Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ieškovo (suinteresuoto asmens pagal prašymą) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daivai Gvildienei, einančiai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėjos pareigas,

dalyvaujant trečiojo asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (bendrijos pirmininkui) A. Š. (teismo posėdžio metu neturėjo atstovavimą patvirtinančio dokumento),

nedalyvaujant trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (pareiškėjo) R. P. 2019-11-25 prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. P. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir Nacionalinė žemės tarnyba arba NŽT), Varėnos rajono savivaldybės administracija, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovo (pareiškėjo) prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Dėl 2017-03-03 sprendimo vykdymo aplinkybių

Pareiškėjo prašymas yra jau trečiasis, neskaičiuojant 2017-03-03 sprendimu nustatyto 6 mėnesių termino, kuriuo prašoma atidėti 2017-03-03 sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) , SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r. sav. (toliau – ir neteisėta tvora), statybai įteisinti, vykdymą. Paskutinis iš atsakovui duotų terminų baigėsi 2019-11-27, t. y. tada, kai jau teisme buvo užvesta civilinė byla pagal dabar nagrinėjamą pareiškėjo 2019-11-25 prašymą. Iki šiol atsakovui (pareiškėjui) 2018-04-19 ir 2019-02-27 nutartimis sprendimo įvykdymas atidėtas atitinkamai 6 ir 9 mėnesiams nuo nutarčių priėmimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad net ir šio laiko (sprendime nustatyto ir du kartus atidėto), skaičiuojant nuo to laiko kai prasidėjo geranoriškas (nepriverstinis) vykdymas nuo tada kai 2017-08-23 įsiteisėjo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimas, atsakovui nepakako įteisinti neteisėtos tvoros.

Vienas iš ieškovo atsiliepimo nesutikimo su pareiškėjo prašymu argumentų yra tas, kad nuo 2006 metų, kada pareiškėjas savavališkai užvaldydamas valstybinę žemę pastatė tvorą, praėjo net 13 metų, todėl pareiškėjas esą turėjo ypatingai daug laiko susitvarkyti reikalingą projektinę dokumentaciją. Teismas šioje pastraipoje išdėstytais motyvais nesutinka su šiuo argumentu, jį atmeta kaip neatitinkantį faktinės situacijos. Kaip jau nustatyta, 2017-03-03 teismo sprendimas, numatantis kokiais būdais turi ir gali būti likviduoti neteisėtos statybos padariniai įsiteisėjo 2017-08-23, o šiame Varėnos apylinkės teismo sprendime numatytos iš esmės dvi geranoriško (nepriverstinio) vykdymo alternatyvos: neteisėtos tvoros statybą įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, o to nepadarius - nugriauti pastatytą tvorą (pačiam atsakovui per vieną mėnesį pagal 2017-04-19 papildomą sprendimą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neskundė 2017-03-03 sprendimo, atsakovas nuo tada jau turėjo daugmaž apibrėžtą laiką (termino pradžia buvo numatyta „nuo įsiteisėjimo“) susitvarkyti (pradėti ar tęsti) reikalingą projektinę dokumentaciją. Nuo 2006 metų atsakovui dar nebuvo suteikta reali galimybė (konkretus būdas) likviduoti neteisėtos statybos padarinius susitvarkant reikalingą projektinę dokumentaciją, dar nebuvo nustatyta nei savavališka, nei neteisėta statyba. Vis dėlto, galima laikyti, kad atsakovas galėjo įteisinti neteisėtos tvoros statybą anksčiau negu 2017 metais, o būtent nuo tada kai 2013 m. birželio 27 d. Statybos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą (reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-130627-00023-(14.29)), kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 27 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013 m. gegužės 31 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r. sav. Nurodyme nurodyta, jog atsakovas turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atsakovas turėjo apibrėžtą galimybę susitvarkyti reikalingą projektinę dokumentaciją nuo 2013 m. birželio 27 d., kai Statybos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą iki 2016-10-06, kai buvo priimtas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 ir išsiųstas atsakovui, o po šio laiko iki 2017-04-03 atsakovas turėjo tik sąlyginę galimybę susitvarkyti projektinę dokumentaciją, nes nebuvo aišku koks bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovas galutinai įtvirtintą galimybę likviduoti savavališkos statybos padarinius statybos įteisinimo būdu iš esmės įgavo tik tada kai pasibaigė 2017-03-03 teismo sprendimo apskundimo terminas 2017-04-03, kai ieškovas neskundė šio sprendimo, o atsakovui neskundus sprendimo dalies dėl statybos įteisinimo galimybės galiojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti blogesnį sprendimą (apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių). Sprendimas atsakovo buvo skundžiamas ir tuo pagrindu, kad nepagrįstai kaip alternatyva nurodytas ginčo tvoros nugriovimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl šio argumento. Apibendrinant, atsakovas nuo 2013-06-27 iki 2016-10-06 turėjo aiškiai, nuo 2016-10-06 iki 2017-04-03 sąlygiškai, o nuo 2017-04-03 iki šiol turi aiškiai teisiškai apibrėžtą galimybę ir pareigą sutvarkyti savavališkos ir neteisėtos statybos dokumentaciją. Šioje pastraipoje išdėstytais motyvais ieškovo argumentą, kad nuo 2006 metų, kada pareiškėjas savavališkai pastatė tvorą ir turėjo ypatingai daug laiko susitvarkyti reikalingą projektinę dokumentaciją, teismas vertina kaip nepagrįstą ir netiksliai apibūdinantį faktinę situaciją.

Pagal byloje nustatytus duomenis matyti ieškovo pozicijos atsakovo atžvilgiu keitimasis per laiką nuo 2013 iki 2016 metų, galiausiai ieškovas, neskųsdamas 2017-03-03 sprendimo, tokiu būdu išreiškė sutikimą statybos įteisinimui, tikėdamasis, kad procedūra bus baigta per 6 mėnesius. Ieškovo 2016-10-05 pateiktame ieškinyje, dėl kurio buvo priimtas 2017-03-03 teismo sprendimas, alternatyvos likviduoti savavališkos statybos padarinius statybos įteisinimo būdu neliko (pareikštas tik reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą tvorą), tai galimai susiję su tuom, kad atsakovas per laiką nuo 2013 iki 2016 metų nesutvarkė dokumentacijos, neįteisino statybos, t. y. ieškovas buvo ir yra praradęs tikėjimą, kad statyba gali būti įteisinta. Vis dėlto, tuo metu nuo 2013 iki 2016 metų net nebuvo visiškai aišku kokiu būdu tai padaryti, kokiu teisiniu keliu eiti (atsakovas iš pradžių 2014 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, po to 2015 m. į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą). Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovo pozicija statybos įteisinimo klausimu visada buvo tokia pati – jis siekė įteisinti neteisėtos tvoros statybą.

Šiuo metu ieškovo pozicija, kuri nuo 2017 metų yra pasikeitusi. Pastebėtina, kad jau buvo pasikeitusi, nes buvo reiškiamas nesutikimas nustatyti naujus įvykdymo terminus, atsakovui 2018-02-26 ir 2018-10-08 kreipiantis į teismą dėl vykdymo atidėjimo termino. Ieškovas neskundė 2018-04-19 ir 2019-02-27 nutarčių. Ieškovas remiasi aplinkybėmis, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros tęsiasi labai ilgai, nėra atsakovo geranoriškumo ir kt. Vis dėlto, pagrindinis ieškovės nesutikimo argumentas yra tas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo termino, o tai ieškovė sieja su aplinkybe, kad Valstybinės žemės valdytojas – patikėtinis nėra davęs pareiškėjui sutikimo statyti tvorą valstybinėje žemėje (t. y. dokumento, kuris reikalingas statybai įteisinti). Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat kelia klausimą ar pareiškėjas turi realią galimybę įvykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendime išdėstytą įpareigojimą parengti projektinę dokumentaciją.

Šiuo metu neturėtų būti keliamas klausimas ar atsakovas vis dar turi galimybę likviduoti neteisėtos statybos padarinius neteisėtos tvoros statybos įteisinimo būdu, nes ši griovimo alternatyva ir tuo pačiu galimybė įteisinti tvorą yra įtvirtinta įsiteisėjusiu 2017-03-03 teismo sprendimu. Nuo 2019-01-01 yra įsigaliojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies redakcija, kuri numato, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Šią teisės normą ieškovas yra nurodęs kaip pagrindžiančią jo argumentą dėl atsakovo realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, ieškovas taip pat yra nurodęs teismų praktiką, kuri esą pagrindžia naujos, nuo 2019-01-01 galiojančios įstatymo normos taikymą ieškovo atvejui, esą tai panaikina galimybę įteisinti neteisėtą tvorą, nes statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Pažymėtina, kad ieškovas šiuo pagrindu remiasi pirmą kartą, anksčiau reikšdamas nesutikimą vykdymo atidėjimui būtent šio pagrindo nenurodė. Toliau išdėstytais motyvais yra nepagrįsta tokia ieškovo pozicija.

Cituotinas šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-138/2013: teisėjų kolegija nurodo, jog kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įvertintos pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, kas suponuoja, kad turi būti taikomos atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos laike. Pažymėtina, jog turi būti laikomasi bendrojo principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), kuris suponuoja tai, kad teisiniams santykiams negali būti taikomos teisės normos, atsiradusios iki tam tikro akto įsigaliojimo. Įstatymo negaliojimo atgal principo reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Pastebėtina, jog šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Be to, reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas niekaip nepagrindžia savo argumento, kad atsakovas yra praradęs realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą projektinės dokumentacijos sutvarkymo būdu, neįrodo, kad jo nurodoma nuo 2019-01-01 galiojanti teisės norma turi grįžtamąją galią. Pastebėtina, kad ieškovas aplinkybe, jog pareiškėjas savavališkai pastatė tvorą valstybinėje žemėje, neturėdamas žemės sklypo patikėtinio – Tarnybos rašytinio sutikimo rėmėsi ir prieš tai dėl vykdymo atidėjimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-533-445/2019. Kaip matyti iš pareiškėjo R. P. 2020-01-31 prašymo, teismas informuotas, kad šiuo metu Projektas 2020-01-30 NŽT įsakymu jau yra patvirtintas, o tai reiškia, kad yra beveik įgyvendintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2294-331/2014 vienas iš nustatytų alternatyvių veiksmų. Šios nutarties priėmimo metu (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto geodeziniai (tikslieji) matavimai (projektas, kuriame yra gatvės ribos) yra patvirtinti, tačiau kol kas teismas neturi duomenų apie objekto įregistravimą viešame registre, tačiau tai nereiškia, kad duomenys negali būti įregistruoti (teismas neturi duomenų apie kliūtis duomenis įregistruoti, be to, 2020-01-30 NŽT įsakyme yra numatytas vieno mėnesio apskundimo terminas). Kaip matyti iš NŽT patvirtinto projekto 0,0682 ha sudaro gatvės plotas, o iš šio projekto aiškinamojo rašto (e. b. l. 47) matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir atsakovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo ribos yra 0,0145 ha ploto kol kas atsakovui nepriklausantis, tačiau laisvas ((duomenys neskelbtini) gatvės neužimamas) žemės plotas, ant kurio stovi kol kas neteisėta tvora. Būtent šį plotą atsakovas ketina įsigyti nuosavybės teise, o kol tokia galimybė nėra panaikinta, tai yra pagrindas ir sąlyga, leidžiantys įteisinti esamą tvorą. Esama situacija praktiškai pažodžiui atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2294-331/2014 numatytą tvoros įteisinimo būdą, kuris įvardijamas taip: „paaiškėjus, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir R. P. sklypo lieka laisvas žemės plotas, gavus sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, R. P. galėtų jį įsigyti Taisyklių nustatyta tvarka“. Šioje pastraipoje išdėstytais motyvais ir aplinkybėmis yra atsakoma į ieškovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos keliamą klausimą ar pareiškėjas turi realią galimybę įvykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendime išdėstytą įpareigojimą parengti projektinę dokumentaciją, kur matyti, jog tokia reali galimybė yra. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui panaikinta ar kitaip išnykusi galimybė įteisinti neteisėtą tvorą, kuri nustatyta įsiteisėjusiu 2017-03-03 teismo sprendimu.

Nepaisant to, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo R. P. prašymo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, papildomai pažymėtina, kad šis trečiasis asmuo klausimą dėl to ar pareiškėjas turi realią galimybę įvykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą kėlė remdamasis kita aplinkybe negu ieškovas. NŽT rėmėsi būtent tuom, kad 2019-08-09 pateikus prašymą Nr. 1TP-4583 patikrinti projektą, šis nepatvirtintas dėl trijų (atsiliepime į pareiškimą nurodytų) priežasčių. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šie trys trūkumai (projekto nepatvirtinimo priežastys) buvo pašalinti, šios nutarties priėmimo dieną (kaip ir dalis kitų aplikybių) prarado aktualumą, nes kaip matyti Projektas, pagal kurį 0,0682 ha sudaro (duomenys neskelbtini) gatvės plotas ir yra likęs 0,0145 ha laisvas, atsakovo faktiškai užimtas žemės plotas 2020-01-30 NŽT įsakymu jau yra patvirtintas. Tokiu būdu yra visiškai įgyvendintas 2018-09-17 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5960-308/2018 priimtas įsiteisėjęs sprendimas už akių, kuris suteikė ieškovui R. P. teisę be Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos ir jos pirmininko žinios kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu ieškovo lėšomis organizuoti (duomenys neskelbtini) g., esančios (duomenys neskelbtini) k., Varėnos sav. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir atlikti visus kitus atsakovo valdybos ir jos pirmininko kompetencijai priskirtus veiksmus. Taip pat įgyvendinta ir įsiteisėjusi 2019-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-7547-308/2019 dėl šio sprendimo už akių išaiškinimo.

Dėl konkretaus termino nustatymo

Įstatymo leidėjas nėra nustatęs konkretaus termino, kuriam suėjus, jau nebūtų galima spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjimo. Atsakovo teiktų prašymų, kuriais prašoma atidėti 2017-03-03 teismo sprendimo vykdymą, kiekis (du, trys ar kitas skaičius) nėra teisiškai reikšmingas kriterijus tenkinti ar atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovo prašymo pagrįstumas turėtų būti vertinamas ir ne pagal tai kiek laiko praėjo ar kiek laiko atsakovas turėjo dokumentų tvarkymui (kiek užtruko dokumentų tvarkymas), o pagal tai kiek ir kokių veiksmų (valios, pastangų) atsakovas ėmėsi realiai įgyvendindamas sprendimą. Pagal bylos aplinkybes nei atsakovas, nei ieškovas, nei kitas proceso dalyvis ar teismas tiksliai negali žinoti ir atsakyti kurią dieną bus baigtas projektinės dokumentacijos, reikalingos neteisėtos tvoros įteisinimui, rengimo procesas, todėl iki šiol buvę terminai buvo bei šia nutartimi nustatytinas terminas tėra prognozavimas. Kol kas nėra kliūčių, kurioms esant šis procesas būtų galutinai sustabdytas. Anksčiau nustatyti ir dabar nustatomas terminas pirmiausiai turėtų būti suprantami kaip tam tikra atsakovo spaudimo priemonė jam nedelsiant, nevilkinant vykdyti neteisėtos statybos įteisinimo procedūras. Ieškovo manymu greičiau ir teisingiau būtų neteisėtą tvorą nugriauti, negu laukti kol bus sutvarkyti dokumentai, reikalingi tvoros įteisinimui, tokią poziciją ieškovas turi teisę reikšti. Ieškovas ir kiti proceso dalyviai procese, tam, kad procesas vyktų, turi pareigą suformuluoti savo poziciją (reikalavimų dalyką, nurodyti pagrindą), o teismo pareiga yra visapusiškai, teisingai ir protingai įvertinti bylos situaciją, atsižvelgti ne tik į vienos pusės argumentus, todėl pagal tai ir sprendžiamas konkretaus įvykdymo termino nustatymas.

Kaip matyti, atsakovas, siekdamas įgyvendinti teismo sprendimą, ėmėsi įvairių veiksmų, tai yra žinoma ir ieškovui, jis šių faktinių aplinkybių, nurodytų 2019-11-25 prašyme ir pagrįstų rašytiniais dokumentais, neginčijo. Pastebėtina ir tai, kad net ir šios bylos nagrinėjimo metu nuo 2019-11-26 neteisėtos tvoros įteisinimo procesas progresavo tinkama linkme (2020-01-30 NŽT įsakymu, nelikus prieš tai nustatytų teisinių kliūčių, patvirtintas projektas, pagal kurį 0,0682 ha sudaro (duomenys neskelbtini) gatvės plotas ir yra likęs 0,0145 ha laisvas, atsakovo faktiškai užimtas žemės plotas), o tai rodo, kad pareiškėjo R. P. 2019-11-25 prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nėra savitikslis, juo siekiama realių teisinių pasekmių, realiai vykdyti sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Inspekcijos pozicija, jog pareiškėjas esą net neketina šalinti padarytų pažeidimų, esą jo prašymas tai siekis kuo ilgiau išlaikyti nenugriautą neteisėtą tvorą, tuo darant žalą teisės autoritetui, atsakovui turint nepagrįstą pranašumą visos valstybės atžvilgiu, yra visiškai nepagrįsta. Teismas, visapusiškai įvertinęs faktines bylos aplinkybes daro išvadą, kad pareiškėjo prašymo atmetimas visiškai neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų, prieštarautų sveikai logikai, ekonomiškumo kriterijui, parodytų sunkiai paaiškinamą teismo, valstybės institucijų nenuoseklumą (iš pradžių leidžia įteisinti, po to persigalvoja ir įpusėjus įteisinimo procedūroms, kai tam buvo įdėta nemažai laiko, finansinių, administracinių ir kitų resursų, liepia tvorą nugriauti). Teismų praktikoje nugriovimas yra laikoma kraštutine priemone.

Sprendime civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 yra konstatuota, kad nėra duomenų, jog neteisėtai pastatyta tvora daro konkrečią žymią žalą visuomenės saugomiems gėriams, į tai, kad faktinė kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) vieta istoriškai (pagal seniausius turimus duomenis nuo 1995 m.) yra likusi toje pačioje vietoje (atsakovas, nors tvorą yra pastatęs ne savo sklype, tačiau tokiu būdu nėra užėmęs kelio), taip pat ginčo tvora netrukdo privažiavimui prie kitų asmenų pastatų, sklypų ar viešajam transportui. Teismas, atlikdamas konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, 2017-03-03 sprendė, kad pažeidimas nors ir padarytas, tačiau nėra esminis, todėl iš dalies tenkino ieškinį ir įtvirtino griovimo alternatyvą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad 2017 metais konstatuota situacija yra pasikeitusi, teismas tokių duomenų nėra gavęs, ieškovas atitinkamų faktinių aplinkybių taip pat nėra nurodęs, savo nesutikimą grindžia beveik vien tik teisinėsmis aplinkybėmis, teisiniu vertinimu. Inspekcijos argumentas, kad pareiškėjas vėl prašo atidėti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, o tai neabejotinai pažeidžia Inspekcijos kaip išieškotojos teises ir interesus, teisėtus lūkesčius, jog sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau yra susijęs su žinojimu, jog tvora kol kas neįteisinta. Teismas pripažįsta, kad tol, kol neteisėta tvora neįteisinta, yra daroma žala, įskaitant teisės autoritetą, tačiau teismas šiuo atveju atsakovui, einančiam ne mažiau teisėtu negu griovimas, administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimais nustatytu keliu ir taip pat turinčiam teisėtų lūkesčių, neužkerta kelio vykdyti sprendimą vienu iš įteisintų būdų. Teismui atmetus pareiškėjo prašymą būtų padaryta žala, kuri šiuo atveju būtų neproporcingai didelė, palyginti su ta, kuri daroma einant laikui (atidėjus sprendimo įvykdymo terminą).

Nustatyta, kad 2018-03-15 SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į raštą dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo nurodė, kad nesutinka su R. P. reikalavimu atlikti SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus ir inicijuoti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) gavės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo arba dėl tokio projekto rengimo kreipimosi su prašymu į Varėnos rajono savivaldybę. Taip pat nustatyta, kad 2018-04-19 nutartimi atsakovą R. P. įpareigojus per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r. sav., statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas kreipėsi į Sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ dėl parengimo žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) gatvės, formavimo – pertvarkymo projekto inicijavimo. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-03-15 atsakymu informavo atsakovą R. P., kad bendrija nedarys jokių tiksliųjų kadastrinių matavimų ir neregistruos (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto viešame registre.

Atsižvelgiant į tam tikrą ankstesnę trečiojo asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ poziciją, galima prognozuoti, kad ji išliks tokia pati ir ateityje, todėl pareiškėjui gali prireikti nemažai laiko, tam, kad dokumentų tvarkymo procedūros, kurios priklauso ne tik nuo atsakovo valios, būtų įvykdytos arba statybos įteisinimo procedūra būtų galutinai nutraukta.

Kaip jau nustatyta, atsakovas ėmėsi konkrečių aktyvių veiksmų (žemėtvarkos projekto rengimo inicijavimą, pareiškimus teismui ir kitų, kurių teismas, teksto glaustumo sumetimais nekartoja), įskaitant ir veiksmus po 2019-02-27 nutarties priėmimo, tokiu būdu pateisindamas duotą, tačiau jau pasibaigusį terminą. Šie veiksmai susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu, tai atsakovo siekis parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką tvoros statybą. Teismas laiko pagrįstu atsakovo argumentą, jog nebuvo uždelsta nė vienos dienos dėl nepateisinamų ar neobjektyvių priežasčių – visas ilgai trunkantis procesas sąlygotas objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad žemėtvarkos projektų rengimas ir įgyvendinimas, yra ilgalaikiai procesai, kurių eiga priklauso ne tik nuo atsakovo valios. Atsakovas prašo sprendimo vykdymą atidėti 1 metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Šia nutartimi nustatomas terminas turėtų būti suprantamas kaip tam tikra atsakovo spaudimo priemonė jam nedelsiant, nevilkinant vykdyti neteisėtos statybos įteisinimo procedūras. Teismo vertinimu trumpesnis (pavyzdžiui 9 ar 6 mėnesių ar kitas prognozavimu paremtas terminas terminas) negali būti laikomas teisingesniu ar labiau atitinkančiu ieškovo interesus, nes per trumpo termino nustatymas niekaip negali paspartinti tam tikrų teisinių procesų, nebent pačio atsakovo elgesį. Kadangi teismas nenustatė, kad atsakovas sąmoningai vilkino įteisinimo procedūras ar kitokiu būdu buvo nesąžiningas (ieškovas, išskyrus situacijos teisinio vertinimo teikimą, tokių duomenų nepateikė), todėl laiko, kad pareiškėjo prašomas 1 metų terminas nėra pernelyg ilgas ir dėl to atsakovas nepradės dėti mažiau pastangų ar pradės delsti atlikti nuo jo valios priklausančius veiksmus. Nors per šį 1 metų laiką gali pasikeisti įvairios aplinkybės, kurias vėl gali tekti vertinti teismui, tačiau 1 metų terminas iš esmės niekaip nepažeidžia ieškovo interesų, ar šalių interesų pusiausvyros principo, nes ieškovui nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su įvairiais spręstinais klausimais. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priimto sprendimo vykdymo atidėjimas 1 metams užtikrins ir šalių interesų pusiausvyrą. Vis dėlto prašymas tenkinamas iš dalies ir terminas nustatomas ne nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o nuo šios nutarties priėmimo dienos (2020-03-03), kadangi terminas, kai jau minėta, turi būti konkretus, o nustačius terminą nuo įsiteisėjimo šis būtų paremtas nekonkrečiais kriterijais, tokiais kaip apygardos teismo užimtumas, teisėjų atostogos, atsiliepimų pateikimo terminas ir panašiais, o tai nesusiję su reikalavimu nustatyti konkretų, aiškiai apibrėžtą terminą. Be to, tai susiję su teisinio apibrėžtumo principu bei su tuom, kad sprendimo vykdymo atidėjimo terminu nebūtų piktnaudžiaujama procesine teise. Pažymėtina ir tai, kad nustačius tam tikrą atidėjimo terminą, nereiškia, kad įteisinimo procedūros negali būti baigtos anksčiau, kas turėtų atitikti visų proceso dalyvių interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta turtinė abiejų šalių padėtis nevertinama, nes vykdomas teismo sprendimas yra neturtinio pobūdžio. Ši, viena iš teismo vertintinų aplinkybių šioje byloje esminės reikšmės neturi, o visos kitos esminės aplinkybės sprendžiant prašymo pagrįstumo klausimą, jau yra įvertintos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

2017-03-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 įvykdymą, kuriuo atsakovas R. P. buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) , SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r. sav., statybai įteisinti, atidėti dvylikai (12) mėnesių, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos (2020-03-03).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.