- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-133-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00159-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Raseinių policijos komisariatas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo A. R. nubaustas:
už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d.,
už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda A. R. paskirta 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. R. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. 4 val. (duomenys neskelbtini), rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), neblaivus, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga neįvertinęs saugaus atstumo nuvažiavo nuo skardžio ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) upę, padarydamas Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai 2,01 Eur turtinę žalą, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešdamas nukentėjusiajam ir policijos pareigūnams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti, o pripažinus jį kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (perkvalifikavus jo veiką iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį), neskirti jam nuobaudos arba skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog jis padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be to, paskyrė jam per griežtą nuobaudą. Teigia, kad jis į upę įvažiavo netyčia, po to iš įvykio vietos nepasišalino, o ieškojo pagalbos, ją radęs, apie tai būtų nedelsiant apie įvykį informavęs policiją. Pažymi, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).
2.2. A. R. teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis pripažįsta, jog jis padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas turi įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo principas). Taip pat nurodo manantis, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes eismo įvykis buvo padarytas ne kelyje, nekeliant jokio pavojaus eismo saugumui. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą pažeidimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutartis Nr. ATP-545-626/2016; 2016-02-10 nutartis Nr. ATP-131-211/2016, 2015-06-22 nutartis Nr. ATP-654-318/2015 ir kt.).
2.3. Be to, apelianto manymu, jo veika pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuota neteisingai. Kadangi įvykio metu joks turtas nebuvo sugadintas, jo veika turi būti kvalifikuojama tik pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina nuvykimui į darbo vietą, priešingu atveju šios darbo vietos jis neteks ir praras vieninteles pajamas. Mano, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nuobauda jam gali būti neskiriama arba skiriama švelnesnė negu numatyta sankcijoje nuobauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į A. R. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė J. Š. prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas A. R. administracinio nusižengimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės ir priėmė teisingą sprendimą. Teismas teisingai kvalifikavo A. R. veiką ir paskyrė jam ne per griežtą, atitinkančią teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobaudą. A. R. teiginys, kad jis niekam žalos nepadarė, nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai padaryta 2,01 eurų turtinė žala. Be to, A. R. alkotesteriu, įvertinus paklaidą, buvo nustatytas 0,59 promilių neblaivumas.
3.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai. Mano, kad A. R. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. A. R. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš A. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis neprisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, prašo administracinio nusižengimo bylą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti, jo veiką iš ANK 423 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam nuobaudos arba skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
7. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis).
8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio įstatymo 83 punkte nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.
10. Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl A. R. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir nemotyvuotas išvadas.
12. Nors apeliaciniame skunde A. R. neigia padaręs administracinius nusižengimus, už kuriuos yra nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu, tačiau jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. 2020 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose A. R. nurodė, jog dėl eismo įvykio yra kaltas, gailisi, automobilį vairavo išgėręs alaus, kadangi jo telefonas sušlapo vandenyje, jis apie eismo įvykį nieko neinformavo, po eismo įvykio išėjo į (duomenys neskelbtini) ieškoti pagalbos, kad iš upės būtų ištrauktas jo automobilis (b. l. 20, 21). Tai, kad po įvykio A. R. iš karto išėjo į namus, nurodė ir įvykį mačiusi pastarojo draugė B. B. (b. l. 22). Apylinkės teismo posėdyje A. R. savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino visiškai, nurodė, kad automobiliu įvažiavo į upę, tačiau iš eismo įvykio vietos nepabėgo, ėjo ieškoti pagalbos, policijai apie įvykį nepranešė, nes neturėjo galimybės – jo ir draugės telefonai nuskendo, o kitų kartu buvusių asmenų telefonai buvo išsikrovę. Taip pat nurodė, kad, jeigu būtų turėjęs telefoną, pirmiausia būtų skambinęs ir ieškojęs tralo pagalbos, o po to apie įvykį būtų pranešęs policijos pareigūnams. Apie padarytą žalą žino, ją atlygino 2020 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės V. S. 2020 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo skardžio į (duomenys neskelbtini) upę, automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinęs, jis buvo rastas savo tėvų namuose ir pristatytas į eismo įvykio vietą. A. R. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 10.51 val. buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumas (b. l. 9–10). Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pateikto žalos aplinkai paskaičiavimo matyti, kad A. R. veiksmais padaryta žala aplinkai yra 2,01 Eur (b. l. 27–29, 42–43). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad A. R. neblaivus vairuodamas jam priklausantį automobilį nuvažiavo nuo skardžio ir įvažiavo į upę, padarydamas Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai 2,01 Eur turtinę žalą, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešdamas nukentėjusiajam ir policijos pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys, kad A. R., teigdamas, kad jis iš įvykio vietos nepasišalino, kartu nurodė, jog turėdamas veikiantį telefoną, jis pirmiausia būtų skambinęs ne policijai ir informavęs apie įvykį, o būtų ieškojęs tralo pagalbos, kad iš upės būtų ištrauktas jo automobilis. Tai patvirtina, kad A. R. suprato padaręs eismo įvykį bei žalą aplinkai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Tenkinti apelianto prašymą ir jam taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime aiškiai nurodyta, kokie duomenys patvirtina A. R. kaltę padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pastarojo skundo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis pripažįsta, jog jis padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atmetamas kaip nepagrįstas.
13. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
15. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
16. Bylos duomenimis A. R. padarė du administracinius nusižengimus, vieną iš šių nusižengimų jis padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairuodamas transporto priemonę neblaivus, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešdamas nukentėjusiajam ir policijos pareigūnams, anksčiau jis yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 34–39), vieną kartą teistas (b. l. 40–41), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuojama, kad A. R. už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, paskirtos minimalios nuobaudos – baudos, bei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam šio straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų terminui, nėra per griežtos. Galutinė nuobauda už abu administracinius nusižengimus apeliantui taip pat paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 38 straipsnio nuostatų.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. R. už jo padarytus nusižengimus neskirti nuobaudų arba skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina nuvykimui į darbo vietą (apylinkės teismo posėdyje A. R. nurodė, kad jo darbas nesusijęs su vairavimu), priešingu atveju, šios darbo vietos jis neteks ir praras vieninteles pajamas, eismo įvykis padarytas ne kelyje, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. R. negalėtų į savo darbovietę nuvykti visuomeniniu transportu ar kitu būdu, be to, nekyla abejonių, kad A. R. skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su jo socialine padėtimi, pastarajam buvo žinoma ir prieš darant nusižengimus, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. R. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. A. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė taip pat yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apelianto teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą.
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimą nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.