- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-556-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35430-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., O. Z., R. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. S., O. Z. ir R. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) skundžia antstolės A. S. 2019 m. spalio 29 d. patvarkymą, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0177/18/00549 nutraukta skolininkui mirus ir kuriame nurodyta, kad pareiga pašalinti savavališką statybą negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Pareiškėjos įsitikinimu, priimtas patvarkymas yra nepagrįstas, visiškai neatitinka CK įtvirtintų paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų, taip pat procesinių teisės normų dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, o taip pat nuosekliai plėtojamos teismų praktikos dėl pareigų šalinti savavališko statybos padarinius perėjimo mirus už šių padarinių šalinimą atsakingam asmeniui (atsakovui / skolininkui). Pažymėjo, kad, įgyvendinant procesinių teisių perėmimą vykdymo procese, yra užtikrinamas savavališkos statybos padarinių šalinimo, taigi ir teismo sprendimo, vykdymo tęstinumas.
2. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-19-19445 skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad mirus skolininkui V. K. jo pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl įpareigojimų nustatymo nėra išaiškinta, kad skolininkui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, išieškotoja Inspekcija turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius ir reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko. Todėl prievolė išardyti statinio dalis yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis, darytina išvada, kad įpareigojimas laikoma asmenine skolininko prievole, kuri neatsiejamai yra susijusi su jo asmeniu, todėl ji negali būti perkelta skolininko teisių perėmėjams, skolininkui mirus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi tenkino skundą dėl anstolės veiksmų, panaikino antstolės A. S. 2019 m. spalio 29 d. patvarkymą Nr. S-19-177-5865.
4. Teismas nustatė, kad antstolei pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-27289-993/2014, išduotas 2018 m. vasario 28 d. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (vykdomosios bylos Nr. 0177/18/00549).
5. LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. įsiteisėjusiu sprendimu iš dalies patenkino ieškovų V. K., A. S., O. Z. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, ir leido ieškovams per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigojo ieškovus savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.
6. Ginčijamu patvarkymu antstolė nutraukė, užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0177/18/00549 ir vykdomąjį dokumentą grąžino išdavusiai institucijai motyvuojant tuo, kad skolininkas V. K. 2019 m. rugsėjo 29 d. mirė, o, antstolės tvirtinimu, pareiga negalėjo pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjams.
7. Teismas ginčijamą antstolės patvarkymą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.
8. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomoji byla nutraukiama mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, o reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui.
9. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.
10. Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomi. Priėmę palikimą įpėdiniai atsako už palikėjo skolas (CK 5.52 straipsnis).
12. Teismo vertinimu, remiantis teisiniu reglamentavimu antstolė nepagrįstai konstatavo, kad įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius teismo sprendimu yra asmeninis neturtinio pobūdžio įpareigojimas. Statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius, todėl yra galimas teisių perėmimas. Statytojų teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Skolininkas buvo įpareigotas įteisinti savavališką statybą arba ją pašalinti, todėl, mirus skolininkui, jo savininko ir statytojo teises ir pareigas perima asmenys, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo.
13. Teismas padarė išvadą, kad skolininko prievoles dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymo procese perėmė jo teisių perėmėja R. K., įstatymų nustatyta tvarka paveldėjusi V. K. turtą. Teismo vertinimu, remiantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktu, antstolė turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir kreiptis į teismą pagal CPK 596 straipsnį dėl skolininko pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
14. Suinteresuotas asmuo R. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra griežtai asmeninio pobūdžio ir yra susiję su kiekvienu iš ieškovų (skolininkų), todėl yra nepaveldima. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje Inspekcijai nenumatyta teisė įvykdyti teismo sprendimą už skolininką.
14.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad V.K. kaip savininko ir statytojo teises ir pareigas perima asmenys, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Apeliantė nurodė, kad šiuo metu apeliantei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.66 str.). Byloje nėra duomenų, kad kuriam kitam asmeniui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepimas
15. Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsipiepimo argumentai:
15.1. Laikytininas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad teismo nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra griežtai asmeninio pobūdžio. Tokie argumentai neatitinka CK įtvirtintų paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų, taip pat procesinės teisės normų dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, o taip pat nuosekliai plėtojamos teismų praktikos dėl pareigų šalinti savavališkos statybos padarinius perėjimo mirus už šių padarinių šalinimą atsakingam asmeniui (atsakovui / skolininkui).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Tokia šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę skolininko prievolė jam mirus nesibaigia, o pereina jo įpėdiniams, išskyrus tuos atvejus, kai ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitaip yra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659-686/2015). Vadovaujantis CK nuostatomis, taip pat teismų praktika pareiga pašalinti statybos padarinius nelaikytina tokia neturtine pareiga, kuri negali būti paveldima. Tokia pareiga nėra neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu.
17. Nepagrįstai apeliantė prievolę kaip neatskiriamai susijusią su palikėjo asmeniu ar nesusijusią identifikuoja per tai, ar Inspekcijai numatyta teisė įvykdyti teismo sprendimą už skolininką ar nenumatyta. Savavališkos statybos padarinių šalinimo prasme prievolė yra asmeninio pobūdžio ar ne apsprendžia savavališkai atliktų statybos darbų pobūdis, statybos rūšis ir Statybos įstatymo bei Priežiūros įstatymo nuostatos, pagal kurias Inspekcija gali vykdyti tik statinio griovimo darbus statytojo ar kito asmens lėšomis, bet ne teismo sprendimo rezoliucinė dalis.
Atsiliepimas
18. Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
18.1. CPK 596 straipsnio norma, reglamentuojanti procesinių teisių perėmimą vykdymo procese, yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos.
18.2. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje Inspekcijai nenumatyta teisė įvykdyti teismo sprendimą už skolininką, todėl prievolė išardyti statinio dalis yra išimtinai asmeninio pobūdžio.
18.3. Vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis, įpareigojimas laikomas asmenine skolininko prievole.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. Byloje spręstina, ar, mirus vykdymo procese skolininkui, jo prievolė pašalinti savavališkos statybos padarinius yra asmeninio pobūdžio prievolė, ar ne. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši prievolė nėra asmeninio pobūdžio ir pereina palikimą priėmusiam asmeniui. Atskirajame skunde išdėtyti argumentai, kuriais remiantis siekiama įrodyti, kad nurodyta prievolė yra išimtinai asmeninė.
21. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, numatantis, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.
22. Esant paveldėjimo teisiniams santykiams, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų.
23. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad po asmens mirties palikimą priėmės asmuo perima ne tik paveldėtą turtą nuosavybėn, bet ir turto statybą vykdžiusio asmens, būtent palikėjo teises į pastatyto turto įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių pašalinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006).
24. Taigi nors teismo sprendimu nustatyta prievolė pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nustatyta konkrečiam statinio statytojui, tačiau statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su jo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), ką patvirtina aptartos teisės normos bei 23 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas. Aplinkybė, kuria remiasi apeliantė, kad teismo sprendimo (kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas) rezoliucinėje dalyje Inspekcijai nenustatyta teisė įvykdyti teismo sprendimą už skolininką, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamam ginčui. Inspekcijai galimas teisės atlikti savavališko statinio griovimo darbus delegavimas, juo labiau, kad šie darbai atliekami statytojo ar kito asmens lėšomis, neturi įtakos nei statytojo, nei jo teisių ir prievolių perėmėjo prievolės pašalinti savavališkos statybos padarinius apimčiai.
25. Atsižvelgiant į aptartą, skolininko mirties faktas nesudarė pagindo antstolei priimti šioje byloje ginčijamą 2019 m. spalio 29 d. patvarkymą, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0177/18/00549 buvo nutraukta dėl skolininko mirties, nes, mirus skolininkui, jo kaip turto savininko ir statytojo teises ir pareigas perima asmenys, įstatymų nustatyta tvarka priėmę palikimą.
26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skolininko prievoles dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymo procese perėmė jo teisių perėmėja R. K., paveldėjusi V. K. turtą. Apeliantė šį faktą neigia ir tvirtina, kad tokią išvadą teismas padarė nepagrįstai, nesant byloje šią aplinkybę patvirtinančių faktinių duomenų. Ji tvirtina, kad palikėjo turto ji nėra paveldėjusi, paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas.
27. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas buvo įpareigojęs Inspekciją pateikti duomenis apie mirusio skolininko paveldėtojus, t. y. teisių perėmėjus. Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija pateikė teismui notaro P. V. 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 133, kuriame notaras patvirtino, kad Vilniaus rajono savivaldybės 3-ajame nortarų biure po palikėjo V. K. mirties užvesta paveldėjimo byla ir palikimą yra priėmusi R. K.. Apeliantė šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aptartos bylos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl įvykusio skolininko teisių perėmimo.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
29. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.