Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. V. L. ir R. S. L. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1592-187/2015 pagal pareiškėjų G. V. L. ir R. S. L. skundą antstoliui V. D., suinteresuotam asmeniui UAB „Entafarma“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Dėl vykdomosios bylos kopijos pateikimo apeliantai nurodo, kad R. L. vaistinės bankroto eigoje iš varžytinių buvo parduotas visas pareiškėjų turtas, keletą kartų teko persikraustyti, o persikraustymo metu dingo kai kurie antstolio V. D. siųsti dokumentai, todėl buvo paprašyta padaryti vykdomosios bylos kopiją. Antstolis V. D. į R. S. L. prašymą neatsakė ir tuo pažeidė CPK 643 straipsnyje nustatytas skolininkų teises. Kadangi iki šiol prašomos vykdomosios bylos dokumentų kopijos pareiškėjai nėra gavę, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų teisė nėra ribojama yra niekuo nepagrįsta ir nemotyvuota, o skundžiama nutartis apribojo pareiškėjams galimybę pasinaudoti jų teisėmis.Apeliantų teigimu, nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditas buvo suteiktas ne individualiai įmonei R. L. vaistinė, o R. S. L. ir G. V. L., kaip fiziniams asmenims, ši išvada pagrįsta tik formaliu vertinimu, kad vekselį pareiškėjai pasirašė kaip fiziniai asmenys. Jokio kredito UAB ,,Entafarrna“ nei apeliantams, nei R. L. vaistinei nesuteikė, kreditą UAB „Entafarma“ R. L. vaistinei teikė medikamentais ir kitomis prekėmis, tačiau pastarajai negalint atsiskaityti, pareikalavo, kad pareiškėjai kaip papildomą R. L. vaistinės prievolių užtikrinimo priemonę, pasirašytų vekselį. Mano, kad teismas, darydamas išvadą, jog buvo suteiktas kreditas, privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų ir ginčas dėl vykdomosios bylos nutraukimo turėjo būti nagrinėjamas įvertinant visas su tuo susijusias aplinkybes.Apeliantai taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m birželio 22 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-308/2004) konstatavo, jog „kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.)“. Kadangi kreditas pagal vekselį nebuvo suteiktas, o UAB ,,Entafarma“ pateikė kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, todėl išieškojimas turėtų būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, susijusių su notaro išduoto vykdomojo dokumento, vykdymu. Kaip matyti iš pareiškėjų skundo antstoliui, pareiškėjai prašė pateikti vykdomosios bylos Nr. 0047/11/00051 kopiją, panaikinti patvarkymus areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, grąžinti neteisėtai nurašytas pinigines lėšas. Savo skundą motyvavo tuo, kad bankrutavusios R. L. vaistinės veikla pasibaigė, o UAB „Entafarma“ išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas pagal R. L. vaistinės prievolę, jokių asmeninių prievolių UAB „Entafarma“ nei G. V. L., nei R. S. L. neturi. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo netenkino, nurodydami, kad pareiškėjų teisė susipažinti su bylos medžiaga ir gauti jos kopijas nėra ribojama, taip pat konstatuodami, kad pareiškėjų prievolė kreditoriui yra asmeninė, todėl nepaisant to, kad jiems priklausiusios individualios įmonės veikla pasibaigė, jų prievolė asmeniniams kreditoriams išliko.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, kad pareiškėjų teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, pagal teismo turimus duomenis, nėra ribojama. Pažymėtina, kad apeliantai, teigdami, kad ši teisė jiems apribota, nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.), t. y. kad antstolis nesuteikia pareiškėjams teisės pasidaryti vykdomosios bylos kopiją, kad neleido su vykdomąją byla susipažinti antstolio kontoroje ir pan. Priešingai, vykdomoje byloje yra 2015‑06‑29 antstolio raštas, kuriame išaiškinama pareiškėjams susipažinimo su vykdomąja byla ir kopijų darymo tvarka, be to, antstolis prie rašto pridėjo ir kai kurių vykdomosios bylos dokumentų kopijas. Sutiktina ir su antstolio atsiliepime į patikslintą atskirąjį skundą pateiktu argumentu, kad pareiškėjai susipažinti su vykdomąja byla galėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant jų skundus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai šia teise būtų pasinaudoję.

Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis vykdo išieškotojos UAB „Entafarma“ pateiktą vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 37 notarų biuro 2011-01-03 vykdomąjį įrašą Nr. SK-02 dėl 178912,80 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų G. V. L. ir R. S. L.. Minėtas Vilniaus miesto 37 notarų biuro 2011-01-03 vykdomasis įrašas išduotas paprastojo vekselio pagrindu, pagal kurį vekselio gavėjas UAB ‚Entafarma“, skolininkas R. S. L., laiduotoja G. V. L.. Iš šio paprastojo vekselio ir Vilniaus miesto 37 notarų biuro 2011-01-03 vykdomojo įrašo matyti, kad iš apeliantų yra išieškoma kaip iš fizinių asmenų, nei vekselyje, nei vykdomajame įraše nėra nurodoma, kad prievolė yra individualios įmonės R. L. vaistinė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog 2010-11-23 pareiškėjų išduotas vekselis būtų nuginčytas, Vilniaus miesto 37 notarų biuro 2011-01-03 vykdomasis įrašas išduotas paprastojo vekselio pagrindu turi vykdytino dokumento galią, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad prievolė yra ne pareiškėjų asmeninė, t. y. kaip fizinių asmenų, o bankrutavusios ir jau išregistruotos individualios įmonės R. L. vaistinė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjų atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėjai, siekdami įrodyti, kad UAB „Entafarma“ prievolės, kaip fiziniai asmenys, neturi, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi šioje byloje sprendžiamas tik vykdymo veiksmų, vykdant vykdytiną dokumentą, teisėtumo klausimas, bet ne pareiškėjų prievolės kreditoriui nuginčijimo klausimas.

Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą, kilusį iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su jos savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011). Todėl individualios įmonės bankroto procedūroje dalyvaujantys įmonės savininko kreditoriai nėra bankrutuojančios įmonės kreditoriai ir pasibaigus bankroto procedūrai, nors bankrutavusi įmonė likviduojama ir nustoja būti civilinių teisinių santykių subjektu, įmonės savininko, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisinis statusas, pasibaigus bankroto procedūrai, nesikeičia. Tai reiškia, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad tokiu atveju įmonės savininko prievolės nesibaigia ir jo kreditoriai turi teisę reikalauti vykdyti prievoles vykdymo proceso nustatyta tvarka.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese, bei teisingai aiškino bankrutavusios ir jau išregistruotos įmonės savininko prievolių asmeniniams kreditoriams tęstinumą, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą. Darytina išvada, kad Telšių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Antstolis, pateikęs atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą skundą, prašo priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

CPK 442 straipsnio 6 punkte numatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. Pagal 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų atskirasis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali redakcija nuo 2015-03-20), kur numatyta, kad už atskirąjį skundą, kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas rekomenduojama priteisti ne daugiau nei 285,56 Eur (713,9 Eur x 0,4) (Rekomendacijų 8.15–8.16 p.), į byloje keltų teisinių klausimų sudėtingumą bei tai, kad šioje byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, į tai, kad antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi iš esmės teisiškai panašūs argumentai, kaip ir patvarkyme netenkinti skundo, į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, antstoliui iš apeliantų priteisia 150 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti antstoliui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų G. V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.