Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikti asmens bylos duomenys patvirtina, kad S. A. atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių PN-AK atvyko 2015 m. gruodžio 16 d. ( b. l. 30).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš pataisos namų, kuriuose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas valstybė yra specialusis – viešas asmuo. Toks atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, pasireiškiančius tuo, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. EŽTT yra pateikusi išaiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą teisminę praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas, visų pirma, teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad jam tekęs gyvenamosios patalpos minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Išanalizavus Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodytus ir kitus pateiktus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias 2-jo sektoriaus gyvenamąsias patalpas: nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. - į karantino patalpą, kurios plotas 41,25 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto; nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. birželio 21 d. – į 15 būrį 4 brigadą, kurios plotas 34,87 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. – į 17 būrį 12 brigadą, kurios plotas 12,09 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,03 kv. m ploto; nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 22 d. – į 10 būrį, 1 brigadą, kurios plotas 64,37 kv. m, įrengta 20 gyvenamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,21 kv. m ploto; nuo 2018 m. kovo 22 d. – į 9 būrį, 1 brigadą, kurios plotas 60,05 kv. m, įrengta 19 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,16 kv. m ploto (b. l. 20-21, 33-38).

Vertinat ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, atsižvelgiama į suformuotą teisminę praktiką. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, bylose dėl žalos atlyginimo, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei asmenų, kartu kalinamų šiose patalpose, skaičių (b. l. 18). Pravieniškių PN-AK pateikė 2018 m. liepos 19 d. pažymą Nr. 42-12042 „Dėl nuteistojo S. A.“, kurioje nurodė duomenis paskyrimo dienai, tačiau nenurodė, ar tiek įrengtų miegamųjų vietų buvo visą ginčo laikotarpį, ar jų skaičius kito (b. l. 34). Gavus pareiškėjo atsikirtimą į atsiliepimą, jis buvo išsiųstas atsakovės atstovui susipažinti (b. l. 122). Pravieniškių PN-AK iki teismo posėdžio paaiškinimų ir duomenų, galinčių paneigti pareiškėjo tvirtinimą, jog iki 2016 m. liepos 1 d. 15 būrio 4 brigadoje gyveno 16 nuteistųjų, nepateikė.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau minėtu teisės normų aiškinimu, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK tinkamais įrodymais nepaneigus pareiškėjo skundo teiginio, jog iki 2016 m. liepos 1 d. 15 būrio 4 brigadoje gyveno 16 žmonių, daroma išvada, jog pareiškėjui nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. gyvenamojoje patalpoje teko 2,17 kv. m, t. y. 190 parų bendrabučio tipo patalpose trūko 0,93 kv. m ploto.

Nustačius, kad 2015 m. gruodžio 23 d. - 2016 m. liepos 1 d. laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, yra pagrindas konstatuoti Pravieniškių PN-AK, kaip valstybės valdžios institucijos, neteisėtus veiksmus. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas kaip pagrįstą vertina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog patalpoje buvę baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016;).

Pareiškėjas skunde detaliai nurodė duomenis apie gyvenamųjų patalpų apstatymą (b. l. 7-8). Pravieniškių PN atsiliepime nurodė, kad teisės aktai nėra nustatę pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie patalpų būklę, todėl atsiliepime išdėstė teisės normų nuostatas, o duomenų apie konkretų apstatymo inventorių, ginčo laikotarpiu buvusį patalpose, nepateikė (b. l. 23).

Minėta, kad teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, atsakovui tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi. Atsakovės atstovui nepateikus tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, kietojo inventoriaus kiekis atitiko teisės normų reikalavimus, pareiškėjo argumentai dėl ginčo laikotarpiu trūkusio inventoriaus vertinami kaip pagrįsti.

Be to, pareiškėjas žalos atsiradimą kildino iš to, jog sanitariniuose mazguose trūko klozetų, pisuarų, praustuvių, į prausyklas buvo tiekiamas tik šaltas vanduo (b. l. 8).

Galiojusiose 2004 m. Aprūpinimo normose buvo numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikomas ir l pisuarų skaičiaus, o 2017 m. Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 klozetas arba pisuaras – ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 88-484 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 9 ir 10 būrių sanitariniuose mazguose įrengta po 6 unitazus, 4 pisuarus, prausykloje po 8 praustuvus, 4 kojų plautuves; 15-16 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 9 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 17 būrio sanitariniame mazge – 2 klozetai, 4 pisuarai, 5 praustuvės, 2 dušo galvutės (b. l. 24, 36). Iš atsakovo pateiktos 2018 m. liepos 19 d. pažymos Nr. 42-12042 matyti, kad 15 būryje bausmę atlieka 67 nuteistieji, 17 būryje – 73 nuteistieji, 10 būryje – 59 nuteistieji, 9 būryje 57 nuteistieji, nuo 2018 m. birželio 26 d. – 54 nuteistieji (b. l. 34).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino ir iš to, kad jis negalėjo naudotis laisvalaikio kambariu, kadangi tokios paskirties patalpa nebuvo įrengta.

Taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Išanalizavus Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis, daroma išvada kad 2-jame sektoriuje 9, 10 ir 15 būriuose laisvalaikio kambariai neįrengti, tokia patalpa įrengta tik 17 būryje (b. l. 23, 36). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad pareiškėjo teisė naudotis laisvalaikio kambariu, atliekant bausmę 2-jame sektoriuje 9, 10 ir 15 būriuose, buvo pažeista.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą kėlė tai, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla, virtuvėle.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų, dušinėje, virtuvėlėje ir pan. Be to, nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją skundais, pareiškimais dėl jam kilusių nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dušine, virtuvėle ir kitomis bendro naudojimo patalpomis. Pažymėtina, kad, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo (neveikimo) atsirado pareiškėjo nurodyti žalingi padariniai. Objektyvių duomenų, kad dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, dušine, virtuvėle pareiškėjui būtų kilę žalingų padarinių, vertintinų kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, aukščiau minėti pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su tuo, kad į prausyklas tiekiamas tik šaltas vanduo, dušinėje prastai veikė vandens maišytuvai, dušinės grindys slidžios, skalbti rūbus teko šaltame vandenyje, neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla, todėl nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius.

Taisyklių 5.9 punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 2 sektoriuje yra veikianti skalbykla ir džiovykla, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus, būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu; kartą per savaitę nuteistųjų drabužiai skalbiami centralizuotai; nuteistiesiems turi galimybę išsiskalbti drabužius dušinėje, kur yra skalbimui skirti indai; prausyklose sumontuoti vandens šildytuvai (b. l. 25). Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys leidžia teigti, kad šioje pataisos įstaigoje laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos (b. l. 100-105); būrių kiemuose įrengtos drabužių džiovinimo vietos (b. l. 113, 115). Be to, atsakovės atstovas nurodė, jog dušinėje yra kilimėliai, ant sienų sumontuoti skysto muilo dozatoriai, sumontuoti purkštukai, kurie nedelsiant keičiami naujais, jeigu sugadinami ir neveikia (b. l. 25). Nurodytoms aplinkybėms patvirtinti Pravieniškių PN-AK pateikė dušinės fotonuotraukas (b. l. 112). Pravieniškių PN-AK, atsakydama į skundo teiginius dėl dušuose blogai veikusių vandens maišytuvų, paaiškino, jog pareiškėjas dėl tokio pažeidimo skundų nėra teikęs.

Pareiškėjas žalą kildino ir iš to, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos nebuvo dezinfekuojamos ir remontuojamos, jose veisėsi pelėsis, pataisos įstaiga neišduodavo priemonių patalpoms valyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymas vykdymas, vadovaujantis šios įstaigos direktoriaus tvirtinamu Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Bylos nagrinėjimo metu galioja aprašas, patvirtintas 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56, kuris pakeitė 2011 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-416 ( b. l. 62). Aprašo 4 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį (b. l. 63). Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda nuteistiesiems; kamerų budėtojai, dalyvaujant pareigūnams, nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus (b. l. 22). Tai reiškia, kad patys patalpose apgyvendinti asmenys, reguliariai prižiūrintys ir tvarkantys patalpas, užtikrina, kad jos būtų švarios, išvėdintos, kad jose nesijaustų nemalonaus kvapo, nesiveistų pelėsis. Pagrindinio patalpų valymo vykdymo žurnalo duomenimis, vykdant Aprašo 6-11 punktus, patalpų pagrindinis valymas, kurio metu plaunamos grindys, sienos, langai, baldai (spintelių vidus) ir sanitariniai mazgai buvo atliekamas periodiškai (b. l. 65-99). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl nevykdomo Aprašo reikalavimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, be to, byloje nėra kompetentingų institucijų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų, kuriose ginčo laiku buvo kalinamas pareiškėjas, higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, yra pasenusi elektros instaliacija.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose būdavo tarakonų ir blakių, o vasarą - musių, uodų, širšių.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumą reglamentuoja Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija).

Pravieniškių PN-AK nurodė, kad vykdė teisės aktų reikalavimus ir visoje pataisos įstaigoje vykdė kenkėjų stebėjimą ir naikinimą ( b. l. 26). Atsakovės atstovas šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203, sudarytą tarp UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 39-42). Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK vykdė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 reikalavimus ir organizavo kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Apibendrindamas išvardintas nuostatas, teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais. Pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus konkrečių duomenų į bylą nepateikė. Pravieniškių PN-AK pateikto Medicininio pažymėjimo ir Pravieniškių PB-AK Psichologinės tarnybos pažymos Nr. 73(2)-632 duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų nesikreipė, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo konsultuotas tik dėl atopinio dermatito (b. l. 31, 32). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad nenustatyta duomenų, patvirtinančių nustatytų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų ilgalaikį žalingą poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei ir psichinei būklei, kuris galėtų būti reikšmingas sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.