- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- I-3463-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01075-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V.M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui V.M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V.M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 4) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2016 m. birželio 10 d.) buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 12 būrio 2 brigadoje netinkamomis kalinimo sąlygomis. Tvirtino, kad lova buvo sena, greičiausiai pagaminta 2000-2003 metais, su spyruoklėmis, kurios jam durdavo, todėl negalėjo išsimiegoti, jautėsi pavargęs, irzlus. Gyvenamojoje patalpoje buvo nariuotakojų (blakių ir tarakonų), kurie jį kandžiojo. Dėl įkandimų niežėjo kūną. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas neatitiko higienos reikalavimų, dėl to nusilpo regėjimas, reikia nešioti akinius. Siekdamas surinkti netinkamas kalinimo sąlygas patvirtinančius įrodymus, kreipėsi į visus valstybės administravimo subjektus su prašymais pateikti informaciją, tačiau dalį jo prašymų atsisakė priimti ir registruoti Pravieniškių PN-AK pareigūnai, grasindami jam drausminėmis nuobaudomis. Tais atvejais, kuomet pavykdavo išsiųsti prašymus, atsakymų nesulaukdavo arba gaudavo netikslią, klaidingą informaciją. Kalinimo sąlygas pareiškėjas prilygina nežmoniškoms, žeminančiomis žmogaus orumą. Kalėdamas tokios sąlygomis patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, buvo sužalota jo sveikata. t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 15-21) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. liepos 7 d. gyveno 12 būrio 2 brigados 16 miegamajame, nepažeidžiant teisės aktuose reglamentuoto vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos. Pažymėjo, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Gyvenamosiose patalpose įrengtos dviejų aukštų lovos, jų būklė gera, nuteistųjų aprūpinimas baldais ir kietuoju inventoriumi atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Inventoriaus gedimo atveju atliekamas remontas ar jis keičiamas nauju. Pravieniškių PN-AK sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama teisės aktų nustatyta tvarka. 12 būryje kenkėjų nebuvo pastebėta nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d., todėl ginčo laikotarpiu dezinsekcija šiame būryje nebuvo atliekama. Pažymėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus patalpų švara turi rūpintis patys nuteistieji. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pataisos namų administraciją nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyti susirgimai nėra pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai, kai kuriomis ligomis pareiškėjas sirgo iki patalpinant jį į pataisos namus, todėl pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su netinkamomis kalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti. Į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų pareiškėjas nesikreipė, todėl jo nurodyti argumentai dėl emocinės depresijos, pažeminimo bei dvasinės skriaudos yra nepagrįsti. Pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. birželio 10 d., jam kalint higienos reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo buitinių parazitų, be to, šioje patalpoje buvo netinkamas apšvietimas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 200 lx. Pagal Higienos normos 20 p., laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].
Nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 12 būryje ginčui aktualiu laikotarpiu nariuotakojų nebuvo pastebėta, tačiau šį atsakovo tvirtinimą paneigia į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 2.2-717(17.4.1.2.12), kuriame nurodyta, jog pareiškėjo skundo pagrindu 2016 m. gegužės 3 d. Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Šios kontrolės metu nustatyta, kad 12 būrio 2 brigados gyvenamojoje patalpoje yra nariuotakojų (blakių). Kontrolės metu išmatuota dirbtinė apšvieta siekė 62 lx. Pravieniškių PN-AK direktoriui duotas nurodymas pašalinti pažeidimus iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (b.l. 5-6).
Pareiškėjo teiginį, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo nariuotakojų, patvirtina ir Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo 2016 m. liepos 21 d. pažyma Nr. 81(2)-359, kurioje nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui yra diagnozuotas blakių sukandimas (b.l. 25).
Atsakovo atstovas jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių aukščiau paminėtus duomenis apie netinkamą gyvenamųjų patalpų dirbtinę apšvietą bei patalpose buvusius buitinius parazitus, į bylą nepateikė, priešingai nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo gyvenamųjų patalpų dezinsekcija nebuvo atliekama, todėl byloje konstatuotinas Higienos normos 14 ir 20 punktų reikalavimų pažeidimas.
Savo teisių pažeidimą pareiškėjas taip pat sieja dėl susidėvėjusios, nekokybiškos lovos, kurioje jis negalėjo išsimiegoti, dėl prastos miego kokybės jautė pastovų nuovargį, buvo irzlus.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, jog vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų.
Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 77-1750 nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų lovų būklė gera (b.l. 24), tačiau jokių objektyvių įrodymų dėl lovos, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu miegojo pareiškėjas, eksploatacijos terminą nepateikė, todėl lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl senos ir galimai nekokybiškos lovos.
Pareiškėjas skunde kelia pretenzijas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesio, nepriimant jo prašymų, jų neregistruojant, grasinant jam drausminėmis nuobaudomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t.y. nenurodė kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kam adresuotus prašymus atsisakė iš jo priimti, kada ir kokie konkretūs pareigūnai grasino jam skirti nuobaudas, nepateikė rašytų, bet neįteiktų skundų, įrodinėdamas šias aplinkybes, nesirėmė liudytojų parodymais, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę (b.l. 25,26) patvirtina, kad pareiškėjas dėl psichinės sveikatos sutrikimų vertinamuoju laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK psichologus nesikreipė, tačiau pareiškėjas yra kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl blakių sukandimo bei regėjimo. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo regėjimo būklę, jo pablogėjimą pareiškėjui kalint Pravieniškių PN, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos apšvietos sąlygoto regėjimo sutrikimo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad net ir esant diagnozuotiems regos sutrikimams, ar akių ligoms, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog jie atsirado dėl netinkamo apšvietimo gyvenamojoje patalpoje, nes regos pablogėjimas dažnai yra sąlygotas ir kitų veiksmų (pvz. amžiaus, persirgtų ligų, virusinių infekcijų ir pan.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo diagnozuoti blakių sukandimai, todėl, teismo nuomone, aptariamu aspektu atsakovo neteisėti veiksmai neužtikrinant pareiškėjui švarios kalinimo aplinkos, yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo reikalaujama atlyginti neturtine žala.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus pažeidimų trukmę, jų pobūdį, pareiškėjui sukeltus nepatogumus bei sveikatos sutrikdymus, neesant duomenų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas), teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V.M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V.M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.