Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Į administracinę bylą pateikta 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 242/193 patvirtina, kad pareiškėjui buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) sumušimas. M. A. dėl sužalojimo nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) įspyrė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas (1 t., b. l. 21). Dėl minėto atvejo Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tyrimą ir 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiaga Nr. M-0-02-00053-18) (1 t., b. l. 39–45). Tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo 41 kameroje. Liudytojas A. G. dėl pareiškėjo M. A. sužalojimų nurodė, jog vienas kareivis spyrė M. A. į dešinę koją vieną kartą, daugiau jokių fizinių veiksmų prieš M. A. nebuvo (1 t., b. l. 30). Liudytojas K. M. teigė, jog M. A. kareiviai sudavė du smūgius koja į šoną ir į kairę koją (1 t., b. l. 27). Pats pareiškėjas, kviečiamas paaiškinti savo sužalojimo aplinkybių, atsisakė išeiti iš kameros, atsakyti į jam užduodamus klausimus (1 t., b. l. 34). Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas A. G. nepalaikė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nurodė, kad tuo metu davė melagingus parodymus. Posėdžio metu nurodė, kad VST pareigūnai pareiškėją spardė kojomis, mušė rankomis be jokios priežasties. Negalėjo konkretizuoti, kurią pareiškėjo kūno vietą VST pareigūnai sumušė. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas K. M. nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus PN pareigūnas į 41 kamerą atvedė kareivius ir turėjo lapelį su nuteistųjų pavardėmis. VST pareigūnai buvo su ginklais, tačiau šuns nebuvo. Visi trys nuteistieji buvo pastatyti prie sienos, tvirtino, kad aiškiai matė, kaip VST pareigūnai mušė M. A.. Ikiteisminio tyrimo metu Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas I. T. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. į Alytaus PN atvyko VST pareigūnai, kurie patruliavo uždarojoje zonoje. Jis lydėjo VST pareigūnus, atrakindavo kamerų duris ir įleisdavo pareigūnus. 41 kameroje buvo girdėti triukšmas, todėl VST pareigūnai įėjo į kamerą. Nuteistieji buvo priešiškai nusiteikę, replikavo prieš VST pareigūnus, todėl buvo pastatyti prie sienos ir apžiūrėta kameros patalpa. Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ir jis prieš M. A. nei specialiųjų priemonių, nei kovinių imtynių veiksmų nenaudojo (1 t., b. l. 24). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir jo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 35). Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas I. T. nurodė analogiškas aplinkybes, negalėjo atsakyti, ar VST pareigūnai buvo su ginklais ir šunimi. VST pareigūnas E. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad specialiosios priemonės, fizinė prievarta panaudota nebuvo (1 t., b. l. 129). Apklausiamas teismo posėdžio metu tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes palaikė. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistė I. Z., kuri atliko tyrimą dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykių, patvirtino aplinkybes, kad pradėjus aplinkybių patikslinimą M. A. atsisakė išeiti iš kameros ir atsakyti į klausimus dėl jam galimai VST pareigūnų padaryto sužalojimo.

Pažymėtina, kad K. M. ir A. G. parodymai yra prieštaringi. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pareigūnai spyrė M. A. į dešinę koją vieną kartą, o K. M. teigė, jog M. A. kareiviai sudavė du smūgius koja į šoną ir į kairę koją. Be to, A. G. teismo posėdžio metu nepalaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, o apklausiamas teismo posėdyje aplinkybes išdėstė labai abstrakčiai, todėl teismas šių liudytojų parodymus dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykių vertina kritiškai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog minėti asmenys atlieka kartu su pareiškėju laisvės atėmimo bausmę, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl to paties 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykio (bylos Nr. I1-1019-320/2021 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-03134-2018-6), todėl jie objektyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykių ir duoti palankius pareiškėjui parodymus. Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN pareigūno I. T. duotais parodymais, jo parodymai yra nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sutampa. Teismas taip pat neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti VST pareigūno E. V. parodymais ir aplinkybėmis, nurodytomis tarnybiniame pranešime, todėl I. T. ir E. V. parodymus vertina kaip tinkamus įrodymus ir jais vadovaujasi.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė išeiti iš kameros ir paimti nutarimo kopiją (1 t., b. l. 42). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas žinojo apie Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jį gavo (1 t., b. l. 50) ir turėjo teisę ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, nustačius, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, teismas Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jame nustatytas aplinkybes vertina kaip neginčijamą įrodymą. Įvertinus vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, daroma išvada, kad įrašas nėra informatyvus, nes jame užfiksuota, kaip Alytaus PN pareigūnai ir VST pareigūnai vaikšto po lokalinį sektorių, užeina į kameras, tačiau įraše nematyti kamerų numerių, įrašo kokybė prasta, neaišku, į kurias kameras užeina VST pareigūnai, todėl teismas nesivadovauja prielaidomis paremta informacija (2 t., b. l. 35).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/193 nurodytas pareiškėjo sužalojimas atsirado būtent dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. į kamerą įėjo VST pareigūnai, kurie buvo ginkluoti ir su šunimi. Alytaus PN pareigūnas gąsdino, o VST pareigūnas trenkė jam į šoną. 2018 m. rugpjūčio 31 d. užėję į kamerą VST pareigūnai nutaikė į jį ginklus, nuogą išvedė į koridorių, užsiundė šunį ir spardė kojas. Byloje esantis VST pareigūno D. K. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. kartu su Alytaus PN pareigūnais vykdė prevencinį patikrinimą, t. y. SUG pareigūnai užtikrino viešąją tvarką lokaliniuose sektoriuose, kol Kalėjimų departamento pareigūnai vykdė planines kamerų kratas. Tarnybos metu specialiosios priemonės, kovinių imtynių veiksmai panaudoti nebuvo (1 t., b. l. 127). Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. SUG vyresniojo funkcijas vykdęs I. K. tarnybiniame pranešime taip pat patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. Alytaus PN prevencinio patikrinimo metu fizinė prievarta bei specialiosios priemonės panaudotos nebuvo (1 t., b. l. 132). Kartu su pareiškėju kameroje buvęs A. G. nurodė itin abstrakčias aplinkybes, tvirtindamas, kad VST pareigūnai mušė pareiškėją, tačiau kaip, į kurią kūno vietą ir kitų aplinkybių negalėjo nurodyti, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Kartu kameroje buvęs K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. VST pareigūnai buvo atėję į kamerą ir atliko kratą, buvo su ginklais, smurto nenaudojo. 2018 m. rugpjūčio 31 d. VST pareigūnai buvo su šunimi ir ginklais. VST pareigūnas G. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. SUG pareigūnai užtikrino viešąją tvarką lokaliniuose sektoriuose, kol buvo vykdomos planinės kratos. Nuteistieji buvo išrikiuoti koridoriuje prie sienos ir prižiūrimi pareigūnų per atstumą. Tarnybos metu kovinių imtynių veiksmai, specialiosios kovinės priemonės nebuvo panaudotos (1 t., b. l. 128). Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir SUG vyresnysis A. K. (1 t., b. l. 130).

Pareiškėjas prašė teismo vadovautis jo į bylą pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-1166 (1 t., b. l. 7–11). Pirmiausia teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numato, jog Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvada vertintina kaip rekomendacija joje nurodytam subjektui, tačiau ji niekaip nesaisto ir neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3071/2011, 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-499-552/2020). Seimo kontrolieriaus pažyma laikytina vienu iš įrodymų, kuris vertintinas laikantis ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, kad prie minėtos pažymos pateiktas vaizdo įrašas neinformatyvus, šia pažyma nesivadovauja.

Pareiškėjas akcentavo, kad VST pareigūnai visais nagrinėjamais atvejais buvo su ginklais, šunimi ir elektros šoko įtaisais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtinto Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte numatytos vidaus reikalų ministro, aplinkos ministro, finansų ministro ir teisingumo ministro valdymo srities institucijos, kurių pareigūnai turi teisę naudoti specialiąsias priemones savo uždaviniams vykdyti ir funkcijoms atlikti. Pagal Aprašo 2.18 punktą, viena iš specialiųjų priemonių yra tarnybinis šuo – specialiai dresuotas šuo, išmokytas sulaikyti ar surasti asmenis, pulti į saugomą objektą besikėsinančius asmenis, psichiškai veikti asmenį ar asmenų grupę, ginti pareigūną ir kitus asmenis nuo grėsmės jų gyvybei ar sveikatai, vykdyti kitas specialias pareigūno komandas ar užduotis. Elektros šoko įtaisas taip pat įtrauktas į Apraše išvardytų specialiųjų priemonių sąrašą (Aprašo 2.8 punktas). Pareiškėjas nedetalizavo, kokius ginklus turėjo pareigūnai. Pagal Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 14 straipsnio 10 dalį, šaunamasis ginklas gali būti naudojamas kaip specialioji priemonė. Pagal Aprašą, šaunamaisiais ginklais gali būti šaudomi dažomieji sviediniai (2.7 punktas), garsinės ir šviesinės granatos ir šaudmenys (2.9 punktas), skausminiai sviediniai (2.16 punktas).

Kratų atlikimo pagrindus ir tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 4 d.). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius (Instrukcijos 148 punktas). Kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys (Instrukcijos 149 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 punktas).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą VST pareigūnai turėjo teisę kratos (apžiūros), prevencinio patikrinimo metu turėti pirmiau nurodytas specialiąsias priemones, t. y. pasitelkti tarnybinį šunį, turėti ginklus ir elektros šoko prietaisus. Byloje surinktų, įvertintų ir šiame sprendime aptartų įrodymų pagrindu, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad VST pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. prieš pareiškėją būtų naudoję smurtą. Specialiąsias priemones atlikdami prevencinį patikrinimą turėjo teisėtai, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu jos būtų prieš pareiškėją panaudotos.

Iš pareiškėjo skundo argumentų ir duotų paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad jis Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumą kildina iš leidimo, nurodymo, skatinimo VST pareigūnus naudoti prieš pareiškėją smurtą bei neveikimo, kai VST pareigūnai prieš jį smurtavo. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad Alytaus PN pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė, kad VST pareigūnai naudojo prieš pareiškėją smurtą, nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN pareigūnų neveikimo, t. y. nesiėmimo jokių priemonių, kuomet pareiškėjas neva patyrė smurtą.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I-113-554/2019 pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų 2018 m. rugsėjo 3 d. 41 kameroje. Teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą, pareiškėjo skundą atmetė. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Išnagrinėtos bylos pagrindas ir dalykas sutampa su šioje byloje nagrinėjamo skundo dalies dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumo 2018 m. rugsėjo 3 d. pagrindu ir dalyku, todėl ši bylos dalis nutrauktina.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą pareiškėjui sukėlė tai, kad Kalėjimų departamentas nekontroliavo jam pavaldžių įstaigų pareigūnų veiksmų, nebuvo ypatingos situacijos, gavęs Seimo kontrolieriaus pažymą ir pareiškėjo skundą, neatliko jokio tyrimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. į Kalėjimų departamentą kreipėsi su 2019 m. vasario 11 d. skundu, į kurį buvo atsakyta 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2S-961 (1 t., b. l. 100, 109). Kalėjimų departamentas, surinkęs visą su gautu skundu susijusią medžiagą, nustatė, kad Alytaus PN administracija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ištyrus visas aplinkybes nebuvo nustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš byloje esančių Alytaus PN pažymų apie nuteistąjį M. A., adresuotų Kalėjimų departamentui (1 t., b. l. 102, 103), matyti, kad Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo skundą, kreipėsi į Alytaus PN dėl duomenų apie pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes, išnagrinėjo visą aktualią medžiagą ir pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų ir byloje nėra tokių duomenų, kad dėl kitų šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių jis būtų kreipęsis į Kalėjimų departamentą. Kaip minėta, Kalėjimų departamentas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išsiuntė raštą Nr. 1S-2655 „Dėl galimos kriminologinės situacijos pablogėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose“, kuriame nurodoma, jog Kalėjimų departamentas gavo operatyvinės informacijos, kad artimiausiu metu gali kilti suimtųjų ir nuteistųjų masinio nepaklusimo bei protesto akcijos. Raštu, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką bei užkirsti kelią galimiems nuteistųjų veiksmams, Kalėjimų departamentas VST prašė apsvarstyti galimybę stiprinti VST budinčiąsias pajėgas, kurios prireikus galėtų operatyviai atkurti laisvės atėmimo vietų įstaigų kriminologinę situaciją.

Teismas konstatuoja, kad VST teisėtai atliko savo darbą Alytaus PN, užtikrino viešąją tvarką ir laisvės atėmimo vietų įstaigų kriminologinę situaciją. Kalėjimų departamentas žinojo apie Alytaus PN susidariusią situaciją ir ją kontroliavo, o byloje nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Kalėjimų departamentas netinkamai vykdė savo funkcijas, todėl darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas veikė taip, kaip numato teisės aktai.

Vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė Alytaus PN, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN, VST pareigūnų ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovų viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Bylos dalį dėl M. A. skundo dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų 2018 m. rugsėjo 3 d. 41 kameroje neteisėtumo nutraukti.

Pareiškėjo M. A. kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.