Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9949-592/2019 pagal ieškovo ūkininko G. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų technologijos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės UAB „Statybų technologijos“ ieškovo ūkininko G. L. naudai priteista 3 100 Eur skola, 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 3 100 Eur sumą bei 670 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-767/2014). CPK 12, 178 straipsniai numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

10. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad šalys 2018 m. sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), turėjo atlikti žemės lyginimo darbus; aptartų darbų terminas – du mėnesiai. Aptartą žodinį susitarimą apylinkės teismas kvalifikavo kaip kylantį iš rangos teisinių santykių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162, 6.644 straipsniai). Byloje ginčo nėra, kad ieškovas darbus Objekte atliko 2018 m. gegužės–birželio mėn., šalys nesiginčija ir dėl atliktų darbų kokybės. Tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo Objekte atliktų darbų kainos ir apmokėjimo už atliktus darbus (2019-07-25 teismo posėdžio garso įrašas; garso įrašo takelio 00:05:30–00:18:00 min. ir 00:18:15–00:22:55 min.; el. b. l. 93–94). Ieškovas įrodinėja, kad tarp šalių egzistavo susitarimas, jog ieškovas atliks darbus už 30 Eur be PVM už 1 technikos darbo valandą. Atsakovė teigė, kad šalys susitarė dėl kitokio darbų įkainio – darbai Objekte turėjo būti atlikti už fiksuotą 3 100 Eur įkainį.

11. Kadangi šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, o dėl tam tikrų žodinio susitarimo nuostatų (kainos dydžio) kilęs nesutarimas, todėl ginčui taikytinos įstatyminės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Aptariamoje situacijoje rangos darbų kainos nustatymo kriterijai sureguliuoti CK 6.653 straipsnyje. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Tiek ieškovas, tiek atsakovė įrodinėja esant skirtingo turinio susitarimą. Tai reiškia, jog iš esmės abi šalys, norėdamos pagrįsti konkrečią versiją dėl mokėtinos darbų kainos, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsnis).

12. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

13. Apylinkės teismas, skundžiamu sprendimu įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog šalys buvo susitarusios dėl 30 Eur be PVM už 1 technikos darbo valandą darbų kainos. Tokią išvadą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad ieškovo versija dėl buvusio darbų kainos susitarimo iš esmės nuosekli ir neprieštaringa, atitinka byloje esančią rašytinę medžiagą (įrodymus). Apeliantė su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.

14. Pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, jog ieškovas atsakovei už atliktus darbus Objekte pateikė apmokėti dvi sąskaitas: i) 2018-05-31 išrašytą 2 540 Eur sąskaitą Nr. GLŪ000357; ii) ir 2018-06-30 išrašytą 3 100 Eur sąskaitą Nr. GLŪ000369 (el. b. l. 35, 89). Bylos duomenimis, atsakovė į ieškovo nurodytą sąskaitą 2018-06-01 sumokėjo 1 040 Eur ir 2018-06-21 – 1 500 Eur, o mokėjimų pavedimo paskirtyje nurodė „už paslaugas“ (el. b. l. 88). Atsakovės 2018-06-01 ir 2018-06-21 įmokėtų įmokų suma – 2 540 Eur, kas atitinka sąskaitoje Nr. GLŪ000357 nurodytą sumą. Ieškovas 2018-06-30 sąskaitą Nr. GLŪ000369 atsakovei pateikė elektroniniu paštu 2018-07-03 (el. b. l. 36). Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2018-07-04 ieškovo paprašė detalizuoti 2018-06-30 sąskaitą Nr. GLŪ000369 („Labas, parašyk kokias dienas po kiek valandų technika dirbo, labai didelė suma“). Ieškovas, 2018-07-04, atsakydamas į atsakovės paklausimą pateikė atsakymą („Sveikas pas mane sumos surašyta tai sumom ir rašau 200 5d 350 6d 260 7d 300 8d 260 12d 230 19d 370 22d 260 27d 350 28d 60 30d 180 +9d kurias aš buvau su vibralke 9*40=360“) (el. b. l. 36). Iš aptariamo elektroninio laiško turinio galima spręsti, jog ieškovas elektroniniame laiške nurodė sumas nacionaline valiuta – eurais – bei konkrečias dienas, už kurią konkreti suma buvo paskaičiuota. Ieškovo 2018-07-04 elektroninio laiško turinio analizė rodo, kad: i) ieškovas 2018 m. birželio mėn. Objekte dirbo 10 dienų (5–8, 12, 19, 22, 27–28, 30 dienos); ii) ieškovui už aptariamas dienas turėta sumokėti 2 820 Eur (200 + 350 + 260 + 300 + 260 + 230 + 370 + 260 + 350 + 60 + 180); iii) 360 Eur turėjo būti sumokėta už 9 dienas, kai ieškovas buvo Objekte su specialia technika. Taigi ieškovas 2018-07-04 laiške iš viso nurodė 3 180 Eur sumą (2 820 Eur + 360 Eur). Aptarta 3 180 Eur suma iš esmės sutampa su sąskaitoje Nr. GLŪ00369 nurodyta 3 100 Eur suma.

15. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, pritaria apylinkės teismo argumentams, jog visgi labiau tikėtina yra ieškovo nurodoma versija dėl darbų kainos susitarimo, t. y., kad labiau tikėtina, jog šalys susitarė dėl 30 Eur be PVM už 1 technikos darbo valandą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir su apylinkės teismo skundžiamo sprendimo motyvacija, kuri ir pagrindžia konkretų teismo vidinio įsitikinimo susiformavimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovė neigė prievolinių teisinių santykių poziciją apskritai (el. b. l. 49–51). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas neturi į atsakovę reikalavimo teisės, kadangi ieškovas į bylą nepateikė atliktų darbų akto, be to, teigė, kad neaišku, ar buvo tartasi dėl darbų apimties, terminų ir kainos. Atsiliepime prašyta ieškinį atmesti, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog visgi prievoliniai santykiai tarp šalių egzistavo, taip pat buvo net susitarimas dėl fiksuotos darbų kainos, pažymėjo, jog atsakovė liko skolinga ieškovui 560 Eur. Nors nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo šaliai keisti savo versiją ar poziciją byloje, tačiau aptariamu atveju pozicijos pakeitimas iš prievolinių santykių neigimo į dalinį jų pripažinimą, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, rodo atsakovės nenuoseklumą byloje, kuris vertinamas atsakovės nenaudai (CPK 185 straipsniai).

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės pastabomis, kad apylinkės teismas netyrė ir nevertino atsakovės į bylą pateiktų rašytinių dokumentų atsakovės atstovo paaiškinimų. Priešingai, perklausius teismo posėdžio garso įrašą girdėti, kad apylinkės teismo teisėjas aiškinosi aplinkybes, susijusias su sąskaitomis Nr. GLŪ000357 ir GLŪ000369, taip pat su aptartų sąskaitų apmokėjimo bankiniais mokėjimo nurodymais. Aptartos aplinkybės aprašytos ir skundžiamame teismo sprendime. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas nesutiko su atsakovės versija, nereiškia, kad buvo neištirtos bylai reikšmingos aplinkybės ar buvo ignoruoti kokie nors bylai reikšmingi įrodymai. Dėl šios priežasties atmestini atsakovės argumentai, kad apylinkės teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame sprendime įvertino visus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus.

18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės versiją, jog 2 540 Eur mokėjimas buvo avansinis mokėjimas. Bylos duomenys rodo, kad atsakovė 2018 m. birželio mėn. apmokėjo 2 540 Eur pagal sąskaitą Nr. GLŪ000357. Nei mokėjimo paskirtyje, nei kituose rašytiniuose dokumentuose nėra nurodyta, kad 2018 m. birželio mėn. 2 540 Eur mokėjimas būtų buvęs dalinis ar avansinis. Be to, teisėjų kolegijos neįtikina aplinkybė, jog susitarus dėl fiksuoto dydžio kainos (3 100 Eur) būtų išrašomos dvi sąskaitos, o ne viena bendra. Tiek ieškovas, tiek atsakovės atstovas nurodė, jog konkretaus darbų kiekio pagal darbo pobūdį negalima buvo numatyti. Nesant galimybės iš anksto numatyti konkrečių darbų kiekio ir apimčių, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog šalys tarsis dėl kintamos (pagal faktą, t. y. įkainiai pagal valandą, darbo dieną, per mėnesį; taip pat įkainiai pagal atliktų darbų kiekį (kilogramus, tonas) ar pan.), o ne fiksuoto (vienkartinio) dydžio kainodaros (kainos). Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, teismo vertinimu, taip pat labiau pagrindžia aplinkybę, jog buvo tartasi dėl valandinio įkainio, o ne fiksuotos kainos. Teisėjų kolegija pastebi, jog pati atsakovė 2018-07-04 elektroniniame laiške prašo detalizuoti kokiomis dienomis po kiek valandų ieškovas dirbo. Tuo atveju, jeigu šalys būtų tarusios dėl fiksuotos darbų kainos, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalauti iš kontrahento detalizuoti kokiomis dienomis po kiek valandų buvo dirbta nėra prasmės. Aptartas elektroninis susirašinėjimas rodo, jog atsakovei visgi buvo svarbi laiko aplinkybė, t. y. kiek valandų kokią dieną buvo dirbta. Tokia aplinkybė leidžia spręsti, kad ieškovo versija dėl valandinio darbų įkainio yra visgi labiau įtikinama ir paaiškinama, nei atsakovės versija dėl fiksuotos darbų kainos (CPK 185 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad penktasis apylinkės teismo argumentas yra sofistinis. Priešingai, apylinkės teismas nurodė, jog esant susitarimui dėl fiksuotos darbų kainos aptariamu atveju neracionalu buvo teikti dvi skirtingas sąskaitas su skirtingomis sumomis. Tuo atveju, jeigu būtų sudarytas susitarimas dėl fiksuotos kainos, labiau tikėtina, jog šalys būtų susitarusios dėl avansinio mokėjimo prieš pradedant darbus ir galutinio apmokėjimo užbaigus darbus, tačiau byloje nėra aplinkybių, kurios pagrįstų avansinių mokėjimų tikimybę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus, jog apylinkės teismas teikė nepagrįstą prioritetą ieškovui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė proceso metu nepasiekė tokio teisinio bylos rezultato, kurio norėjo, nereiškia, kad teismas prioretizuoja vieną ar kitą proceso dalyvį. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas pakankamai detaliai pasisakė tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės versijos ir nurodytų aplinkybių. Ta aplinkybė, jog darbo laiko apskaita nebuvo vedama ir ieškovas nepateikė duomenų nei kas, nei kokiomis valandomis dirbo aptariamu atveju nereikšminga. Atsakovė neginčijo, kad ieškovo išdirbtas laikas neteisingas, neteikė skaičiavimų, kurie rodytų kokį nors ieškovo piktnaudžiavimą ar manipuliavimą išdirbtomis valandomis. Atsakovė yra verslininkė, todėl, siekdama išvengti ginčų, atsakovė galėjo reikalauti pildyti ir įforminti darbo laiko apskaitos žiniaraščius (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2011 ir joje nurodyta kitą kasacinio teismo praktiką).

20. Pasisakant dėl atliktų darbų akto reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą sutiktina, jog atliktų darbų aktas prievoliniuose rangos santykiuose yra svarbus dokumentas (CK 6.662 straipsnio 1 dalis; žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015), tačiau nei CK 6.662 straipsnio 1 dalis, nei kitos CK nuostatos nenumato, jog nesant tarp šalių pasirašyto atliktų darbų akto teismas negalėtų išspręsti tarp šalių kilusio ginčo dėl darbų kainos. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovas atliko per mažai darbų, ar atliko darbus nekokybiškai, ar buvo kokių nors kitokių trūkumų, kurie būtų turėję įtakos tarp šalių sulygtos kainos dydžiui bei apmokėjimui. Atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovo būtų reikalavusi Objekte atliktus darbus įforminti atliktų darbu aktu, būtų nurodžiusi kokias nors pretenzijas dėl netinkamai atliekamos darbų apskaitos ir pan. Tai rodo, kad atsakovė pati toleravo situaciją, kuomet darbai buvo perduodami ir priimami žodinių susitarimų pagrindu.

21. Kiti (likę) apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

22. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu, o ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis apie tai, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (tokią aplinkybę patvirtino ieškovo atstovas 2019-09-30 pažymoje) (el. b. l. 118).

24. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog advokatų kontoros patvirtinimas, kad klientas yra atsiskaitęs už suteiktas paslaugas, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą; be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, nutarties 40 punktas).

25. Nors ieškovo atstovas 2019-09-30 pažymoje patvirtino, jog su advokatų kontora atsiskaityta, tačiau nenurodė nei sąskaitų, nei mokėjimo nurodymų, nei pinigų priėmimo kvitų ar kitų dokumentų duomenų (rekvizitų): pavadinimų, numerių, juose nurodytų sumų, datų ir pan. Aptarta aplinkybė reiškia, jog teisinio pagrindo priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai už procesą apeliacinės instancijos teisme apmokėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.