Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-321-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-10
Bylos Nr.: e2S-321-613/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo: I. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-321-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00407-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir I. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas antstolės R. V. pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, juo antstolė prašo paskirti I. A. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Pareiškimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1.1. Antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/13/23845 dėl įpareigojimo I. A. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius.

1.2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-687-83/2011 vykdymas buvo atidėtas šešiems mėnesiams, todėl 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S-19003433 vykdomoji byla sustabdyta. 2020 m. liepos 16 d. gavus išieškotojo prašymą, vykdymo veiksmai atnaujinti.

1.3. 2020 m. liepos 23 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20001263. Akte užfiksuota – naujos sienos, konstrukcijos, perdengimas nenugriauti ir neatstatyta pastato oranžerija į buvusią iki rekonstrukcijos vietą ir nesutvarkyta statybvietė.

1.4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi teismo sprendimo įvykdymo terminas atidėtas iki 2021 m. birželio 1 d.

1.5. 2021 m. liepos 20 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-74-20840. Akte užfiksuota – naujos sienos, konstrukcijos, perdengimas nenugriauti ir neatstatyta pastato oranžerija į buvusią iki rekonstrukcijos, sprendimas neįvykdytas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį patenkinti. Pažymėjo, kad skolininkė iki šiol nėra tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimo. Dėl tokio neveikimo yra pažeidžiami išieškotojos teisėti lūkesčiai dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi skolininkė neįvykdė sprendimo jame nustatytu ir papildomai nustatytais terminais, jai turi tekti neigiamos pasekmės. Mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkei baudą, kuri skatintų kuo greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. A. prašė netenkinti antstolės prašymo dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad teismo sprendimu buvo įpareigota pasidaryti projektą ir įteisinti statybas. Architektai nenorėjo imtis šio darbo, nes buvo daug neatitikimų. Viena architektė ėmėsi šio darbo. Tada sužinojo, kad reikia parengti detalųjį planą, nugriauti dalį pastato. Šiuos veiksmus atliko. Paaiškėjo, kad reikia susimokėti baudą tam, kad parengtų projektą. Šiuos veiksmus atliko. Projektas parengtas, jo parengimui irgi reikėjo susitaupyti 4 000,00 Eur, o tai yra dideli pinigai. Kad galėtų suderinti projektą, reikalingi parašai. Manė, kad tiks senieji parašai. Du kaimynai, su kuriais ribojasi pastatas ir žemės sklypas, pasirašė, o kaimynas Petrauskas atsisakė pasirašyti, nes neva nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su visu projektu. Dėl šio kaimyno ir prasidėjo ginčas prieš 14 metų, kai jis atsisakė pasirašyti projektą. Kaimynas galbūt tikisi, kad ji nugriaus pastatą. Tačiau, pagal 2007 m. sprendimą, senų pastatų, kur buvo šiltnamis, nugriauti nereikia. Kadangi nepavyko gauti visų kaimynų parašų, nepateikė projekto inspekcijai. Kiek jai yra žinoma, architektė parengė jauną projektą, nes senasis netiko. Ji turi įteisinti statybas. Prašo leisti užbaigti statybos įteisinimo darbus. Kai teismas leido įteisinti statybas, manė, kad kaimyno P. parašo nebereikės.

4. Suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įgaliotas asmuo D. M. teismo posėdžio metu prašė tenkinti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad sprendimas buvo šešis kartus atidėtas ir vykdomas jau ilgą laiko tarpą, t. y. šešerius metus. Tik vieną kartą skolininkei buvo skirta vienkartinė bauda. Skolininkei vis iškyla kažkokie nesklandumai įteisinti savavališkas statybas. Prašymas išduoti statybas leidžianti dokumentą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pirmą kartą buvo pateiktas 2021 m. spalio 23 d. Jis buvo atmestas, nurodant trūkumus. Pakartotinis prašymas pateiktas 2021 m. lapkričio 16 d. 2021 m. lapkričio 22 d. prašymas atmestas, nurodant, kad ištaisyti ne visi nurodyti trūkumai. Skolininkei buvo žinoma, kad reikalingi gretimo žemės sklypo savininko (-ų) sutikimai. Prašymas išduoti statybos leidimą atmestas dėl aplinkybių, kurios nėra nepriklausomos nuo skolininkės valios. Visi dokumentai, kurie teikiami, prašant išduoti leidimą, nurodyti įstatyme ir skolininkei turėjo būti žinomi, nes reglamentavimas nesikeičia jau seniai. Aplinkybių, kurios nepriklauso nuo skolininkės valios įvykdyti sprendimą, nėra. Neskiriant baudos, skolininkei nėra paskatos kuo greičiau įvykdyti sprendimą. Kadangi vieną kartą jau buvo skirta vienkartinė bauda, nagrinėjamu atveju prašo skirti periodinę baudą.

5. Antstolė R. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi tenkino antstolės R. V. pareiškimą ir paskyrė periodinę 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skolininkei I. A. už Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo neįvykdymą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki sprendimo įvykdymo valstybės naudai.

7. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių ji negali gauti statybą leidžiančio dokumento, nelaikytinos objektyviomis, nepriklausančiomis nuo jos valios. Pažymėjo, kad informacija apie teiktinus dokumentus prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra viešai prieinama ir skolininkei buvo žinoma. Tai, kad asmuo sudaro kliūtis kitam asmeniui realizuoti savo teises, teisės aktuose egzistuoja galimybė šio veiksmo atlikimui gauti teismo leidimą, tačiau skolininkė tokio proceso nėra net pradėjusi. Teismo vertinimu, skolininkei sprendžiant sprendimo įvykdymo sąlygas tokį ilgą laiko tarpą, visi teisės aktų reikalavimai turėjo būti žinomi ir jų įvykdymui ji privalėjo imtis priemonių savu laiku, neperžengiant teismų suteiktų papildomų terminų ribų, tačiau skolininkė nėra pakankamai suinteresuota sprendimo įvykdymu ir vilkina jo vykdymą.

8. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, pateisinančių sprendimo nevykdymą, todėl nusprendė skirti skolininkei periodinę baudą, kuri, teismo vertinimu, turėtų paskatinti skolininkę imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų įvykdytas. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo neįvykdymo laikotarpį, į skolininkės turtinę padėtį, į jos veiksmus, kurių ėmėsi sprendimo įvykdymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, antstolės pareiškimą tenkino ir už teismo sprendimo nevykdymą skolininkei paskyrė baudą – 5,00 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną valstybės naudai. Baudą paskyrė nuo teismo nutarties ją skirti įsiteisėjimo dienos iki sprendimo įvykdymo, t. y. iki statybą leidžiančio dokumento gavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Suinteresuotas asmuo I. A. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo. Apeliantė, šalindama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus, prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atidėti sprendimo vykdymą, iki bus gautas įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas dėl teisės pripažinimo be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijai Techninį projektą dėl ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstravimo į ūkio paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, teismas nepagrįstai vertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas dėl periodinės baudos skyrimo.

9.2. Pažymėjo, kad sprendimas, įpareigojantis pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo priimtas ne skolininkei, o jos mirusiam tėčiui; sprendimo neįvykdymą sąlygojo dvasiniai išgyvenimai dėl artimųjų mirties ir finansiniai ištekliai, taip pat ilgai trunkantys dokumentų parengimo, suderinimo ir patvirtinimo terminai.

9.3. Mano, kad skolininkės nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ji dėjo ir deda visas įmanomas pastangas, elgiasi itin rūpestingai ir atsakingai, kad kaip galima operatyviau užtikrintų išieškotojos teisėtus lūkesčius dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Teigia, kad aplinkybės, sutrukdžiusios teismo sprendimo įvykdymą, yra nepriklausančios nuo skolininkės valios, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių sprendimo neįvykdymą.

9.5. Mano, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkės veiksmuose nėra kaltės ir (ar) tyčios nevykdyti teismo sprendimą. Taip pat mano, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, iki bus gautas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl teisės pripažinimo be gretimo sklypo savininko sutikimo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinio (atskirojo) skundo turiniui. Vienas iš skundo elementų yra apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 603 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuris priskirtinas prie esminių skundo elementų, nustatančių teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde nurodo tik aplinkybes, kurios, jos vertinimu, lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau nėra suformuluotas joks prašymas apeliacinės instancijos teismui.

10.2. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

10.3. Skolininkė sprendimą vykdo nuo 2013 metų. Sprendimo įvykdymo terminas buvo atidėtas šešis kartus, tačiau ir per šį laikotarpį teismo sprendimas nėra įvykdytas. Aplinkybės, kad kaimyno V. P. sutikimas yra reikalingas ir skolininkė jo negaus dėl tarp jų esančių konfliktinių santykių, buvo žinomos dar anksčiau nei buvo priimtas sprendimas. Į antstolę dėl dokumentų įteikimo V. P. kreipėsi tik pasibaigus atidėtam sprendimo įvykdymo terminui. Įrodymų, pagrindžiančių kreipimąsi į teismą dėl V. P. sutikimo gavimo, nepateikė.

10.4. Mano, kad sprendimas nėra įvykdytas dėl skolininkės nerūpestingumo ir neveikimo. Skolininkės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nuo jos valios nepriklausančios, kurių sprendimo įvykdymo trukmei skolininkė nebūtų galėjusi daryti įtakos.

10.5. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, vertintinos aplinkybės nustatytos iki sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo, o veiksmai, atlikti po minėto akto surašymo, gali turėti reikšmės, tik sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis Nr. 2S-360-253/2021).

10.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria skolininkei, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, skirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu ir patikslintu atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – žemės sklypo eksplikaciją, 2021 m. lapkričio 30 d. patvirtinimą apie dokumentų įteikimą, UAB „Baltų būstas“ 2021 m. balandžio mėnesio pažymą apie atliktų paslaugų vertę Nr. 786, 2021 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl savavališkos statybos sąnaudų vertės nustatymo, 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą, statinio ekspertizę, 2021 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymą, įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydžio apskaičiavimą, ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstravimo į ūkio paskirties pastatą techninį projektą, ieškinio dėl teisės pripažinimo be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo nuorašą, patvirtinantį jo pateikimą teismui 2022 m. sausio 25 d.

15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

16. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai negalėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių tokių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai pateikti įrodymai galėtų patvirtinti apeliantės nurodytas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, tačiau šių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys neginčija. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, todėl teismas atsisako juos priimti ir grąžina pateikusiam asmeniui.

Dėl nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

17. Pažymėtina, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

18. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pažymėtina, kad Privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymas yra privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 771 straipsnio 2 dalies normos turiniu, ir gali būti taikoma, kai nustatoma, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas per jame nustatytą terminą. CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015).

19. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Šiuo atveju bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2009).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad skolininkė I. A. teismo sprendimo neįvykdė, t. y. savavališkos statybos padariniai nepašalinti, statybą leidžiantis dokumentas neišduotas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, pateisinančių sprendimo nevykdymą, nusprendė skolininkei skirti periodinę baudą, kuri, teismo vertinimu, turėtų paskatinti skolininkę imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų įvykdytas.

22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvada, pateikė atskirąjį skundą (patikslintą atskirąjį skundą), jį iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai tenkino antstolės prašymą skirti skolininkei baudą, t. y. pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

23. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde (patikslintame) tvirtina, jog skundžiama nutartis nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu.

24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ir šią dieną teismo sprendimas nėra įvykdytas, terminas įvykdyti teismo sprendimą yra pasibaigęs ir nėra pratęstas, bet apeliantė dar iki antstolės 2021 m. liepos 20 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-21-74-20840 surašymo yra atlikusi eilę veiksmų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu – 2021 m. kovo 26 d. su UAB „Baltų būstas“ sudarė savavališkos statybos sąnaudų vertės nustatymo paslaugų sutartį dėl ūkinio pastato, esančio Klaipėdos pl. 45, Palangoje, ekspertizės atlikimo, 2021 m. birželio 3 d. su UAB „Linia Mares“ sudarė projekto rengimo sutartį dėl ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstravimo projekto, adresu (duomenys neskelbtini), ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, yra sumokėjusi įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, iki teismo sprendimo įvykdymo pratęsto termino pabaigos yra parengusi detalųjį planą, techninį projektą, kreipėsi į valstybės institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, po teismo sprendimo įvykdymo pratęsto termino pabaigos atlieka veiksmus, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas šią dieną yra neįvykdytas dėl apeliantės kaltės, piktybiško neveikimo, sąmoningo vilkinimo atlikti veiksmus, siekiant kuo greičiau, operatyviau įvykdyti teismo sprendimą.

25. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės nurodomos priežastys, dėl kurių ji negali gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra pakankamos laikyti objektyviomis, nepriklausančiomis nuo skolininkės valios, kad skolininkei buvo žinoma, kad ji negaus gretino žemės sklypo savininko sutikimo ir siekiant realizuoti savo teisę reikės kreiptis į teismą dėl teismo leidimo gavimo, bet skolininkė tokio proceso nėra pradėjusi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė objektyviai negalėjo pradėti proceso teisme anksčiau nei prieš tai parengti techninį projektą, kurį reikalinga suderinti su gretimo žemės sklypo savininkais, o negavus sutikimo, dėl jo gavimo kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

26. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, vertintinos aplinkybės, nustatytos iki sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo, o veiksmai atlikti po minėto akto surašymo gali turėti reikšmės, tik sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis Nr. 2S-360-253/2021).

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skolininkei bauda yra paskirta pagrįstai, tačiau įvertinęs tai, kad didžioji dalis veiksmų jau yra atlikta, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas reikalinga gauti tik gretimo žemės sklypo savininko susitikimą ir statybą leidžiantį dokumentą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkei paskirtos baudos dydis ir pobūdis prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudos skyrimo tikslai būtų pasiekti paskiriant skolininkei konkretaus dydžio vienkartinę baudą – 100,00 Eur dydžio baudą.

28. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde (patikslintame) kelia naujus reikalavimus / prašymus – atidėti teismo sprendimo vykdymą, kuris nebuvo analizuojamas ir sprendžiamas pirmosios instancijos teismo. Tokio reikalavimo / prašymo skolininkė pirmosios instancijos teisme nepareiškė, dėl jo neteikė jokių motyvų ir argumentų. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1148-642/2021 apeliacinės instancijos teismas panaikino tik dalį Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl baudos skyrimo ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalies, kuria buvo pratęstas teismo sprendimo vykdymo terminas iki 2021 m. lapkričio 1 d., buvo nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo pagal naujai pareikštus reikalavimus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės pareikšto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą.

29. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina skolininkei, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio jai kreiptis į teismą su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą, siekiant išvengti pagrindo skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą ateityje.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, tačiau nepagrįstai parinko ir paskyrė skolininkei periodinę baudą, todėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis keistina, nurodant, kad skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą skirtina vienkartinė 100,00 Eur dydžio bauda (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti vienkartinę 100,00 (vieno šimto eurų) dydžio baudą skolininkei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), už Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo neįvykdymą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 6804.

Baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimą“.

Grąžinti apeliantei I. A. su atskiruoju skundu ir patikslintu atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė