Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

14. Tarnybos vadas 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 47V-959 nurodė VST pajėgų pareigūnams periodiškai vykdyti įkalinimo įstaigų (pataisos namų) išorinio perimetro prevencinio patikrinimo ir kartu su pataisos namų pareigūnais lokaliniuose sektoriuose prevencinio patikrinimo užduotis. Įsakyme nurodyta Tarnybos pajėgų sudėtis – Tarnybos Vilniaus dalinio (toliau – ir VD) ir Kauno dalinio (toliau – ir KD) specialiųjų užduočių grupės (toliau – ir SUG); suformuotos užduotys VD ir KD vadams (organizuojant pavaldžių pareigūnų darbą bei nustatant užduočių vykdymo suderintą periodiškumą) bei Tarnybos Jungtiniam operacijų centrui (toliau – ir JOC) (koordinuoti pareigūnų veiksmus vykdant nustatytas užduotis, sekti užduočių vykdymo eigą, fiksuoti pranešimų ir įvykių raidą), SUG pareigūnams (vykdyti užduotis pagal nustatytą periodiškumą, informuoti apie užduočių vykdymo eigą). VST pavedė SUG pareigūnams periodiškai vykti į Alytaus PN bei kitus pataisos namus; atvykus į užduoties vykdymo vietą, vadovaujant Alytaus pataisos namų budinčiojo direktoriaus padėjėjo tarnybai, atlikti vidaus teritorijos prevencinį patikrinimą, lokalinių sektorių prevencinį patikrinimą bei pataisos namų išorinio perimetro prevencinį patikrinimą; įpareigojo informuoti apie užduočių vykdymo eigą.

21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 12 d. sprendimu bylos dalį pareiškėjo skundo dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų 2018 m. rugsėjo 3 d. 41 kameroje neteisėtumo nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė.

22. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Alytaus PN, Tarnybos pareigūnų veiksmų sumušus pareiškėją ir neteisėto Kalėjimų departamento neveikimo nekontroliavus jam pavaldžių įstaigų.

23. Vertindamas skundo argumentus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui būnant kameroje Nr. 41 VST pareigūnai jį mušė, naudojo prievartą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsniu ir pažymėjo, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Tais atvejais, kai pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai teisingumo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.

24. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo nuostatas, kuriose įtvirtinti Tarnybos uždaviniai bei funkcijos. Teismas pažymėjo, kad minėto įstatymo 7 straipsnis nustato, kad VST slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietose ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus; ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietos vidaus tvarką.

25. Byloje buvo nustatyta, kad: 2010 m. rugsėjo 16 d. Tarnyba ir Kalėjimų departamentas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo Nr. 47 ST-58/ST-72, kurio 5.1.1 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento prašymu Viešojo saugumo tarnyba sustiprina laisvės atėmimo vietų pajėgas ir paveda atlikti pavestas funkcijas vykdant bendras tikslines ir prevencinio pobūdžio priemones (operacijas); Tarnyboje 2018 m. rugpjūčio 2 d. gautas Raštas, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog Kalėjimų departamentas gavo operatyvinės informacijos, kad artimiausiu metu gali kilti suimtųjų ir nuteistųjų masinio nepaklusimo bei protesto akcijos, Kalėjimų departamentas prašė Tarnybos suteikti tarnybinę pagalbą, apsvarstyti galimybę stiprinti budinčiąsias pajėgas, kurios esant poreikiui galėtų operatyviai atkurti laisvės atėmimo vietų įstaigų kriminologinę situaciją; Tarnybos vadas, vadovaudamasis Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 ir 7 straipsniais, Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pasitelkimo laisvės atėmimo vietų apsaugai ir tvarkai jose palaikyti susidarius ypatingai situacijai taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1R-40/1V-119, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 16 d. susitarimu Nr. 47 ST-58/ST-72, atsižvelgdamas į Raštą bei įvertinęs situaciją (esant požymių susidaryti ypatingai situacijai laisvės atėmimo vietos įstaigose, Kalėjimų departamento direktoriaus prašymu skiriant Viešojo saugumo tarnybos pajėgas užkirsti kelią galimiems nuteistųjų asmenų neteisėtiems veiksmams, keliantiems pavojų viešajai tvarkai ir viešajam saugumui, pataisos pareigūnų sveikatai, gyvybei ir laisvės atėmimo vietos įstaigos turtui), 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 47V-959 nurodė Tarnybos pajėgų pareigūnams periodiškai vykdyti įkalinimo įstaigų (pataisos namų) išorinio perimetro prevencinio patikrinimo ir kartu su pataisos namų pareigūnais lokaliniuose sektoriuose prevencinio patikrinimo užduotis. Įsakyme nurodyta Tarnybos pajėgų sudėtis – Tarnybos Vilniaus dalinio ir Kauno dalinio specialiųjų užduočių grupės; suformuotos užduotys Vilniaus dalinio ir Kauno dalinio vadams (organizuojant pavaldžių pareigūnų darbą bei nustatant užduočių vykdymo suderintą periodiškumą) bei Tarnybos Jungtiniam operacijų centrui (koordinuoti pareigūnų veiksmus vykdant nustatytas užduotis, sekti užduočių vykdymo eigą, fiksuoti pranešimų ir įvykių raidą), SUG pareigūnams (vykdyti užduotis pagal nustatytą periodiškumą, informuoti apie užduočių vykdymo eigą).

26. Teismo vertinimu, byloje esantis VST pareigūno D. K. tarnybinis pranešimas patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. kartu su Alytaus PN pareigūnais vykdė prevencinį patikrinimą, t. y. SUG pareigūnai užtikrino viešąją tvarką lokaliniuose sektoriuose, kol Kalėjimų departamento pareigūnai vykdė planines kamerų kratas. Buvo nustatyta, kad dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. VST pareigūnas G. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad SUG pareigūnai užtikrino viešąją tvarką lokaliniuose sektoriuose, kol buvo vykdomos planinės kratos, nuteistieji buvo išrikiuoti koridoriuje prie sienos ir prižiūrimi pareigūnų per atstumą; VST pareigūnas E. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. atvyko 12.25 val., su pamainos vyresniuoju vykdė užduotis Alytaus PN lokaliniuose sektoriuose. Alytaus PN pareigūnai užėjo į kai kurias kameras, o SUG pareigūnai užtikrino viešąją tvarką bei pataisos darbuotojų saugumą, vykdydami Alytaus pataisos namų prevencinį patikrinimą, SUG pareigūnai jokio kontakto su nuteistaisiais neturėjo.

27. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai minėti pareigūnai palaikė savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad VST pareigūnai ginčo laikotarpiu vykdydami savo pareigas teisėtai dalyvavo Alytaus PN lokalinių sektorių patalpų patikrinimuose ir turėjo teisę patekti į kamerų tipo patalpas, tarp jų ir į kamerą Nr. 41, kurioje pareiškėjas atliko bausmę.

28. Teismas nurodė, kad byloje esanti 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 242/193 patvirtino, kad pareiškėjui buvo konstatuotas kairės šlaunies raumenų sumušimas, pareiškėjas dėl sužalojimo nurodė, jog į šlaunį įspyrė VST pareigūnas. Byloje buvo nustatyta, kad dėl minėto atvejo Alytaus PN KŽS atliko tyrimą ir 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiaga Nr. M-0-02-00053-18), teismas apžvelgė tyrimo metu apklaustų liudytojų, kurie ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo kameroje Nr. 41 parodymus.

29. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. G. nepalaikė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nurodė, kad tuo metu davė melagingus parodymus, o posėdžio metu nurodė, kad VST pareigūnai pareiškėją spardė kojomis, mušė rankomis be jokios priežasties, negalėjo konkretizuoti, kurią pareiškėjo kūno vietą VST pareigūnai sumušė. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas K. M. nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus PN pareigūnas į kamerą Nr. 41 atvedė kareivius ir turėjo lapelį su nuteistųjų pavardėmis, VST pareigūnai buvo su ginklais, tačiau šuns nebuvo, visi trys nuteistieji buvo pastatyti prie sienos, tvirtino, kad aiškiai matė, kaip VST pareigūnai mušė M. A.. Teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas I. T. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. į Alytaus PN atvyko VST pareigūnai, kurie patruliavo uždarojoje zonoje, jis lydėjo VST pareigūnus, atrakindavo kamerų duris ir įleisdavo pareigūnus, 41 kameroje buvo girdėti triukšmas, todėl VST pareigūnai įėjo į kamerą; nuteistieji buvo priešiškai nusiteikę, replikavo prieš VST pareigūnus, todėl buvo pastatyti prie sienos ir apžiūrėta kameros patalpa; nurodė, kad VST pareigūnai ir jis prieš M. A. nei specialiųjų priemonių, nei kovinių imtynių veiksmų nenaudojo. Teismas nustatė, jog tokios aplinkybės užfiksuotos ir jo tarnybiniame pranešime, o teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas I. T. nurodė analogiškas aplinkybes, negalėjo atsakyti, ar VST pareigūnai buvo su ginklais ir šunimi. Teismas taip pat nustatė, kad VST pareigūnas E. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad specialiosios priemonės, fizinė prievarta panaudota nebuvo, apklausiamas teismo posėdžio metu tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes palaikė. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja Alytaus PN KŽS specialistė I. Z., kuri atliko tyrimą dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykių, patvirtino aplinkybes, kad pradėjus aplinkybių patikslinimą M. A. atsisakė išeiti iš kameros ir atsakyti į klausimus dėl jam galbūt VST pareigūnų padaryto sužalojimo.

30. Vertindamas liudytojų parodymus, teismas pažymėjo, kad K. M. ir A. G. parodymai yra prieštaringi, liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pareigūnai spyrė M. A. į dešinę koją vieną kartą, o K. M. teigė, jog M. A. kareiviai sudavė du smūgius koja į šoną ir į kairę koją, be to A. G. teismo posėdžio metu nepalaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, o apklausiamas teismo posėdyje aplinkybes išdėstė labai abstrakčiai. Atsižvelgęs į tai, teismas šių liudytojų parodymus dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykių vertino kritiškai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad minėti asmenys atlieka kartu su pareiškėju laisvės atėmimo bausmę, dėl to paties įvykio yra nagrinėjama kita administracinė byla, todėl teismas vertino, kad minėti asmenys suinteresuoti duoti pareiškėjui palankius parodymus.

31. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Alytaus PN pareigūno I. T. duotais parodymais, kadangi jo parodymai buvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sutapo. Teismas taip pat nenustatė objektyvaus pagrindo abejoti VST pareigūno E. V. parodymais ir aplinkybėmis, nurodytomis tarnybiniame pranešime, todėl I. T. ir E. V. parodymus vertino kaip tinkamus įrodymus ir jais vadovavosi.

32. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. Nutarimo pareiškėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, o byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas atsisakė išeiti iš kameros ir paimti nutarimo kopiją. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie Nutarimą, jį gavo ir turėjo teisę ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad minėtu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, nustačius, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas Nutarimą ir jame nustatytas aplinkybes vertino kaip neginčijamą įrodymą, taip pat įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, darė išvadą, kad įrašas nėra informatyvus, nes jame užfiksuota, kaip Alytaus PN pareigūnai ir VST pareigūnai vaikšto po lokalinį sektorių, užeina į kameras, tačiau įraše nematyti kamerų numerių, įrašo kokybė prasta, neaišku, į kurias kameras užeina VST pareigūnai, todėl teismas nesivadovavo prielaidomis paremta informacija.

33. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir įrodymų visumą, teismas sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/193 nurodytas pareiškėjo sužalojimas atsirado būtent dėl VST pareigūnų neteisėtų veiksmų.

34. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimų dėl 2018 m. rugpjūčio 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. įvykių pagrįstumą, teismas vertino bylos duomenis, ginčo šalių paaiškinimus dėl atvykimo į Alytaus PN aplinkybių, laikotarpio, vykdytų užduočių, priemonių, kurių ėmėsi VST ir Alytaus PN pareigūnai, analizavo pareigūnų tarnybinius pranešimus, teismo posėdžio metu duotus parodymus, lygino su nuteistų asmenų duotais parodymais. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, nurodė, jog Seimo kontrolieriaus Pažyma laikytina vienu iš įrodymų, kuris vertintinas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, kad prie minėtos pažymos pateiktas vaizdo įrašas neinformatyvus, nurodė, kad šia pažyma nesivadovaus.

35. Dėl pareiškėjo argumentų, kad VST pareigūnai visais nagrinėjamais atvejais buvo su ginklais, šunimi ir elektros šoko įtaisais, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtinto Specialiųjų priemonių specifikaciją ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašą, pažymėjo, kad ir tarnybinis šuo, ir elektros šoko įtaisas įtrauktas į minėtame apraše nustatytų specialiųjų priemonių sąrašą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nedetalizavo, kokius ginklus turėjo pareigūnai, ir nurodė, kad pagal Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 14 straipsnio 10 dalį, šaunamasis ginklas gali būti naudojamas kaip specialioji priemonė.

36. Teismas taip pat nurodė, kad kratų atlikimo pagrindus ir tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), išdėstė Instrukcijos 147–150 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aptartas teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad VST pareigūnai turėjo teisę kratos (apžiūros), prevencinio patikrinimo metu turėti pirmiau nurodytas specialiąsias priemones, t. y. pasitelkti tarnybinį šunį, turėti ginklus ir elektros šoko įtaisus. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad VST pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. prieš pareiškėją būtų naudoję smurtą, kadangi specialiąsias priemones atlikdami prevencinį patikrinimą turėjo teisėtai, byloje nebuvo objektyvių duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu jos būtų prieš pareiškėją panaudotos.

37. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo argumentų ir duotų paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad jis Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumą kildina iš leidimo, nurodymo, skatinimo VST pareigūnus naudoti prieš pareiškėją smurtą bei neveikimo, kai VST pareigūnai prieš jį smurtavo. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visetas leido teismui daryti išvadą, kad Alytaus PN pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, teismas nenustatė, jog VST pareigūnai naudojo prieš pareiškėją smurtą. Taigi, nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėto Alytaus PN pareigūnų neveikimo, t. y. nesiėmimo jokių priemonių, kuomet pareiškėjas neva patyrė smurtą.

38. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I-113-554/2019 pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų 2018 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 41. Teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą, pareiškėjo skundą atmetė. Vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, teismas nurodė, kad išnagrinėtos bylos pagrindas ir dalykas sutampa su šioje byloje nagrinėjamo skundo dalies dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumo 2018 m. rugsėjo 3 d. pagrindu ir dalyku, todėl šią bylos dalį nutraukė.

39. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galbūt neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų (nekontroliavo jam pavaldžių įstaigų pareigūnų veiksmų, nebuvo ypatingos situacijos, gavęs Seimo kontrolieriaus Pažymą ir pareiškėjo skundą, neatliko jokio tyrimo), teismas nustatė, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi su 2019 m. vasario 11 d. skundu, į kurį buvo atsakyta 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2S-961. Kalėjimų departamentas, surinkęs visą su gautu skundu susijusią medžiagą, nustatė, kad Alytaus PN administracija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ištyrus visas aplinkybes nebuvo nustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo vertinimu, iš byloje esančių Alytaus PN pažymų apie pareiškėją, adresuotų Kalėjimų departamentui buvo matyti, kad Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo skundą, kreipėsi į Alytaus PN dėl duomenų apie pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes, išnagrinėjo visą aktualią medžiagą ir pateikė pareiškėjui atsakymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų ir byloje nebuvo tokių duomenų, kad dėl kitų šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių jis būtų kreipęsis į Kalėjimų departamentą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybai siųstame Kalėjimų departamento Rašte nurodyta, jog yra duomenų, kad artimiausiu metu gali kilti suimtųjų ir nuteistųjų masinio nepaklusimo bei protesto akcijos.

40. Teismas konstatavo, kad VST teisėtai atliko savo darbą Alytaus PN, užtikrino viešąją tvarką ir laisvės atėmimo vietų įstaigų kriminologinę situaciją, Kalėjimų departamentas žinojo apie Alytaus PN susidariusią situaciją ir ją kontroliavo, o byloje nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Kalėjimų departamentas netinkamai vykdė savo funkcijas. Teismas darė išvadą, kad Kalėjimų departamentas veikė taip, kaip numato teisės aktai.

41. Vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė Alytaus PN, VST pareigūnų ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustatęs Alytaus PN, VST pareigūnų ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas nurodė, kad nepasisakys apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovų viešoji atsakomybė negalima, todėl teismas pareiškėjo skundo dalies netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

44. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas jo skundo nenagrinėjo, o vertino tik atsakovo atstovų paaiškinimus, atėmė iš pareiškėjo teisę paneigti institucijų teiginius, pareikšti korumpuotai teisėjai nušalinimą, byla buvo nagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant. Nepagrįstai teismas sprendė, kad pareiškėjas jau buvo padavęs skundą dėl to paties dalyko, pareiškėjas teigia, kad jis nesupranta, kas skundžiamame sprendime parašyta. Teismas išvardijo teisės aktus, kuriuos pareiškėjas žino iš Seimo kontrolieriaus Pažymos, kurioje, atlikus tyrimą, pateiktos išvados. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais prieš pareiškėją buvo naudojamas fizinis smurtas. Teismo sprendime nurodoma, kad SUG pareigūnai vykdė prevencinį patikrinimą, užtikrino viešąją tvarką ir pan. lokaliniuose sektoriuose, tačiau pareiškėjas nuobaudą atlikinėjo uždarojoje zonoje ir į bylą pateikė įrodymus, kad jokių kratų VST pareigūnai uždarosios zonos kamerose neatliko.