Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Z. ir trečiojo asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui E. Z. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, trečiasis asmuo G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

13. Apeliantai atskirajame skunde nurodė, jog teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes teisėja buvo mediatorė ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje, be to teismas nesprendė byloje pareikšto prašymo dėl bylos sustabdymo.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du teismo nešališkumo aspektai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą, peticijos Nr. 42095/98, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 33958/96). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

16. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2023 m. spalio 23 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Alytaus apylinkės teismo pirmininkė išnagrinėjusi pareikštą nušalinimą 2023 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė atsakovo ir trečiojo asmens pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Nutartyje nurodė, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų santuokos nutraukimo byloje buvo reiškiamas jau po teisminės mediacijos, kurią vykdė mediatorė A. D., ir civilinėje byloje Nr. e2-138-558/2023 priimtas 2023 m. spalio 12 d. teismo sprendimas patvirtina, jog aplinkybės, susijusios su atsakovo iškeldinimu iš gyvenamųjų patalpų, santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėjamos. Įvertinęs šias aplinkybės, teismas darė išvada, jog vien tai, kad teisėja A. D. civilinėje byloje Nr. e2-138-558/2023 dėl santuokos nutraukimo vykdė teisminę mediaciją, nėra kliūtis pagal CPK 65 straipsnio 1 dalies 7 punktą šiai teisėjai nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-3867-835/2023 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Apeliantai taip pat nurodo, jog jie buvo pareiškę prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, todėl tai patvirtina teismo šališkumą. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje nustatyta, jog atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje. CPK nėra numatyta terminų per kuriuos teismas turi išspręsti pareikštą prašymą dėl bylos sustabdymo. Teismas procesinius prašymus gali spręsti ir paskirto teismo posėdžio metu. 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu, prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, teisėja klausė šalių aš jie turi kokių nors prašymų. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas nurodė, jog jokių prašymų neturi (2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 06 s. – 03 min. 21 s.), kas reiškia, atsakovas ir trečiasis asmuo savo prašymo dėl bylos sustabdymo nepalaikė. Jokių objektyvių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, apeliantai nenurodė ir atskirajame skunde. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Pažymėtina, kad apeliantų abejonės dėl nešališko bylos nagrinėjimo yra siejamos su bylą nagrinėjančio teismo priimtu procesiniu sprendimu, tačiau tokios aplinkybės nėra pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu nagrinėjant bylą. Atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjos nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo procesinio sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2023 m. balandžio 11 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovą iš buto, esančio duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Išnagrinėjus bylą, teismas išėjo priimti procesinio sprendimo, nurodydamas, kad jis bus skelbiamas 2023 m. gruodžio 19 d. Teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi atnaujinimo civilinės bylos nagrinėjimą, nustatęs, kad 2023 m. gruodžio 18 d. teismui patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis paaiškėjo, kad šalys 2023 m. gruodžio 13 d. ginčo butą pardavė, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens atstovas 2023 m. gruodžio 19 d. pateikė ginčo buto pirkimo pardavimo sutartį, todėl paaiškėjus naujiems faktams, pilnai neišsiaiškinus bylos aplinkybių teismui nebuvo galimybės priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ir skyrė byloje teismo posėdį 2024 m. sausio 30 d. 2024 m. sausio 30 d. byloje buvo gautas ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame ieškovas palaikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi konstatavo, kad ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas buvo pagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų, ir būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Nesutikdami su šios nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė atskirąjį skundą, argumentuodami jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog ieškovo ieškinys buvo pagrįstas, netyrė ir nevertino jokių byloje esančių įrodymų, nevertino atsakovo ir trečiojo asmens argumentų, išsakytų posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose, net nebandė jų paneigti skundžiamoje nutartyje.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-421/2019; 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1963-370/2020; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019).

21. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020). Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas ieškinį grindė tuo, jog atsakovas apsigyvendamas bendrasavininkiams ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame bute, be ieškovo sutikimo naudojosi butu bei jam priklausančiais daiktais, todėl atsakovo buvimas bute pažeidė ieškovo, kaip buto dalies savininko teises (CK 4.81 straipsnis, 4.98 straipsnis). Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateiktame atsiliepime nurodė, jog atsakovas naudojasi ne ieškovui priklausančia buto dalimi, o tik trečiajam asmeniui priklausančia dalimi, o ieškovas nebuvo viso buto savininkas, todėl negalėjo spręsti, kas turi gyventi ne jam priklausančioje buto dalyje. Trečiasis asmuo tai taip su ieškiniu nesutiko, pateiktame nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nesinaudoja ieškovo turto dalimi. Ieškovas ieškinio atsisakė ne dėl to, kad šalims pavyko išspręsti ginčą ar, kad atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus, o dėl to, kad ieškovas ir trečiasis asmuo pardavė butą iš kurio ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovo kaltės ir jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog atsakovas visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir gynėsi nuo ieškinio teikdamas atsiliepimą į ieškinį, nesudaro pagrindo jo elgesį vertinti kaip nesąžiningą ar atsakovą laikyti kaltu dėl proceso kitų šalių atžvilgiu. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas ar trečiasis asmuo nesąžiningai naudojosi proceso teisėmis, neatliko procese jiems nustatytų pareigų, teikė melagingus duomenis ar pan. ir, kad dėl to kuriai nors iš šalių padidėjo ar atsirado papildomų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas ir trečiasis asmuo kaltos dėl proceso eigos ir trukmės. Akivaizdu, kad šalys nebuvo linkusios bendradarbiauti, spręsti kilusį ginčą tarpusavio derybų būdu, todėl, persikėlus ginčui į teismą, visos šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų. Nenustačius šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, konstatuotina, jog kiekviena iš šalių turėtų likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuri jas patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nėra paskirstomos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bei nukrypo nuo teismų praktikos, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kiekviena iš šalių paliekama prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų prieisimo apeliacinės instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantai pateikė prašymą priteisti 500 Eur išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (DOK-9847). Atskiruoju skundu buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir priteisti iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byloje dalyvaujantys asmenys paliekami prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu laikytina, kad buvo patenkinta 50 procentų atskirojo skundo reikalavimų. Atitinkamai apeliantai įgijo teisę į 50 procentų išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą, atlyginimą, kas sudaro 250 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas ir trečiasis asmuo lygiomis dalimis apmokėjo advokatui už procesinio dokumento parengimą, todėl kiekvienam iš apeliantų iš ieškovo priteisiama po 125 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo E. Z. 979,75 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui I. K. panaikinti. Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo I. K. atsakovui E. Z. ir trečiajam asmeniui G. K. kiekvienam po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.