- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-113-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- M.A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 3-4), atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 84-85) ir skundo papildyme (b. l. 98-99) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2018 m. kovo 12 d. Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) direktoriaus nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš drausmės grupės į kamerų tipo patalpas. 2018 m. kovo 13 d. apie 10.30 val. išvedus pareiškėjo kamerą pasivaikščioti, kamerose pareigūnai atlikinėjo kratą. Pareigūnai kratą darė apie 2 val., o kiti pareigūnai buvo persirengę spec. rūbais, šalmais. Apie 12.30 val. kratos darymas baigėsi, grįžęs į kamerą pareiškėjas rado išmėtytus drabužius, patalynė buvo numesta ant purvinų grindų, sutrypta ir sumindyta, daiktai suplėšyti. Maistas buvo sumaišytas su visokiom šiukšlėm, taip pat voliojosi ant grindų. Buvo sulaužytas pareiškėjo lagaminas. Pradėjus reikšti pretenzijas administracijai, pareigūnai pareiškė, kad turi teisę taip elgtis su nuteistųjų daiktais. Pareigūnai pareiškė, kad jei pareiškėjas kels pretenzijas, jis bus patalpintas į kitą kamerą. Pareiškus, kad pareiškėjas grasinimų nebijo, pareiškėjas buvo perkeltas į kitą kamerą ir laikomas joje neteisėtai 7 dienas. Kameroje nebuvo lango, ventiliacijos, nebuvo dieninio apšvietimo, į kamerą gryno oro nepakliūdavo. Kameroje per visą sieną buvo įrengtas langas, pro kurį matėsi visa kamera, todėl nebuvo jokio privatumo. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas save žaloti – susipjaustė rankas. Be to, Alytaus PN pareigūnas N. F. sumušė pareiškėją, nes toje vietoje, kur yra nulinė kamera, nėra įrengta vaizdo filmavimo kamerų. Kreipėsi skundais į Kalėjimų departamentą, bet skundai tikslo nepasiekė, nes būrio viršininkas pareiškėjo skundų neregistruoja.
Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 12.55 val., pareiškėjui būnant kameroje Nr. 41, į kamerą įėjo 5-6 kareiviai ir liepė pareiškėjui stoti prie sienos. Tada Alytaus PN pareigūnas iš kišenės išsitraukė popieriaus lapelį su pavardėmis ir pasakė garsiai kareiviams, kad šitie du rašo skundus. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams pradėjus spardyti nuteistąjį K.M., pareiškėjas paklausė kodėl jie spardo ir paklausė, kodėl nefilmuojama. Tada pareigūnai trenkė pareiškėjui į nugarą, spyrė du kartus į kojos raumenis. Pareiškėjui ištino koja. Alytaus PN pareigūnai specialiai daro pareiškėjui psichologinį spaudimą, kad jis nerašytų skundų bei sukelia fizinį skausmą, siekdami įbauginti, prašo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų mušti pareiškėją. Kadangi dėl sumušimo pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, buvo laikomas kameroje netinkamomis sąlygomis, pareigūnai darydami psichologinį spaudimą privedė prie to, kad pareiškėjui teko save žaloti, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur. Pradėjo gerti antidepresantus, raminamuosius vaistus, kad galėtų ramiai miegoti. Patyrė garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, dvasines kančias, teko kreiptis pas psichologus.
Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą (b. l. 16-18, 108-111) nurodė, jog 2018 m. kovo 13 d. apie 11.30 val. Alytaus PN vyko bendros planinės kratos. Apsaugos ir priežiūros pareigūnai vykdė kratą kamerų tipo patalpoje Nr. 1. Pareigūnai apžiūrėjo nuteistųjų miegamąsias vietas, asmeninius daiktus, galimas neleidžiamų turėti nuteistiesiems daiktų ir medžiagų slėptuves. Kratos metu buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas, medicininis švirkštas su adata, ausinės, kurios buvo be identifikavimo lipduko, savadarbė stalinė lempa ir savadarbis vandens šildytuvas. Visi neleidžiami daiktai perduoti Pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui. 2018 m. balandžio 25 d. Alytaus PN kriminalinės žvalgybos skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatė, kad kratos metu pareiškėjo daiktų pareigūnai nelaužė ar kitaip nesugadino. Rašytinių prašymų dėl kratos filmuotos medžiagos pareiškėjas nepateikė. Kratos metu pareigūnai iš pareiškėjo nesityčiojo ir nežemino jo orumo. Pareiškėjas teigia, kad 2018 m. kovo 13 d. jį sumušė Alytaus PN pareigūnas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo niekas iš Alytaus PN pareigūnų ar kitų darbuotojų nemušė. Pareiškėjas nurodo, kad 7 paras buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje Nr. 00, tačiau nenurodo kada. Įvertinus pareiškėjo asmens byloje esančius nutarimus dėl pareiškėjo laikino izoliavimo darytina išvada, kad pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas. Nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 9 d., nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 10 d., nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 11 d., nuo 2018 m. kovo 11 d. iki 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas laikinojo sulaikymo kameroje. Šioje laikino sulaikymo kameroje yra tvarkingas langas ir sanitarinis mazgas.
Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. gauta sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 242/194, kurioje nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nuteistajam K.M. nustatyta nugaros dešinės pusės šonkaulių plote nežymus odos paraudimas ir pažyma Nr. 242/193, kurioje nurodoma, kad pareiškėjui nustatyta kairės šlaunies viduriniame trečdalyje raumenų sumušimas. Nuteistieji, juos apžiūrėjusiems medikams nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. juos sumušė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Apklausos metu K. M. tvirtino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai jo ir M. A. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, spardydami į kojas ir suduodami smūgius ranka K. M. į šoną, o M. A. spirdami koja du smūgius į šoną ir į kairę koją. Tačiau liudytojo apklausos metu nuteistasis A. G. parodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai K. M. spyrė vieną kartą ar du kartu į kojas, M. A. spyrė vieną kartą į dešinę koją. Pažymėjo, kad Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymose Nr. 242/194 nuteistajam K. M. nustatyta nugaros dešinės pusės šonkaulių plote nežymus odos paraudimas, o pažymoje Nr. 242/193 nuteistajam M. A. nustatyta kairės šlaunies vidurinio trečdalio raumenų sumušimas. Atsižvelgiant į pažymose nurodytą nuteistųjų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, matyti, kad ji neatitinka apklausos metu liudytojų nurodytos sužalojimų lokalizacijos. Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas I. T. liudytojo apklausos metu parodė, kad nei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, nei jis pats prieš nuteistuosius K. M. ir M. A. specialiųjų priemonių nenaudojo. Alytaus PN kriminalinės žvalgybos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje MM-0-02-00053-18, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, kadangi nebuvo nustatyta požymių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, kratos metu išmėtant ir sulaužant pareiškėjo daiktus, neteisėtai laikant laikino sulaikymo kameroje netinkamomis sąlygomis ir sumušant pareiškėją.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).
Pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. kovo 13 d. vykusios kratos metu buvo išmėtyti jo daiktai, sulaužytas lagaminas.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 1 mėnesiui ir perkeltas į kamerą Nr. 1 (b. l. 23, 27). 2018 m. kovo 13 d. apie 11.30 val. uždaroje zonoje KTP 1 kameroje buvo atlikta bendroji planinė krata (b. l. 35). Pareiškėjas pateikė skundą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir sugadintų daiktų minėtos kratos metu. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2018 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M-2-03-00212-18) (b. l. 29-34). Tyrimo metu buvo paklaustas Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas R.M., kuris nurodė, kad kratos metu apžiūrėjo nuteistųjų miegamąsias vietas, asmeninius daiktus, galimas neleidžiamų turėti nuteistiesiems daiktų ir medžiagų slėptuves. Kratos metu, M. A. priklausančio lagamino nesulaužė. Taip pat buvo apklaustas Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas M.K., kuris nurodė, jog kratos metu M. A. lagaminas sulaužytas nebuvo. Aplinkybių, jog kratos metu buvo sulaužytas pareiškėjo lagaminas tiriant jo skundą nenustatyta, netikėti pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, be to, ir pats pareiškėjas, apklaustas skundo tyrimo metu nurodė, jog buvo sugadinta jo vyriška rankinė, o ne lagaminas (b. l. 30). Taip pat 2018 m. balandžio 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog nėra nustatytas administracinis teisės pažeidimas ar kituose teisės aktuose numatytas nusižengimas. Minėtas nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. gegužės 7 d., byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nutarimą buvo apskundęs teises aktų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 148 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. 150 punkte nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės. Alytaus PN nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Alytaus PN pareigūnai, atlikdami kratą, pareiškėjo daiktų nelaužė, jų negadino, iš pareiškėjo nesityčiojo ir nežemino jo orumo. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, sprendžia, jog Alytaus PN pareigūnai turėjo teisę atlikti pareiškėjo asmeninę bei jo gyvenamosios patalpos kratą, todėl jokių pažeidimų nepadarė. Pareiškėjo argumentai, kad buvo sugadinti jo asmeniniai daiktai, nieko nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jį sumušė Alytaus PN pareigūnas N. F.. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, jog šis pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo niekas iš Alytaus PN pareigūnų ar kitų darbuotojų nemušė (b. l. 17). Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl sumušimo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, byloje nėra duomenų apie fiksuotus pareiškėjo sužalojimus 2018 m. kovo 13 d., taip pat nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodo, kad kreipėsi į medikus dėl sumušimo.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2018 metais 7 paras neteisėtai buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje Nr. 00, kurioje nebuvo lango, ventiliacijos, nebuvo dieninio apšvietimo, į kamerą gryno oro nepakliūdavo, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje Nr. 4 buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 8 d. 16.10 val. iki 2018 m. kovo 9 d. 16.10 val., nuo 2018 m. kovo 9 d. 17.25 val. iki 2018 m. kovo 10 d. 17.25 val., nuo 2018 m. kovo 10 d. 18.25 val. iki 2018 m. kovo 11 d. 18.25 val., nuo 2018 m. kovo 11 d. 19.30 val. iki 2018 m. kovo 12 d. 14.55 val. (b. l. 17, 42-43, 60-61, 66-67). Atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje Nr. 00 nebuvo laikomas, todėl pareiškėjom argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. atėję į kamerą pareigūnai trenkė pareiškėjui į nugarą, spyrė du kartus į kojos raumenis, ko pasėkoje pareiškėjui buvo sukeltas skausmas, ištino koja.
Į administracinę bylą pateikta 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 242/193 patvirtina, kad pareiškėjui buvo konstatuotas kairės šlaunies raumenų sumušimas. M. A. dėl sužalojimo nurodė, jog į šlaunį įspyrė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas (b. l. 136). Dėl minėto atvejo buvo Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tyrimą ir 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-0-02-00053-18) (b. l. 112-115). Tyrimo metu buvo apklausti liudytojai. Liudytojas A.G. dėl pareiškėjo M. A. sužalojimų parodė, jog vienas kareivis spyrė M. A. į dešinę koją vieną kartą, daugiau jokių fizinių veiksmų M. A. atžvilgiu nebuvo (b. l. 112-113, 127-128). Liudytojas K. M. teigė, jog M. A. kareiviai sudavė du smūgius koja į šoną ir į kairę koją (b. l. 112, 130-131). Pats pareiškėjas, kviečiamas paaiškinti savo sužalojimo aplinkybes atsisakė išeiti iš kameros, atsakyti į jam užduodamus klausimus (b. l. 113). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas I.T. nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ir jis prieš M. A. specialiųjų priemonių nei kovinių imtynių veiksmų nenaudojo (b. l. 122, 1333-134). Pažymėtina, kad K.M. ir A.G. parodymai yra prieštaringi. Liudytojas A. G. nurodo, jog pareigūnai skyrė M. A. į dešinę koją vieną kartą, tuo tarpu K. M. nurodo, jog M. A. kareiviai sudavė du smūgius koja į šoną ir į kairę koją, todėl jie vertintini kritiškai ir jais remtis nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas taip pat neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė išeiti iš kameros ir paimti nutarimo kopiją (b. l. 125). Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo duomenų konstatuoti, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/193 nurodytas pareiškėjo sužalojimas atsirado būtent Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų pasėkoje (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas prie skundo pateikė R.K., K.Š., R.L., A.S., I.M., A.G., E.J., K.M. liudijimus – paaiškinimus (b. l. 7-11, 100-102). Pažymėtina, jog minėti asmenys atlieka kartu su pareiškėju laisves atėmimo bausme, taigi, objektyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir duoti palankius pareiškėjui parodymus. Be to, 2018 m. kovo 20 d. rašytų 5 paaiškinimų (b. l. 7-11) tekstas visiškai identiškas, todėl kelia abejonių paaiškinimų tikrumas, kadangi tikėtina, jog tekstas buvo pažodžiui nusirašytas ar padiktuotas. E.J., kuris pateikė 2018 m. rugsėjo 10 d. paaiškinimą (b. l. 101), 2018 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 41 nebuvo, A.G. 2018 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime (b. l. 100) nurodomos aplinkybės, kad pareigūnai trenkė M. A. į nugarą ir spyrė du kartus į kojos raumenis prieštarauja 2018 m. rugsėjo 14 d. liudytojo apklausos protokole (b. l. 127-128) užfiksuotoms aplinkybėms, jog pareigūnas spyrė M. A. į dešinę koją vieną kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pateikti liudijimai – paaiškinimai vertintini kritiškai, todėl teismas nesivadovauja pareiškėjo pateiktais paaiškinimais priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M.A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.