Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys ,,ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialas, V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų, remiantis nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu.

21. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir ieškovei iš atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. S.. Butas ir namų turtas buvo apdraustas Būsto draudimu (būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 357350891; LD Nr. 118850125; draudimo laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2036 m. gruodžio 30 d.; draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d.; būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 376745996; LD Nr. 116937071; draudimo laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 12 d.).

24. Atsakovė 2021 m. vasario 25 d. 11:03 val. gavo pranešimą apie tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte po grindimis yra trūkęs šildymo vamzdis, užsuktas šildymas (Pranešimo Nr. V21-872123). Vėliau tą pačią dieną (11:49 val.) atsakovei buvo pranešta (Pranešimo Nr. V21-872123-1), kad atjungta trūkusi dalis į 1A butą, namui atstatytas šildymas. Ieškant vandens prasisunkimo priežasties, buvo ardomos buto Nr. 1A patalpų sienos ir grindys.

25. UAB „Šildymo idėjos“ 2021 m. kovo 1 d. defektiniame akte Nr. 2591811 nurodyta, kad nustatyta, jog yra trūkusios vandentiekio ir šildymo trasos, esančios po pirmo aukšto grindimis. UAB „Mano būstas Kaunas“ darbuotojai nurodė, jog inžinerinių brėžinių neturi, todėl buvo neaišku, kur po grindimis eina vandentiekio ir šildymo trasos, todėl reikia jas pakeisti naujomis. Pagal pateiktą atliktų darbų aktą ir 2021 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą ŠL Nr. 632 vamzdyno remonto darbai kainavo 5 898,63 Eur.

26. Ieškovės įgaliotų atstovų įvykio vietos apžiūros dokumentuose ir 2021 m. kovo 12 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog vonios kambaryje jautėsi drėgmės kvapas, pasmukusios grindys, sumontuotos naujos šildymo, vandentiekio trasos. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, bei apžiūros aktų nustatyta, jog draudėjas pats keitė bendrus vamzdžius; ardytos dvi sienos, ieškant avarijos vietos, išardyta dalis mūro, sienose nuo drėgmės susiformavę pūslės, grindų pagrindas, grindys, grindų ir sienų plytelės, pajuodavusios durų staktos. Nurodyta turto sugadinimo priežastis – bendri namo vamzdynai (šildymo, vandentiekio) pakeisti naujais, nes buvo 100 proc. susidėvėję (korodavę).

27. Byloje nėra įrodymų, jog namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra pritarę daugiabučio namo, esančio (duomenys neviešinami), atnaujinimui (modernizavimui). Iš atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ paaiškinimų ir pateiktų 2021 m. balandžio 2 d. gyvenamojo namo apžiūros akto, atliktų darbų aktų, nustatyta kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), kad bute keisti vamzdynai. Daugiabučiame name UAB „Mano būsto priežiūra“ atliko šildymo ir kanalizavimo sistemų remonto darbus už 19 974,43 Eur. Nurodyta suma yra paskirstyta gyventojams

28. Iš nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatos nustatyta, kad draudiko apskaičiuoto nuostolio suma sudaro 4 151,90 Eur. Ieškovė, įvertinusi padarytą žalą (žalos bylos Nr. 2591811), 2021 m. kovo 24 d išmokėjo trečiajam asmeniui V. S. 2 861,02 Eur draudimo išmoką.

Dėl įrodymų vertinimo ir civilinės atsakomybės sąlygų

30. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi (CPK 12 str.) principas lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

31. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.

32. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-35/2011). Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

33. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

34. Pagal CK 6.246 straipsnio nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Taigi, civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

35. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

36. Jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kurio 1 dalyje numatyta, kad pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246–6.247, 6.249 str.).

37. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 str.).

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

39. Byloje atsakovė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjui priklausančios patalpos. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrindė, būtent kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą.

40. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

41. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo vandens, šildymo tiekimo sistemos yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų (CK 4.82 str. 1 d., Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų 2 str. 15 d. 2 p.). Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad vamzdžio trūkimą bute pastebėti nebuvo įmanoma, kadangi vamzdis buvo po grindimis, todėl atsakovės darbuotojai, atlikdami periodines patikras bei vykdydami namo techninę priežiūrą vizualiai negalėjo matyti ir įvertinti konkrečiai ginčo bute esančio vamzdžio stovio, o vandens pratekėjimas pastebėtas tik tada, kai vanduo pradėjo skverbtis.

42. Iš byloje pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad atsakovė pastoviai nuo 2006 m. atliko gyvenamojo namo stebėjimus, dažiausiai žurnale nurodydama, kad „naujų defektų nepastebėta“, o iš pateiktų įrašų nėra galimybės nustatyti, kokie defektai buvo pastebėti (dalis įrašų sunkiai įskaitomi). Nors atsakovė atliko statinio stebėjimus ir fiksavo juos žurnale, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė apžiūrėjo bendrojo naudojimo stovus, einančius pro privačias patalpas, ir apie aplinkybes, kurios trukdė atsakovei apžiūrėti bendrojo naudojimo stovus, už kurių naudojimą ir techninę priežiūrą yra atsakinga administratorė.

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 p.); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 p.), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 p.). Administratorius privalo nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 p.). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 p.).

44. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti STR 1.07.03:2017 (ginčui aktuali nuo 2020 m. balandžio 8 d. galiojusi redakcija). STR 1.07.03:2017 įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (84 p.). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (85 p.). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 p.). taigi, už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus.

45. Atsakovė byloje neapteikė jokių įrodymų, kad pagrįstų savo teiginius apie tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (pvz., kad buto savininkai neįsileido atsakovės, kuri siekė apžiūrėti bendro naudojimo stovus, parengtus namo priežiūros ūkinius ir finansinius planus, kt.), remonto darbus (pvz. bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus, kt.), todėl vien tik deklaratyvūs apeliantės teiginiai apie tai, kad V. S. kažkurį laiko tarpą negyveno bute, kad dalį vamzdyno keitimo darbų atliko jo samdyta kvalifikuota įmonė, kad gedimas atsirado netikėtai dėl natūralaus nusidėvėjimo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė pagal teisinį reglamentavimą turi pareigą atlikti kasmetines apžiūras, surašyti aktus ir nuolat taikyti prevencines priemones, siekdama pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl korozijos pažeistų vamzdynų. Atsakovė gindamasis nuo pareikšto reikalavimo siekė įrodyti, jog vamzdis, buvęs po grindimis, pratekėjo patalpoje, į kurią patekimas buvo pasunkintas, todėl ir pareiga šį teiginį įrodyti teko atsakovei. Atsakovė neįrodinėjo, jog nors kartą bandė patekti į trečiajam asmeniui priklausantį butą siekdama apžiūrėti jame esančias bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų dalis. Nebuvo įrodinėjama ir tai, kad trečiasis asmuo nors kartą atsakovės atstovams būtų sutrukdęs patekti į jų butą, todėl byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad V. S. būtų sudaręs kliūtį atsakovei tinkamai vykdyti savo pareigas.

46. Pažymėtina ir tai, kad STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti. Teismo vertinimu, atsakovei turtint duomenų apie tai, kad namo inžinerinės konstrukcijos jau pažeistos korozijos, atsakovė turėjo imtis papildomų veiksmų įsitikinti namo inžinerinių konstrukcijų patikimumu. Nors nagrinėjamu atveju dalis bendrojo naudojimo vamzdyno yra ir konkrečiam savininkui priklausančiose patalpose po grindimis, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia namo administratorės nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir šią atkarpą. Bendrojo naudojimo objektų administratorė privalo tinkamai prižiūrėti visą bendro naudojimo vamzdyną, įskaitant ir privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančias atšakas, o ne tik tas atkarpas ar dalis, prie kurių administratorei yra paprasčiau patekti. Atsakovė neigdama šią savo pareigą, nurodydama, kad tokios apžiūros įgyvendinti negali, pripažįsta, jog butuose esančio bendrojo naudojimo vamzdyno apžiūra niekuomet nebuvo vykdoma. Atsakovė iš viso nevykdė privačiuose butuose esančio vamzdyno apžiūros, todėl teismui nebuvo pateikti ir įrodymai, kad tokios apžiūros galėjo būti pasunkintos. Nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi į kurio nors buto savininką su prašymu leisti apžiūrėti bute esantį bendrojo naudojimo vamzdyną ir toks leidimas nebuvo suteiktas.

47. Akivaizdu, kad gyventojai neturi reikiamų kompetencijų ir žinių tam, kad tinkamai įvertintų objektų būklę ir užtikrintų jų priežiūrą. Dėl to ir skiriamas profesionalus administratorius, turintis reikiamas žinias ir kompetenciją, tam, kad namo gyventojams nereikėtų patiems papildomai atlikti bendro naudojimo objektų priežiūros darbų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei nekyla teisinė atsakomybė, nes butų savininkai patys turėjo pastebėti bendro naudojimo inžinerinių tinklų būklę. Profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdami maksimalias pastangas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi, o prižiūrėjo tik dalį jai priskirtų objektų, ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tinkamą namo administravimą, turi atsakovė, todėl ji gali įrodyti tinkamą savo pareigų atlikimą, to nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė savo teiginius, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai ir nedėdama maksimalių pastangų. Atsakovės užpildyti apžiūros aktai yra parengti ne pagal faktinius duomenis – neapžiūrėjus viso vamzdyno objektyviai nėra galimybės tinkamai įvertinti jo būklės. Taigi vien šių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Išdėstyti argumentai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė formaliai vykdė daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – bendrojo naudojimo vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko pratekėjimas, ir jų nepašalino, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

49. Nustačius nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 str.).

Dėl žalos dydžio

50. Ginčydama teismo priteistos žalos dydį, apeliantė teigė, jog vien į bylą pateiktos fotonuotraukos, išlaidų kvitai savaime nepatvirtina žalos masto, kadangi byloje nėra jokio apgadinto turto apžiūros / defektinio akto, duomenų kaip atrodė turtas iki apliejimo, o be to kyla neaiškumų dėl apskaičiuotos žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

51. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).

52. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 str., 178 str.). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

53. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, todėl kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad ieškovės pateiktas žalos dydžio skaičiavimas nėra teisingas, turėjo tai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė į bylą ir kartu su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.).

54. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl draudžiamojo įvykio metu butui padaryto žalos dydžio, pagrįstai vadovavosi, ir įvertinęs, kad ieškovės nurodytos remonto išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė trečiajam asmeniui V. S. išmokėtą 2 861,02 Eur draudimo išmoką.

55. Kiti atsakovės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, išaiškino ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius administratorės teises ir pareigas, atskleidė bylos esmę, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

59. Trečiasis asmuo V. S. nurodė, jog patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančius įrodymus (2023 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2023-193; apmokėjimą patvirtinantis dokumentas)

60. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

61. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, trečiajam asmeniui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.