnė, negu likusi ieškovei nepadengta įsipareigojimo suma. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad pagal Turto priėmimo-perdavimo aktus kaip pirkėjas nurodytas UAB „TDS Group“, todėl komisinis už pardavimą šiai bendrovei jai pačiai esant transporto priemonių pirkėju yra aiškiai nelogiškas bei nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, tad prašė taikyti ieškinio senatį delspinigiams dėl pradelstų įmokų. Pabrėžė, kad delspinigių nuo pradelstų įmokų dydis sudaro net 72 proc. metinių palūkanų, tokio dydžio delspinigiai yra akivaizdžia neprotingi bei nesąžiningi, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl realių nuostolių UAB „Truckaida“ vėluojant po kelias dienas sumokėti eilines lizingo įmokas.

4. Dubliku ieškovė papildomai paaiškino, kad atsiliepime nurodoma, jog iš ieškinio atsakovui nėra aišku, kada lizingo gavėjui ir atsakovui buvo įteiktas 2019-07-02 raštas, kuriuo ieškovė informavo juos apie lizingo sutarčių nutraukimą (b. l. 51-54). Pažymėjo, kad raštas lizingo gavėjui buvo įteiktas tą pačią dieną lizingo sutartyse nurodytu elektroninio pašto adresu uab.truckaida@gmail.com, taip pat išsiųstas atsakovui ir lizingo gavėjui registruotu paštu. Raštu lizingo gavėjas ir atsakovas buvo informuoti, jog lizingo sutartys bus nutrauktos 2019-07-09, taip pat nurodyta, kad per 3 kalendorines dienas po sutarčių nutraukimo atsakovas ir lizingo gavėjas privalo grąžinti vilkikus ieškovei. Ieškovė nesutiko su teiginiu, neva vilkikams buvo nustatytas dvejų savaičių grąžinimo terminas – kaip matyti iš lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.5.2. punkto nuostatų, dviejų savaičių turto grąžinimo terminas buvo numatytas sudėtingai demontuojamai ir transportuojamai įrangai. Vilkikai yra ne įranga, o savo eiga judančios transporto priemonės, todėl lizingo gavėjui neturėjo kilti jokių problemų jų grąžinimui. Delspinigių dydis (0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) buvo numatytas minėtame Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.5.2. punkte, su kuriuo lizingo gavėjas sutiko, pasirašydamas lizingo sutartis. Nepaisant to, kad buvo laiku ir tinkamai informuoti apie pareigą grąžinti lizinguojamą turtą atsakovas ir lizingo gavėjas negrąžino vilkikų laiku ir toliau jais naudojosi, kas lėmė didesnį vilkikų nusidėvėjimą, todėl atsakovas privalo padengti visus šiuo pagrindu priskaičiuotus delspinigius, atitinkančius ieškovės patirtus nuostolius dėl neteisėto vilkikų naudojimo. Pabrėžė, kad iš vilkikų vertinimo dokumentų matyti, kad Turtas Nr. 1 buvo įvertintas 23 400,00 Eur, o Turtas Nr. 2 – 18 500,00 Eur. Atsakovas nepateikia jokių argumentų ar dokumentų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl per mažos vilkikų pardavimo kainos. Ieškovė nesutiko su pozicija, kad vilkikai neturėjo jokių trūkumų, nes tai patvirtino jų pirkėjas priėmimo-perdavimo aktuose. Kaip matyti iš priėmimo-perdavimo aktų, juose nenurodytos pasirašymo datos, o Turtą Nr. 1 priimančiu asmeniu nurodomas ne UAB „TDS Group“, bet pats atsakovas. Pažymėtina, kad vilkikų priėmimo – perdavimo metu jie vizualiai matomų trūkumų neturėjo, be to, į aikštelę atvyko savo eiga, todėl nuodugni jų apžiūra iškart nebuvo daroma, vilkikų defektai paaiškėjo tik po kelių dienų, kai ieškovė kreipėsi dėl jų rinkos vertės nustatymo į profesionalius turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, kurie atkreipė dėmesį į vilkikų borto kompiuterių rodomas klaidas, tad vertintojai nurodė, jog būtina atlikti vilkikų defektaciją, leisiančią įvertinti galimas remonto išlaidas, kadangi be jos negalėjo atlikti profesionalaus vilkikų vertinimo. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas parduoti vilkikus kuo brangiau, siūlė juos įvairioms transporto priemonių prekyba užsiimančioms įmonėms, tačiau pačiai ieškovei vilkikų parduoti nepavyko. Pažymėjo, kad informacija apie turto vertinimą bei nustatytas vilkikų pardavimo kainas buvo siųsta lizingo gavėjui elektroniniu paštu, bet jis į minėtus laiškus nereagavo, jokių pasiūlymų ieškovui dėl vilkikų įsigijimo nepateikė. Po lizingo sutarčių nutraukimo neaktyvus buvo ir atsakovas, kuris taip pat visiškai nesidomėjo vilkikų pardavimo procesais. Pažymėjo, kad nors priėmimo-perdavimo aktuose bei pirkimo – pardavimo sutartyse pirkėju nurodyta UAB ,,TDS Group‘‘, ji tik tarpininkavo ieškovei pirkėjų suradimo ir vilkikų pardavimo procese. Lizingo gavėjo ir atsakovo pareiga atlyginti ieškovui vilkikų vertinimo ir defektacijos (diagnostikos) išlaidas bei komisinius už pardavimą yra įtvirtinta Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1.12. punkto nuostatose.

5. Tripliku atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovė nevertina lizingo sutarčių sąlygos, jog turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas nurodo lizingo gavėjas. Ieškovo minimame 2019-07-02 rašte tokių privalomų duomenų nėra nurodyta. Ieškovės nurodymas grąžinti lizinguojamą turtą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ neatitiko faktinio ieškovės nurodymo – kad lizinguojamas turtas būtų faktiškai perduotas net ne ieškovei, tai įrodo ir turto priėmimo perdavimo aktų turinys, kur nėra jokių žymų, jog atsakovas būtų vėlavęs grąžinti lizinguojamą turtą (b. l. 57-60). Transporto priemonės buvo grąžintos tiksliai ieškovės nurodytu laiku, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo delspinigių dėl neva ne laiku grąžinto lizinguojamo turto. Ieškovė, kaip pati nurodo dublike, turėjo atsakovo elektroninį paštą, taigi, nedelsiant galėjo reikšti atsakovui pretenzijas tuo atveju, jei atsakovas būtų vėlavęs grąžinti lizinguojamą turtą, tačiau tokių ieškovės pretenzijų byloje nėra, kas tik papildomai patvirtina, jog atsakovas lizinguojamą turtą grąžino ieškovo nurodytoje vietoje bei nurodytu laiku, nepažeisdamas pirmiau minėtų lizingo sutarčių sąlygų. Pažymėjo, kad ieškovė turto vertinimo ataskaitas turėjo jau 2019 m. liepos pabaigoje, taigi, jas turėjo ir ieškinio paruošimo ir teikimo teismui metu, tačiau jų teismui sąmoningai su ieškiniu neteikė, kadangi jose įtvirtinti duomenys patvirtina aiškiai nesąžiningą ieškovės elgesį atsakovo atžvilgiu jam reiškiant piniginius reikalavimus. Nurodė, kad kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2190762 nurodyta, kad transporto priemonės DAF XF460FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota vidutinė automobilio rinkos vertė 27 520,00 Eur, padangų nusidėvėjimas ją sumažina 120,00 Eur, o net 4 030,00 Eur atimama iš vidutinės automobilio rinkos kainos tik 2019-07-31 defektavimo akto pagrindu. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2190733 nurodyta, kad transporto priemonės DAF XF460FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota vidutinė automobilio rinkos vertė 32 480,00 Eur, o net 1 4420,00 Eur atimama iš vidutinės automobilio rinkos kainos tik 2019-07-23 defektavimo akto pagrindu. Defektavimo aktai sudaryti UAB „TDS group“, tai yra to asmens, kuris buvo tiesiogiai suinteresuotas, kad pirmiau minėtų transportų priemonių rinkos vertė būtų nustatyta kaip galima mažesnė, nes jis pagal 2019-09-10 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 07-19-64 ir 2019-09-12 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 07-19-66 nusipirko iš ieškovės šias transporto priemones. Ieškovė nurodo, kad vilkikai atvyko savo eiga, todėl nuodugni jų apžiūra iškart nebuvo daroma, tačiau atsakovas nurodo, jog nėra aišku, iš kur ieškovas sprendžia, kad UAB „TDS Group“ neatliko nuodugnios transporto priemonių apžiūros, be to, tokia ieškovės prielaida prieštarauja rašytiniams įrodymams – turto priėmimo perdavimo aktams. Pabrėžė, kad jeigu iš tikro būtų buvę nustatyti kokie nors transporto priemonių trūkumai, apie juos turėjo būti informuotas atsakovas. Atsakovas nurodė, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai įrodo, kad ieškovė labai aplaidžiai vykdė jai priklausančią pareigą stengtis parduoti turtą už maksimalią kainą, tiesiogiai suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis beatodairiškai rėmėsi tam pačiam suinteresuotam asmeniui parduodamas transporto priemones. Akivaizdu, jog ieškovė dėl atsakovo jokios žalos nepatyrė, o ieškovės tariami praradimai atsirado tik dėl pačios ieškovės visiškai aplaidaus veikimo. Jokių realių nuostolių ieškovė susigrąžindama pirmiau minėtas transporto priemones negalėjo patirti ir nepatyrė, o grąžinimo metu transporto priemonių vertė buvo gerokai didesnė, negu likusi ieškovei nepadengta įsipareigojimo suma.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB ,,Citadelė faktoringas ir lizingas‘“ iš atsakovo A. K. 8 711,22 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 196,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 108-114). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1. Vilkikų defektai paaiškėjo tik po kelių dienų, kai ieškovė kreipėsi dėl jų rinkos vertės nustatymo į profesionalius turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, kurie atkreipė dėmesį į vilkikų borto kompiuterių rodomas klaidas, tad vertintojai nurodė, jog būtina atlikti vilkikų defektaciją, leisiančią įvertinti galimas remonto išlaidas, kadangi be jos negalėjo atlikti profesionalaus vilkikų vertinimo. Šių ieškovės įrodinėjamų aplinkybių atsakovas jokiais rašytiniais įrodymais neginčijo, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais, kad ieškovė buvo nesąžininga bei spėjimais dėl galimų vilkikų kompiuterių rodomų klaidų;

6.2. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė apie jokius vykdomus veiksmus dėl vilkikų defektavimo, vertinimo, pardavimo aplinkybių jam informacijos neteikė, ieškovė nurodė, kad atsakovas į laiškus neatsakydavo, vengė bendradarbiauti – tą iš dalies patvirtina ir byloje esantys AB „Lietuvos paštas“ pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas gaunamų iš ieškovės siuntų neatsiėmė;

6.3. Nei lizingo gavėjui, nei atsakovui, ieškovės siųsta korespondencija neįsiteikė, tačiau raštas dėl sutarčių nutraukimo lizingo gavėjui buvo įteiktas tą pačią dieną lizingo sutartyse nurodytu elektroninio pašto adresu;

6.4. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.5.2. punktas numato, kad klientas privalo per 3 (tris) kalendorines dienas (o jei turtas yra sudėtingai demontuojama ir transportuojama įranga – per 2 (dvi) savaites) nuo sutarties nutraukimo dienos savo sąskaita grąžinti turtą lizingo davėjui, kuris turi teisę turtą realizuoti savo nuožiūra. Vadinasi, ieškovė, reikalaudama pristatyti į aikštelę vilkikus per 3 dienas, laikėsi lizingo sutartyje numatyto termino, o atsakovo teiginiai, jog vilkikai turėjo būti pristatyti per 2 savaites, yra niekuo nepagrįsti – atsakovas neįrodinėjo, jog vilkikai buvo sudėtingai demontuojami ar transportuojami, – priešingai, byloje nekilo ginčo dėl to, jog vilkikai į aikštelę atvyko savo eiga. Todėl teismas vertina, kad lizingo sutartyse tokio pobūdžio turtui, koks yra lizingo sutarčių dalykas, yra nustatytas ne 2 savaičių, o 3 dienų grąžinimo terminas, tad UAB „Truckaida“ pažeidė lizingo sutartis, nes vėlavo grąžinti transporto priemones, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo delspinigių;

6.5. Lizingo davėjas turi pareigą stengtis parduoti turtą už maksimalią kainą, tai šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad tokios pastangos buvo dėtos ir transporto priemonių parduoti didesne kaina nebuvo galima. Vis gi, teismas, priešingai nei mano atsakovas, laiko, jog šias aplinkybes ieškovė byloje įrodė. Ieškovė byloje paaiškino, kad siekdama išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl vilkikų kainos, už kurią jie bus parduodami/parduoti, jis kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ dėl vilkikų rinkos vertės nustatymo. Šią aplinkybę teismas vertina kaip pakankamą įrodyti tiek vilkikų vertę, tiek ieškovės sąžiningumą, siekiant nustatyti vilkikų kainą;

6.6. Nepagrįstais teiginiais teismas laiko atsakovo vertinimą, jog ieškovė neteisėtai reikalauja iš atsakovo vilkikų diagnostikos, vertinimo išlaidų bei komisinių už pardavimą, nes lizingo sutartys jau buvo nutrauktos, sutarčių dalykas grąžintas, todėl ieškovės išoriniai santykiai su kitais asmenimis bei dėl to patiriamos išlaidos negali būti atliekami atsakovo sąskaita. Kaip rodo byloje esantys įrodymai, vilkikų defektai paaiškėjo, kai ieškovė kreipėsi dėl jų rinkos vertės nustatymo į profesionalius turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“. Atkreiptinas dėmesys, kad lizingo gavėjo ir atsakovo pareiga atlyginti ieškovei vilkikų vertinimo ir defektacijos (diagnostikos) išlaidas bei komisinius už pardavimą yra įtvirtinta ir pačiose lizingo sutartyse (bendrųjų sąlygų 6.1.12. punkto nuostatose);

Atsiliepimas

6.7. Atsakovas deklaratyviai savo atsiliepime nurodo, kad jokių realių nuostolių ieškovė susigrąžindamas transporto priemones negalėjo patirti ir nepatyrė, o UAB „Truckaida“ grąžintų transporto priemonių vertė buvo gerokai didesnė, negu likusi ieškovei nepadengta įsipareigojimo suma, tačiau tokių teiginių atsakovas niekaip nepagrindžia;

6.8. Ieškovė triplike pažymėjo, kad nors priėmimo – perdavimo aktuose bei pirkimo-pardavimo sutartyse pirkėju nurodyta UAB ,,TDS Group‘“, ji tik tarpininkavo ieškovei pirkėjų suradimo ir vilkikų pardavimo procese, o šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai;

6.9. Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių išieškojimo yra nepagrįstas. Byloje su ieškiniu ieškovė pateikė UAB ,,Truckaida“ įsiskolinimo apskaičiavimą bei delspinigių detalizaciją, iš kurios aiškiai matyti, jog neapmokėti paskaičiuoti delspinigiai pagal pradelstas dienas neviršija šešių mėnesių termino. Teismas pažymėjo, kad delspinigių dydis (0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) buvo numatytas lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.5.2. punkte, su kuriuo lizingo gavėjas sutiko, pasirašydamas lizingo sutartis, todėl teismas nemato pagrindo mažinti netesybas tuo pagrindu, kad, kaip nurodo atsakovas, jos yra neprotingai didelės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui A. K. atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 117-127).

8. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes, besąlygiškai patikėjo suinteresuoto asmens (ieškovės) paaiškinimais ir pateikta medžiaga bei ją nepagrįstai išaiškino išimtinai ieškovės naudai, neskyrė reikiamo dėmesio atsakovo teisėtiems interesams bei lūkesčiams;

8.2. Teismas, ginčo sprendime nurodydamas, jog pagal Lizingo sutartis įgytą turtą atsakovas turėjo grąžinti per 3 kalendorines dienas, nepagrįstai rėmėsi ieškovės į bylą pateiktu 2019-07-02 raštu Nr. 01-13-09/344 „Dėl sutarčių nutraukimo“, kuriuo ieškovė pranešė, kad nutraukia Lizingo sutartis. Taip pat klaidingos teismo išvados, jog UAB „Truckaida“ buvo žinoma apie vilkikų pristatymo vietą, kadangi ši vilkikus vis tik pristatė. Tokios teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, prioritetas besąlygiškai atiduotas ieškovės paaiškinimams, kurie neatitinka byloje esančių įrodymų, kadangi 2019-07-02 rašte Nr. 01-13-09/344 „Dėl sutarčių nutraukimo“ nėra nurodyta turto grąžinimo vieta, nors Lizingo sutarčių 12.5.2 punktas nustatė ieškovės pareigą nurodyti Turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas. Be to, Lizingo sutartyse nebuvo tokių nuostatų, kad nutraukus Lizingo sutartis turtas perduodamas UAB „TDS Group“;

8.3. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad konkrečią dieną ir konkrečiu būdu UAB „Truckaida“ nurodžius, jog turtą reikia pristatyti ir perduoti UAB „TDS Group“, UAB „Truckaida“ būtų to laiku nepadariusi. Taigi ieškovė neįrodė UAB „Truckaida“ civilinės atsakomybės vienos iš būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, susijusių su turto grąžinimu ieškovui praleidus terminą), kas buvo būtina sprendžiant dėl minėtų delspinigių priteisimo iš atsakovo, ko nepagrįstai nekonstatavo teismas, nurodydamas, kad UAB „Truckaida“ vėlavo pagal Lizingo sutarties sąlygas grąžinti ieškovei turtą;

8.4. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei kilo pareiga stengtis parduoti turtą už maksimalią kainą ir pareiga įrodyti, kad tokios pastangos buvo dėtos ir transporto priemonių parduoti didesne kaina, nei ieškovė nurodė, nebuvo galima. Tokių aplinkybių, priešingai nei sprendė teismas, ieškovė neįrodė;

8.5. Prie grąžintų vilkikų defektavimo aktų nepridėtos jokios iš konkrečios transporto priemonės borto kompiuterio atspausdintos klaidos, jokių aprašymų, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti su transporto priemone, kad objektyviai konstatuoti, kokie remonto darbai reikalingi, jog būtų galima patikrinti, ar nurodytos tokios aplinkybės atitinka objektyvius duomenis. Dar daugiau, UAB „Truckaida“ ir/ar atsakovas nebuvo informuoti nei apie tai, kad bus atliekamas grąžintų vilkikų defektavimas, nei apie sudarytus vilkikų defektavimo aktus, nei apie juose nurodytas sumas, kurių esą preliminariai reikalinga tariamiems trūkumams pašalinti;

8.6. Defektavimo aktai yra sudaryti UAB „TDS group“, tai yra to juridinio asmens, kuris buvo tiesiogiai suinteresuotas, kad pirmiau minėtų transportų priemonių rinkos vertė būtų nustatyta kaip galima mažesnė, nes jis pagal 2019-09-10 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 07-19-64 ir 2019-09-12 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 07-19-66 nusipirko iš ieškovės šias transporto priemones;

8.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės prašomi delspinigiai pagal pradelstas dienas neviršija šešių mėnesių termino, todėl atmetė atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsiliepimas

9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 131-134).

10. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

10.1. Skunde išdėstyti atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir spekuliatyvūs, paremti klaidingai (savo naudai) aiškinamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, tinkamai įsigilinęs į byloje surinktą informaciją, įvertinęs šalių paaiškinimus bei jų pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus;

10.2. Lizingo sutarčių 12.5.2. punkte nėra numatyta lizingo davėjo pareiga po sutarties nutraukimo raštu informuoti klientą apie turto grąžinimo vietą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Lizingo gavėjas buvo tinkamai informuotas apie Lizingo sutarčių nutraukimą, kadangi ieškovė išsiuntė jam 2019-07-02 pranešimą tiek registruotos buveinės adresu, tiek elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad minėtame rašte Vilkikų grąžinimo vieta nebuvo nurodyta, nes įprastai turto pristatymo vietą ieškovė su klientais suderina žodžiu, ji individualizuojama pagal klientų pageidavimus. Nepaisant to, kad buvo laiku ir tinkamai informuotas apie pareigą grąžinti lizinguojamą turtą, o pristatymo vieta UAB „TDS Group“ priklausančioje aikštelėje abiejų šalių buvo suderinta telefonu, Lizingo gavėjas negrąžino vilkikų laiku ir kurį laiką po Lizingo sutarčių nutraukimo jais naudojosi, kas lėmė didesnį vilkikų nusidėvėjimą, todėl atsakovas privalo padengti visus šiuo pagrindu priskaičiuotus delspinigius, atitinkančius ieškovės patirtus nuostolius dėl neteisėto vilkikų naudojimo;

Šalies argumentai

10.3. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškinio reikalavimams dėl delspinigių priteisimo, todėl šioje dalyje jo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas. Atsakovas nedetalizuoja, kuriems delspinigiams prašoma taikyti senatį – ar delspinigiams nuo vilkikų likutinės vertės, kurie paskaičiuoti Lizingo gavėjui laiku negrąžinus vilkikų; ar delspinigiams nuo Lizingo gavėjo nesumokėtų (pradelstų) įmokų. Delspinigiai dėl laiku negrąžinto turto paskaičiuoti Lizingo sutarčių 12.5.2. punkto pagrindu, o pradėti skaičiuoti praėjus 3 dienoms po Lizingo sutarčių nutraukimo, atsakovui negrąžinus vilkikų. Be to, nei Lizingo gavėjas, nei atsakovas iki šios dienos nėra padengęs ieškovei 3 038,18 Eur pradelstų įmokų skolos pagal Lizingo sutartis, todėl ieškovė turėjo teisę skaičiuoti Lizingo sutarčių 3.12 punkte numatytus 0,2 procento dydžio delspinigius nuo minėtos sumos mažiausiai 148 dienas (nuo Lizingo sutarčių nutraukimo 2019-07-09 iki ieškinio pateikimo teismui 2019-12-04). Tokiu atveju delspinigiai nuo pradelstų įmokų sudarytų 899,30 Eur, o kadangi ieškiniu buvo prašoma priteisti 869,90 Eur delspinigių, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019-07-13 iki ieškinio pateikimo dienos, ieškinio senatis ir šių delspinigių atžvilgiu negali būti taikoma;

Atsiliepimas

10.4. Atsakovo skunde nurodyti teiginiai, jog vilkikų defektai buvo „tariami“ ir realybėje neegzistavo ir kad UAB „TDS Group“ buvo suinteresuota sumažinti vilkikų kainą, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pirma, nors pradinėse pirkimo-pardavimo sutartyse vilkikų pirkėju nurodyta UAB „TDS Group“, tačiau ji tik tarpininkavo ieškovei pirkėjų suradimo ir vilkikų pardavimo procese. Antra, ieškovė paaiškino, kodėl priimdamas vilkikus saugojimo aikštelėje UAB „TDS Group“ darbuotojas nepastebėjo vilkikų trūkumų ir nenurodė jų priėmimo – perdavimo aktuose, t. y. dėl to, kad vilkikai vizualiai matomų trūkumų neturėjo, į aikštelę jie atvyko patys savo eiga, todėl nuodugni jų apžiūra iškart ir nebuvo daroma;

10.5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad vilkikų ieškovė neremontavo ir potencialiems pirkėjams jie buvo siūlomi su egzistuojančiais defektais, todėl akivaizdu, kad apie šių defektų egzistavimą privalėjo būti informuojami visi vilkikų įsigijimu besidomintys pirkėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB ,,Citadelė faktoringas ir lizingas“ ieškinys atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

15. Apeliantas prašė priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus – UAB „Neste Lietuva“ skelbimą (siūlymą) įsigyti ekologinio, aplinkos taršą mažinančio priedo ADBLUE ir straipsnį „Kam automobilyje reikalingas „AdBlue“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 128, DOK-212299). Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovo teiktų įrodymų, susijusių su „AdBlue“ tirpalu. Nurodė, kad iš ieškovo susirašinėjimų su UAB „Adampolis“ matyti, kad ieškovei dėl remonto sąmatos buvo nurodyta apie AdBlue tirpalą. Kadangi ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, ką reiškia šis susirašinėjimas ir minimas tirpalas, atsakovas pateikė duomenis apie tirpalą ir kad borto kompiuteris iš karto perspėja, kad būtina papildyti „AdBlue“. Tad problema ne variklio defektas, o tik tai, kad reikėjo papildyti šiuo tirpalu. Akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė priimti šiuos įrodymus, nes jie buvo pateikti prieš baigiamąsias kalbas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus dėl to, kad jų pateikimas buvo nesavalaikis, t. y. atsakovas pareiškė prašymą prijungti prie bylos minėtus įrodymus tik prieš baigiamąsias kalbas, nors tokio prašymo nebuvo išreiškęs teismo posėdžio pradžioje ar kartu su teismui pateiktais procesiniais dokumentais. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtus dokumentus apeliantas turėjo galimybę pateikti anksčiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pateiktais įrodymais apeliantas grindžia savo poziciją dėl pagal lizingo sutartis įsigytų vilkikų trūkumų, įvertinus pateiktų procesinių dokumentų turinį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes, besąlygiškai patikėjo suinteresuoto asmens (ieškovės) paaiškinimais ir pateikta medžiaga bei ją nepagrįstai išaiškino išimtinai ieškovės naudai, neskyrė reikiamo dėmesio atsakovo teisėtiems interesams bei lūkesčiams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Dėl pagal Lizingo sutartis įgytų vilkikų grąžinimo termino ir vietos

18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai nurodė, jog pagal Lizingo sutartis įgytą turtą atsakovas turėjo grąžinti per 3 kalendorines dienas, taip pat nepagrįstai rėmėsi ieškovės į bylą pateiktu 2019-07-02 raštu Nr. 01-13-09/344 „Dėl sutarčių nutraukimo“, kuriuo ieškovė pranešė, kad nutraukia Lizingo sutartis. Apelianto vertinimu, ieškovės 2019-07-02 rašte Nr. 01-13-09/344 „Dėl sutarčių nutraukimo“ nėra nurodyta turto grąžinimo vieta, nors Lizingo sutarčių 12.5.2 punktas nustatė ieškovės pareigą nurodyti Turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnis numato, jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2014-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014)

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 12.5.2 punkte numatyta, kad Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį, klientas privalo per tris kalendorines dienas (o jei Turtas yra sudėtingai demontuojama ir transportuojama įranga – per dvi savaites) nuo sutarties nutraukimo dienos savo sąskaita grąžinti Turtą Lizingo davėjui, kuris turi teisę Turtą realizuoti savo nuožiūra (b. l. 11). 2019-07-02 raštu Nr. 01-13-09/344 „Dėl sutarčių nutraukimo“ ieškovė pranešė atsakovui ir UAB „Truckaida“, jog šiems vėluojant vykdyti įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis Nr. 201702F-136 ir Nr. 201711F-1236 (toliau – Lizingo sutartys), ieškovė, vadovaudamasi Lizingo sutarčių 12.2.4. punktu, 2019-07-09 vienašališkai nutraukia sutartis (b. l. 22). Rašte taip pat nurodyta, jog nuo Lizingo sutarčių nutraukimo atsakovas ir UAB „Truckaida“ neturi teisės toliau naudotis lizinguojamu turtu ir privalo per tris kalendorines dienas grąžinti lizinguojamą turtą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė laikėsi lizingo sutartyje numatyto Turto grąžinimo termino, todėl atmestinas atsakovo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai nurodė, kad lizinguojami vilkikai turėjo būti grąžinti per 3 kalendorines dienas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-07-02 raštas Nr. 01-13-09/344 2019-07-02 buvo išsiųstas UAB „Truckaida“ elektroninio pašto adresu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 55, DOK-10629), taip pat registruotu paštu tiek UAB „Truckaida”, tiek ir atsakovui (b. l. 100).

22. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2019-07-02 ieškovės raštu dėl sutarčių nutraukimo dėl to, kad jame nebuvo nurodyta Turto grąžinimo vieta, nors Lizingo sutarčių 12.5.2. punktas nustatė ieškovės pareigą nurodyti Turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 12.5.2 punkte numatyta sąlyga, kad Turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas nurodo Lizingo davėjas, per se nereiškia, jog Turto grąžinimo vieta privalo būti nurodyta raštu, taip pat kad ji privalo būti nurodyta rašte dėl sutarčių nutraukimo. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad įprastai turto pristatymo vietą ieškovė su klientais derina žodžiu, ji individualizuojama pagal klientų pageidavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Turto pristatymo vieta (UAB „TDS Group“ priklausanti aikštelė) abiejų šalių buvo suderinta telefonu. Byloje nėra duomenų, jog nežinodamas vilkikų pristatymo vietos, jis būtų kreipęsis į ieškovę tam, kad šią informaciją gauti ir tokią informaciją ieškovas būtų atsiakęs pateikti. Be to, nors ir pavėlavus (2019-07-15 ir 2019-07-22), tačiau vilkikai buvo pristatyti į reikiamą vietą. Dėl išdėstytų aplinkybių, spręstina, jog nesavalaikį vilkikų pristatymą sąlygojo ne pristatymo vietos nenurodymas, o atsakovo nebendradarbiavimas ir nepateisinamas vengimas pristatyti vilkiką.

23. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog ieškovė neįrodė UAB „Truckaida“ vienos iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, susijusių su turto grąžinimu ieškovei praleidus terminą, kas buvo būtina sprendžiant dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo. Apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė, jog UAB „Truckaida“ vėlavo pagal Lizingo sutarties sąlygas grąžinti ieškovei turtą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

24. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-684/2019; 2019-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019).

25. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai iš esmės kildinami iš Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 12.5.2 punkte numatyto įpareigojimo Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį per tris kalendorines dienas nuo sutarties nutraukimo dienos grąžinti Turtą Lizingo davėjui (b. l. 11). Kaip jau buvo minėta (žr., 21 punktą), 2019-07-02 raštu Nr. 01-13-09/344 ieškovė pranešė atsakovui ir UAB „Truckaida“, jog 2019-07-09 vienašališkai nutraukia sutartis ir pareikalavo per tris kalendorines dienas grąžinti lizinguojamą turtą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (b. l. 22). Taigi, pagal Lizingo sutartis įgytas turtas ieškovei turėjo būti grąžintas iki 2019-07-13. Teismas iš dalies sutinka su apeliantu, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad UAB „Truckaida“ vėlavo grąžinti ieškovei vilkikus, tačiau pats atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, jog vilkikai buvo grąžinti 2019-07-15 ir 2019-07-22 (b. l. 46, 3 pastraipa), t. y. jau po Lizingo sutartyse ir ieškovės 2019-07-02 rašte nurodyto termino. Atsakovui nepateikus įrodymų, jog vilkikai buvo grąžinti vėliau dėl to, kad jam nebuvo galimybės objektyviai žinoti pristatymo vietos ar ieškovas būtų atsisakęs ją nurodyti, nėra pagrindo daryti išvados, jog pavėluotas vilkikų pristatymas gali būti pateisinamas. Pažymėtina ir tai, jog kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė Turto priėmimo – perdavimo aktą, kuriuos vilkikas DAF XF 106.460 buvo perduotas UAB „TDS Group“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 49, DOK-288444), tačiau akte nėra nurodyta vilkiko perdavimo data, todėl minėtas dokumentas nepatvirtina atsakovo teiginių, jog vilkikai buvo grąžinti laiku (CPK 178 straipsnis).

Dėl nustatytų vilkikų defektų ir vilkikų pardavimo

26. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog ieškovei kilo pareiga stengtis parduoti turtą už maksimalią kainą ir pareiga įrodyti, kad tokios pastangos buvo dėtos ir transporto priemonių parduoti didesne kaina, nei nurodė ieškovė, nebuvo galima. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tokias pastangas ieškovė įrodė.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinta, jog lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2013-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Taigi, tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, jis, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys, bendradarbiavimas ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai. Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad ieškovė įrodė, jog stengėsi parduoti turtą už maksimalią kainą, kadangi kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ dėl vilkikų rinkos vertės nustatymo, kas rodo ieškovės sąžiningumą, siekiant nustatyti vilkikų kainą. Be to, vilkikai buvo parduoti didesnėmis kainomis, nei jie buvo įvertinti turto vertintojų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

29. Byloje nėra duomenų, jog vilkikų vertė buvo nustatyta jų grąžinimo dieną, tačiau į bylą pateikta 2019-07-31 PVM sąskaita – faktūra Serija NAB Nr. 6828 patvirtina, jog po jų grąžinimo ieškovė kreipėsi į UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ dėl transporto priemonių vertinimo (b. l. 33, 36). UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2190762 nustatė, jog vilkiko DAF XF460FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 28 314,00 Eur (su PVM), o Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2190733 nustatė, kad vilkiko DAF XF460FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 22 385,00 Eur (su PVM) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 55, DOK-10629). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kreipimąsis dėl vilkikų vertės nustatymo įrodo, jog ji siekė sąžiningai nustatyti vilkikų kainą. Ieškovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog ji siūlė UAB „Adampolis“ pirkti vilkikus, atsakovui taip pat buvo pasiūlyta vilkikus išsipirkti (įsigyti vilkikus už kainą, kuri būtų padengusi visą Lizingo gavėjo įsiskolinimą pagal Lizingo sutartis) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 55, DOK-10629), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sureagavęs į šį ieškovės pasiūlymą ar kitaip domėjęsis turto vertinimo metu nustatytomis vilkikų kainomis bei jų pardavimo eiga. Apelianto teiginius, jog ieškovė nesistengė parduoti turto už maksimalią kainą, paneigia ir aplinkybė, jog vilkikai buvo parduoti už didesnę kainą, nei buvo nustatyta turto vertintojų ataskaitose (vilkikas DAF XF460FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parduotas už 28 919,00 Eur (su PVM), o vilkikas DAF XF460FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - 25 700,00 Eur (su PVM)) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 55, DOK-10629). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė dėjo pastangas, jog vilkikai būtų parduoti už kuo didesnę kainą.

30. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčijo vilkikų defektavimo aktus, teigdamas, jog nepridėtos jokios iš konkrečios transporto priemonės borto kompiuterio atspausdintos klaidos, jokių aprašymų, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti su transporto priemone, kad objektyviai konstatuoti, kokie remonto darbai reikalingi, jog būtų galima patikrinti, ar nurodytos tokios aplinkybės atitinka objektyvius duomenis. Be to, UAB „Truckaida“ ir/ar atsakovas nebuvo informuoti nei apie tai, kad bus atliekamas grąžintų vilkikų defektavimas, nei apie sudarytus vilkikų defektavimo aktus, nei apie juose nurodytas sumas, kurių esą preliminariai reikalinga tariamiems trūkumams pašalinti.

31. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad vilkikų perdavimo dieną ieškovė nereiškė pretenzijų dėl perduotų vilkikų būklės ar komplektacijos, kadangi vilkikai vizualiai matomų trūkumų neturėjo, be to, atvyko savo eiga. Iš byloje esančių elektroninių laiškų nustatyta, kad vilkikų defektai išaiškėjo vėliau, t. y. tuomet, kai jie buvo perduoti turto vertintojams tam, kad būtų nustatyta jų rinkos vertė ir vertintojai atkreipė dėmesį, jog borto kompiuteris meta variklio gedimo klaidą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 55, DOK-10629). Minėti elektroniniai laiškai taip pat patvirtinta, jog turto defektacija buvo atlikta vertintojų prašymu, o ne ieškovės iniciatyva. Ieškovė kartu su dubliku į bylą pateikė abiejų vilkikų vertinimo ataskaitas kartu su defektacijos aktais, kuriuose užfiksuoti abiejų vilkikų defektai („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 55, DOK-10629). Bylos duomenys patvirtina, jog 2019-08-30 elektroniniu laišku informacija apie turto vertinimą ir po vertinimo nustatytas vilkikų kainas buvo siųsta ir apeliantui, tačiau jis į siųstą informaciją nereagavo, o nustatytus vilkikų ir defektacijos aktų trūkumus ginčija tik apeliaciniu skundu.

32. Akcentuotina, jog byloje esančių duomenų apie nustatytus vilkikų trūkumus nepaneigia ir apelianto su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai (pasiūlymas ir straipsnis), kuriais remdamasis apeliantas teigia, jog vilkikai neturėjo variklio defekto, o tiesiog reikėjo papildyti tepalo „AdBlue“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 128, DOK-212299). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija yra grindžiama prielaidomis, jos nepatvirtina ir į bylą pateikti vilkikų defektacijos aktai, kuriuose užfiksuoti ne tik variklio, bet ir kiti grąžintų vilkikų defektai.

33. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog defektavimo aktai buvo sudaryti to juridinio asmens (UAB „TDS Group“), kuris buvo tiesiogiai suinteresuotas, kad transportų priemonių rinkos vertė būtų nustatyta kaip galima mažesnė, nes jis pagal 2019-09-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07-19-64 ir 2019-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07-19-66 nusipirko iš ieškovės šias transporto priemones.

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-09-10 ieškovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įgaliojo UAB „TDS Group“ atstovauti ieškovę kelių policijoje, VĮ „Regitra“ ir visose kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, bendrovės vardu išregistruojant 2014 metų gamybos vilkiką DAF XF 460 FTE URO 6, kurio identifikacijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (Turtas Nr. 1), taip pat už bendrovę pasirašyti ir atlikti visus kitus su šiame įgaliojime numatytu pavedimu susijusius veiksmus, taip pat atstovauti bendrovę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, gaunant visus dokumentus, susijusius su šiame įgaliojime numatytu pavedimu. 2019-09-12 toks pats įgaliojimas buvo parengtas ir dėl 2015 metų gamybos vilkiko DAF XF 460 SSC, kurio identifikacijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (Turtas Nr. 2) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 55, DOK-10629). Bylos duomenys patvirtina, jog įgaliojimų dieną pirkimo – pardavimo sutartimis Nr. 07-19-64 ir Nr. 07-19-66 įgaliojimuose nurodytos transporto priemonės buvo parduotos UAB „TDS Group“, tačiau iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų Serija TDS Nr. 2019608 ir Serija TDS Nr. 2019627 nustatyta, jog UAB „TDS Group“ aukščiau nurodytus vilkikus 2019-09-10 ir 2019-09-16 pardavė UAB „Swedbank lizingas“ ir SIA STEF-BRIM TRANS („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 55, DOK-10629). Taigi, vien ta aplinkybė, jog UAB „TDS Group“ veikė kaip įgaliotas asmuo parduodant grąžintus vilkikus, savaime nėra pagrindas spręsti, jog defektiniai aktai neatitiko patikimumo, objektyvumo reikalavimų, kadangi patikimų įrodymų, kurie įrodytų defektinių aktų nepagrįstumą, byloje nenustatyta, o vien apeliantų subjektyvus situacijos vertinimas, savaime nėra pagrindas daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

35. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai pagal pradelstas dienas neviršija šešių mėnesių termino, todėl atmetė atsakovo prašymą ir dėl ieškinio senaties taikymo, kaip savarankišką toje dalyje ieškinio atmetimo pagrindą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2013-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

38. Nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dviejų rūšių delspinigius – 869,90 Eur delspinigius, priskaičiuotus nuo pradelstų įmokų pagal Lizingo sutartis, ir 777,94 Eur delspinigius, priskaičiuotus nuo vilkikų likutinės vertės (b. l. 1-4). Iš pateikto apeliacinio skundo turinio nėra aišku, apie kuriuos delspinigius kalba apeliantas, todėl pasisakytina ir dėl delspinigių nuo pradelstų įmokų pagal Lizingo sutartis, ir dėl delspinigių, priskaičiuotų nuo vilkikų likutinės vertės.

39. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.11 punktu šalys susitarė, jog laiku nesumokėjus sutartyje numatytų įmokų bei mokesčių, klientas už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,2 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną po įmokos ar mokesčio numatyto mokėjimo dienos ir baigiami skaičiuoti klientui padengus skolą (b. l. 8). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, kaip UAB „Truckaida“ laiduotojas, Lizingo sutarčių nutraukimo dieną nebuvo sumokęs ieškovei 3 038,18 Eur pradelstų įmokų skolos pagal abi Lizingo sutartis (1 260,88 Eur + 1 777,30 Eur, b. l. 25, 29), dėl ko ieškovė nutraukė su UAB „Truckaida“ sudarytas sutartis ir pareikalavo grąžinti Lizingo sutartis įgytus vilkikus, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.11 punkte numatytus delspinigius. Pažymėtina, jog kartu su ieškiniu ieškovė pateikė įsiskolinimo ir delspinigių detalizavimą (b. l. 23-30), iš kurio nustatyta, kad ieškiniu prašomi priteisti 869,90 Eur delspinigiai yra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019-07-13 (praėjus pranešime dėl sutarčių nutraukimo nurodytam 3 dienų terminui skolai padengti) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019-12-04, todėl paskaičiuoti delspinigiai neviršija šešių mėnesių termino (145 dienos).

40. Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 12.5.2 punktu šalys susitarė, jog iki nurodytame punkte nustatyto termino pabaigos negrąžinus turto, klientas įsipareigoja mokėti už kiekvieną pradelstą grąžinti dieną 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie apskaičiuojami nuo turto likutinės vertės esančios sutarties nutraukimo dieną (b. l. 11). Kaip jau buvo minėta, vilkikai turėjo būti grąžinti iki 2019-07-13 (žr., 25 punktą). Atsižvelgiant į tai, jog Turto Nr. 1 likutinė vertė sutarties nutraukimo dieną buvo 28 110,44 Eur (b. l. 23), o turtas ieškovei buvo grąžintas tik 2019-07-22, ieškovė pagrįstai paskaičiavo 618,43 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, jog Turto Nr. 2 likutinė vertė sutarties nutraukimo dieną buvo 32 168,09 Eur (b. l. 27), o turtas ieškovei buvo grąžintas tik 2019-07-15, ieškovė paskaičiavo 159,51 Eur delspinigių. Kadangi delspinigiai nuo vilkikų likutinės vertės paskaičiuoti nuo 2019-07-13 (vilkikų grąžinimo terminas) iki vilkikų faktinės grąžinimo dienos, o ieškinys teismui pateiktas 2019-12-04, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas šių delspinigių priteisimui taip pat nėra praleistas.

41. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, iš esmės tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus