Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-718-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 252919355989 ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį E. A. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-718-2026 (ROIK Nr. 252919355989) E. A. (toliau – pareiškėja) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, nubausta 38 Eur bauda už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) d., 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdė tariamą savo teisę naudotis žemės sklypu, tai yra perėjo per žemės sklypo dalį, kurią valdo - naudoja L. A., neturėdama jo leidimo. Savo veiksmais E. A. savavališkai vykdė tariamą savo teisę, ginčijamą L. A., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.23 straipsnio, 1 dalį, 4.26 straipsnio 4 dalį, 4.35 straipsnio 1 dalį, 4.37 straipsnio 1 dalį, CK 4.43 straipsnio 1 dalį.

2. Pareiškėjos E. A. atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius teismui pateikė skundą dėl 2026 m. sausio 12 d. priimto nutarimo, kuriuo prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

3. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. nutarimu E. A. atstovo skundą tenkino – panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-718-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 252919355989 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį E. A. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad Institucija 2026 m. sausio 12 d. nutarimu pareiškėja antrą kartą nubausta už tą patį nusižengimą, padarytą tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (vieta, laikas), t. y. pažeistas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti už tą pačią veiką. Institucija nepagrįstai ir neteisėtai nubaudė E. A. pagal ANK 518 straipsnį, dėl ko Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas.

4. Kauno apygardos teismui pateiktame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo panaikinti 2026m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-248-548/2026 ir palikti galioti Institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-718-2026; netenkinus pirmojo prašymo, bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui dėl nusižengimo sudėties vertinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nepagrįstai nevertino Institucijos pateikto atsiliepimo, nurodydamas, kad Institucija atsiliepimo nepateikė. Administracinio nusižengimo teisena ROIK 25281559366 pradėta ir nutarimas šioje byloje priimtas dėl nusižengimo, kuris įvykdytas (duomenys neskelbtini) d. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas, E. A. dalyvaujant, taigi, ji žinojo, jog yra kaltinama, neturint teisinio pagrindo, atidarius vartus ir važiavus per L. A. žemės sklypo dalį, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat tai leidusi daryti kietiems. Aplinkybė, kad su administraciniu nusižengimu ROIK 25281559366 klaidingai buvo susietas ROIK 25290297552 ir tai yra nurodyta administracinėje byloje ROIK 25281559366 priimtame nutarime Nr. 20-ANR_N-22592-2026, tačiau nereiškia, kad už tą patį nusižengimą E. A. buvo nubausta du kartus. Teisenoje ROIK 25281559366 (duomenys neskelbtini) d. įvykdytas nusižengimas nebuvo vertintas, dėl šio nusižengimo pradėta nauja administracinio nusižengimo teisena ROIK 25291935598, kurioje priimtą nutarimą pareiškėja skundžia. Iki nagrinėjamo nusižengimo įvykdymo E. A. jau buvo surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas už analogišką veiką, kas leido jai suprasti, kad jos įvykdyta veika teisiniu vertinimu laikytina neteisėta, užtraukianti atsakomybę, tačiau, nepaisant to, ji ir vėl įvykdė analogišką nusižengimą, kas lemia, jog nagrinėjamas nusižengimas negali būti vertinamas kaip tęstinė veika ir rodo E. A. veikus sąmoningai tyčia. E. A. administracinėje byloje nebuvo nubausta už du nusižengimus, apie tai pasisakyta nutarime ROIK 25281559366. Nusižengimas įvykdytas (duomenys neskelbtini) d. ir nusižengimas įvykdytas (duomenys neskelbtini) d. turi būti vertinami kaip du atskiri savarankiški nusižengimai, nes antrąjį analogišką nusižengimą ji įvykdė jau po to, kai jai buvo surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas už pirmąjį analogišką nusižengimą. Būtent ši aplinkybė neleidžia vertinti abiejų veikų kaip tęstinio nusižengimo.

4.2. Pareiškėja teigia nepažeidžianti L. A. teisių ir interesų, o L. A. su tuo nesutinka, taigi, tarp jų yra kilęs ginčas. Tiek pareiškėjos skunde, tiek bylos duomenimis nustatyta, kad patekti į savo žemės sklypą ir jame esančius statinius pareiškėja galėdavo per plane „A“ raide pažymėtoje žemės sklypo dalyje įrengtą pravažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Sklypo dalis, kurioje įrengtas įvažiavimas plane pažymėtas raide „A“ priklauso L. A., taip kaip sklypai ir juose esantys statiniai yra padalinti, aiškiai apibrėžiant, kuri sklypo dalis ir koks statinys kam priklauso. L. A. žemės sklypą gavo dovanojimo sutartimi su užstatymo teise. Dovanojimo sutartyje buvo numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. 2025 m. lapkričio 12 d. buvo parengta naudojimosi tvarka, kuri iš esmės atitinka visą žemės sklypo valdymo laikotarpį egzistavusį patekimą į minėtą žemės sklypą, kuris plane pažymėtas raide „D“. Akivaizdu, kad ginčą civilinio proceso tvarka E. A. ėmėsi spręsti tik po to, kai jai buvo surašytas antras administracinio nusižengimo protokolas už analogišką veiką. Iki to laiko ji tiesiog piktnaudžiavo savo tariama teise naudotis L. A. sklype įrengtu įvažiavimu. Jei pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl šio ginčo iš karto po to, kai buvo panaikinta daiktinės teisės sutartis, kai gavo pranešimus dėl draudimo naudotis L. A. sklype įrengtu pravažiavimu, ji nebūtų traukiama administracinėn atsakomybėn, vykstant civiliniam procesui, o sprendimas dėl įvažiavimo į sklypą būtų priimtas anksčiau, tačiau pareiškėja pasirinko paprastesnį kelią, tiesiog elgtis taip, kaip buvo įprasta iš anksčiau, nekreipdama dėmesio į iš esmės pasikeitusias faktines aplinkybes. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia pagrįstai teigti, kad E. A. veikė sąmoningai tyčia. Teismas netinkamai vertino teisinį reguliavimą ir jį išimtinai palankiai taikė E. A. atžvilgiu, netinkamai vertindamas jos veikas kaip tęstinį nusižengimą. E. A. įvykdė du atskirus, savarankiškus, tyčinius nusižengimus, iš kurių už vieną jau yra priimtas sprendimas administracinėje byloje (paskirta administracinė nuobauda) ir kurio teisėtumą patikrino teismai apeliacine tvarka.

5. Asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, E. A. atstovė advokatė K. P. atsiliepime į Institucijos skundą prašo skundą atmesti ir priteisti E. A. patirtas išlaidas advokato pagalbai. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

5.1. Policija neišskyrė pažeidimų tyrimo į atskirus ROIK, o nepagrįstai nubaudė E. A. du kartus už tą patį pažeidimą. Teismas 2026 m. kovo 26 d. nutarimu pagrįstai panaikino neteisėtą policijos nutarimą. Pareiškėja buvo nepagrįstai du kartus nubausta už tą patį (duomenys neskelbtini) d. įvykį, dėl kurio jau buvo priimta 2026 m. vasario 19 d. nutartis, kuria paliktas galioti institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimas, kuriuo jai buvo paskirta 38 Eur bauda. Administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu negalėjo būti pradėta pakartotinai. Teismas skundžiamame nutarime išsamiai ir argumentuotai pasisakė apie non bis in idem principo taikymą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimu pareiškėja buvo nubausta pakartotinai už tą patį nusižengimą, padarytą tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – sutampa pažeidimo padarymo vieta ir laikas. L. A. piktybiškas elgesys E. A. atžvilgiu yra piktnaudžiavimas teise.

5.2. E. A. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties. Nors teismas to nevertino, panaikindamas skundžiamą nutarimą, E. A. jokiu kitu būdu, išskyrus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, negali patekti į jai priklausančią žemės sklypo dalį, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė faktiškai neegzistuoja. Ateityje ji ketina kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, tačiau kol nėra nustatytas servitutas, ji negali būti baudžiama už tai, kad patenka į savo žemės sklypo dalį. Baudžiant E. A., pažeidžiama jos nuosavybės teisė, paneigiami lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principai. Tarp bendraturčių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas kyla ne dėl administracinio teisės pažeidimo, o iš civilinių teisinių santykių, t. y. nesutarimų dėl E. A. galimybės naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. E. A. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei siekio padaryti pažeidimą, ji tiesiog norėjo praeiti į jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. E. A. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje nurodytos administracinio nusižengimo sudėties. E. A. ir nepadarė jokių veiksmų, kurie leistų teigti, kad ji piktnaudžiavo jai priklausančia teise, pažeidė L. A. teises ar kokiu nors būdu padarė jam žalos. Skunde nepagrįstai teigiama, kad E. A. įvykdė du atskirus savarankiškus tyčinius nusižengimus, iš kurių už kiekvieną turėtų būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė nesutinka, kad Institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-718-2026 (ROIK Nr. 25291935598) E. A. buvo nubausta antrą kartą, teigia, kad E. A. veika negali būti laikoma tęstine. Aukštesnysis teismas su skundo argumentais nesutinka.

7. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

8. Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

9. Nagrinėjamu atveju, nors iš Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo matyti, kad Nr. 20-ANR_N-22592-2025 (ROIK: 25281559366), kad šioje teisenoje (duomenys neskelbtini) d. įvykdytas nusižengimas nebuvo vertintas, dėl šio nusižengimo pradėta nauja administracinio nusižengimo teisena – ROIK 25291935598, nesutiktina su apeliante, kad (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d. įvykdyti nusižengimai turi būti vertinami kaip du atskiri ir savarankiški. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad L. A. ir pareiškėjos konfliktas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi adresu: (duomenys neskelbtini), yra įsisenėjęs. L. A. policijai 2025 m. birželio 24 d., 2025 m. birželio 29 d., 2025 m. liepos 1 d. teikė skundus dėl pareiškėjos neteisėto naudojimosi jam priklausančioje sklypo dalyje esančiu pravažiavimu, kuriuo, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, pareiškėja yra įpratusi naudotis pagal anksčiau galiojusią tvarką. Iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-89-434/2026 pateiktų duomenų nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 11 d. E. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 65-ANR-P-1527-2025 (ROIK: 25281559366) už (duomenys neskelbtini) d. naudojimosi minėtu sklypu pažeidimą. 2025 m. gruodžio 3 d. Institucija priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-22592-2025 (ROIK: 25281559366), kuriuo pagal ANK 518 straipsnį E. A. skirta 38 Eur bauda. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-89-434/2026 Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22592-2025 (ROIK Nr. 25281559366) patikslino, nurodant, jog E. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, likusioje dalyje jį paliko nepakeistą.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. gruodžio 19 d. pareiškėjos atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 65-ANR-P-1642-2025, o 2026 m. sausio 12 d. Institucija priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-718-2026 (ROIK Nr. 25291935598), kuriuo E. A. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnį, nes (duomenys neskelbtini) d., 12 val., savavališkai vykdė tariamą savo teisę naudotis žemės sklypu, tai yra perėjo per žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kurią naudoja L. A., neturėdama jo leidimo. Šiuo nutarimu E. A. paskirta 38 Eur bauda.

11. Nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos tapačius veiksmus sieja nedidelis laiko tarpas, jie kartojasi, pareiškėja mano ji tik tokiu būdu gali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį objektą ir naudojasi šiuo būdu. Iš šių duomenų spręstina, kad pareiškėjos veika yra tęstinio pobūdžio.

12. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

13. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad 2026 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-718-2026 (ROIK Nr. 252919355989) pareiškėja už tą patį administracinį nusižengimą buvo nubausta antrą kartą, todėl Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, administracinio nusižengimo teiseną E. A. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukė.

14. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Nors apylinkės teismas padarė procesinė klaidą, nevertindamas Institucijos pateikto atsiliepimo, tačiau šiuo atveju vien ši aplinkybė bylos išnagrinėjimo esmės nekeičia, kadangi nustatyta, kad iš esmės analogiški ir apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

15. Asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, E. A. atstovė advokatė K. P. pateikė dokumentus ir atsiliepime į Institucijos skundą prašo pareiškėjai priteisti 242,00 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai.

16. ANK 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. A. savo atstovei advokatei K. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 242,00 Eur.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019,Nr. 2AT-7-5-303/2021).

19. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priteistinų išlaidų dydį, atsižvelgia į tai, kad, administracinio nusižengimo teiseną inicijavo nukentėjusiuoju pripažintas L. A., administracinė nusižengimo bylos teisena E. A. atžvilgiu buvo nutraukta (565¹ str. 8 p.). Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į parengto atsiliepimo turinį, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytus dydžius, taip pat į panašaus pobūdžio bylose formuojamą praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad E. A. atstovės advokatės K. P. prašymas tenkintinas ir E. A. iš valstybės priteistinos 242,00 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo, Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti E. A. iš valstybės 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) jos patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.