Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1380-603/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-17
Bylos Nr.: e2A-1380-603/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34189-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Ieškovas: M. V.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo: J. V.

Kategorijos

2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A- 1380-603/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34189-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51539-18, trečiasis asmuo J. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 8600 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. 2018 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51539-18 dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skirta 2 mėnesių kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo N. V., J. V. ir L. V.. Taip pat teismas įpareigojo 2 mėnesius nesiartinti arčiau šių asmenų 100 metrų ir nesilankyti jų gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), su jais nebendrauti ir neieškoti ryšių. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundą panaikinti kardomąją priemonę atmetė;

1.2. Kadangi teismas, skirdamas kardomąją priemonę gyventi skyriumi ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), skyrė nerealias pagal to meto jo gyvenimo aplinkybes sąlygas, 2018 m. spalio 28 d. grįžo į (duomenys neskelbtini). Nors ir buvo nustatytas kardomosios priemonės pažeidimas, policija nesilaikė teismo nutarimo skirti griežtesnę kardomąją priemonę - apriboti laisvę, tačiau leido dalyvaujant policijos pareigūnams per 1 val. susirinkti asmeninius daiktus, o policijos patrulis nuvežė į benamių nakvynės namus, (duomenys neskelbtini), ir tarėsi, kad ieškovą priimtų nakvoti;

1.3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius 2018 m. gruodžio 21 d. ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51539-18 nutraukė. Ikiteisminio tyrimo procesas truko 1 mėnesį ir 25 dienas, tačiau ieškovas sužinojo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą tik praėjus 2 savaitėms, kai gavo registruotu laišku iš prokuratūros pranešimą;

1.4. žalą grindžia tuo, kad 2018 m. spalio 26 ir 27 d. buvo be teisinio pagrindo laikomas ikiteisminio tyrimo areštinėje, o ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdytas nesant tam pagrindo ir teisėsaugos pareigūnams ignoruojant pateiktus nekaltumo įrodymus. Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras pažeidė bendrą pareigą elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rūpestingai. Nuo pat 2018 m. spalio 26 d. policijos tyrėjai, prokuratūra ir teismai disponavo garso ir vaizdo įrašais, įrodančiais jo nekaltumą, bei teismo medicinos ekspertės apžiūros išvada, kurie akivaizdžiai įrodė neteisėtą sūnaus elgesį, kad būtent sūnus smurtavo prieš seserį ir jį. Dėl priimtos teismo nutarties neteko galimybės gyventi ir naudotis savo vieninteliu būstu (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtis tuo metu buvo kartu su J. V., užsidirbti pinigų, nes vykdė individualią veiklą, išsinuomoti kitą būstą. Tokios aplinkybės sukėlė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, pasunkėjo lėtinė sinusito liga, sumažėjo jo bendravimo galimybės uždirbti lėšų pragyvenimui.

Atsiliepimas

2. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. ieškovas nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių faktų apie neteisėtus pareigūnų ir teismo veiksmus (neveikimą), todėl yra pagrindas teigti, jog nesant vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas;

Šalies argumentai

2.2. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas be pagrindo, teisėsaugos pareigūnams ir teismui aplaidžiai vykdant savo pareigas ir ignoruojant ieškovo nekaltumo įrodymus. Atlikus ikiteisminį tyrimą pagal J. V. pareiškimą, prokuroras įvertino surinktus duomenis ir padarė išvadą, jog ieškovas nusikalstamos veikos nepadarė, kadangi konflikto su sūnumi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą. Tokia prokuroro išvada paneigia ieškovo teiginius, jog teisėsaugos pareigūnai ignoravo faktą, kad ieškovas patyrė sūnaus smurtinius veiksmus, norėdamas apginti dukrą ir apsiginti pats;

2.3. ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be pagrindo. Nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo faktą turi patvirtinti objektyvūs duomenys, o vien ikiteisminio tyrimo nutraukimo fakto ir ieškovo subjektyvaus vertinimo nepakanka daryti išvadai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant pagrindo;

2.4. pagrįstą ikiteisminio tyrimo pradėjimą patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria ieškovo skundas dėl paskirtos kardomosios priemonės netenkintas konstatuojant, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakanka faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo nusikalsti, be to, tų duomenų pakako ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir pareikšti įtarimą ieškovui bei skirti jam kardomąją priemonę;

2.5. ieškovo ieškinys Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo yra paduotas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

3. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad:

3.1. neteisėtiems veiksmams konstatuoti turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas elgėsi neteisėtai ir nerūpestingai;

Motyvuojamoji dalis

3.2. byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų valstybės veiksmų esmingumą ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese;

3.3. ieškovas prašomos priteisti 2000 Eur turtinės žalos, kurią įvardija kaip negautas pajamas, nepagrindė jokiais įrodymais. Pateikta 2018 metų deklaracija neįrodo, kad ieškovas per 1 mėnesį ir 25 dienas (kiek truko ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu) būtų uždirbęs 2000 Eur, be to, taikyta kardomoji priemonė nebuvo kliūtis ieškotis darbo. Ieškovas siekia pasipelnyti valstybės sąskaita;

3.4. neturtinė žala grindžiama samprotavimais, nepateikti neturtinę žalą pagrindžiantys įrodymai. Ieškovas nėra atleidžiamas nuo patirtos neturtinės žalos įrodinėjimo, tačiau neįrodė civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties.

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino.

5. Remdamasis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51539-18 metu priimtais policijos pareigūnų, teismų ir prokuratūros procesiniais sprendimais teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. spalio 26 d. pagal nukentėjusiojo asmens N. V. įstatyminės atstovės J. V. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, kadangi surinkti duomenys buvo pakankami ieškovui ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

6. Teismas nustatė, kad pakako duomenų ir kardomajai priemonei skirti, todėl ji paskirta Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 28 d. nutartimi. Pažymėjo, kad kardomosios priemonės teisėtumą patikrino Vilniaus apygardos teismas, priimta 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi konstatavęs, jog kardomoji priemonė paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi pakako duomenų, jog ieškovas galėjo nusikalsti, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti asmenys įtariamąjį charakterizavo kaip į agresiją linkusį asmenį.

7. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime taip pat nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, tačiau savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti.

8. Pažymėjo, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais gali būti laikomas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tokie neteisėti veiksmai nenustatyti, kadangi ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, o nustačius, kad ieškovas nusikalstamos veikos nepadarė, nes konflikto su sūnumi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą, buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo trukmę, nustatė, jog iki teisminis tyrimas vyko operatyviai (truko 1 mėnesį ir 25 dienas) ir nebuvo nepagrįstai vilkinimas, be to, ieškovas neprisidėjo prie trumpesnės ikiteisminio tyrimo trukmės, kadangi apklausiamas 2018 m. spalio 27 d. atsisakė duoti parodymus.

9. Įvertinęs ieškovo argumentus teismas laikė, jog ieškovas nenurodė, kurie būtent policijos pareigūnų, prokuratūros ar teisėjų / teismo veiksmai buvo neteisėti, kuo pasireiškė jų neteisėtumas. Pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, jam vadovavę prokurorai ir kardomosios priemonės taikymą nagrinėję teismai būtų pažeidę BPK normų nuostatas. Taip pat nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas būtų padarę klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pasisakydamas dėl ieškovo padarytų 2018 m. spalio 26 d. garso ir vaizdo įrašų teismas pažymėjo, kad jie Vilniaus apygardos teismo buvo išklausyti ir dėl jų pasisakyta teismo nutartyje, jie buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau galimai nebuvo pakankami ieškovo nekaltumui įrodyti, dėl ko buvo būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ieškovo patirtus tam tikrus nepatogumus dėl gyvenamosios vietos, darbo paieškų ir pan., laikė pateisinamus artimos aplinkos subjektų saugumo interesų užtikrinimu.

10. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Laikė, kad prašomos priteisti 2000 Eur turtinės žalos, kuri įvardinta kaip negautos pajamos, nepagrindžia su ieškiniu pateikta 2018 metų pajamų deklaracija. Teismas pritarė atsakovams, kad taikyta kardomoji priemonė nebuvo kliūtis ieškotis darbo. Taip pat padarė išvadą, jog ieškovas nepagrindė ir neturtinės žalos, kadangi nepateikė duomenų, jog dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, patyrė dvasinę įtampą, išgyvenimus, kurie neigiamai paveikė jo psichinę būseną ir sveikatą.

11. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pasibaigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gruodžio 21 d., kuomet buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2022 m. sausio 9 d., t. y. praleidus 3 metų senaties terminą, o ieškovas termino atnaujinti neprašo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliantas M. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d., prašydamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų veiksmų ikiteisminiame tyrime atlyginimo, išnagrinėti. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys pareikštas praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinys teisme pateiktas 2021 m. gruodžio 20 d., ieškiniui nustatytas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi terminas trūkumams pašalinti, o patikslintas ieškinys pateiktas 2022 m sausio 9 d. Kadangi patikslintas buvo priimtas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 115 straipsnio 3 dalį pašalinus procesinio dokumento trūkumus, jis laikomas paduotas pradinį jo pateikimo dieną. Todėl ieškinys pagal teisinį reglamentavimą laikytinas paduotu 2021 m. gruodžio 20 d. ir nėra praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas. Teismas, nurodydamas, jog ieškinys pateiktas praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą ir jo neprašo atnaujinti, buvo šališkas ir neobjektyvus;

12.2. skundžiamą sprendimą priėmęs teisėjas 2002 m. liepos – 2005 m. lapkričio mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu trečiasis asmuo ir buvusi sutuoktinė J. V. nuo 2003-2004 metų dirba šioje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Todėl priimdamas sprendimą teisėjas galimai buvo neobjektyvus;

12.3. skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovo pateikti garso ir vaizdo įrašai galimai nebuvo pakankami nekaltumui įrodyti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nei prokuratūrai, nei teismams nebuvo pateiktas nė vienas vaizdo įrašas. Teismas taip pat 2022 m. sausio 3 d. nutartyje nurodydamas ieškinio trūkumus klaidingai pažymėjo, kad teismui pateikti ne visi priedai. Minėtos aplinkybės pagrindžia aplaidų civilinės bylos išnagrinėjimą;

12.4. teismas nepagrįstai sprendė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nešališkai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar teisėjai neatliko aplaidžių veiksmų ar nebuvo tyčia nusistatę. Prokurorai, ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir teisėjai privalėjo įdėmiai išklausyti pateiktus garso įrašus, kuriuose aiškiai girdisi sūnaus elgesys ir kurie pagrindžia, jog tiek pareiškimas, tiek ikiteisminis tyrimas buvo tyčia suplanuotas.

13. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:

13.1. apeliantas ieškinyje nenurodė, kokie policijos pareigūnų, prokuroro ir/ar teismo veiksmai buvo neteisėti bei kuo pasireiškė veiksmų neteisėtumas. Nepateikė įrodymų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, jam vadovavę prokurorai ir kardomosios priemonės taikymą nagrinėję teismai būtų pažeidę BPK normų nuostatas, o teismai nenustatė padarytų klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę apelianto teisių pažeidimui baudžiamajame procese;

13.2. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51539-18 pradėtas nukentėjusio asmens įstatyminės atstovės pareiškimu pagal BPK nuostatas tikslu patikrinti įtarimą, aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nenustatyta, o atlikus ikiteisminį tyrimą ir įvertinus surinktus duomenis prokuroras padarė išvadą, jog apeliantas nepadarė nusikalstamos veikos, kadangi konflikto su sūnumi metu neturėjo tyčios sukelti fizinio skausmo ar sužaloti sveikatą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nuo pat sulaikymo pradžios policijos tyrėjai, prokuroras, teisėjai turėjo jo nekaltumo įrodymus ir ikiteisminis tyrimas neturėjo būti pradėtas, o teisėsaugos pareigūnai ignoravo faktą, jog ieškovas patyrė smurtinius veiksmus norėdamas apginti dukrą ir apsiginti pats;

13.3. nutrauktas ikiteisminis tyrimas nepaneigia pagrįsto įtarimo egzistavimo ankstesnėje proceso stadijoje ir nėra pakankamas daryti išvadai, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant pagrindo. Apelianto argumentai, jog nuo pat sulaikymo pradžios policijos tyrėjai, prokuroras, teisėjai turėjo jo nekaltumo įrodymus yra subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais įrodymais;

13.4. apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas aplaidžiai nagrinėjo ieškinio procesinius dokumentus. Apeliantas prie ieškinio pateikė įrodymus, tame tarpe, ir vaizdo bei garso įrašus, kurie, jo teigimu, įrodo jo nekaltumą, tačiau neprašė prijungti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51539-18 medžiagos, prie kurios buvo prijungtos CD laikmenos, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu apeliantas suklaidino teismą dėl vaizdo ir garso įrašų pateikimo fakto, kadangi nepateikė teismui įrodymų apie ikiteisminio tyrimo metu pateiktus tik garso įrašus;

13.5. apeliantas nepagrindė patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Taikyta kardomoji priemonė nebuvo kliūtis ieškotis darbo, o pateikta deklaracija nepagrindžia, jog apeliantas per vieną mėnesį būtų uždirbęs 2000 Eur. Nors apeliantas nėra įpareigojamas įrodyti patirtos neturtinės žalos dydžio, tačiau jam tenka pareiga pagrįsti jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir mastą. Neturtinė žala grindžiama samprotavimais, nepateikiant jokių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos kriterijus. Apeliantui neįrodžius deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atlyginti jo nurodytą turtinę ir neturtinę žalą.

14. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad:

14.1. skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus visus civilinėje byloje pateiktus įrodymus, objektyviai įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų argumentus, tinkamai pritaikius ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą, prašymų dėl teisėjo nušalinimo nepareiškė, todėl abejonės dėl teisėjo objektyvumo nepagrįstos;

14.2. apeliantas nepateikia jokių argumentų ir motyvų, reikšdamas nesutikimą su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis. Apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikti įrodymai (garso įrašai) buvo vertinami netinkamai, šališkai ir neobjektyviai. Subjektyvus įsitikinimas, kad tam tikri pateikti duomenys ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti vertinami kitaip nei jie buvo įvertinti, nesudaro pagrindo pripažinti pareigūnus atlikus neteisėtus veiksmus;

14.3. apelianto ieškinys visų pirma buvo atmestas motyvuojant tuo, jog neįrodytos CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos - pareigūnų ar teismo neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nepraleisto ieškinio senaties termino būtų reikšmingas tik tokiu atveju, jei teismas ieškinį būtų atmetęs motyvuodamas vien tik praleistu ieškinio senaties terminu. Civilinė byla išsamiai išnagrinėta, todėl argumentas dėl ieškinio senaties laikytinas šalutiniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo ikiteisminiame tyrime, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog trečiojo asmens J. V. pareiškimo, kad 2018 m. spalio 26 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas M. V. (tėvas) smurtavo prieš savo mažametį sūnų N. V., gim. (duomenys neskelbtini)., t. y. užsuko sūnui ausį, užlaužė kairę ranką, paguldęs sūnų ant lovos visu kūnu atsigulė ant jo ir tokiais savo veiksmais sukėlė sūnui N. V. fizinį skausmą, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018 m. spalio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51539-18 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

20. Ieškovas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2018 m. spalio 26 d. buvo sulaikytas įtariant įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Ieškovui 2018 m. spalio 27 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiam sūnui N. V.. Nukentėjusiuoju pripažintas N. V.. Vyresnioji tyrėja V. K. 2018 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, nesant BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų.

21. Prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas paskirti ieškovui kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo N. V., J. V., L. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 28 d. nutartimi prokuroro pareiškimą tenkino ir:1) skyrė įtariamajam M. V. (ieškovui) kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo N. V., J. V. ir L. V. 2 mėnesiams; 2) įpareigojo M. V. minėtu laikotarpiu nebendrauti, neieškoti ryšių su N. V., J. V. ir L. V. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m. atstumu bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 3) įspėjo M. V., kad už šių įpareigojimų nesilaikymą jam gali būti paskirta kita griežtesnė kardomoji priemonė.

22. Ieškovas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 28 d. nutartį Vilniaus apygardos teismui. Pastarasis 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino, kad kardomoji priemonės paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi skiriant kardomąją priemonę ieškovui pakako duomenų, jog pastarasis galėjo nusikalsti. Teismas nurodė, jog kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium paskirtis yra apsaugoti ikiteisminio tyrimo metu nuo smurto šeimoje pažeidžiamus asmenis, motyvavo, dėl ko ieškovui buvo skirta būtent tokia kardomoji priemonė.

23. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsniu, 216 straipsniu, nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51539-18, panaikino ieškovui paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Prokuroras padarė išvadą, jog ieškovas nusikalstamos veikos nepadarė, kadangi konflikto su sūnumi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą.

24. Ieškovas įrodinėjo, kad dėl pradėto ir vykdyto ikiteisminio tyrimo nesant tam pagrindo, teisėsaugos pareigūnams ignoruojant pateiktus nekaltumo įrodymus, o ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui pažeidus bendrą pareigą elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rūpestingai, patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs policijos pareigūnų, teismų ir prokuratūros atliktus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus atliekant ikiteisminį tyrimą, teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatė. Sprendė, jog ieškovas neįrodė turtinės ir neturtinės žalos, todėl ieškovo ieškinio netenkino.

26. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka, įrodinėja, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo objektyvus, aplaidžiai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nešališkai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar teisėjai neatliko aplaidžių veiksmų.

Dėl teisėjo (ne) objektyvumo

27. Apeliantas visų pirma apeliaciniame skunde reiškia abejones pirmosios instancijos teismo objektyvumu. Nurodo, jog galimas abejones objektyvumu kelia tai, jog skundžiamą sprendimą priėmęs teisėjas ir apelianto buvusi sutuoktinės (trečiasis asmuo byloje) kartu anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini).

28. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

29. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

30. 1Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Vertinant objektyviuosius teismo ir teisėjo nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau - EŽTT), objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; cituotą sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką(žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93).

31. Nagrinėjamu atveju vertinant apelianto argumentus dėl nagrinėjusio civilinę bylą teisėjo galimo šališkumo pažymėtina tai, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją gali būti reikšmingos tokios aplinkybės kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007).

32. Įvertinus šiuos Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybė, jog bylą nagrinėjęs teisėjas ir buvusi ieškovo sutuoktinė anksčiau dirbo toje pačioje darbovietėje ( apie 2003-2005 metus), objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. Neįrodyti teisėjo ir buvusios ieškovo sutuoktinės ryšiai, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Kita vertus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, jog ieškovas būtų reiškęs nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui. Taigi apelianto subjektyvaus pobūdžio pasvarstymai nesudaro prielaidų manyti, kad byla galėjo būti išnagrinėta šališkai ar neobjektyviai.

Dėl apeliacinio skundo esmės

33. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.272 straipsnį dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo, taip pat nepagrįsto ir neteisėto kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyriumi nuo vaikų ir sutuoktinės, taip pat 2 mėnesius nesiartinti arčiau šių asmenų 100 metrų ir nesilankyti jų gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), su jais nebendrauti ir neieškoti ryšių, – taikymo.

34. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nešališkai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar teisėjai neatliko aplaidžių veiksmų ar nebuvo tyčia nusistatę. Nurodo, kad tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia pateikti garso ir vaizdo įrašai, pagrindžiantys aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai ir aplaidžiai.

35. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-63-378/2018, 34 punktas).

37. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231-695/2019, 34 punktas).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

39. Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas; kt.).

40. BPK 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti, vienas kurių - gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog gavus trečiojo asmens (nukentėjusiojo įstatyminės atstovės) pareiškimą dėl galimos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Taigi ikiteisminis tyrimas pradėtas tikslu patikrinti įtarimą ir, kaip matyti iš tolimesnio proceso ikiteisminiame tyrime, surinkus ir įvertinus duomenis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius ieškovo tyčios konflikto metu sukelti mažamečiam vaikui fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą. Apelianto argumentai, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad ieškovas patyrė smurtinius veiksmus, o ne atvirkščiai, nesudaro pagrindo vertinti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, o toks ieškovo įrodymų neįvertinimas pagrindžia pareigūnų šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą tikrinami atitinkami faktai ir duomenys baudžiamajame procese nustatytomis priemonėmis, taigi tokie ieškovo nurodomi įrodymai kartu su kitais duomenimis reikšmingi atliekant tolimesnius procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas, įvertinus surinktų duomenų visumą, nutrauktas po 1 mėnesio ir 25 dienų, o tai, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo įvertinti ieškovo nurodomi įrodymai, nesudaro pagrindo pripažinti pareigūnų veiksmų neteisėtais.

42. Spręsdamas dėl to, ar ikiteisminis tyrimo pradėjimas gali būti pripažintas neteisėtais veiksmais, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, jog ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė buvo įvertinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi ir nustatyta, jog paskirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi skiriant kardomąją priemonę pakako duomenų vertinimui, jog ieškovas galėjo nusikalsti. Taip pat matyti, jog įvertinta ir ikiteisminio tyrimo trukmė (truko 1 mėn. 25 d.), konstatuojant, jog ikiteisminis tyrimas vyko operatyviai, o nustačius, jog nusikalstama veika neatlikta, priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir panaikinta kardomoji priemonė. Taigi apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek ir atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, teisėsaugos pareigūnų veiksmai nepripažintini neteisėtais.

43. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka remdamasis abstrakčiais argumentais, detaliai aptardamas apeliaciniame skunde padarytus garso ir vaizdo įrašus. Kaip jau buvo minėta, tokie apelianto įrodymai nepaneigia pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog tiek ikiteisminis tyrimas pradėtas, tiek ir procesiniai veiksmai atlikti pagal BPK nuostatas, tinkamai teisėsaugos pareigūnams vykdant savo pareigas. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginį, jog ikiteisminis tyrimas buvo suplanuotas tyčia, todėl ir toks apelianto argumentas laikytinas deklaratyvaus pobūdžio teiginiu. Teisėjų kolegija, perklausiusi byloje esančius garso įrašus, nenustatė, jog policijos tyrėja 2018 m. spalio 28 d. būtų elgusis nediskretiškai ar, kaip nurodė apeliantas, menamais klausimais šantažavusi dėl tėvystės atėmimo.

44. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, jog apylinkės teismas aplaidžiai nagrinėjo civilinę bylą, teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys tokios išvados nesuponuoja. Tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad ikiteisminiame tyrime buvo pateikti vaizdo įrašai, nekeičia sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo atliktų veiksmų ikiteisminiame tyrime vertinti kitaip nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.

45. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovas neįrodė ir patirtos turtinės bei neturtinės žalos. Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, susijusių su reikalaujama priteisti turtine ir neturtine žala. Todėl apeliantui žalą grindžiant tik samprotavimais ir nepateikiant jokių įrodymų dėl patirtos žalos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms, ir jų nekartodama plačiau dėl to nepasisako.

46. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apeliantui, jog skundžiamame sprendime padaryta neteisinga išvada dėl praleisto trijų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos reikšti.

47. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

48. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžią skaičiuoja nuo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro priimto 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Teismas laikė, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo 2022 m. sausio 9 d., praleido sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ir ieškinio netenkinti sudaro pagrindą ir praleistas ieškinio senaties terminas.

49. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinė byla perduota Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui teismingumo klausimui spręsti. Teismingumo klausimas išspręstas 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi, civilinę bylą perduodant nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Patikslintas ieškinys pateiktas 2022 m. sausio 9 d., jis nagrinėjusio bylą teisėjo rezoliucija priimtas.

50. CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina procesinio dokumento trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną. Taigi remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, iš tiesų laikytina, jog apeliantas savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo realizavo nepraleidęs ieškinio senaties termino, kadangi į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. gruodžio 20 d. Kadangi pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su praleistu ieškinio senaties terminu padaryti neteisingai nustačius ieškinio senaties pabaigą ir nesivadovaujant CPK 115 straipsnio 3 dalimi, tokia pirmosios instancijos teismo klaida ištaisoma ir iš skundžiamo sprendimo motyvų šalintini argumentai, susiję su ieškinio senaties terminu.

51. Tačiau nepaisant pirmosios instancijos teismo klaidingų išvadų dėl praleisto ieškinio senaties termino, laikytina, jog skundžiamas sprendimas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu yra teisingas. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė byla išnagrinėta iš esmės, pasisakant dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo ir ikiteisminiame tyrime atliktų veiksmų, dėl ieškinio senaties termino pasisakyta tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl klaidingos išvados dėl praleisto ieškinio senaties termino neturi lemiamos teisinės reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl civilinės bylos baigties

52. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo bei kardomosios priemonės taikymo tinkamai taikė CPK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, remiantis apelianto skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą.

Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su praleistu ieškinio senaties terminu.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė