- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-05
- Bylos Nr.
- e2-1142-955/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13330-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- M. R.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė N. R. (toliau – ir ieškovė) prašo santuoką tarp jos ir atsakovo M. R. (toliau – ir atsakovas), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3233, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukiant santuoką, palikti pavardes: „R“, „R“; po santuokos nutraukimo transporto priemonę – keleivinį automobilį BMW 318D, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), palikti asmenine atsakovo M. R. nuosavybe; nepilnamečio vaiko L. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama N. R.; nustatyti atsakovo M. R. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku L. R.; priteisti iš atsakovo M. R. nepilnamečio vaiko L. R. išlaikymui 350,00 Eur sumą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteistą išlaikymą sumokant iki mėnesio 20 dienos. Nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko L. R. mama N. R.; priteisti iš atsakovo M. R. nepilnamečio vaiko L. R., 1 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra L. R.. Pastaruoju metu ieškovė su atsakovu visiškai nutolo, išsiskyrė jų požiūris į šeiminį gyvenimą, vertybes, dėl ko su atsakovu neįmanoma sugyventi, jis ne kartą panaudojo prieš ieškovę smurtą. Nuo 2024 m. balandžio mėn. bendro ūkio šalys neveda, jų santykiai yra konfliktiški, ieškovė bijo atsakovo, kuris nuolat ją persekioja, pasiėmęs ieškovės seną telefoną nuolat bando įsilaužti į įvairias jos asmenines socialines ir kitas paskyras.
3. 2024 m. birželio 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. buvo priimti sprendimai dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir atsakovas jau du kartus buvo informuotas laikytis atstumo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove ir šalių nepilnamete dukra. Kadangi atsakovas naudoja tiek psichologinį, ekonominį ir fizinį smurtą, ieškovė nemato jokių galimybių išsaugoti santuokos ir prašo teismo neskirti termino susitaikymui, tačiau siekdama kuo greičiau nutraukti santuoką, ieškovė prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4. Taip pat ieškovė nurodo, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo transporto priemonę – keleivinį automobilį BMW 318D, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota atsakovo M. R. vardu. Šios transporto priemonės vertė pagal autoplius.lt skelbimus yra apie 10 000,00 Eur. Po santuokos nutraukimo šią transporto priemonę ieškovė prašo palikti atsakovui. Kadangi atsakovas šią transporto priemonę įgijo 2024 m. gegužės mėn., kai šalys kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, ieškovė prašo jai jokios piniginės kompensacijos už atsakovui tekusį didesnės vertės turtą nepriteisti. Nurodo, kad daugiau jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise nėra įgiję. Taip pat nurodo, kad ieškovė asmeninių kreditorių neturi, apie tai, ar jų turi ar neturi atsakovas jai nėra žinoma.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnametė dukra L. R. šiuo metu gyvena su ja, ieškovė asmeniškai rūpinasi jos ugdymu, auklėjimu ir išlaikymu, todėl prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas itin aplaidžiai įgyvendina savo kaip tėvo teises ir pareigas, o be to yra konfliktiško charakterio, ieškovė mano, jog dukters geriausių vaikų interesų principą užtikrintų būtent jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
6. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė taip pat prašo nustatyti jos siūlomą tėvo ir dukters bendravimo tvarką. Nurodo, kad ji nedraudžia ir nedraus atsakovui bendrauti su dukra, tačiau siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti stabilią dukters bendravimo su tėvu tvarką, sprendimu turi būti nustatyta konkreti atsakovo ir nepilnametės L. R. bendravimo tvarka.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodo, kad dukros L. R. poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti apie 790,00 Eur bei pateikia dukters poreikių skaičiavimo lentelę. Nurodo, kad jos pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris per mėnesį yra apie 2 400,00 Eur, tačiau ir atsakovo gaunamos pajamos yra panašios, o pareigos prisidėti prie dukters išlaikymo jis nevykdo. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad kitais metais dukrai prasidės priešmokyklinis ugdymas, todėl jos išlaikymo išlaidos dar labiau padidės, dėl ko ieškovės prašomas priteisti 350,00 Eur išlaikymo dydis yra protingas ir pagrįstas. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 200,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė, nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.
II. Atsakovo argumentai
8. Atsakovas M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas atsakovui įteikti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
ieškinys tenkinamas.
9. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra L. R.. Ieškovės teigimu, sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko ir nebėra vilties, kad santuoką pavyks išsaugoti, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokos nutraukimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
11. Ieškovė nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, visiškai nebendrauja. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 177 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl kaltės
12. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, atsakovas prieštaravimų ieškovės nurodytoms santuokos iširimo priežastims nenurodė. Kadangi šalys negyvena kartu, nededa pastangų išsaugoti santuoką, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
13. Santuokoje sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. R., kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepareiškė. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
14. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja prieštarautų vaiko interesams.
15. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovė negebėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų ir pažeistų jo teises, išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko L. R. gyvenamąją vietą su ja, t. y. vaiko motina N. R., pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir jiems neprieštarauja.
16. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnametės L. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
17. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
18. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
19. Šalims nutraukiant santuoką teismas privalo išspręsti nepilnamečio vaiko L. R. išlaikymo klausimą po santuokos nutraukimo. Ieškovė N. R. prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
20. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 790,00 Eur. Šią sumą sudaro: ugdymas ir maitinimas darželyje 80,00 Eur, komunaliniai mokesčiai 70,00 Eur, apranga, apatinis trikotažas, namų tekstilė (rankšluosčiai, patalynė) 100,00 Eur, avalynė (sportbačiai, batai, basutės, darželio batai, darželio ir namų šlepetės, sezoniniai batai, šokio bateliai) 40,00 Eur, maistas 210,00 Eur (7,00 Eur x 30 d.), higienos ir namų švaros priemonės (dantų pasta, šepetėlis, šampūnas, muilas, tualetinis popierius, namų valymo priemonės, skalbimo priemonės ir kt.) 40,00 Eur, pramogos, laisvalaikis, ekskursijos (įskaitant mokamas pramogas ugdymo įstaigoje, draugų gimtadieniai) 50,00 Eur, mokymosi ir kanceliarinės priemonės, knygos, pratybos, lavinamieji žaislai ir pan. 20,00 Eur, išlaidos kurui 30,00 Eur, vaistai, maisto papildai, vitaminai, odontologo išlaidos 40,00 Eur, kirpykla 10,00 Eur, anglų k. ir dainavimo būreliai darželyje 50,00 Eur, baletas 50,00 Eur.
21. Ieškovė nurodo, kad be šių vaiko išlaidų ji dar dalyvauja AB SEB banko kaupiamojoje programoje „Vaiko ateičiai“ kur kiekvieną mėnesį perveda 100-150 Eur ir kaupia pinigus dukros ateičiai, kadangi tai daro savo noru, šių išlaidų į vaiko poreikių lentelę neįtraukia. Tačiau ši aplinkybė patvirtina, kad ji ir taip didesne dalimi užtikrina tiek dabartinius dukters poreikius, tiek siekia, kad ateityje ji turėtų savo asmeninių piniginių lėšų. Be to, kitais metais dukrai prasidės priešmokyklinis ugdymas, todėl jos išlaikymo išlaidos dar labiau padidės.
22. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepateikė, ieškovės nurodytų sumų vaiko poreikiams neginčijo, todėl laikoma, kad jis su tokio dydžio išlaikymu sutinka.
23. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų atsakovo interesams bei tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas šiuo metu gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.
24. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
25. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog dukters poreikiams patenkinti reikalinga suma yra 790,00 Eur, tai yra artima minimaliajai mėnesio algai, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro apie 777,00 Eur, atskaičius mokesčius. Taigi teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė dukters poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumą.
26. Be to, akivaizdu, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaiku dalis. Sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, paprastai nėra galimybės nustatyti vieno euro ar euro cento tikslumu reikalingą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.
27. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat turi būti įvertintos kiekvieno iš tėvų pastangos ir galimybės užtikrinti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teiktų dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, bet taip pat vaikui būtų sudarytos sąlygos visapusiškai augti ir vystytis, tobulėti kaip asmenybei. Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs ieškinį, neginčijo prašomos priteisti išlaikymo sumos ar vaiko poreikių, neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl laikytina, kad jis su prašomu išlaikymo dydžiu sutinka.
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai. Priteistina periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisus 350,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
29. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ir 1 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2024 m. spalio mėn., tačiau teismo posėdžio metu ieškovė šio reikalavimo atsisakė, nurodydama, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei žinomos ieškinio dalies atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
30. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
31. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir jų nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja: kas antrą savaitgalį paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.30 val. iki 19.00 val.; kiekvieną savaitę paimdamas dukrą antradienį iš jos ugdymo įstaigos po ugdymo proceso ir grąžindamas dukrą sekančią dieną (trečiadienį) į jos ugdymo įstaigą iki pusryčių ugdymo įstaigoje; vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleidžia 7 kalendorines dienas liepos mėnesį ir 7 kalendorines dienas rugpjūčio mėnesį apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomos atostogų su vaiku pradžios, pranešęs dukros motinai; tas tėvas, su kuriuo tuo metu yra dukra privalo užtikrinti kito tėvo teisę pabendrauti su dukra ryšio priemonėmis – telefonu, internetu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, dienotvarkę ir norą; atsakovas turi teisę Tėvo dieną (pirmas birželio mėnesio sekmadienis) praleisti su dukra nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, apie tai, jog šią dieną ketina bendrauti su dukra (jeigu ši diena išeina ne per M. R. bendravimo su dukra savaitgalį) informuodamas dukros motiną likus ne mažiau kaip trims dienoms iki Tėvo dienos; motina N. R. turi teisę Motinos dieną (pirmas gegužės mėnesio sekmadienis) praleisti su dukra nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, apie tai, jog šią dieną ketina bendrauti su dukra (jeigu ši diena išeina ne per N. R. bendravimo su dukra savaitgalį) informuodama dukros tėvą likus ne mažiau kaip trims dienoms iki Motinos dienos; tėvas turi teisę bendrauti su dukra kasmetinių švenčių metu nelyginiais metais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su N. R. sutartos vietos - Kūčių rytą nuo 9.00 val. ir grąžinant dukrą Šv. Kalėdų pirmąją dieną 17.30-18.00 val. bei Šv. Velykų antrąją dieną pasiimant dukrą nuo 9.00 val. ir ją grąžinant Šv. Velykų pirmąją dieną iki 20.00 val., atsižvelgiant į dukros norą bendrauti su tėvu; bendru vaikų tėvų susitarimu galima ir kitokia bendravimo su dukra tvarka; motina N. R. pasikeitus nuolatinei dukros gyvenamajai vietai Lietuvoje apie tai informuoja vaiko tėvą ne vėliau kaip per 48 valandas; tėvai, vaikui susirgus, ar esant gydymo įstaigoje, vienas kitą apie tai informuoja ne vėliau kaip per 24 valandas; nė vienas iš tėvų negali išvežti nepilnamečio vaiko į bet kurią užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui be rašytinio kito tėvo sutikimo.
32. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji yra pasirengusi tartis su atsakovu ir dėl kitokių bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos sąlygų, pagrįstų maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu.
33. Atsakovas savo nuomonės ar kitokių pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos nepareiškė.
34. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad tikslinga nustatyti geriausiai vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką, įvertinus įrodymus dėl vaiko užimtumo, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą, poreikius bei, kad bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir vykdoma realiai. Skyriaus nuomone, tik konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų, užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų bei jo teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvu.
35. Pagal CK 3.175 straipsnį, esant ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, todėl akivaizdu, jog tarp tėvų šiuo klausimu kyla ginčas. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog teismas negali tokios tvarkos, esant pateiktam vieno iš tėvų reikalavimui, nenustatyti. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu atsakovas su dukterimi bendrauja nepastoviai ir nereguliariai, todėl tėvo ir dukters bendravimo tvarkos nustatymas leistų išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrintų dukters ir tėvo bendravimą.
36. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas įpareigoja norintį bendrauti tėvą tam pasiruošti, planuoti veiksmus, išlaidas, laiką ir pan., pasirūpinti bendravimo sąlygomis, užtikrinančias kokybišką ir saugų bendravimą, leidžia kitam tėvui planuoti savo elgesį, laiką ir pan. Taigi, ji nustatoma tiek vieno iš tėvų, tiek vaiko interesais. Nesant tokios tvarkos didės konfliktų, nesusipratimų ar net piktnaudžiavimų tikimybė, o teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimas neturės realaus įgyvendinimo mechanizmo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos neišreiškė, teismas sprendžia, kad platesnės bendravimo tvarkos, nei prašo ieškovė, šiuo metu nustatinėti nėra tikslo. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
37. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, teismo vertinimu, šiuo metu yra optimali, nesudėtinga ir įvykdytina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir nustatoma jos prašoma atsakovo ir nepilnametės L. R. bendravimo tvarka, paliekant šalims galimybę bendru sutarimu susitarti ir dėl platesnės bendravimo tvarkos.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
38. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti pavardę „R”, o atsakovui palikti santuokinę pavardę „R“. Kadangi atsakovas prieštaravimų ir šiam reikalavimui nepareiškė, ieškovės prašymas tenkinamas ir po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: ieškovei - R, atsakovui – R.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
39. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas. Pažymėtina, jog šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.
Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo
40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).
41. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.
42. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei N. R. asmeninės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką šis nekilnojamasis turtas nėra dalinamas.
43. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, šalys santuokos metu įsigijo transporto priemonę keleivinį automobilį BMW 318D, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo M. R. vardu. Ieškovė nurodo, kad ši transporto priemonė yra įsigyta šalims jau nebevedant bendro ūkio, todėl po santuokos nutraukimo prašo ją palikti atsakovui, ieškovei nepriteisiant už ją kompensacijos. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio santuokoje įgyto turto padalijimo nepareiškė, todėl ieškovės prašymas tenkinamas ir automobilis BMW 318D, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovui M. R.. Duomenų apie užsienyje registruotą turtą byloje nepateikta.
44. Duomenų apie šalių kreditorius teismas neturi.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
45. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1142-955/2025 paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 223,00 Eur žyminį mokestį bei advokatei pagal jos pateiktas sąskaitas už ieškinio parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2024 m. rugsėjo 25d., 2025 m. vasario 4 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 1 210,00 Eur.
48. Teismas pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių ir rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas pilnai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 210,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
49. Nors ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 223,00 Eur, tačiau pagal reiškiamus reikalavimus privalėjo sumokėti tik 110,00 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteisimas 110,00 Eur žyminis mokestis, o permokėta žyminio mokesčio dalis grąžinama ieškovei (CPK 80, 87, 88, 93 ir 98 straipsniai).
50. Iš atsakovo valstybei priteisiama 95,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (350,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc./ 75 proc.). Atsakovas informuojamas, kad žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
51. Teismas šioje byloje patyrė 28,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
priimti ieškovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1 200,00Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą Nr. e2-1142-955/2025 šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti pilnai.
Nutraukti N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3233, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: R. ir R.
Po santuokos nutraukimo transporto priemonę – keleivinį automobilį BMW 318D, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), palikti asmenine atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Nustatyti nepilnametės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350,00 Eur (po tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą sumokant iki mėnesio 20 dienos ir šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko L. R. mama N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1. Tėvas M. R. su dukra L. R. bendrauja kas antrą savaitgalį paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.30 val. iki 19.00 val.
2. Tėvas M. R. su dukra L. R. bendrauja kiekvieną savaitę ją paimdamas antradienį iš jos ugdymo įstaigos po ugdymo proceso ir grąžindamas dukrą sekančią dieną (trečiadienį) į jos ugdymo įstaigą iki pusryčių ugdymo įstaigoje.
3. Tėvas M. R. su dukra L. R. vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleidžia 7 kalendorines dienas liepos mėnesį ir 7 kalendorines dienas rugpjūčio mėnesį apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomos atostogų su vaiku pradžios, pranešęs dukros motinai N. R..
4. Tas tėvas, su kuriuo tuo metu yra dukra privalo užtikrinti kito tėvo teisę pabendrauti su dukra ryšio priemonėmis – telefonu, internetu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, dienotvarkę ir norą.
5. Tėvas M. R. turi teisę Tėvo dieną (pirmas birželio mėnesio sekmadienis) praleisti su dukra nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, apie tai, jog šią dieną ketina bendrauti su dukra (jeigu ši diena išeina ne per M. R. bendravimo su dukra savaitgalį) informuodamas dukros motiną likus ne mažiau kaip trims dienoms iki Tėvo dienos.
6. Motina N. R. turi teisę Motinos dieną (pirmas gegužės mėnesio sekmadienis) praleisti su dukra nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, apie tai, jog šią dieną ketina bendrauti su dukra (jeigu ši diena išeina ne per N. R. bendravimo su dukra savaitgalį) informuodama dukros tėvą likus ne mažiau kaip trims dienoms iki Motinos dienos.
7. Tėvas M. R. turi teisę bendrauti su dukra kasmetinių švenčių metu nelyginiais metais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su N. R. sutartos vietos - Kūčių rytą nuo 9.00 val. ir grąžinant dukrą Šv. Kalėdų pirmąją dieną 17.30-18.00 val. bei Šv. Velykų antrąją dieną pasiimant dukrą nuo 9.00 val. ir ją grąžinant Šv. Velykų pirmąją dieną iki 20.00 val., atsižvelgiant į dukros norą bendrauti su tėvu.
8. Bendru vaiko tėvų susitarimu galima ir kitokia bendravimo su dukra tvarka.
9. Motina N. R pasikeitus nuolatinei dukros gyvenamajai vietai Lietuvoje apie tai informuoja vaiko tėvą ne vėliau kaip per 48 valandas.
10. Tėvai, vaikui susirgus ar esant gydymo įstaigoje, vienas kitą apie tai informuoja ne vėliau kaip per 24 valandas.
11. Nė vienas iš tėvų negali išvežti nepilnamečio vaiko į bet kurią užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui be rašytinio kito tėvo sutikimo.
Įpareigoti valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,00 Eur (vieno šimto trylikos eurų 00 ct) permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 595.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 320,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 95,00 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,23 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 23 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.