- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-682-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14424-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jumanta“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumanta“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ievroka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jumanta“ dėl įskaitymo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą už akių atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jumanta“ (toliau – ir UAB „Jumanta“), visiškai tenkino ieškovės reikalavimus ir pripažino niekiniu bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „Ievroka“ (toliau – ir UAB „Ievroka“) ir UAB „Jumanta“ 2020 m. balandžio 6 d. įskaitymą 4 466 Eur sumai ir taikė restituciją – priteisė ieškovei bankrutuojančiai UAB „Ievroka“ iš atsakovės UAB „Jumanta“ 4 466 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškime nurodo, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, neįsitikinęs, kad atsakovė faktiškai žino apie iškeltą bylą. Atsakovė nėra aktyvi EPP sistemos vartotoja. Pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, jog atsakovės EPP paskyra aktyvi ir tai turėtų suponuoti teismo pranešimo gavimą, niekaip nepatvirtina, kad atsakovė ir anksčiau buvo aktyvi EPP sistemos vartotoja ar gavo ir susipažino su teismo siųstais dokumentais. Atsakovės darbuotojai atsakovės paskyros netikrina nuolatos, atsakovė neturi daug teisminių procesų, be to, tokiuose procesuose yra atstovaujama advokatų. Apie tai, kad iškelta civilinė byla Nr. e2-8402-301/2022 ir kad atsakovei buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, ji sužinojo tik 2023 m. sausio 10 d., kai ši byla jau buvo išnagrinėta priėmus sprendimą už akių ir atsakovei buvo pateiktas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą. Teismas atsakovės informavimo pareigą įvykdė formaliai. Atsakovė apie bylą galėjo būti informuota pranešimą ir ieškinį išsiunčiant atsakovės registruotos buveinės adresu, nurodytu ieškinyje, viešai skelbiamu atsakovės elektroninio pašto adresu, teismas turi galimybę patikrinti viešuosius registrus. Tais atvejais, kai dokumentai yra išsiųsti per EPP, bet EPP nėra duomenų, jog atsakovė buvo prisijungusi prie naujai iškeltos bylos ir susipažinusi su atitinkamais bylos dokumentais, sprendimas už akių naikintinas, kaip priimtas formaliai ir neįsitikinus, jog atsakovė iš tiesų susipažino su ieškiniu ir teismo pranešimu apie teisę paduoti atsiliepimą į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą motyvuoti CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kadangi ieškovė įskaitymo sandorio nesudarė, ji nėra atsakovės steigėja ar dalyvė, todėl neturi teisinio suinteresuotumo CK 1.82 straipsnio 1 dalies prasme. Apie įskaitymą buvo pranešta ieškovei bei egzistavo CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Ieškovė neginčijo įskaitymo sandorio, byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, kad atsakovei sudarant vienašalį įskaitymo sandorį buvo pažeista atsakovės valdymo organų kompetencija ar (ir) toks įskaitymo sandoris prieštarauja atsakovės veiklos tikslams. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinį statusą nagrinėjamos bylos kontekste, visiškai nevertino įskaitymo, kaip vienašalio sandorio teisinį reguliavimą.
5. Teismas spręsdamas, kad atsakovės atliktas vienašalis sandoris – įskaitymas, laikytinas neteisėtu privalėjo nustatyti ir motyvuotai pagrįsti esant visoms CK 6.66 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, neatskleidė bylos esmės ir priimdamas skundžiamą sprendimą pasirėmė tik subjektyviais ieškovės paaiškinimais. Ieškovė laikytina kreditore, o atsakovė – skolininke. Tam kad būtų pagrindas taikyti actio Pauliana teismas privalėjo nustatyti, kaip buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės teisės. Teismas nepateikė motyvų ir nepasirėmė konkrečiais byloje esančiais įrodymais, konstatavo, jog ieškovė įskaitymo metu buvo nemoki, ir įskaitymas pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises. Faktas, jog ieškovė buvo nemoki 2020 m. balandžio 6 d. (ar iki šios datos) nėra nustatyta nei 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje, kuria buvo iškelta BUAB „Ievroka“ bankroto byla, nei jokiame kitame įsiteisėjusiame teismų sprendime.
6. Pradelstų kreditorinių reikalavimų į ieškovę 2020 m. balandžio 6 d. turėjo tik atsakovė pagal 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUM0015. Ieškovė 2020 m. kovo 19 d. skolos SODRAI ir VMI neturėjo, jos mokėjimo terminai UAB „Kesko Senukai Lithuania“ suėjo tik 2020 m. balandžio 23-24 d. Tiksliai nustatyti, ar buvo skola UAB „Tele 2“ iš bylos medžiagos negalima, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paslaugų sutartys buvo sudarytos 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. kovo 23 d. tikėtina, kad įsiskolinimų nebuvo, skolos UAB „Finansų bitė verslui“ ieškovė neturėjo. 2020 m. kovo 17 d. atliko skolos grąžinimą pagal grafiką. 2020 m. vasario 17 d. ieškovė gavo 21340 Eur paskolą iš UAB „Finansų bitė verslui“; 2020 m. kovo 1 d. ieškovė gavo 19 982,40 Eur, 2020 m. balandžio 6 d. atsakovė gavo iš ieškovės prekes už 12 521,87 Eur ir už jas sumokėjo 10 159,05 Eur. Ieškovės gautos pajamos ženkliai viršijo ieškovės įsipareigojimus ir 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė nebuvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės kreditorių teises. Ieškovė įskaitymo metu neturėjo kitų pradelstų mokėjimų, planavo toliau vykdyti savo veiklą, todėl sprendime už akių nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apygardos teisme tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės žalos atlyginimo ieškovei, šio ginčo ribos apėmė ir atsakovės atliktą įskaitymą. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-608-896/2022 ieškovės BUAB „Ievroka“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, kas suponuoja, jog atsakovės atliktas 2020 m. balandžio 6 d. įskaitymas buvo pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BUAB „Ievroka“ pateikė atsiliepimą pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8402-301/2022 palikti nepakeistą.
9. Nurodė, kad atsakovė yra prisijungusi prie EPP sistemos dalyvė, todėl yra pagrįsta teismo išvada, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Atsakovė nustatytu terminu byloje nepateikė atsiliepimo, todėl teismas turėjo visus pagrindus priimti teismo sprendimą už akių. Pateikė papildomus duomenis iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-608-896/2022 apie tai, kad tiek UAB „Jumanta“, tiek ir jos direktorius V. M. yra prisijungę prie EPP sistemos; nei UAB „Jumanta“, nei įmonės direktorius teismo paštu siųstų dokumentų niekada iš pašto neatsiėmė, ir siųsti pranešimai grįždavo į civilinę bylą neįteikti.
10. Civilinėje byloje Nr. e2-608-896/2022 prašymas dėl įskaitymo teisėtumo nebuvo pareikštas. Priešingai, teismui buvo teikiamas prašymas sujungti dvi atskiras civilines bylas, tačiau bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas atsisakė spręsti klausimą dėl bylų sujungimo, nurodydamas, kad reikalavimas dėl įskaitymo nuginčijimo gali būti išspręstas ir kitoje byloje, kas ir buvo padaryta šioje byloje teismui priimat sprendimą už akių. Atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie teismui leistų svarstyti, kad byloje galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi BUAB „Ievroka“ bankrotas pripažintas tyčiniu; teismas konstatavo, kad UAB „Ievroka“ nemoki tapo 2020 m. pradžioje, t. y. dar gerokai prieš tai, kai buvo sudarytas šioje byloje ginčijamas 2020 m. balandžio 6 d. įskaitymas.
11. Atsakovė neapteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai objektyviai buvo apribota teisė dalyvauti procese; jos pačios pasyvumas, lėmė neigiamas pasekmes. Siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Teiginys, kad UAB „Ievroka“ 2020 balandžio 6 d. neturėjo kreditorių, paneigta ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas įrodymais. Ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindė leistinais rašytiniais įrodymais. Atsakovė įrodymų, kurie besąlygiškai patvirtintų tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepateikė. Ieškovės manymu, nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Jumanta“ pareiškimo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pateikti teismui tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau tokių įrodymų neteikė, pateikė tik duomenis apie UAB „Ievroka“ socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skolų pokytį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-608-896/2022 klausimas dėl įskaitymo teisėtumo nebuvo pareikštas. Kauno apygardos teismas atsisakė spręsti klausimą dėl bylų sujungimo. Ieškovė byloje įrodymais pagrindė, kokie buvo susidarę kreditorių reikalavimai prieš ginčijamo įskaitymo atlikimą. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi konstatuotas BUAB „Ievroka“ nemokumas nuo 2020 m. pradžios, t. y. prieš tai, kai buvo sudarytas byloje ginčijamas 2020 m. balandžio 6 d. įskaitymas. Atsakovė teismui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikiamu vieninteliu įrodymu – duomenimis apie UAB „Ievroka“ socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skolų pokytį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. – įrodinėja, kad ieškovė ginčijamo 2020 m. balandžio 6 d. įskaitymo metu buvo moki. Teismas konstatavo, kad atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų pagrįstai suabejoti sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu.
14. Sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti per EPP sistemą, kadangi iškėlus civilinę bylą buvo nustatyta, jog atsakovė turi savo paskyrą VEP posistemyje. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 6P-138-(1.1) Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju atsakovė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintomis Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis (toliau – ir taisyklės) ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu vertinama, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje).
15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė yra LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėja, t. y. yra EPP naudotoja. Aktyvavusi LITEKO VEP paskyrą, sutiko visus procesinius dokumentus gauti savo paskyroje. Esant aktyvuotai LITEKO VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bet ir nurodytu elektroniniu paštu (taisyklių 32 punktas). Apie įvykius VEP paskyroje asmuo turi galimybę sužinoti ne tik prisijungęs prie paskyros, bet ir naudodamasis elektoriniu paštu. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti per EPP. Teismas pripažino, kad nors atsakovė nurodo, kad jos pasyvumą lėmė būtent tai, kad nebuvo peržiūrėtas pranešimas apie bylą ir įteikiamus procesinius dokumentus, ji, būdama atsakinga, turėjo pareigą nuolat tikrinti savo paskyrą, ar jai per EPP sistemą nėra siunčiami teismų procesiniai dokumentai, juolab, kad turėjo gauti pranešimą ir elektroniniu paštu, kurį, kaip nurodė pati atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuolat tikrinasi ir kaip pati garantavo, jeigu teismas būtų išsiuntęs pranešimą atsakovei elektroniniu paštu, tai atsakovė tikrai būtų žinojusi apie iškeltą civilinę bylą. Ieškovės pateikti įrodymai (siųstų laiškų vokų kopijos) tvirtina, kad pašto siunta kitose civilinėse bylose išsiųsti dokumentai buvo sugrąžinami neįteikti, nurodant, jog atsakovė siuntų neatsiėmė pašte per siuntų saugojimo terminą.
16. Vien aplinkybė, kad buvo priimtas sprendimas už akių esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytai sąlygai, negali būti vertinama kaip atsakovės teisių pažeidimas ar savaime ydingas ir nepagrįstas procesas. Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė ir nepridėjo jokių naujų reikšmingų įrodymų dėl ginčo esmės, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomos aplinkybes nepaneigia priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą, t. y. įsitikino, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus buvo pagrindas priimti tokį sprendimą. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o pateiktas vienintelis įrodymas paneigtas ieškovės kartu su atsiliepimu pateikta Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Jumanta“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1642-301/2023, ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Apeliantė akcentavo, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo už akių, nes apie pareikštą ieškinį nebuvo informuota. Nurodė, kad nėra aktyvi EPP sistemos naudotoja (šios aplinkybės nepaneigia ir ieškovės su 2023 m. vasario 23 d. atsiliepimu pateiktas vienintelis įrodymas, kad apeliantė kitoje byloje beveik prieš pusmetį buvo pateikusi vieną dokumentą per EPP), akcentavo aukštesnės instancijos teismų praktiką. Teismas šių argumentų nevertino, nepatikrino sistemoje, ar apeliantė po ieškinio pateikimo iki sprendimo už akių priėmimo buvo prisijungusi prie EPP ir susipažino su jai iškelta byla. Teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos. Vien užsiregistravus EPP sistemoje, ši sistema automatiškai nesiunčia pranešimų apie naujus įvykius į elektroninį paštą. Tam reikia atlikti papildomus veiksmus, t. y., užėjus į nustatymų posistemę aktyvuoti papildomus funkcionalumus. Teismo išsakyta pozicija apie tai, kad apeliantė kitoje byloje neatsiėmė jai pašto siunta siųstos korespondencijos, negali paneigti imperatyvios įstatymo pareigos teismui informuoti proceso šalį apie jo atžvilgiu iškeltą bylą, bei fundamentalių asmens teisių į teisingą teismą, bei būti išklausytam.
1.2. Teismo procesinis sprendimas prieštaringas. Apeliantė teismo prašė: a) peržiūrėti sprendimą už akių ir b) atnaujinti terminą pareiškimui pateikti. Abu prašymai buvo grindžiami tuo pačiu motyvu, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota ir nežinojo nei apie pareikštą ieškinį, nei apie teismo sprendimą už akių. Teismas 2023 m. sausio 17 d. rezoliucija atnaujino terminą pareiškimui paduoti praleistą dėl svarbių priežasčių ir priėmė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas pripažino, jog apeliantė nebuvo informuota apie sprendimą už akių ir negalėjo per įstatyme nustatytą terminą pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
1.3. Teismas skundžiamoje nutartyje neišnagrinėjo apeliantės pareiškime nurodytų esminių argumentų, kuriais ji grindė sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą, nepateikė savo motyvų, kodėl atmetė apeliantės argumentus. Teismas pareiškimą atmetė vien tik dėl to, kad apeliantė nepateikė naujų įrodymų, remdamasis CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nors apeliantė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo kitų naujų įrodymų, vien ši aplinkybė savaime nesudaro teisinio pagrindo netenkinti apeliantės pareiškimo.
Šalies argumentai
1.4. Teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, padarė prielaidą, kad ieškovė nemokia tapo 2020 m. pradžioje, tačiau nustatytas konkretus momentas, kada ieškovė tapo nemokia – „metų pradžia“, yra subjektyvaus vertinimo dalykas. Ši nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje. Teismui priimant sprendimą už akių nebuvo nei vieno įsigaliojusio teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuotas ieškovės nemokumas 2020 m. balandžio 6 d. Teismo nurodyta Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusi 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis įsigaliojo tik po 2023 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2023 priėmimo. Teismas spręsdamas sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą neturėjo teisės remtis teismų sprendimais, kurie nebuvo nagrinėjami priimt sprendimą už akių.
Atsiliepimas
18. Ieškovė BUAB „Ievroka“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovės UAB „Jumanta“ atskirojo skundo ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8402-301/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantė yra EPP vartotoja, todėl yra pagrįsta teismo išvada, kad jai teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, ji nustatytu terminu byloje nepateikė atsiliepimo, todėl teismas turėjo pagrindą priimti teismo sprendimą už akių. Civilinės bylos Nr. e2-608-896/2022 duomenys patvirtina, kad nei UAB „Jumanta“, nei įmonės direktorius teismo paštu siųstų dokumentų niekada iš pašto neatsiėmė, siųsti pranešimai grįždavo į civilinę bylą neįteikti.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-608-896/2022 buvo išnagrinėtas klausimas dėl įskaitymo teisėtumo, toks prašymas minėtoje byloje nebuvo pareikštas. Priešingai, teismui buvo teikiamas prašymas sujungti dvi atskiras civilines bylas, tačiau bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas atsisakė spręsti klausimą dėl bylų sujungimo.
2.3. Apeliantė pateikdama prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, kurie teismui leistų svarstyti, kad byloje galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Ieškovė įrodymais pagrindė, kokie buvo susidarę kreditorių reikalavimai prieš ginčijamo įskaitymo atlikimą. Atskirajame skunde apeliantė cituoja ne visus pateiktus įrodymus apie ieškovės skolinius įsipareigojimus. Byloje ieškovės pateikti įrodymai dėl kreditorių reikalavimų susidarymo akivaizdžiai patvirtina, kad paskutiniai UAB „Ievroka“ darbuotojai buvo atleisti 2020 m. balandį, kas parodo, kad bendrovė jau buvo nutraukusi veiklą, nes darbuotojų jau nebeturėjo. Bendrovės direktorius I. L. buvo atleistas iš darbo VSDFV iniciatyva 2020 m. birželį, kaip jokios veiklos nevykdančios bendrovės vadovas. UAB „Ievroka“ banko sąskaitos išrašas už 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. kovo 16 d. patvirtina, kad jau nuo metų pradžios jokių ženklesnių piniginių įplaukų iš veiklos nebuvo, gauti pinigai buvo išgryninami, o jų panaudojimo bendrovės veiklos tikslais, atsiskaitymui su jau tuo metu buvusiais kreditoriais nenustatyta, 2020 m. kovą jau priverstinai per PLAIS sistemą nuo banko sąskaitos buvo nurašomos lėšos VSDFV ir MI Per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. sausio tuometinis bendrovės vadovas V. B. išgrynino iš banko sąskaitos ir pasisavino 32 927 Eur bendrovės lėšų. BUAB „Ievroka“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas priėmė 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria BUAB „Ievroka“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, šios įsiteisėjusios nutarties 21 p. konstatuota, kad UAB „Ievroka“ nemoki tapo 2020 m. pradžioje. Ginčijamo įskaitymo šalys buvo nesąžiningos, nes UAB „Jumanta“ vardu pranešimą apie įskaitymą padaręs V. Ž. gerai žinojo ir buvo susipažinęs su UAB „Ievroka“ veikla, jis buvo ieškovės darbuotojas. Apeliantės samprotavimai, deklaratyvūs teiginiai apie ieškovės elgesį nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.4. Apeliantei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, ji buvo informuota tinkamai apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Apeliantė elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik tuomet, kai teismas priėmė sprendimą už akių. Apeliantė neapteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai objektyviai buvo apribota teisė dalyvauti procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
21. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės prašymas peržiūrėti sprendimą už akių.
22. Apeliantė teigia, kad nebuvo informuota apie vykstantį teisminį procesą bei atsakovės procesines teises ir pareigas. Apeliantė neteikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, paruošiamųjų dokumentų, o apie priimtą sprendimą sužinojo tik gavusi antstolio raginimą. Apeliantė teigia, kad neturi imperatyvios pareigos gauti teismo procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Pažymėtina, kad aktyvuojant paskyrą yra galimybė susipažinti su visu taisyklių tekstu.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus bei pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigą užtikrinti tinkamą šalių informavimą apie pradėtą teisminį procesą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).
25. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja, LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje.
26. Apeliantė pripažįsta, jog yra aktyvavusi EPP paskyrą, tačiau teigia, kad nėra aktyvi EPP vartotoja. Teismas šiuos apeliantės atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Iš civilinėje byloje Nr. e2S-682-587/2023 sukurtos apeliantės, kaip šalies, kortelės duomenų matyti, kad paskutinį kartą apeliantė prie EPP jungėsi 2023 m. balandžio 19 d. 10:48 val. Sutiktina, kad ši aplinkybė nei paneigia, nei patvirtina aplinkybių susijusių su apeliantės prisijungimu prie sistemos tuo metu, kai jai buvo išsiųsti ieškovės procesiniai dokumentai, tačiau leidžia daryti išvadą, jog apeliantė naudojasi savo pačios sukurta paskyra. Prisijungęs prie sistemos, vartotojas informuojamas ne tik apie naujausius, bet ir apie visus jam aktualius įvykius sistemoje. Vartotojo valios išraiška yra pasirinkti susipažinti su jam aktualiais pranešimais.
27. Apeliantė neneigia, kad gauna pranešimus apie įvykius LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyroje elektroniniu paštu. Tačiau teigia, kad sistema automatiškai nesiunčia pranešimų apie naujus įvykius į elektroninį paštą. Taisyklių 32 punktas numato, kad jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie elektroniniu paštu gaunamų pranešimų turinį tik patvirtina, jog procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti Taisyklių ir CPK nustatyta tvarka.
28. Apeliantė neteikia duomenų, jog ji apskritai neprisijungė ir faktiškai nesinaudojo savo paskyra EPP sistemoje, jog negavo informacinių pranešimų elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis apie jai aktualius proceso įvykius. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartimi padarytų išvadų apie tinkamą atsakovės informavimą apie pradėtą procesą.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad apeliantė neteikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, paruošiamųjų dokumentų, iš esmės, rodo, kad ji nebuvo pakankamai atidus ir rūpestinga domėtis bylos procesu. Apeliantei nebuvo kliūčių tinkamai ir laiku pasinaudoti apeliacijos teise, nėra jokių teisinių pagrindų pripažinti. Aplinkybė, kad apeliantė neperskaitė gautų procesinių dokumentų yra subjektyvaus pobūdžio, kuri negali būti vertinama kaip svarbi ir nepriklausanti nuo jos valios priežastis. Tai, kad apeliantė savo neveikimu, turėdama aktyvią LITEKO VEP paslaugų paskyrą, būdama paslaugų gavėja per aplaidumą sukūrė sau neigiamas pasekmes, nereiškia, kad dėl to turi nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentą, kad ji negavo procesinių dokumentų elektroniniu paštu, laiko nepagrįstu, kadangi tik pati apeliantė savo LITEKO VEP paskyroje galėjo pasirinkti papildomą informavimo būdą elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis), tačiau aplinkybė, kad apeliantė prisijungė prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavosi nustatyta tvarka, patvirtina, kad apeliantas sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje.
30. Apeliantė teigia, kad teismas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė remdamasis CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimu, vien tik dėl to, kad apeliantė nepateikė naujų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pateikta nuoroda į kasacinio teismo išaiškinimą, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti pakankamas pagrindas sprendimui už akių peržiūrėti. Tačiau šiuo atveju, teisiškai reikšminga yra tai, kad ieškovės į bylą pirmiau byloje pateikti įrodymai nepatvirtina apeliantės argumentų, nurodytų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantė nei su atskiruoju skundu nei su kitu procesiniu dokumentu nepateikė jos argumentus patvirtinančių rašytinių įrodymų. Apeliantės su pareiškimu pateikti viešai prieina imi duomenys apie ieškovės skolas VSDFV biudžetui negali būti pripažinti pakankamais įrodinėjant ieškovės mokumą istoriniu laikotarpiu.
31. Aplinkybė, kad teismui priimant sprendimą už akių nebuvo nei vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas ieškovės nemokumas 2020 m. balandžio 6 d., nepaneigia faktinio ieškovės nemokumo ginčijamo 2020 m. balandžio 6 d. 4 466 Eur sumos įskaitymo atlikimo metu. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi pateiktas vertinimas dėl UAB „Iveroka“ nemokumo momento nebuvo paneigtas apeliantės išsakytais argumentais.
32. Pirmosios instancijos teismas patikrino ir įvertino apeliantės nurodytus argumentus dėl ieškovės teisės ginčyti apeliantės atliktą įskaitymą. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pakankama aplinkybė daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 ir 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų. Šių išvadų nepaneigia ir apeliantės išsakyti argumentai dėl civilinėje byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
35. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
36. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.