- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-663-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00255-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Entafarma“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Entafarma“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams G. V. L. ir R. S. L. bankroto bylą.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valnetas“ pateikė prašymą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų G. V. L. ir R. S. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. V. L. ir R. S. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas prašė patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų G. V. L. ir R. S. L. kreditorių finansinius reikalavimus: Swedbank, AB 155,32 Eur sumai, kredito unijos „Germanto lobis“ 575 Eur sumai, UAB „Entafarma“ 42 480,32 Eur sumai.
3. Bankrutuojantis asmuo R. S. L. teismo posėdžio su pateiktu prašymu sutiko iš dalies, prašė netvirtinti UAB „Entafarma“ kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad nesutinka su UAB „Entafarma“ reikalavimu. Anksčiau UAB „Entafarma“ skolos neginčijo, nes neturėjo pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi jo individualiai įmonei „R. L. vaistinė“ buvo iškelta bankroto byla ir apribota galimybė disponuoti turimomis piniginėmis lėšomis. Šiuo metu yra pateikęs teisme ieškinį UAB „Entafarma“ dėl vekselio nuginčijimo. Nurodė, kad pagal ginčijamą vekselį UAB „Entafarma“ pinigų neišmokėjo, todėl vekselis yra ginčijamas teisme.
4. UAB „Entafarma“, kredito unijos „Germantos lobis“, Swedbank, AB atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, patvirtino bankrutuojančių asmenų G. V. L., ir R. S. L. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus: 1. kreditoriaus Swedbank AB finansinį reikalavimą 155,32 Eur sumai; 2. kreditoriaus kredito unijos „Germanto lobis“ finansinį reikalavimą 575 Eur sumai. UAB „Entafarma“ reikalavimo tvirtinimą atidėjo tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019.
6. Teismas konstatavo, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2019 m. rugpjūčio 26 d. yra priimtas ieškovų R. S. L. ir G. V. L. ieškinys atsakovams UAB „Entafarma“ ir notarei S. K. dėl paprastojo vekselio pripažinimo nesudarytu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019). Esant tokioms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, teismas sprendė, kad UAB „Entafarma“ kreditorinis reikalavimas negali būti tvirtinamas tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019 dėl paprastojo vekselio pripažinimo nesudarytu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, todėl klausimo dėl UAB „Entafarma“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo sprendimą atidėjo kol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Entafarma“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį dėl UAB „ENTAFARMA“ finansinio reikalavimo tvirtinimo atidėjimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti apeliantės 42 480,32 Eur finansinį reikalavimą civilinėje byloje Nr. e2FB-1792-339/2019. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė yra didžiausia pareiškėjų kreditorė ir jos reikalavimas kyla iš vekselio ir vykdomojo įrašo, kurie yra galiojantys ir nėra nuginčyti teismine tvarka, jų teismine tvarka neginčija ir administratorius.
7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjų pozicija dėl vekselio ginčijimo yra prieštaringa, t. y. teismui pateiktame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-5046-1117/2019 pareiškėjai teigia, jog pagal vekselį pinigų iš apeliantės negavo ir vekselis negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, tačiau: beveik devynerius metus vekselio neginčijo teisme; savo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino, jog pareiškėjų nemokumo būklė yra nulemta išimtinai pareiškėjų skolinio įsipareigojimo apeliantei; nurodė apeliantę, kaip savo pagrindinę kreditorę; savo atskirajame skunde Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-1071-267/2015 nurodė, jog pasirašė vekselį kaip papildomą prievolių užtikrinimo priemonę.
7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nepatvirtinus pareiškėjos finansinio reikalavimo tolimesnis pareiškėjų bankroto procesas apskritai nėra galimas ir netenka prasmės. Vien aplinkybė, jog teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų ieškinį dėl vekselio pripažinimo nesudarytu, nereiškia, kad šis ieškinys bus patenkintas ir civilinėje byloje Nr. e2-5046-1117/2019 bus priimtas pareiškėjams palankus teismo sprendimas. Todėl, apeliantės įsitikinimu, teismas privalėjo patvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą pareiškėjų bankroto byloje.
7.4. Teismui priėmus nutartį, tolimesnis pareiškėjų bankroto procesas negalės apskritai vykti, nes Teismas negalės patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo plano, kol nėra patvirtintas apeliantės finansinis reikalavimas, o nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano negalės būti šaukiami pareiškėjų kreditorių susirinkimai, o administratorius neturės teisės disponuoti pareiškėjų turtu.
7.5. Apeliantės finansinės galimybės leis jai sugrąžinti pareiškėjams jų apeliantei pagal mokumo atkūrimo planą sumokėtas sumas tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. e2-5046-1117/2019 bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas pripažinti vekselį nesudarytu, o jo pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą negaliojančiu.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjai G. V. L. ir R. S. L. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Suinteresuotas asmuo UAB „Entafarma“ apmokėjimo pagal vekselį patvirtinančio dokumento bankroto administratoriui nepateikė.
8.2. Atskirojo skundo argumentas, kad UAB „Entafarma“ yra didžiausia pareiškėjų kreditorė ir pareiškime iškelti bylą buvo nurodyta atitinkama skolos suma, kurios pagrindas išduotas paprastasis vekselis ir vykdomasis įrašas, neturi teisinės reikšmės, nes šiuo metu vekselis yra nenuginčytas ir yra pagrindas iškelti bankroto bylą. Nevertinant to ar pareiškėjai sutiko su vekseliu ar ne, antstolis vykdė priverstinį skolos išieškojimą.
8.3. Mano, kad bankroto administratorius, nepateikus apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, privalėjo ginčyti vekselį, tačiau ši aplinkybė neatima pareiškėjams teisės ginčyti nesąžiningą sandorį patiems.
8.4. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato stabdyti bylos, jeigu kreditorius pateikia abejotinus įrodymus, kuriais grindžia kreditorinį reikalavimą. Suinteresuoto asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atidėjimas būtent išlaiko procesinę pusiausvyrą, nes lygiai taip pat būtų neteisinga, jeigu teismas patvirtintų ginčijamą kreditorinį reikalavimą arba netvirtintų jo dar neišsprendus ginčo.
Šalies argumentai
9. Apeliantė UAB „Entafarma“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad jos reikalavimas pareiškėjams kyla iš vekselio ir vykdomojo įrašo. Tol, kol nėra išspręstas ginčas, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, tol vekselio turėtojo reikalavimo teisė pagal vekselį yra galiojanti ir vykdytina. Apeliantės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atidėjimas neišlaiko procesinės pusiausvyros, nes tokiu atveju pareiškėjų bankroto byloje susiklostytų absurdiška situacija, kai absoliučią mažumą balsų turintys pareiškėjų kreditoriai įgytų teisę spręsti pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjų ieškinio kopiją, UAB „ENTAFARMA“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas, išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interneto tinklapio. Atsižvelgdamas į CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šis rašytinis įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, minėto įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o pareiškėjams buvo sudaryta galimybė su juo susipažinti, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teismui teikiamus naujus rašytinius įrodymus.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties dalies dėl UAB „ENTAFARMA“ finansinio reikalavimo tvirtinimo atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.
14. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
15. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams G. V. L. ir R. S. L. bankroto bylą. Pareiškėjų bankroto administratorius UAB „Valnetas“ pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų G. V. L. ir R. S. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, prašydamas patvirtinti šiuos pareiškėjų kreditorių finansinius reikalavimus: Swedbank, AB 155,32 Eur sumai, kredito unijos „Germanto lobis“ 575 Eur sumai, UAB „Entafarma“ 42 480,32 Eur sumai.
16. Pareiškėjas R. S. L. prašė netvirtinti UAB „Entafarma“ kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad nesutinka su UAB „Entafarma“ reikalavimu, anksčiau UAB „Entafarma“ skolos neginčijo, nes neturėjo pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi jo individualiai įmonei „R. L. vaistinė“ buvo iškelta bankroto byla ir apribota galimybė disponuoti turimomis piniginėmis lėšomis. Nurodė, kad šiuo metu yra pateikęs teisme ieškinį UAB „Entafarma“ dėl vekselio nuginčijimo. Teigia, kad pagal ginčijamą vekselį UAB „Entafarma“ pinigų neišmokėjo, todėl vekselis yra ginčijamas teisme.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2019 m. rugpjūčio 26 d. yra priimtas ieškovų R. S. L. ir G. V. L. ieškinys atsakovams UAB „Entafarma“ ir notarei S. K. dėl paprastojo vekselio pripažinimo nesudarytu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019). Esant tokioms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, teismas sprendė, kad UAB „Entafarma“ kreditorinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019 dėl paprastojo vekselio pripažinimo nesudarytu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, todėl klausimo dėl UAB „Entafarma“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo sprendimą atidėjo kol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019.
18. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4201-852/2019 perdavė civilinę bylą Nr. e2-5046-1117/2019, iškeltą Telšių apylinkės teisme pagal ieškovų G. V. L. ir R. S. L. ieškinį atsakovėms UAB „Entafarma“ ir notarei S. K. dėl paprastojo vekselio pripažinimo nesudarytu ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, nagrinėti pagal teismingumą Telšių apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodė, kad visi klausimai, susiję su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, turi būti svarstomi bankroto byloje, tai toje pačioje byloje turi būti nagrinėjamas ir ieškinys, kurio paskirtis – nuginčyti pareikštą kreditoriaus reikalavimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klausimo dėl UAB „Entafarma“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo sprendimą atidėjo kol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019. Šioje byloje reikšminga tai, kad apeliantė UAB „Entafarma“ yra pagrindinė pareiškėjų kreditorė, o jos reikalavimas kyla iš vekselio ir vykdomojo įrašo, kurie yra galiojantys ir nėra nuginčyti teismine tvarka, jų teismine tvarka neginčija ir administratorius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kol nėra išspręstas ginčas, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, tol vekselio turėtojo reikalavimo teisė pagal vekselį yra galiojanti ir vykdytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-469/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjų pozicija dėl vekselio ginčijimo yra prieštaringa, nes teismui pateiktame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-5046-1117/2019 pareiškėjai teigia, jog pagal vekselį pinigų iš apeliantės negavo ir vekselis negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, tačiau pareiškėjai beveik devynerius metus vekselio neginčijo teisme, savo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino, jog pareiškėjų nemokumo būklė yra nulemta išimtinai pareiškėjų skolinio įsipareigojimo apeliantei, t. y. nurodė apeliantę, kaip savo pagrindinę kreditorę.
21. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nesutikdami su UAB „Entafarma“ kreditoriniu reikalavimu, pareiškėjai galėjo ginčyti šį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas klausimo dėl apeliantės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, neįvertino to, kad neišsprendus pagrindinio pareiškėjų kreditoriaus kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, tolimesnis bankroto procesas negalės būti tinkamai vykdomas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės reikalavimas kyla iš vekselio, kad pareiškėjai beveik devynerius metus vekselio neginčijo teisme, kad bankroto procesas, neišsprendus pagrindinio kreditoriaus kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, negalės būti tinkamai vykdomas, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti apeliantės UAB „Entafarma“ atskirąjį skundą iš dalies ir perduoti UAB „Entafarma“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas negali išspręsti kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, kadangi šiame teisme gali būti sprendžiamas tik jau patvirtinto ar atsisakyto tvirtinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumas.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantės į bylą pateikti nauji įrodymai (UAB „ENTAFARMA“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijos, išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interneto tinklapio) patvirtina, kad apeliantės finansinės galimybės leis jai sugrąžinti pareiškėjams jų apeliantei pagal mokumo atkūrimo planą sumokėtas sumas tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. e2-5046-1117/2019 bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas pripažinti vekselį nesudarytu, o jo pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą negaliojančiu.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta, todėl ji panaikinama ir klausimas dėl UAB „Entafarma“ reikalavimo tvirtinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Entafarma“, įmonės kodas 174443844, reikalavimo tvirtinimas atidėtas kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5046-1117/2019, panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Likusią Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.