- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- A-621-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00832-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Z. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje atliko nuo 2015 m. Gyvenamos patalpos buvo per mažos, gyvenamas plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Patalpose gyveno nuo 11 iki 24 žmonių, plotą mažino ir jose esantys baldai ir įrenginiai. Patalpose buvo šalta, drėgna, langų kampuose, ant sienų ir lubų buvo grybelis ir pelėsis. Nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Buvo netinkama ventiliacija, nebuvo naktinio apšvietimo, dieninis apšvietimas taip pat buvo netinkamas. Ant langų buvo uždėtos grotos, nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo. Baldai ir kitas inventorius nebuvo pritvirtintas prie grindų, dėl ko nuolat kildavo sveikatai ir gyvybei pavojingos situacijos. Buvo gausu parazitų, tarakonų, blakių. Buvo per mažai sanitarinių įrenginių, tekdavo laukti eilėse. Prausykloje buvo šalta, drėgna, gausu parazitų, pelėsio, prastas apšvietimas bei slidžios grindys. Šalia gyvenamos patalpos buvo įrengtas rentgeno kabinetas, kuris buvo naudojamas, nors tame pačiame pastate gyveno nuteistieji. 3, 4, 5, 6 bei 7 būrių bendrabučiuose nebuvo jokio šildymo, todėl visada būdavo šalta ir drėgna, veisėsi pelėsis ir grybelis. 8-9, 3-6 būriuose nebuvo įrengta laisvalaikio kambario, avalynės ir drabužių džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio. Gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, kuris kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, kiemelyje nėra įrengta pavėsinių arba stogelio, neįrengtos lietaus vandeniui nutekėjimo sistemos, dėl to po lietaus kiemeliai būdavo apsemti.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelis neatskirtas nuo sporto aikštyno, todėl kildavo grėsmė būti sužalotam kamuolio. Pasivaikščiojimo kiemelis nutolęs maždaug 70–100 metrų nuo gamybinių cechų, kur vyksta plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras nuolat buvo užterštas. Dėl neteisėtų veiksmų, aplaidumo pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, depresiją.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad ne visada visos miegamos vietos yra užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Teisės aktai taip pat įpareigoja ir pareiškėją nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Gyvenamos patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos teisės aktuose numatyta tvarka. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose, esant būtinumui nuteisėtiesiems išduoda elektrinis šildytuvus ir ventiliatorius. Įstaigoje tiekiamas centralizuotas šildymas, tačiau 2017–2018 m. šildymo sezono metu patalpos buvo šildomos elektriniais šildytuvais. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Sanitarinių įrenginių kiekis pagal teisės aktus yra pakankamas.
6. Pravieniškių PN-AK teigė, kad įstaigoje buvo atliktas patikrinimas 2018 m. vasario 22 d. ir surašytas protokolas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų ar patikrinimų patalpose, kuriose gyveno, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui gyvenimo sąlygų, pareiškėjas nesikreipė. Duomenų, kad jo asmens sveikatos istorijoje nurodytus sveikatos sutrikimus galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. Z. skundą patenkino ir dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kito skundo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2015 metų iki skundo padavimo dienos (2018 m. balandžio 27 d.). Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas pataisos įstaigoje kalinamas nuo 2015 m. lapkričio 5 d. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. kovo 7 d. 5 būrio 2 brigadoje (patalpoje) 217 parų (trūko 0,07 kv. m.) nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Kitose patalpose teismas nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimų, be to, pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę.
9. Teismas sprendė, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vėdinimas atitinka Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkto reikalavimus. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl netinkamo apšvietimo nėra. Teismas atsižvelgė, kad atsakovo atstovas nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose, esant būtinumui nuteisėtiesiems išduoda elektrinis šildytuvus ir ventiliatorius. Teismas vertino, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmė, pelėsis, apšvietimas ir pan.) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat nustatė, kad pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl teismas sprendė, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo buvo nulemtas pačių nuteistųjų elgesio. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus 2018 m. liepos 31 d. raštą, nustatė, kad Pravieniškių PN 3 sektoriaus 5 būrio 1 gyvenamosiose patalpose 2018 m. vasario 14 d. buvo atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir konstatuoti šie pažeidimai: kad 3 sektoriaus 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpose yra du langai, iš kurių atsidaro tik vienas viršlangis ir sudarytos tik minimalios sąlygos gyvenamas patalpas išsivėdinti; prausyklos, tualeto patalpoje buvo nešvaru; per maža dirbtinė apšvieta; 3 sektoriaus 5 būrio pastate ir gyvenamosiose patalpose aptikta gyvų nariuotakojų (blakių). Teismas taip pat nustatė, jog nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. birželio 7 d. 8, 9, 3, 5 būriuose nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių skaičius, tenkantis higienos normose nurodytam atitinkamam skaičiui, todėl teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi. Teismas sprendė, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. sanitarinių įrenginių skaičius atitiko normose numatytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad praustuvių, unitazų, dušo sietelių per mažas kiekis yra neatsiejamai susijęs su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis, todėl teismas galimo tam tikrais laikotarpiais praustuvių, unitazų ar dušo sietelių skaičiaus trūkumo nevertino kaip atskiro teisės normų pažeidimo.
10. Teismas nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu dėl kitų gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normos reikalavimams pareiškėjas į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, ventiliacijos, temperatūros ir kt. pažeidimų) nesikreipė. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos patalpos apšvietos, ventiliacijos, temperatūros dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti. Todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, apšvietos, temperatūros kitose gyvenamosiose patalpose atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti.
11. Teismas įvertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengtas rentgeno kabinetas, kuris kenkė pareiškėjo sveikatai, nes patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu nepatiria. Be to, nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto dulkių, evakuacinių planų nebuvimo, inventoriaus nepritvirtinimo prie žemės, per mažų pasivaikščiojimo kiemelių ir juose kilusios grėsmės pareiškėjo sveikatai, netinkamai įrengtų sporto aikštynų.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl poilsio kambario nebuvimo, todėl šiuo atveju konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo.
13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą, nes 217 parų buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (netinkamas apšvietimas, buvo buitinių parazitų, trūko inventoriaus sanitariniame mazge, nebuvo įrengtas poilsio kambarys), bei pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Teismas, vertindamas žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikė, o atsakovo atstovas nurodė, jog nusiskundimų dėl blogų sąlygų, lėmusių sveikatos būklę, pareiškėjas neišsakė; į Psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė; dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas; nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą; šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Teismas vertino, kad nors pareiškėjui ir buvo suteikta judėjimo laisvė, trūko tik 0,07 kv. m ploto, tačiau pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (217 parų), pareiškėjui teko 3,03 kv. m ir šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, ir dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 1000 Eur.
III.
14. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą ir pripažinti, kad jo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis 488 paras laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. kovo 7 d.; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl žalos dydžio ir priteisti jam 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kartu prašo priteisti 24 756 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Dėl daugumo pareiškėjo nusiskundimų apsiribojo formaliomis ir neobjektyviomis išvadomis, netinkamai apskaičiavo pažeidimo trukmę ir tenkantį plotą vienam asmeniui bei rėmėsi tik atsakovo atstovo teiginiais.
16. Pareiškėjas vertina, kad teismas priteisė neadekvačią, per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai apskaičiavo pažeidimo trukmę, t. y. ne 217 parų, o 225 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimali gyvenamojo ploto norma. Mano, kad gyvenamojo ploto norma buvo per maža net 488 paras, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. kovo 3 d. Pareiškėjas teigia, kad jam teko tik 2,2 kv. m ploto 8 būrio 6 brigadoje; 9 būrio 7 brigadoje jam teko tik 2,1 kv. m. 2 būrio 2 brigadoje pareiškėjui teko tik 2,8 kv. m. Pats teismas cituoja atsakovo atstovą, kad galimybės tiksliai nustatyti faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Taigi teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus, o ne žmonių skaičiaus.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė kitų pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų higienos sąlygų (netinkamos ventiliacijos, šalčio, apšvietimo, blakių ir t. t.) kituose patalpose (ne tik 5 būrio 1 brigadoje) vien dėl aplinkybės, kad pareiškėjas prieš tai nesikreipė į atsakovo atstovo administraciją ar kitas institucijas. Aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu kamera nebuvo tikrinta, nereiškia, kad joje nebuvo pažeidimų dėl higienos sąlygų. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad galėjo būti pažeista pareiškėjo teisė į minimalų asmeniui gyvenamojoje patalpoje tenkantį plotą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
19. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes, todėl yra keistinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenų skaičius patalpoje nebuvo nustatytas, tačiau preziumuota, kad miegamųjų vietų skaičius patvirtina asmenų skaičių. Teismas taip pat nevertino fakto, jog gyvenamosiose patalpose asmenys nėra rakinami ir gali laisvai judėti bendrabučio tipo patalpose, koridoriuose ir pan. Teismas, nustatęs mažareikšmį minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimą, vertino jį kaip sukėlusį papildomus išgyvenimus, nors pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl šios aplinkybės kreipęsis nebuvo, kas įrodo, jog papildomų juntamų išgyvenimų pareiškėjas nepatyrė.
20. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas savo sprendime įvardijo faktą, jog yra žinoma, kad nuteistųjų skaičius yra nuolat kintantis ir nepastovus, o judėjimo laisvė nėra suvaržyta, tačiau nevertino šių faktų kaip svarbių ir nustatė 217 parų pažeidimą, t. y. kiekvieną parą, 24 valandas. Toks vertinimas akivaizdžiai nepagrįstas, o nustatyta žalos atlyginimo suma neproporcinga ir nepagrįsta. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimas buvo įvertintas formaliai ir neatitinka realybės, o atsakovui Pravieniškių PN-AK nustatyta neproporcingai didelė pareiga paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiškėjo teiginius apie pažeistą asmeniui tenkantį plotą gyvenamosiose patalpose. Todėl teismo sprendimas pripažinti, jog pareiškėjas patyrė išgyvenimus, viršijančius įprastai laisvės atėmimą patiriančių asmenų išgyvenimus ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kurios dydis įvertintas pinigais, yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas pripažįstant, jog pareiškėjo teisė galimai buvo pažeista, tačiau jos pažeidimo masto nustatyti neįmanoma, todėl jos pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto pažeidimas nustatytas remiantis lovų skaičiumi ir nėra detalizuotas, tačiau net preziumuojant šį pažeidimą, jo mastas yra itin nežymus, ir nepatvirtinus tinkamų higieninių sąlygų pažeidimų, mano, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog teismo sprendime nustatyti pažeidimai yra tokie, kurie sukelia išgyvenimus ar kančias ir kilo neturtinė žala, kuri atlygintina pinigais.
21. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kartoja tuos pačius argumentus kaip skunde pirmosios instancijos teismui ir net nepaaiškina, kodėl atitinkama sprendimo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam neturtinę žalą, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kita skundo dalis buvo atmesta. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai bei priteisti jam 1000 Eur ir 24 756 Eur (pradiniame skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.
25. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo apskaičiuotu pažeidimo dėl gyvenamojo ploto vienam asmeniui trūkumo laikotarpiu bei pačiu vienam asmeniui tenkančio ploto apskaičiavimu, taip pat pareiškėjas mano, jog teismas nepagrįstai nenustatė kitų pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų higienos sąlygų (netinkamos ventiliacijos, šalčio, apšvietimo, blakių ir t. t.) kitose patalpose (ne tik 5 būrio 1 brigadoje). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik nurodyta apimtimi.
26. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovo atstovas šioje byloje apeliacine tvarka teikia tik atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, tačiau motyvus ir reikalavimus iš dalies formuluoja pagal apeliacinio skundo formą ir turinį, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovo (kaip profesionalo) pateiktą procesinį dokumentą ir jame išdėstytus argumentus vertina kaip atsiliepimą ir dėl jo reikalavimo pakeisti teismo sprendimą (nepriteisiant žalos atlyginimo pinigais) bei su tuo susijusių argumentų nepasisako.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
28. Pažymėtina, kad neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė daugybę, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto trūkumą, patalpų drėgmę, netinkamą šildymą, apšvietimą, ventiliaciją, pelėsio ir grybelio buvimą, remonto trūkumą (nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas), priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus, langų netinkamumą (ant langų buvo uždėtos grotos), baldų ir kito inventoriaus netinkamą įrengimą (8-9, 3-6 būriuose laisvalaikio kambario, avalynės ir drabužių džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio neįrengimą), sanitarinių įrenginių trūkumą, buitinių parazitų buvimą, netinkamą dušų-prausyklų įrengimą, šalia gyvenamos patalpos rentgeno kabineto įrengimą, asbesto buvimą, netinkamą pastatų būklę, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą bei nuolat užteršto oro.
30. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs kiekvieną pareiškėjo nurodytą galimą pažeidimą, pripažino atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą dėl vienam asmeniui privalomo minimalaus patalpos ploto tam tikru laikotarpiu neužtikrinimo (5 būrio 2 brigadoje (patalpoje) 217 parų buvusį 0,07 kv. m ploto trūkumą); pažeidimus dėl: Pravieniškių PN 3 sektoriaus 5 būrio 1 gyvenamosiose patalpose tik minimalių sąlygų šias patalpas išsivėdinti, nešvaros prausyklos tualeto patalpoje, per mažos dirbtinės apšvietos; 3 sektoriaus 5 būrio pastate ir gyvenamosiose patalpose aptiktų gyvų nariuotakojų; 8, 9, 3, 5 būriuose nepakankamo sanitarinių įrenginių skaičiaus. Atsakovo atstovui nepaneigus, pagrįstomis buvo laikomos ir pareiškėjo pretenzijos dėl poilsio kambario neįrengimo. Pareiškėjui nesikreipus į pataisos namų pareigūnus, Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, dėl pažeidimų, susijusių su netinkama ventiliacija, apšvieta, temperatūra ir kt. pažeidimais kitose gyvenamosiose patalpose, nebuvo konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai. Pareiškėjo pretenzijos dėl asbesto dulkių, evakuacinių planų nebuvimo, inventoriaus nepritvirtinimo prie žemės, per mažų pasivaikščiojimo kiemelių ir juose kilusios grėsmės pareiškėjo sveikatai, netinkamai įrengtų sporto aikštynų, buvusio rentgeno kabineto daromos žalos sveikatai buvo atmestos kaip nepagrįstos.
31. Prieš įvertindama pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo Pravieniškių PN neužtikrinus vienam asmeniui privalomo gyvenamojo ploto, pagrįstumą, šio pažeidimo trukmę bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienam asmeniui privalomo ploto normą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis bei atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo konkrečioje patalpoje, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių lovų skaičiaus.
32. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. sausio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrį, 6 brigadą, kurios plotas – 17,62 kv. m, joje įrengta 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,52 kv. m; nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. gegužės 21 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrį, 7 brigadą, kurios plotas – 33,82 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,83 kv. m; nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. liepos 26 d. buvo paskirtas gyventi į 2 būrį, 2 brigadą, kurios plotas – 69,10 kv. m, joje įrengta 22 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,14 kv. m; nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. kovo 7 d. buvo paskirtas gyventi į 5 būrį, 2 brigadą, kurios plotas – 51,64 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,03 kv. m; nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. buvo paskirtas gyventi į 5 būrį, 1 brigadą, kurios plotas – 36,75 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,34 kv. m. Taigi nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjui gyvenant Pravieniškių PN-AK 5 būrio 2 patalpoje, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti laikomam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m jos ploto. Nors pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo patalpose ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių nesutiko, tačiau jis nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, o pateikti paaiškinimai apeliaciniame skunde yra abstraktūs ir prieštaringi, taigi nėra pagrindo jais vadovautis. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jam visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto standartas yra visiškai nepagrįstas ir paneigtas bylos medžiaga.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK 5 būrio 2 patalpoje, jam teko 3,03 kv. m gyvenamojo ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad toks ploto trūkumas buvo minimalus ir sudarė tik 0,07 kv. m mažesnį privalomo ploto trūkumą. Kita vertus, per mažą gyvenamosios patalpos plotą dar mažino joje esantys baldai, tačiau ploto trūkumas buvo kompensuojamas sudarius galimybę dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti būrio gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje (I t., b. l. 63–70), Taip pat pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose. Be to, neatmetama galimybė, kad tam tikrais laikotarpiais ne visos lovos buvo užimtos, todėl pareiškėjui galėjo tekti ir daugiau gyvenamosios patalpos ploto.
34. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „Dezinfa“ ir „Utenos deratizacija“ (b. l. 34–41). Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašai ir darbų atlikimo aktai (I t., b. l. 42–62), kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo atliekami darbai, tačiau tam tikrose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, buvo aptikta gyvų nariuotakojų ir blakių kenkėjų (I t., b. l. 47–62, II t., 6–7).
35. Primintina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nurodyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys, o atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl poilsio kambario nebuvimo šiuo konkrečiu atveju Pravieniškių PN-AK, pagrįstai konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo.
36. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, t. y. reikalavimo užtikrinti minimalų 3,1 kv. m patalpos plotą vienam asmeniui pažeidimą (trūko 0,07 kv. m.); nepakankamą apšvietimą ir nešvaraus inventoriaus buvimą kai kuriose patalpose, nepakankamą buitinių parazitų patalpose kontrolę, sanitarinių įrenginių trūkumą, neįrengtą poilsio kambarį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šios institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl žalos dydžio, kurį kvestionuoja pareiškėjas, atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
37. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma.
38. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pažeidimo trukmę ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1000 suma yra visiškai proporcinga ir pakankama šios nutarties 30, 32–36 punktuose nurodytiems atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, todėl pareiškėjo prašoma priteisti dar papildomai 24 756 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra visiškai nepagrįsta bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, akcentuoja, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).
41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai vadovavosi šios Nutarties 40 punkte nurodytais kriterijais ir principais, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.