Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui A. K.,

suinteresuotų asmenų E. B. ir K. B. atstovei advokato padėjėjai Giedrei Dainorei

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu ZOOM platformoje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų ir vykdomųjų bylų perdavimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija ), E. B., K. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

37. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas ir neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

41. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad privalomasis nurodymas buvo surašytas suinteresuotų asmenų E. B. ir K. B. (duomenys neskelbtini) mirusios mamos D. V. atžvilgiu, įpareigojant ją nugriauti savavališkai statomą (neypatingą) apie 7,00x22,90 m. dydžio ir apie 3,50 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatą žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

42. Jau nustatyta aukščiau, kad (duomenys neskelbtini) mirusi D. V. dar būdama gyva siekė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą: Inspekcijos 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. SDPN-00-211001-00043 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad D. V., mirusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti 2021 m. kovo 31 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-2354-566/2022, pareiškėjos D. V. prašymą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-874-602/2023, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

43. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-874-602/2023, galutinai atmetus D. V. prašymą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, D. V. po (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) mirė.

44. Šiame kontekste atmestini suinteresuotų asmenų argumentai, kad jiems neperėjo Inspekcijos asmeninio pobūdžio mirusios mamos D. V. privalomasis nurodymas. Vadovaujantis CK 5.1 straipsniu, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis).

45. Esant paveldėjimo teisiniams santykiams, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų.

46. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad po asmens mirties palikimą priėmės asmuo perima ne tik paveldėtą turtą nuosavybėn, bet ir turto statybą vykdžiusio asmens, būtent palikėjo teises į pastatyto turto įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių pašalinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-556-656/2020).

47. Taigi nors teismo sprendimu nustatyta prievolė pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nustatyta konkrečiam statinio statytojui, tačiau statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su jo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

48. Taigi šiuo atveju antstolė turėjo teisinį pagrindą pakeisti vykdymo proceso šalį, t. y. mirusią skolininkę D. V. jos įpėdiniais – sūnumi E. B. ir dukra K. B. (CPK 596 straipsnis) ir nustačius aplinkybę, kad privalomasi nurodymas yra neįvykdytas, spręstinas klausimas dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių, atkreipiant dėmesį į tai, kad pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

49. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotiems asmenims E. B. ir K. B. 2024 m. liepos 11 d. antstolės patvarkymo pagrindu sužinojo, kad D. V. buvo įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

50. Sprendžiant esamą situaciją po motinos mirties, suinteresuotiems asmenims paaiškėjo, kad negyvenamosios paskirties statinys yra įsiterpęs į kitą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“.

51. Kaip nurodė suinteresuoti asmenys, jų motinos D. V. sveikatos būklė buvo ganėtinai komplikuota, kadangi dėl onkologinės ligos (piktybinio auglio smegenų srityje) ji ne visuomet tinkamai galėjo įvertinti situaciją, todėl galimai vykdant statybos darbus – statant statinius, dalis negyvenamosios paskirties pastato įsiterpė į kaimyninį žemės sklypą – sodininkų bendrijai priklausantį žemės sklypą. Statybas vykdę asmenys padarė klaidas, kadangi pastato lokacija buvo netinkamai parinkta žemės sklype, įsiterpiant į kaimyninį sklypą. Dėl didėjančio piktybinio naviko smegenų srityje, D. V. galėjo nesuprasti ir nesuvokti savo veiksmų, jų reikšmės, todėl galimai dėl to statant statinį buvo įsiterpiama į svetimą žemės sklypą.

52. Byloje esantis D. V. medicinis mirties liudijimas patvirtina, kad jos mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini).

53. Pažymėtina ir tai, kad byloje surinkti duomenys (pačios mirusiosios D. V. 2021 m. kovo 5 d. paaiškinimas, teiktas Inspekcijai, taip pat Sodų bendrijos kaimynų paaiškinimai – J. J. 2021 m. kovo 29 d., R. K. 2021 m. kovo 29 d., O. I. 2021 m. kovo 29 d. paaiškinimai, teikti Inspekcijai) patvirtina, kad mirusioji D. V. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo 2019 m. rugpjūčio 12 d. jau su jame esančiais statiniais, tarp jų ir savavališka statyba pripažintu neypatingu apie 7,00 x 22,90 ir apie 3,50 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatu.

54. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ statybų metu taip pat nereiškė jokių pretenzijų dėl į jai priklausantį sklypą įsiterpusio statinio vykdomų statybos darbų.

55. Suinteresuotas asmuo K. B. 2024 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, siekdama su Bendrija sudaryti nuomos ar pirkimo –pardavimo sutartį ir įgyti teisę naudoti žemės sklypą, į kurį yra įsiterpusi reikalaujamo nugriauti statinio dalis.

56. Iš pateikiamo sodininkų bendrijos 2024 m. rugsėjo 30 d. atsakymo matyti, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog spręs klausimą tik gavę papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių įregistravimo.

57. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys siekė sudaryti ir taikos sutartį su Inspekcija vykdymo procese, tačiau taikos sutartis sudaryta nebuvo.

58. Suinteresuotas asmuo K. B., atstovaujama advokato padėjėjos Giedrės Dainorės, dar kartą 2025 m. liepos 18 d. kreipėsi sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, prašydama duoti sutikimą dėl įsiterpusio statytojos D. V. statinio į Bendrijos žemę ir prašydama sudaryti nuomos ar panaudos sutartį nurodyto žemės sklypo atžvilgiu.

59. Negavusi atsakymo, K. B. 2025 m. rugsėjo 24 d. pakartotinai kreipėsi į Bendriją. Vėl negavusi atsakymo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose inicijavo civilinę bylą Nr. e2-16034-1141/2025 dėl servituto nustatymo. Ieškiniu ieškovė K. B. prašo teismo: nustatyti ūkiniam pastatui, esančiam žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje (viešpataujantis daiktas) 78 kv. m. bendro ploto žemės servitutą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas); priteisti iš K. B., a/k (duomenys neskelbtini) periodinę metinę kompensaciją už nustatytą žemės servitutą, skirtą statiniui aptarnauti, sudarančią 300,00 Eur (tris šimtus eurų), mokamą žemė sklypo, kuriame būtų nustatytas žemės servitutas savininkui - sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

61. Nežiūrint tos aplinkybės, kad teismas nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos dėl inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-16034-1141/2025 Vilniaus regiono Vilniaus rajono rūmuose, tai nepaneigia fakto, kad suinteresuotiems asmenims siekiant įteisinti savavališkai pastatyto statinio statybą ir siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, jie turi būti žemės sklypo, kuriame yra statinys, arba savininkai, arba kitais teisėtais pagrindais valdyti žemės sklypą, kuriame stovi statinys (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

62. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, statomas neypatingas apie 7,00 x 22,90 dydžio ir apie 3,50 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas (jo dalis) yra įsiterpęs į sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdomą žemės sklypą, o suinteresuoti asmenys, nebūdami žemės sklypo, į kurią įsiterpusi savavališko statinio dalis, nei savininkais, nei kitais teisėtais pagrindais nevaldydami žemės sklypo (jo dalies), neturi galimybės įgyvendinti statytojo teisės savavališko statinio atžvilgiu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

63. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotų asmenų veikimas įteisinant savavališkos statybos padarinius yra tiesiogiai priklausomas nuo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sprendimų ir veiksmų. Pateikti į bylą duomenys patvirtina aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui K. B. nepavykus rasti sprendimo su bendrija, Vilniaus regiono Vilniaus rajono rūmuose yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-16034-1141/2025 dėl servituto nustatymo.

64. Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti suinteresuotų asmenų sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą – akivaizdu, kad tik mirus mamai (duomenys neskelbtini) suinteresuoti asmenys sužinojo apie jos atžvilgiu priimtą privalomąjį nurodymą ir ėmėsi veiksmų esamai situacijai spręsti – ne kartą kreipėsi į bendriją dėl žemės sklypo nuomos ar valdymo kitais teisėtais pagrindais, neišsprendus šio klausimo, inicijavo teisminę bylą dėl servituto nustatymo.

65. Konstatuotina, kad suinteresuoti asmenys nagrinėjamu atveju spręsdami klausimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (14 straipsnio 5 dalis) gaudami statybą leidžiantį dokumentą, tačiau įgyvendinti statytojo teisę suinteresuoti asmenys galės tik tada, kad teisėtu pagrindu valdys aktualią žemės sklypo dalį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

66. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

67. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas sprendžia, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai pritaikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

68. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pradinei skolininkei mirus (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėjai (suinteresuoti asmenys) aktyviais veiksmais siekė spręsti esamą situaciją dėl žemės sklypo valdymo įteisinimo, tačiau šiuo atveju žemės sklypo naudojimo įteisinimas priklauso ne vien nuo skolininkų veiksmų. Todėl nagrinėjamu atveju nesant pagrindo konstatuoti skolininkų kaltę, antstolės prašymas negali būti tenkinamas.

69. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti antstolės Astos Stanišauskatės prašymą skirti skolininkams E. B. ir K. B. baudas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.