- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- A-991-520/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01388-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 2 280 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė:
2.1. Nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Pravieniškių PN-AK jam teko mažesnis gyvenamasis plotas, nei teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Patalpose trūko inventoriaus, nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, gyvenamosios patalpos seniai remontuotos, jos nedezinfekuojamos, jose būdavo tarakonų, blakių, o vasarą – musių, uodų, širšių. Kadangi gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtos drabužių ir avalynės džiovyklos, pareiškėjas rūbus ir patalynę džiovindavo miegamojoje patalpoje, dėl ko patalpoje būdavo drėgna. Pravieniškių PN-AK patalpose yra netvarkinga elektros instaliacija, nebuvo gaisro gesinimo priemonių, todėl pareiškėjas išgyveno dėl gaisro grėsmės. Dušo patalpos grindys buvo slidžios, blogai veikė vandens maišytuvai. Pareiškėjas neturėjo galimybės nemokamai išsiskalbti rūbų, Pravieniškių PN-AK administracija neišduodavo šluosčių, cheminių priemonių, šiukšlių maišų.
2.2. Kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos ir pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Ginčo laikotarpiu minimalus gyvenamasis plotas Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo užtikrintas. Teisės aktai numato, kad nuteistieji patys turi rūpintis gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka. Nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas, pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė skundų dėl prastos inventoriaus būklės. Nuteistieji savo daiktus susideda į spintas ir spinteles, neįrengtos atskiros lentynos knygoms susidėti. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje 9, 10 ir 15 būriuose neįrengti poilsio kambariai, poilsio kambarys įrengtas 17 būryje. Laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje arba gryname ore. Dušinėje karštas vanduo tiekiamas nuolat ir nuteistiesiems suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Dušinėje patiesti guminiai kilimėliai, būrių prausyklose įmontuoti karšto vandens šildytuvai. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, nuteistieji dienotvarkėje nustatytu maudymosi metu gali skalbti rūbus dušinėje. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali padžiauti išsiskalbtus drabužius. Pravieniškių PN-AK buitiniai parazitai nuolat naikinami, evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose.
3.2. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šioje byloje pareiškėjo argumentai yra nekonkretūs ir deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma priteisti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, pareiškėjas turi pareigą nurodyti, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo S. A. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktą minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose norma yra 3,1 kv. m.
6. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus gyvenamąsias patalpas: nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. – į karantino patalpą, kurios plotas yra 41,25 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto; nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. birželio 21 d. – į 15 būrį 4 brigadą, kurios plotas yra 34,87 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. – į 17 būrį 12 brigadą, kurios plotas yra 12,09 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,03 kv. m ploto; nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 22 d. – į 10 būrį, 1 brigadą, kurios plotas yra 64,37 kv. m, įrengta 20 gyvenamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,21 kv. m ploto; nuo 2018 m. kovo 22 d. – į 9 būrį, 1 brigadą, kurios plotas yra 60,05 kv. m, įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,16 kv. m ploto.
7. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko Taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikti argumentai nesutampa su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą į skundą tvirtino, jog 15 būrio 4 brigadoje iki 2016 m. liepos 1 d. gyveno 16 žmonių ir tik nuo 2016 m. liepos 1 d. – 11 žmonių. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir asmenų, kartu kalinamų šiose patalpose, skaičių. Pravieniškių PN-AK pateikė 2018 m. liepos 19 d. pažymą Nr. 42-12042 „Dėl nuteistojo S. A.“, kurioje nurodė paskyrimo dienos duomenis, tačiau nenurodė, ar tiek įrengtų miegamųjų vietų buvo visą ginčo laikotarpį, ar jų skaičius kito. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK tinkamais įrodymais nepaneigus minėto pareiškėjo teiginio, vertintina, jog pareiškėjui nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. gyvenamojoje patalpoje teko 2,17 kv. m, t. y. 190 parų bendrabučio tipo patalpose trūko 0,93 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pripažino, kad yra pagrindas nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, neužtikrinus pareiškėjui teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto, kurį mažino patalpoje buvę baldai ir kiti įrenginiai.
Atsiliepimas
8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su spintų ir spintelių trūkumu gyvenamosiose patalpose, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde detaliai nurodė duomenis apie gyvenamųjų patalpų apstatymą. Teismas akcentavo, kad Pravieniškių PN atsiliepime į skundą tik nurodė, jog teisės aktai nėra nustatę pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie patalpų būklę, taip pat išdėstė teisės normų nuostatas, tačiau nepateikė duomenų apie konkretų gyvenamųjų patalpų inventorių. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, kietojo inventoriaus kiekis atitiko teisės normų reikalavimus, teismas pareiškėjo argumentus dėl ginčo laikotarpiu trūkusio inventoriaus pripažino pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl sanitariniuose mazguose trūkusių klozetų, pisuarų, praustuvių, į prausyklas tiekiamo tik šalto vandens, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintomis Aprūpinimo normomis, galiojusiomis nuo 2004 metų, pagal kurias 1 praustuvė turi būti skiriama 10 asmenų, 1 klozetas arba unitazas – 12 asmenų, šis normatyvas taikomas ir l pisuarų skaičiui, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis Aprūpinimo normomis, galiojusiomis nuo 2017 m., pagal kurias 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 klozetas arba pisuaras – ne daugiau kaip 15 asmenų. Iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą, 2018 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. 42-12042 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 88-484 nurodytų duomenų, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN 15 būryje bausmę atlieka 67 nuteistieji, 17 būryje – 73 nuteistieji, 10 būryje – 59 nuteistieji, 9 būryje 57 nuteistieji, nuo 2018 m. birželio 26 d. – 54 nuteistieji. Įvertinęs pateiktus duomenis Aprūpinimo normų kontekste, teismas sprendė, kad iki 2017 m. birželio 8 d. praustuvių, klozetų, pisuarų skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko 2004 metų Aprūpinimo normų nustatytų normatyvų.
10. Teismas kaip pareiškėjo teisių pažeidimą pripažino aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje 9, 10 ir 15 būriuose neįrengti laisvalaikio kambariai, kadangi pagal Taisyklių 5.8 punktą kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys.
11. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla, virtuvėle. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų, dušinėje, virtuvėlėje ir pan. Be to, nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją su skundais, pareiškimais dėl jam kilusių nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dušine, virtuvėle ir kitomis bendrojo naudojimo patalpomis.
12. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad į prausyklas tiekiamas tik šaltas vanduo, dušinėje prastai veikė vandens maišytuvai, dušinės grindys buvo slidžios, skalbti rūbus teko šaltame vandenyje, neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos, būrių kiemuose įrengtos drabužių džiovinimo vietos. Be to, atsakovo atstovas nurodė, jog dušinėje yra kilimėliai, ant sienų sumontuoti skysto muilo dozatoriai, sumontuoti purkštukai, kurie nedelsiant keičiami naujais, jeigu sugadinami ir neveikia. Nurodytoms aplinkybėms patvirtinti Pravieniškių PN-AK pateikė dušinės fotonuotraukas. Teismas neabejojo atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais ir duomenimis. Nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su skundais dėl negalėjimo išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius ar dėl nesuteiktų skalbimo paslaugų. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių nurodytų aplinkybių sukeltos neturtinės žalos atsiradimo fakto, o skunde išdėstė deklaratyvius ir abstrakčius argumentus.
13. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo teiginiais dėl pelėsio, netinkamo patalpų dezinfekavimo ar remonto, nuteistiesiems neišduodamų priemonių patalpoms valyti. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymas vykdomas vadovaujantis šios įstaigos direktoriaus patvirtintu Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), pagal kurį gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda nuteistiesiems, kamerų budėtojai, dalyvaujant pareigūnams, nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl nevykdomo Aprašo reikalavimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, be to, byloje nėra kompetentingų institucijų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, jog patalpų, kuriose ginčo laiku buvo kalinamas pareiškėjas, higienos būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.
14. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, netinkama elektros instaliacija. Teismas nurodė, kad iš Pravieniškių PN-AK atsiliepimo į skundą matyti, jog visuose būriuose yra numatyti ir paskelbti evakuaciniai išėjimai, pirminės gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai) yra laikomi kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl atmetė pareiškėjo teiginius apie neturtinę žalą, kurią galbūt kėlė gaisrų grėsmė.
15. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose būdavo tarakonų ir blakių, o vasarą – musių, uodų, širšių, teismas pažymėjo, jog pagal byloje pateiktus duomenis ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK vykdė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus ir organizavo kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą, todėl atmetė minėtus pareiškėjo teiginius.
16. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių nustatytų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų ilgalaikį žalingą poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei ir psichinei būklei, į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, į Lietuvoje ginčo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Teismas vertino, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 000 Eur.
III.
17. Pareiškėjas S. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:
17.1. Nesuprantama teismo pozicija, kodėl pripažinęs, jog Pravieniškių PN-AK trūksta klozetų, praustuvų ir pisuarų, nepripažino pareiškėjo teisės pažeidimo dėl apsunkintos galimybės pasinaudoti tualetu ir praustuvu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 15 praustuvų yra pakankamas skaičius 400 asmenų (9 ir 10 būriuose) ir 224 asmenims (15 ir 16 būriuose) pasinaudoti per 3 val. Be to, 15 ir 16 būriai naudojosi vienu sanitariniu mazgu (1 praustuvas ir 1 klozetas).
17.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK sudarė tinkamas sąlygas skalbti ir džiovinti rūbus. Asmeniniai rūbai nėra skalbiami nemokamai, skalbimo mašina 9–12 būriuose pradėjo veikti tik 2017 metais, o batų ir rūbų džiovyklos iki šiol nėra. Minėtos aplinkybės buvo konstatuotos administracinėse bylose Nr. I-1650-644/2017, Nr. I-2140-428/2018, Nr. I-2385-405/2018, Nr. I-4153-428/2018, Nr. I-4385-505/2018.
17.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl patalpų nedezinfekavimo ir neremontavimo, priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, netinkamos elektros instaliacijos. Šios aplinkybės yra pripažintos administracinėse bylose Nr. I-1507-402/2017, Nr. I-1464-422/2018. Dėl aplinkybių, susijusių su buitiniais kenkėjais, yra pasisakyta administracinėse bylose Nr. I-3463-422/2016, Nr. I-1507-402/2017, Nr. I-2140-428/2018, Nr. I-1171-422/2018, Nr. I-4153-428/2018.
17.4. Teismas priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą, t. y. tik po 5,20 Eur į parą, kai vidutiniškai Lietuvos administraciniai teismai priteisia po 12–14 Eur.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Apeliaciniame skunde nurodoma:
18.1. Teismo nustatyti pažeidimai remiantis tikimybėmis. Nagrinėjamu atveju teismas neteisėta veikla pripažino tai, kad tikėtina, jog ploto normos pažeidimas buvo padarytas, nes patalpoje buvo per didelis lovų skaičius. Teismas nevertino aplinkybės, ar šios lovos buvo užimtos, ir kuriais laikotarpiais. Toks tikimybe paremtas pažeidimo konstatavimas yra nepakankamas ir neturėtų būti vertinamas nustatant neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo patirta neturtinė žala turi būti nustatyta įvertinus objektyviai įmanomus surinkti įrodymus ir neturėtų būti paremta prielaidomis ar tikimybe, taip pat įrodymų ryšys su konkretaus asmens patirta neturtine žala turėtų būti tiesioginis ir neatitolęs. Nustatant neteisėtos veiklos faktą remiantis vien tik atsakovo atstovo negalėjimu paneigti pareiškėjo teiginių yra nesąžininga, nepagrįsta ir neracionalu, o realiai egzistuojanti teisėta būtis paverčiama neteisėta. Susiklosčius tokiai situacijai pareiškėjo galbūt neteisėti ir nepagrįsti teiginiai tampa teisėtais.
18.2. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, šioje byloje turėjo prieiti prie išvados, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.
18.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje turėtų būti plačiau pasisakyta dėl įrodinėjimo naštos apimties pataisos įstaigų atveju, nurodant, ar ši laisvės atėmimo įstaigų pareiga yra absoliuti, ar apribota jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, t. y. kokiu būdu įstaiga gali paneigti pareiškėjo teiginius apie ploto trūkumą gyvenamosiose patalpose, jeigu teisės aktai nenumato asmenų skaičiaus registravimo konkrečiose patalpose, kokiu būdu paneigti teiginį, jog konkrečiu momentu konkrečioje patalpoje nebuvo buitinių parazitų ir kt. Taip pat svarbu atsakyti, ar proporcinga yra perkelti nuteistųjų įrodinėjimo pareigą pataisos įstaigoms visa apimtimi, t. y. atsakant į visus, bet kokius ir neriboto kiekio teiginius, kuriuos skunduose pagrįstai ar nepagrįstai pateikia nuteistieji. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, į tai, kad įrodinėjimo galimybės biudžetinėse įstaigose skiriasi nuo įrodinėjimo civiliniuose santykiuose, nes biudžetinių įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota ir patikimus įrodymus įstaigos ne visada gali pateikti dėl veiklos specifikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje ginčas kilo dėl 2 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui S. A. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. birželio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Pravieniškių PN-AK pareiškėjas 190 dienų buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m), trūko inventoriaus, sanitarinių įrenginių, nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, kitas pareiškėjo pretenzijas pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis. Pirmosios instancijos teismas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur suma.
21. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko neturtinei žalai nustatyti reikšmingų aplinkybių vertinimą, nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, pareiškėjui turi būti priteistas jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimas (2 280 Eur). Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis ir dėl to netinkamai nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo teigimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą nėra pagrindo vertinti pinigais.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).
24. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; kt.).
25. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog asmenų skaičiaus registravimas konkrečiose patalpose nėra reglamentuotas, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovą nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019; kt.).
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais nebuvo paneigtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. gyvenamojoje patalpoje (15 būrio 4 brigadoje) pareiškėjui teko 2,17 kv. m, t. y. 190 parų bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui trūko 0,93 kv. m ploto. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.
27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai, jog iki 2017 m. birželio 8 d trūko sanitarinių įrenginių (praustuvių, klozetų, pisuarų), kietojo inventoriaus (spintų ir spintelių), nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
28. Įrodymų vertinimo aspektu primintina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jo pretenzijos dėl to, jog buvo per mažai dušo purkštukų, nebuvo batų ir rūbų džiovyklos, galimybės išsiskalbti drabužių ir laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, buvo buitinių kenkėjų, yra nepagrįstos.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su minėtais jo nurodytais teisių pažeidimais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas skunde yra nurodęs bendro pobūdžio teiginius, kad viena dušo galvutė buvo skirta 15 žmonių, dušas skirtas 125 žmonėms, dušu vienu metu naudojosi 260 žmonių, nėra patalpos rūbams ir batams džiovinti, 2017 m. balandžio 21, 25 ir 26 dienomis elektrikai sakė, kad sugedusi visa instaliacija, buvo didelis pavojus kilti gaisrui, o atsarginių išėjimų nebuvo, nebuvo gaisro gesinimo priemonių, jų nėra 4 lokaliniame sektoriuje, 9–12 būriuose, nėra jokių nurodomųjų ženklų (rodyklių), nėra dūmų detektorių; niekas neskalbia nemokamai viršutinių rūbų, kol jis nebuvo 9 būryje, rūbus tekdavo skalbti prausykloje kibire, patalpose buvo ir yra tarakonų, blakių, buvo ir yra naikinami dažniausiai tik blakės ir tarakonai, nurodė, kada jis matė, kai buvo naikinami tarakonai ir blakės. Iš skunde nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės išvardijo Pravieniškių PN-Ak esančias sąlygas, tačiau šių nurodomų pažeidimų visiškai nesusiejo su jo patirta neturtine žala.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo argumentus ir atsakovo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, susijusius su pareiškėjo galimybe naudotis dušu, išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius, ir nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių nurodytų aplinkybių sukeltos neturtinės žalos atsiradimo fakto, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai įvertinti kaip deklaratyvūs ir abstraktūs. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie įrodytų, kad pareiškėjas dėl dušo purkštukų, aplinkybių, susijusių su galimybe išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius, patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais.
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat išnagrinėjo ir įvertino bylos duomenis, susijusius su gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymu, organizuojamu ir vykdomu kenkėjų (tarakonų) monitoringu bei naikinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių byloje pateiktų įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kad buvo naikinami tarakonai ir blakės. Pareiškėjas skunde abstrakčiai yra nurodęs, kad patalpose buvo ir yra pilna tarakonų ir blakių, be to, pats skunde nurodė, kad yra matęs, kaip jie buvo naikinami. Pareiškėjas nėra nurodęs, kada konkrečiai patalpose ir kuriose patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl kurių buvimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būriuose yra numatyti ir paskelbti evakuaciniai išėjimai, pirminės gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai) yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete, vertino, kad pareiškėjas, tvirtindamas apie gaisro baimės faktoriaus keltą žalą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis skundais, pranešimais kreipėsi į institucijas, kontroliuojančias priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi ir buvo gavęs jų parengtus atsakymus su konstatuotais pažeidimais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių šioje byloje esančių įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad tose patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, (pažymėtina, kad pareiškėjas net neįvardija jokių pažeistų priešgaisrinės saugos taisyklių).
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti minėtus pažeidimus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodo kitų pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų bylų numerius, kuriose, jo teigimu, buvo nustatyta, kad nėra batų ir rūbų džiovyklos, kad nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, kad pasenusi elektros instaliacija, o patalpose pilna buitinių kenkėjų. Tačiau pareiškėjas nurodytose bylose nustatytų faktinių aplinkybių dėl kitų nuteistųjų netinkamų kalinimo sąlygų ir jų patirtos neturtinės žalos nesusieja su jo (pareiškėjo) šioje byloje nagrinėtomis kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, kad kitose pirmosios instancijos teismo išnagrinėtose bylose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (ABTĮ 57 str.), kad pareiškėjo nurodyti teismo sprendimai yra privalomi ir nagrinėjant šią bylą (ABTĮ 16 str.).
35. Atkreiptinas dėmesys, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Šios nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1750-629/2020 yra nustatęs, jog Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuotis, sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje, taip pat yra personalo veiksmų planas kilus gaisrui; Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais).
36. Primintina, kad kiekvienoje byloje priimant sprendimą yra vertinami teismo posėdyje ištirti įrodymai, konstatuojama, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Byloje surinkti įrodymai yra vertinami vadovaujantis jau pirmiau aptartomis ABTĮ 56 straipsnio ir teismų praktikoje įtvirtintomis nuostatomis.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtent ir išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumą, įvertino pareiškėjo ir atsakovo šioje byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis padarė konkrečias išvadas, kurių nepaneigia abstraktūs apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis.
38. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
39. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
40. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)
41. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
42. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
43. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
44. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 190 dienų buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m), trūko inventoriaus, sanitarinių įrenginių, nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Atsižvelgdama į esminį pažeidimą dėl ploto trūkumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.
45. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 2 280 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimų dėl nustatytų pažeidimų.
46. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos administraciniai teismai priteisia po 12–14 eurų už parą, kai buvo per mažai ploto, tačiau visiškai nepagrindžia šio teiginio. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kad kiekvienoje byloje yra priteisiama būtent tokio dydžio neturtinė žala, nenurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kad visiems nuteistiesiems, kalintiems Pravieniškių PN-AK, yra priteisiama tokio dydžio žala.
47. Iš teismų praktikos matyti, kad nėra nustatyto pareiškėjo nurodytos kompensacijos dydžio asmenims, kurie kali Pravieniškių PN-AK. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-621-1062/2020 asmeniui, kuriam bendrabučio tipo patalpoje nebuvo užtikrintas minimalus 3,1 kv. m plotas nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. kovo 7 d. bei buvo nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai, buvo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos; 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1750-629/2020 asmeniui, kuriam 299 dienas trūko 3,1 kv. m ploto bei buvo nustatyti higienos normų pažeidimai, priteista 1 700 Eur neturtinės žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1599-662/2020 asmeniui, kuriam bendrabučio tipo patalpoje 47 paras nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m plotas, nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019 priteisė asmeniui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (išskyrus 2015 m. balandžio 1–14 d.) Pravieniškių PN-AK jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas sanitarinių įrenginių skaičius bei poilsio kambarys.
48. Vertinant pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų atsakovo atstovui ar Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo nurodytoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.
50. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.