Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-29 · Administracinė byla Nr. eA-874-602/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI3-2354-566/2022Sprendimas · 2022-07-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
eA-874-602/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05169-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
D. V.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija „Rasa-2“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-874-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05169-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 17.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. prašymą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Sodininkų bendrija „Rasa-2“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja D. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, prašydama pratęsti 2021 m. kovo 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-210331-00023 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 28 d.

2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. kovo 31 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210331-00023 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, statomo (neypatingo) apie 7,00 x 11,50 m dydžio ir apie 3,50 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2021 kovo 31 d. taip pat surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210331-00023, kuriame nurodė pareiškėjai ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai statomą (neypatingą) apie 7,00 x 22,90 m dydžio ir apie 3,50 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatą žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjos prašymu Inspekcijos 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. SDPN-00-211001-00043 buvo pratęstas terminas iki 2021 m. gruodžio 31 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

3. Pareiškėja teigė, kad jai nuosavybės teise priklausantis sklypas ir jame esantys statiniai yra Sodininkų bendrijos „Rasa-2“ (toliau – ir Bendrija) teritorijoje, pareiškėja yra Bendrijos narė. Pareiškėja pažymėjo, kad ji kreipėsi į kadastrinius matavimus atliekančią bendrovę, prašydama atlikti detalius matavimus, parengti aktualų situacijos planą, jog būtų galima nustatyti konkrečią ir aiškią statinio dalį, patenkančią į Bendrijos valdomo sklypo dalį. Pareiškėjos teigimu, matavimai ir brėžiniai bus atlikti bei parengti tik 2022 m. vasario 28 d., t. y. jau suėjus Privalomo nurodymo įvykdymo terminui, be to, dėl Covid-19 pandemijos ir šventinio laikotarpio pareiškėja nespėjo atliktų kitų veiksmų, reikalingų savavališkai statybai įteisinti, todėl ji neturi galimybės laiku įvykdyti Privalomojo nurodymo. Pareiškėja taip pat akcentavo, kad Bendrija valdo dalį sklypo, kuriame pastatyti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl ji kreipėsi į Bendriją, prašydama leisti išpirkti minėtą sklypo dalį. Šiuo metu vyksta derybos su Bendrija, o nepavykus taikiai susitarti – pareiškėja kreipsis į teismą dėl servituto nustatymo.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

5. Inspekcija nurodė, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdanti Inspekcijos specialistė, 2020 m. spalio 22 d. atlikusi patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2304, kuriame užfiksavo, jog minėto sklypo pietvakarių pusėje, šalia sandėliuko, sujungus su tvora statomas apie 7,00 x 22,90 m dydžio ir apie 3,50 m. aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Pareiškėja statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai pareigūnei nepateikė teisės aktuose nurodyto statybos leidimo, suteikiančio teisę atlikti statinio statybą, todėl Inspekcija 2021 m. kovo 31 d. surašė Savavališkos statybos aktą. Inspekcija pateikė pareiškėjai 2021 m. kovo 31 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo ją įpareigojo iki 2021 m rugsėjo 30 d. nugriauti savavališkai statomą (neypatingą) pagalbinio ūkio paskirties pastatą žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. 2021 m rugsėjo 27 d. Inspekcija gavo pareiškėjos prašymą pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą. Išnagrinėjusi šį prašymą Inspekcija 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. SDPN-00-211001-00043 pratęsė Privalomojo nurodymo vykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d.

6. Inspekcijos nuomone, pareiškėja, antrą kartą prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, nepagrindė prašomo termino trukmės ir nedetalizavo, kokiems būtent atliekamiems veiksmas reikalingas toks ilgas terminas. Be to, ne visas prašyme išdėstytas aplinkybes pareiškėja pagrindė rašytiniais įrodymais. Inspekcija pabrėžė, kad ji, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjai surašiusi Privalomąjį nurodymą, įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Inspekcijos vertinimu, pratęsiamas Privalomajam nurodymui įvykdyti terminas turėtų būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas šiuo atveju negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Šiuo atveju pareiškėjos prašomo pratęsti termino trukmė yra akivaizdžiai per ilga.

Atsiliepimas

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Rasa-2“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

8. Bendrija nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti. Pareiškėjai Privalomas nurodymas buvo surašytas 2021 m. kovo 31 d., nelegalios statybos padarinius pareiškėja turėjo pašalinti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. tačiau ji nepateikė jokių duomenų, kad per šį laikotarpį būtų inicijavusi kokias nors procedūras, siekdama pašalinti nelegalios statybos padarinius ar juos įteisinti. Be to, tokių procedūrų ji nepradėjo, kai Inspekcijos sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas.

9. Bendrijos vertinimu, pareiškėjos nurodomos priežastys (Covid-19 pandemijos aplinkybės, šventinis laikotarpis), dėl kurių ji neva negalėjo pašalinti nelegalios statybos padarinių, negali būti laikomos svarbiomis. Pareiškėja niekaip nepagrindė, kodėl nelegalios statybos padarinių šalinimui yra reikalingas būtent toks (2 metų) terminas.

10. Bendrija pažymėjo, kad nelegalus statinys yra pastatytas ant Bendrijai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Bendrija niekada nėra davusi sutikimo pareiškėjai statyti kokių nors statinių ir tokių sutikimų neketina duoti ateityje. Bendrijos nuomone, pareiškėja neturi teisinio pagrindo įteisinti savo nelegalią statybą, todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

11. Bendrija atkreipė dėmesį, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo iš esmės praleidusi jo įvykdymo terminą, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, terminas privalomojo nurodymo įvykdymui negali būti pratęstas.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos D. V. prašymą.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo surašytas 2021 m. kovo 31 d., kuriuo ji įpareigota iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą. Pareiškėja prašė minėtą terminą pratęsti, todėl Inspekcija 2021 m. spalio 1 d. sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo vykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja šioje byloje prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą pateikė 2021 m. gruodžio 28 d. Teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė terminą iki 2022 m. sausio 13 d. prašymo trūkumams pašalinti. Teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi sprendė, kad pareiškėjos patikslintas prašymas iš esmės atitinka esminius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl pareiškėjos prašymą priėmė nagrinėti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d., o prašymą dėl termino pratęsimo pareiškėja teismui pateikė 2021 m. gruodžio 28 d. ir teismo nustatytu terminu pašalino prašymo trūkumus, teismas darė išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, nepraleidusi jo įvykdymo termino.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iš esmės grindė tuo, jog per nustatytą ir vėliau pratęstą terminą ji dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negalėjo įteisinti nelegalios statybos (šventinis laikotarpis, Covid-19 pandemija, derybos su Bendrija). Teismas, spręsdamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo termino pratęsimo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4–5 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią teismas, spręsdamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo termino pratęsimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

15. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėja Inspekcijos nustatytu ir pratęstu terminu Privalomojo nurodymo neįvykdė. Pareiškėja, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo atlikti ar atliekami kokie nors veiksmai, šalinant savavališkos statybos padarinius (pareiškėjos iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai, pateikti duomenys apie inicijuotą žemės sklypo dalies naudingumo Bendrijai vertinimą, prašymai, derybos su Bendrija ir pan.), taip pat nepateikė įrodymų, kad pareiškėja imasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui, kad būtų įteisinta savavališka statyba. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (per 9 mėnesių terminą) nėra pradėjusi jokios procedūros dėl sklypo dalies, kuriame yra savavališka statyba (nepateikta jokių prašymų Bendrijai dėl ginčo sklypo įsigijimo, nuomos ar sutikimo statyti pastatus Bendrijai priklausančiame sklype).

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas pažymėjo, kad pareiga pagrįsti prašymą, nurodant ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir pateikiant įrodymus, pareiškėjai buvo išaiškinta teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi, nustatant terminą prašymo trūkumams šalinti. Teismo nuomone, vien tik pareiškėjos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir pateikti prašymai Bendrijos pirmininkei ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriui dėl informacijos, kuriems Bendrijos nariams buvo parengti laisvos valstybinės žemės pirkimo ir prijungimo prie besiribojančio sklypo dokumentai ir kodėl pareiškėjai nesuteikta galimybė įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto dalį, besiribojantį su jos sklypu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė pašalinti savavališkos statybos pažeidimus. Minėti prašymai nepatvirtina, kad pareiškėja atliko kokius nors veiksmus, siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją ir, kad šių dokumentų ji negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo aktyvius veiksmus savavališkai statybai įteisinti, teismas atmetė pareiškėjos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 28 d.

III.

18. Pareiškėja D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėja nurodo, kad ji prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėjo pateikti paaiškinimus žodžiu, tačiau byla buvo išnagrinėta nuotoliniu būdu jai nedalyvaujant. Pareiškėja pažymi, kad teismo posėdžio išvakarėse ji susirgo. Nedelsdama kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant, jog jai paskirtas gulimas rėžimas ir ji negali dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėja kreipėsi į teismą, pateikė nedarbingumo pažymą ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti jos prašymą ir atidėti teismo posėdį. Pareiškėja paaiškina, kad nors nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas vienai dienai, tačiau faktiškai ji sirgo 10 dienų. Pareiškėja pabrėžia, kad teikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes siekė pati dalyvauti teismo posėdyje, tačiau susirgo ir kreipėsi į gydymo įstaigą, kuri nedarbingumo pažymėjime aiškiai nurodė, jog pareiškėjai paskirtas gulimas rėžimas, dėl to ji neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime. Pareiškėja akcentuoja, kad jis neturi atstovo, savo teises gina pati, todėl mano, jog teismui užkirtus kelią jai dalyvauti bylos nagrinėjime ir pasisakyti jai itin svarbiais klausimais, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.

20. Pareiškėjos teigimu, teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą jai nedalyvaujant, netinkamai nustatė faktinę situaciją, todėl priimtas procesinis sprendimas turi būti keičiamas. Pareiškėja pažymi, kad nors jai nuosavybės teise priklausantis statinys per klaidą buvo pastatytas Bendrijai priklausančio sklypo dalyje, tačiau faktiškai ši dalis turėjo būti skirta jai. Pareiškėja ne kartą kreipėsi, prašydama perduoti jai naudoti šią sklypo dalį, tačiau sklypas, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, buvo perduotas Bendrijai. Šia sklypo dalimi Bendrija niekuomet nesinaudojo, nes ši dalis yra itin siaura, nenaudinga Bendrijai. Pareiškėja neneigia, kad įvyko klaida, nes statinį statantys darbininkai ne vietoje jį pastatė, tačiau Bendrijai leidus pareiškėjai šią dalį išsipirkti, išsinuomoti ar kitu būdu naudoti, situacija būtų išspręsta paprastai ir greitai. Pareiškėjos teigimu, jos ir dabartinės Bendrijos pirmininkės santykiai yra neigiami, nevyksta joks dialogas, visi pareiškėjos prašymai atmetami be jokio aiškaus pagrindimo, todėl jis priversta bylinėtis. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jis kreipėsi į teismą, prašydama Bendrijai priklausančiai žemės sklypo daliai, kurioje yra pareiškėjos savavališkai pastatytas statiniai, nustatyti servitutą. Pareiškėja tikisi, kad teismui tenkinus jos prašyme ir pratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, abi pusės suras priimtiną situacijos sprendimo būdą.

Atsiliepimas

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

22. Inspekcijos vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

23. Inspekcijos teigimu, pareiškėja neteisingai interpretuoja faktinę bylos situaciją, nes nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 12 d. organizavo žodinį bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad proceso dalyviams yra sudaroma galimybė byloje dalyvauti nuotoliniu būdu per programą „Zoom“. Tai, kad sudarant galimybę proceso dalyviams dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, pasitelkiant elektroninių ryšių priemones, yra užtikrinamas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, yra pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Visiems proceso dalyviams buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, taip pat proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ne tik nuotoliniu būdu, tačiau ir atvykstant į teismą.

24. Inspekcija mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo bei rengti žodinį bylos nagrinėjimą, nesant pakankamai tai pagrindžiančių priežasčių, nes nebuvo pagrindo vertinti, kad negalima bylos išnagrinėti nedalyvaujant pareiškėjai. Inspekcija pažymi, kad proceso šalys aktyviai dalyvavo procese, pateikė detalius procesinius dokumentus, pareiškėja net tris kartus į bylą teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėstė argumentus dėl nesutikimo su trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktais argumentais. Nors pareiškėja teigė, kad jai nedalyvaujant teismas neišklausė jos paaiškinimų ir dėl to netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau, Inspekcijos vertinimu, pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios negalėjo būti ištirtos pagal pačios pareiškėjos išdėstytą poziciją jos pareiškime ir teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.

25. Inspekcija nurodo, kad pareiškėja, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo atlikti ar yra atliekami kokie nors veiksmai, šalinant savavališkos statybos padarinius, taip pat nepateikė įrodymų, kad ji imasi aktyvių veiksmų, kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, kad būtų įteisinta savavališka statyba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo aktyvius veiksmus savavališkai statybai įteisinti, jos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pagrįstai buvo atmestas.

Atsiliepimas

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Rasa-2“ atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Bendrija teigia, kad teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjos nedarbingumo. Teismas turi diskrecijos teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai jis nusprendžia, kad be neatvykusios proceso šalies negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, taip pat bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas proceso šalies prašymu, jeigu šalis pateikia teismui dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Bendrija pažymi, kad teismui pateiktas pareiškėjos įrodymas apie tariamą jos ligą buvo neinformatyvus ir nesudarė teismui pagrindo spręsti, jog pareiškėja tikrai negali dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Teismo posėdis vyko nuotoliu būdu, todėl pareiškėja turėjo visas galimybes dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, prie jo prisijungdama iš namų.

Žemesnės instancijos teismas

28. Bendrija sutinka su teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, todėl teismas pagrįstai atmetė jos prašymą. Pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių ji neva negalėjo pašalinti nelegalios statybos padarinių, negali būti laikomos svarbiomis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme.

29. Bendrijos įsitikinimu, pareiškėja neturi teisinio pagrindo įteisinti nelegalią statybą. Pareiškėjos nelegali statyba yra įvykdyta ant Bendrijai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Bendrija niekada nėra davusi sutikimo pareiškėjai statyti kokių nors statinių ir neketina tokio sutiko duoti. Bendrija teigia, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog ji kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, yra teisiškai nereikšmingos ir vertintinos kritiškai, kaip neįrodančios jos nelegalios statybos įteisinimo galimybes. Pasak Bendrijos, pareiškėjos galimybės nustatyti servitutą yra tik tikėtino pobūdžio, nes servituto nustatymas galimas tik esant teisinėms prielaidoms ir sąlygoms. Šiuo atveju pareiškėja, apart deklaratyvių teiginių, į bylą nėra pateikusi duomenų, kad ji būtų kreipusis į teismą dėl servituto nustatymo.

Šalies argumentai

30. Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teisinį reguliavimą, aplinkybes apie neteisėtai nustatytą savavališkos statybos faktą, nes ginčo atveju statybą leidžiančio dokumento nereikia, ir naujus įrodymus: NŽT 2022 m. birželio 30 d. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-(14.48.136E.) kopiją; žemės sklypo plano kopiją; (duomenys neskelbtini) dabartinio plano kopiją; žemės plano, atskirto nuo bendros žemės plano, kopiją; matavimo schemų kopiją; pareiškėjos 2022 m. gruodžio 12 d. prašymo kopiją; Bendrijos 2022 m. birželio 18 d. protokolo kopiją; neįgaliojo pažymėjimo kopiją; Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymą; Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo Nr. IX-1934 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą; teisininkės K. J. išvadą, kad tvorai nereikia statybą leidžiančio dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos prašymo pratęsti Inspekcijos 2021 m. kovo 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-210331-00023 įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 28 d. pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, sprendė, kad pareiškėja iki prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą teismui pateikimo dienos nebuvo pradėjusi proceso dėl savavališkos statybos įteisinimo, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos aktyvius veiksmus, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius ar įteisinti savavališką statybą, todėl teismas atmetė pareiškėjos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 28 d.

33. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo atidėti teismo posėdį dėl ligos, todėl išnagrinėjęs bylą pareiškėjai nedalyvaujant, esant jos prašymui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja mano, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą jai nedalyvaujant, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pažymi, kad nors jai nuosavybės teise priklausantis statinys per klaidą buvo pastatytas Bendrijai priklausančio sklypo dalyje, tačiau faktiškai ši dalis turėjo būti skirta jai. Pareiškėja siekia šią sklypo dalį išsipirkti, išsinuomoti ar kitu būdu naudoti, tačiau tam leidimo neduoda Bendrija, su kuria, pareiškėjos teigimu, vyksta derybos, o nepavykus susitarti – bus kreipiamasi į teismą dėl servituto nustatymo. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus (žr. šios nutarties 30 p.).

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. ABTĮ 77 straipsnyje įtvirtintos sąlygos teismo posėdžiui pradėti: byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. (ABTĮ 77 str. 1 d.); proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

36. ABTĮ 79 straipsnis reglamentuoja bylos nagrinėjimo atidėjimo atvejus. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ABTĮ 79 str. 2 d.).

37. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie 2022 m. liepos 12 d. vykusio teismo posėdžio laiką ir vietą. Pareiškėja 2022 m. liepos 11 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, kartu pateikdama 2022 m. liepos 11 d. išduotą Medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją šaknelę apie negalėjimą atvykti į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl ligos 2022 m. liepos 12 d. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad šis pareiškėjos prašymas buvo įvertintas 2022 m. liepos 12 d. vykusio teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino ir nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, vertindamas, kad pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, o byloje pateikta pakankamai duomenų bylai visapusiškai išnagrinėti.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nėra laikoma svarbia priežastimi, nesant pateiktų kitų papildomų duomenų, kurie sudarytų teismui pagrindą vertinti, kad bylą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti proceso šaliai nedalyvaujant nėra galimybės. Teisėjų kolegija šiuo nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje užteko duomenų visapusiškam bei objektyviam sprendimui priimti. Pareiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu naudojosi savo teise teikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus (pareiškėja 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. balandžio 4 d., 2022 m. balandžio 14 d. teikė rašytinius paaiškinimus / įrodymus), buvo aktyvi. Taip pat pareiškėja 2022 m. balandžio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose išreiškė poziciją, kad ji pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau neprieštarauja ir dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja nepagrindė, kokią įtaką bylai išnagrinėti turėjo aplinkybė, kad ji nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jos siekį naudoti Bendrijai priklausantį žemės sklypą, ant kurio neteisėtai pastatyti statiniai, ir dėl to, pareiškėjos teigimu, teismo netinkamai nustatytas faktines aplinkybes, teismui yra žinomos iš pareiškėjos pateikto prašymo ir rašytinių paaiškinimų. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vien dėl to, kad ji nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. pareiškėja nepagrindė, kad jos neatvykimas į pirmosios instancijos teismo posėdį turėtų lemti iš esmės pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 12 d. teismo posėdyje vertindamas, jog pareiškėjai apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, administracinėje byloje įrodymų sprendimui priimti pakanka ir nėra poreikio gauti naujų faktinių duomenų, pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant. Taip buvo tinkamai realizuotas ir administracinio teismo aktyvumo bei proceso operatyvumo principas.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujanti, tačiau pareiškėja apeliaciniame skunde išreiškė poziciją teikti papildomus paaiškinimus, nutaria pridėti prie bylos pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, kurie bus įvertinti byloje pateiktų duomenų visumoje (ABTĮ 142 str. 3 d.).

40. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; kt.).

42. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras, siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020).

43. Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėja dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių per nustatytą terminą negali įvykdyti Privalomųjų nurodymų, yra aktualūs pareiškėjos pateikti įrodymai, susiję su tuo, kokias įstatymo nurodytas procedūras ji pradėjo vykdyti (vykdo) iki jai nustatyto paskutinio termino, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d., siekdamas įteisinti savavališkas statybas, ir kurių trukmė nepriklauso nuo jos valios, t. y. šių procedūrų trukmei ji negali daryti jokios įtakos.

44. Iš pareiškėjos prašymo turinio ir nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija, 2020 m. spalio 22 d. atlikusi patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2304, kuriame, be kita ko, užfiksavo, jog minėto sklypo pietvakarių pusėje, šalia sandėliuko, sujungus su tvora statomas apie 7,00 x 22,90 m dydžio ir apie 3,50 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas, išmūrytos silikatinių blokelių sienos, įrengta stogo konstrukcija. Inspekcija 2021 m. kovo 31 d. surašė pareiškėjai savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210331-00023 dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, statomo (neypatingo) apie 7,00 x 11,50 m dydžio ir apie 3,50 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat Inspekcija 2021 kovo 31 d. surašė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210331-00023, kuriame nurodė ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai statomą (neypatingą) apie 7,00 x 22,90 m dydžio ir apie 3,50 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatą žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėja su 2021 m. rugsėjo 27 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. SDPN-00-211001-00043 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 28 d.

45. Pareiškėja kartu su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, siekdama pagrįsti jos atliktus veiksmus norint įteisinti savavališką statybą, teismui pateikė 2022 m. sausio 10 d. rašytą el. laišką UAB „Architektūros namai“, žemės sklypo brėžinius, 2021 m. gruodžio 27 d. prašymą Bendrijos pirmininkei „Pateikti paaiškinimą dėl papildomų sklypų projektavimo sprendimų priėmimo“, 2021 m. gruodžio 29 d. prašymą NŽT „Pateikti paaiškinimą dėl laisvos valstybinės žemės sklypų projektavimo ir įsigijimo asmeninėms reikmėms“, 2021 m. kovo 5 d. paaiškinimą „Dėl ūkio paskirties pastato ir malkinės“, teiktą Inspekcijai. Taip pat pareiškėja, atsikirsdama į Inspekcijos ir Bendrijos atsiliepimus, teikė žemės sklypo planą, NŽT 2015 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD-13104-(14.48.104) ,,Dėl informacijos pateikimo“, Bendrijos 2015 m. spalio 17 d. susirinkimo protokolą, Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėja pateikė NŽT 2022 m. birželio 30 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, žemės sklypo planus, (duomenys neskelbtini) dabartinį planą, Bendrijos 2022 m. birželio 18 d. protokolą, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo Nr. IX-1934 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą, teisininkės K. J. išvadą.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad jie arba nėra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimus, t. y. pareiškėjos atliktais aktyviais veiksmais, siekiant įteisinti savavališką statybą iki jai nustatyto paskutinio termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą, arba juose užfiksuoti faktai buvo atlikti jau po kreipimosi į teismą dienos ar likus kelioms dienoms iki Inspekcijos pratęsto termino pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Privalomasis nurodymas buvo priimtas 2021 m. kovo 31 d. ir per Inspekcijos nustatytą bei pratęstą jo įvykdymo terminą (iki 2021 m. gruodžio 31 d.) pareiškėja iš esmės neatliko jokių pirminių veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Pareiškėja akcentuoja, kad jai nepavyksta susitarti su Bendrijos pirmininke dėl savavališkos statybos įteisinimo, pareiškėja ketina kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, tačiau tarp pareiškėjos ir Bendrijos pirmininkės kilęs konfliktas savaime nėra priežastis dar kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ėmusis aktyvių veiksmų (kaip ji pati nurodė, kreipusis į teismą dėl ginčo, kilusio tarp jos ir Bendrijos pirmininkės), siekiant įteisinti savavališką statybą, ar būtų pradėjusi šalinti savavališkos statybos padarinius, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja, nesiimdama jokių aktyvių veiksmų, veikia nepateisinamai delsdama.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (žr., pvz., 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo per jame nustatytą ir Inspekcijos pratęstą terminą, nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymą. Pareiškėja neįrodė svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių užbaigimui yra būtinas jos prašomas dviejų metų terminas.

49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (išlaidas grindė 2022 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra ir sąskaitos išrašu apie 2022 m. rugsėjo 14 d. atliktą mokėjimą).

51. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

52. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą paslauga suteikta ir apmokėta 2022 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 729,9 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 248,87 Eur.

53. Pareiškėja, pateikdama prašymą nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, nurodė, jog niekur nedirba, serga, gauna ligos pašalpą, neturi pinigų, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, kurie patvirtintų jos teiginius apie sunkią turtinę padėtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 200 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, yra pagrįsta ir atitinka būtinumo, protingumo kriterijus, sprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina iš pareiškėjos 200 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Sodininkų bendrijai „Rasa-2“ iš pareiškėjos D. V. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan