Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A. ir jos atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui (nuotoliniu būdu ZOOM pagalba),

nedalyvaujant nuobaudą paskyrusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-22592-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 25281559366 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-22592-2025 (ROIK Nr. 25281559366) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, nubausta 38 Eur bauda už tai, kad ji 2025 m. spalio 29 d., 12 val., adresu (duomenys neskelbtini) , savavališkai vykdė tariamą savo teisę naudotis žemės sklypu, tai yra perėjo per žemės sklypo dalį, kurią valdo - naudoja L. A., neturėdama jo leidimo. Taip pat ji 2025 m. rugsėjo 17 d., 09:48 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdė tariamą savo teisę naudotis žemės sklypu, tai yra automobiliu pravažiavo per žemės sklypo dalį, kurią valdo - naudoja L. A., neturėdama jo leidimo. Savo veiksmais E. A. savavališkai vykdė tariamą savo teisę, ginčijamą L. A., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.23 str., 1 d., 4.26 str. 4 d., 4.35 str. 1 d., 4.37 str. 1 d., CK 4.43 str. 1 d.

4. Skundo autorė E. A. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą pilna apimtimi, papildomai nurodė, kad daugiau kaip 35 metų ji važinėja tuo keliuku, tai yra jos žemė. Iki 2020-05-26 galiojo panaudos sutartis ir buvo keliuko servitutas, o nuo 2020-05-26 galiojo užstatymo teisė jų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo likviduota. Užstatymo teisės sutarties 7.8.1. p. buvo numatyta, kad ji naudosis tuo keliuku. 2022 m. gegužės mėn. tą žemę ji padovanojo vyrui, kadangi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduojama. Maždaug po mėnesio 33 arus tos pačios žemės jos vyras padovanojo savo sūnui L. Tuo keliuku ji iki 2025 m. liepos mėn, naudojosi, neskaitant to, kad nuo 2022 m., dar vyrui esant gyvam, prasidėjo konfliktai dėl pravažiavimo. Kai tik vyras žemę padovanojo savo sūnui L., prasidėjo konfliktai. Jokio kito kelio ir tarpo pas ją nėra. (duomenys neskelbtini) gatvė 2021 metais buvo suplanuota, kai vyras rengėsi dalinti žemę sklypais, jokios ten gatvės nėra, ten yra tik gelžbetoniniai stulpai ir 40 metų apaugę medžiai. Kito kelio patekti į jos žemės sklypą ji neturi. Ji visą laiką tuos žemės sklypu ir naudojosi. 2025 m. liepos mėn. ji gavo reikalavimą, nurodant, kokią teisę ji turi naudoti tuo keliuku. Tuomet ji pateikė dovanojimo sutartis ir nurodė, kad jų 7 p. yra numatyta, kad ji vaikščioti ir važiuoti lengvuoju automobiliu turi teisę. 2025 m. rugsėjo 17 d. atvažiavo į savo sodybą, vartai buvo atidaryti, atėjo policiją ir pranešė, jog ji neteisėtai naudojasi keliuku. Su L. konfliktai tęsiasi 4 metus. Vyras mirė (duomenys neskelbtini) d. Kol vyras buvo gyvas, jis konfliktavo su savo sūnumi. Vėliau po vyro mirties, konfliktas tęsėsi dėl keliuko. 2025 m. liepos 31 d. VĮ „Registrų centras“ jai atsakė, kad jos bendraturtis L. A. yra panaikinęs Užstatymo teisę, kuria ji naudojosi pravažiavimui į savo sklypą. Konfliktinė situacija tęsiasi ir šiai dienai, tačiau dėl servituto nustatymo į teismą nesikreipė, nes nebuvo būtinybės. Sužinojo tik 2025 m. liepos mėn., kad neturi teisės naudotis keliuku. Žemės sklypo dalys yra padalintos. Dovanojimo sutarties 7.8.1. punkte buvo numatyta teisė naudotis tuo keliuku. 7 sklypas yra jos nuosavybė. (duomenys neskelbtini) g. esantis kelias 40 metų buvo toks, koks yra.

5. E. A. atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti pilna apimtimi. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra civilinis ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. L. A. tris metus nieko nedarė. Dovanojimo sutarties, kuri yra susijusi su Užstatymo teisės sutartimi, 7.8.4. punkte yra nurodyta, kad net ir pasikeitus daikto ar jame esančių pastatų savininkui, užstatymo teisė išlieka. Todėl pareiškėja turėjo teisę naudotis tuo keliuku. E. A. kreipėsi į L. A. su pasiūlymu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau jam jos pasiūlymas netiko. Iki šios dienos pareiškėja tiki, jog ji nepažeidžia ANK ir vadovaujasi dovanojimo sutartimi, kito kelio patekti į savo sklypą ji neturi, todėl pareiškėja mano, kad pats nukentėjusysis vadovaujasi tariama teise.

7. Nukentėjusysis L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai buvo bendras šeimos turtas ir šeimos verslas. Įmonės likvidavimo metu ir buvo daromas žemės sklypų atidalijimas kartu su pastatais, juos dovanojant ir perduodant vienas kitam, pagal turimų įmonės akcijų kiekį procentais. Dovanojimo sutartyje buvo nurodyta, kad per jo žemės sklypą A dalį niekas nevažiuos. Prie dovanojimosi sutarties buvo nustatyta ir patvirtinta naudojimosi tvarka, kuri buvo visų pasirašyta. Toje tvarkoje nebuvo numatyta, kad per jo žemės klypo dalį bus vykdomi kitokie kito savininko ar bendrasavininko veiksmai. Buvo visų trijų nutarta, kad važiavimas bus per Kurapkų gatvę, kuri yra skundo autorės žemės sklypas, kuri pati formavo sklypų komplekse. Tas sklypas Kurapkų gatvėje nebuvo apleistas, ten buvo dirbama žemė, ją apleido pati E. A.. Kai įmonė buvo likviduojama, nutarė, jog jie važiuos per (duomenys neskelbtini) gatvę, jie 2023 metais bandė tvarkytis ir pylė šiukšles, tai buvo užfiksuota ir Gamtos apsaugos, kad buvo pilamos atliekos ir šiukšlės, padangos, vykdomi darbai. Iš šios (duomenys neskelbtini) gatvės galima pakliūti į skundo autorės sklypą. Schemoje 7 ir 8 sklypas ribojasi su ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve, kaip ir jo žemės sklypo A dalis. E. A. patekimas į jos žemės sklypą nieko neturi bendro su jo asmenine nuosavybe. Buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kuria jis naudojosi. Jis kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ dėl užstatymo teisės sutarties panaikinimo, kadangi pastatai ir žemė tapo tų pačių savininkų, todėl užstatymo teisės sutarties įrašas buvo panaikintas. Tai buvo faktinis kreipimasis į Registrų centrą, kad nebūtų to įrašo, nes Užstatymo teisės sutartis buvo nebegaliojanti. Be to, ši sutartis neleido naudotis jo turto dalimi, tai nebuvo nei servitutas, nei galimybė važiuoti per jo žemės sklypą. Jis pats tvarkė savo sklypą, kurio dalis jam priklausė, išvežė šiukšles, išpjovė medžius. Jis susitvarkė savo infrastruktūrą. Naudojimosi tvarka yra nepakeista, galiojanti, įregistruota Registrų centre, jokių servitutų per jo nuosavybę nėra. Jis pavargo nuo naudojimosi jo nuosavybe, todėl registruotu laišku kreipėsi į E. A., kad ji nustotų naudotis jo nuosavybe. Pareiškėja turi savo nuosavybę ir gali su ja elgtis kaip tinkama. Nori, kad pareiškėja neliestų jo nuosavybės. Kadangi, pareiškėja pažeidinėjo jo nuosavybės teises, darydavo pravažas, jis kreipėsi į policiją. Tai buvo daroma daug kartų nuo 2025 m. balandžio mėn., tačiau skundo autorė į tai nereagavo. Į pareiškėjos nuosavybę galima pakliūti per kitus jai priklausančius žemės sklypus, tačiau ji nenori tvarkyti savo infrastruktūros, įsirenginėti savo kelio, nori naudotis tuo, kas jai nepriklauso. Užstatymo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi su E. A., kuri pažeidė jo teises ir padarė jam žalą. Jis neturi jokio civilinio ginčo su pareiškėja, todėl kreipėsi į policiją, kad ši sustabdytų asmens piktybinį elgesį. Policija įvertino situaciją ir nubaudė asmenį už padarytą pažeidimą. Prašo teismo palikti Institucijos sprendimą nepakeistą, nes jis buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

9. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, CK, kituose įstatymuose). Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu E. A. nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ANK 518 straipsnis atskirų dalių neturi, tai skundžiamame nutarime jis nurodytas netiksliai. Tačiau šis netikslumas, teismo vertinimu, nesudarė kliūčių atsakomybėn patrauktam asmeniui E. A. gintis nuo jai inkriminuojamo nusižengimo. Šiuo atveju yra pagrindas patikslinti skundžiamą nutarimą nurodant, jog E. A. padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

10. 2025 m. gruodžio 3 d. nutarime nurodyta, jog nusižengimas buvo padarytas adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog tiek iš nubausto asmens, tiek iš nukentėjusiojo paaiškinimų teisme, į bylą pateiktų dokumentų akivaizdu, jog E. A. perėjo ir važiavo automobiliu per žemės sklypo dalį, kurią valdo - naudoja L. A., neturėdama jo leidimo, kuri ribojasi su E. A. priklausančia žemės sklypo dalimi ir dėl to ginčas nekyla. Siekiant nustatyti, ar E. A. veiksmai vertintini kaip savivaldžiavimas, svarbu nustatyti, ar nubaustas asmuo, pereidamas ir automobiliu pravažiuodamas per žemės sklypo dalį, kurią valdo - naudoja L. A., neturėdamas jo leidimo priklausančiame žemės sklype, nepažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimų ir kito sklypo savininko interesų.

11. Teismas pažymi, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012 ir kt.).

12. Nustatyta, kad pareiškėjai E. A. asmeninės dalinės nuosavybės teise priklauso 6752/10129 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 107/1000 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 893/1000 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) r. sav., o nukentėjusiajam L. A., asmeninės dalinės nuosavybės teise priklauso 3377/10129 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) r. sav. Todėl tiek skundo autorė, tiek L. A. turi nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. ir kiekvienam bendraturčiui, tiek pareiškėjai, tiek nukentėjusiajam yra priskirta konkreti naudojimosi dalis, 2021-08-30 sudarytame žemės sklypo plano pažymėtos raidėmis: A, B ir C. Iš byloje esančios 2022 m. birželio 14 d. dovanojimo sutarties (bylos l. 23-33) matyti, kad L. A. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gavo dovanojimo sutartimi su užstatymo teise. Pagal 2021-08-30 sudarytą žemės sklypo planą ir 2022-06-14 notarine tvarka patvirtintą dovanojimo sutarties 6.1. punktą apdovanotajam L. A. yra nustatyta konkreti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis - 3377 kv. m, kuri plane pažymėta raide „A“. Nustatyta, kad patekti į savo žemės sklypą ir jame esančius statinius pareiškėja galėdavo taip pat per plane „A“ raide pažymėtoje žemės sklypo dalyje įrengtą pravažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip jau buvo minėta, sklypo dalis, kurioje įrengtas įvažiavimas, plane pažymėtas raide „A“, priklauso L. A. asmenine nuosavybės teise, taip kaip sklypai ir juose esantys statiniai yra padalinti aiškiai apibrėžiant, kuri sklypo dalis ir koks statinys kam priklauso. L. A. žemės sklypą gavo dovanojimo sutartimi su užstatymo teise, kurios turėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dovanojimo sutartyje buvo numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: „Šalys susitaria, kad bet kuris iš gaunamo dovanų Daikto bendraturčių turi teisę be atskiro kitų sutikimo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį parduoti, išnuomuoti, perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti disponavimą nurodyto turto dalimi, nepažeisdamas nustatytos naudojimosi tvarkos. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais buvo likviduota. Nors skundo autorė nurodo, kad ji teisėtai naudojosi tik per plane “A” raide pažymėtą žemės sklypo dalyje įrengtą pravažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes buvo tokia nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi ir pravažiavimo į jį tvarka pagal Užstatymo teisės sutartį, tačiau byloje esančiame 2025-08-11 VĮ „Registrų centro“ rašte Nr. SPR4-9237 (14.5E) nurodyta, jog žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinė teisė – užstatymo teisė, kurios turėtojas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įregistruota, tačiau pagal sklypo bendraturčio L. A. prašymą ši daiktinė teisė buvo išregistruota. Šį sprendimą VĮ „Registrų centras“ priėmė 2025-04-08. Šio VĮ „Registrų centro“ sprendimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja neginčijo, todėl VĮ „Registrų centro“ sprendimas dėl Užstatymo teisės išregistravimo yra įsigaliojęs, o Užstatymo teisės sutartis yra nebegaliojanti. Jokia daiktinė teisė, suteikianti pareiškėjai ar kitiems asmenims teisę naudotis nukentėjusiajam priklausančia žemės sklypo dalimi, nėra įregistruota. Todėl pareiškėja neturėjo teisės naudotis plane “A” raide pažymėto žemės sklypo dalyje įrengtu pravažiavimu be žemės sklypo dalies savininko L. A. sutikimo, nes patvirtintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartyje jokia bendro naudojimo žemės sklypo dalis nebuvo nustatyta.

13. Teismo posėdžio metu E. A. atstovas nurodė, kad šiuo atveju tarp žemės sklypo savininkų yra civilinis ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Teismo posėdžio metu pati pareiškėja nurodė, kad nuo 2022 m., dar vyrui esant gyvam, su nukentėjusiuoju prasidėjo konfliktai dėl pravažiavimo. Konfliktinė situacija tęsiasi ir šiai dienai, tačiau dėl servituto nustatymo į teismą nesikreipė, nes, pasak skundo autorės, kreiptis į teismą nematė būtinybės. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pareiškėja nuolat pažeidinėjo jo nuosavybės teises, darydavo pravažas, todėl jis kreipėsi į policiją, tai buvo daroma daug kartų, tačiau E. A. į tai nereagavo. Kaip matyti iš administracinės bylos, be to ir Institucija atsiliepime nurodė, kad L. A. į policiją kreipėsi kelis kartus dėl to, kad pareiškėja neteisėtai naudojasi jo žemės sklypu, šie pažeidimai pradėti fiksuoti nuo 2025-07-01, ši veika yra tęstinė, nes pažeidimai daromi kartas nuo karto nuolatos. Aptarti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, jog šiuo atveju ginčas tarp sklypo savininkų peržengė civilinio ginčo ribas. Nurodyti veiksmai pažeidžia CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu. Pagal 2021-08-30 sudarytą žemės sklypo planą ir 2022-05-04 notarine tvarka patvirtintą dovanojimo sutartį apdovanotajam L. A. yra nustatyta konkreti naudojimosi žemės sklypu dalis - 3377 kv. M., plane pažymėta raide „A“. Ši patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra galiojanti, įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir privaloma visiems bendraturčiams. Skundo autorė, naudodamasi L. A. priklausančiame sklype įrengtu įvažiavimu, laikydamasi, kaip ji pati teigia, nusistovėjusia tvarka, turėjo suprasti ir suprato, jog ji pažeidžia nukentėjusiojo interesus, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ji dėl to ne kartą buvo įspėta, tačiau vis viena laikėsi savo. Nors skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad kito kelio patekti į jos sklypą nėra, o (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, o tik gelžbetoniniai stulpai ir apaugę medžiai, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja be žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies 6752/10129 valdo šalia ir kitus žemės sklypus, kurie ribojasi ne tik su (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) gatve, todėl patekti į žemės sklypus gali ir numačius pravažiavimą per juos, o ne tik per L. A. valdomą žemės plotą. Be to, nukentėjusiojo paaiškinimus apie tai, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, jame ir buvo numatytas įvažiavimas į „B“ bei „C“ žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) g., patvirtina ir esantis šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Visa tai rodo, kad pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, ieškant alternatyvių į jai priklausančių žemės sklypų patekimo būdų, įrengiant kitą pravažiavimą pro kitus savo valdomus sklypus, o esant išreikštam reikalavimui nesinaudoti L. A. žemės sklypu - nepaisė ir toliau savavališkai, be jo sutikimo naudojosi jo nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Be to, ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad į teismą dėl servituto nustatymo ji nesikreipė, nes nebuvo būtinybės. Nors pareiškėjos iniciatyva 2025-11-12 buvo parengta kitokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, numatanti bendro naudojimosi žemės sklypu dalį, per kurią būtų užtikrintas patekimas į jos žemės sklypą, kuris plane pažymėtas raide „D“, tačiau kitam bendrasavininkiui-nukentėjusiajam nesutinkant su tokia jos pateikta tvarka, nes bendro naudojimosi žemės sklypo dalis numatyta tik jam priklausančiame žemės sklype, negalima paneigti, kad pareiškėja nepadarė jai inkriminuoto nusižengimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad savo, kaip žemės sklypo bendrasavininkio, teises skundo autorė įgyvendino nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, ir taip be pagrindo pažeidė nukentėjusiojo nuosavybės teises, eidama ir važiuodama per jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame nėra įstatyme numatyta tvarka nustatytos jokios bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Šiuos veiksmus ji atliko veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suprato, kad be L. A. sutikimo ji pažeidžia nukentėjusiojo teises ir norėjo taip elgtis. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad dėl minėtų pareiškėjos veiksmų esminė žala jam padaryta nebuvo.

14. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka. E. A. veiksmai - ėjimas ir važiavimas automobiliu per žemės sklypo dalį, kurią valdo - naudoja L. A. pagal nustatytą šio žemės sklypo naudojimosi tvarką, neturint jo leidimo, dėl to jam prieštaraujant (taip pažeidžiant CK 1.137 straipsnį, 4.75 straipsnio 1 dalį), vėliau, net ir esant įspėtai dėl neteisėtų veiksmų, tačiau šio įpareigojimo nevykdant, atitinka sudėtį nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, todėl ji administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, E. A. skundas dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo netenkinamas, minėtas nutarimas patikslinamas nurodant, jog E. A. padarė ne ANK 518 straipsnio 1 dalyje, o 518 straipsnyje numatytą nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

E. A. skundo netenkinti.

Patikslinant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22592-2025 (ROIK Nr. 25281559366) nurodant, jog E. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, likusioje dalyje palikti jį nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.