- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- AN2-186-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00375-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 12.21Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, kitų želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 281 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. K. (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas A. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24233085307, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo gautas A. K. pareiškimas, kad 2024 m. vasario 20 d. adresu: (duomenys neskelbtini), mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai išardė tvorą, atlikinėjo žemės kasimo darbus, kurių metu sugadinta sklypo veja, sunaikinti vaismedžiai: 1 vyšnios medis, 2 kriaušės, 2 obelys, 10 aviečių krūmų. Šio pareiškimo pagrindu Institucijoje buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas), ROIK: 24233085307.
2. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį nutraukta, Institucijai nustačius, kad pareiškėjo A. K. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jokie darbai nebuvo vykdomi, darbai buvo vykdomi gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, A. K. jį apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nustatęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo ne pareiškėjui priklausančiame, o gretimame sklype, 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde administracinėn apeliantas A. K. apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Apeliantas skunde nurodo, kad:
4.1. 2024 m. vasario 20 d. ryte pas jį į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurių pavardžių negali nurodyti, su CAT buldozeriu, kurio plotis apie 2 metrai, o dirbo jis 4 m pločio zonoje, ir nieko nepaaiškinę, ištraukę tvirtinimo kuoliukus, išardė jam priklausančią tvorą, pradėjo atlikinėti žemės kasimo darbus, kurių metu buvo sugadinta sklypo veja, paliktos gilios vėžės, visiškai sunaikinti šie vaismedžiai ir vaiskrūmiai: 1 vyšnios medis, 2 kriaušės, 2 obelys, 10 aviečių krūmų. Bandant išsiaiškinti, kokiu pagrindu tai daroma, su juo buvo atsisakyta bendrauti;
4.2. nesuprasdamas kas vyksta, iškvietė policijos pareigūnus, tačiau šie nenutraukė galimai neteisėtai vykdomų darbų, neišsiaiškino, ar tvora išardyta ir darbai atliekami teisėtai, taip pat apeliantui nenurodė darbus atliekančių asmenų pavardžių, kad jis galėtų toliau ginti savo teises. Jam nebuvo pateikta jokio atsakymo iš policijos;
4.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik Įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama;
4.4. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio l dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją;
4.5. ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams;
4.6. taigi, atvykę policijos pareigūnai nevertino, ar MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos. Jis nesutinka su tuo, kad pažeidėjų teisė galėjo būti tikra, bet šiuo atveju svarbesnis veikimo teisėtumas;
4.7. dėl tvoros išardymo, sklypo vejos sugadinimo bei vaismedžių ir vaiskrūmių sunaikinimo jis patyrė 500 eurų turtinės bei 500 eurų neturtinės žalos, kurią prašo atlyginti;
4.8. policijos pareigūnai neįvertino nurodytų aplinkybių, toleravo neteisėtus veiksmus ir leido pažeisti jo nuosavybės teises. Gindamas savo teises, jis 2024 m. vasario 26 d. jis kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, o 2024 m. kovo 25 d. gavo Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos 2024 m. kovo 14 d. raštą Nr. 5-S-9143, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą policijos pareigūnų atžvilgiu, kadangi jie atvykę į įvykio vietą konstatavo, kad kilęs ginčas spręstinas civilinės teisės normomis, o ne baudžiamojo ar administracinio proceso teisės normomis. Be to, tarnybinio patikrinimo išvados negali įtakoti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų;
4.9. 2024 m. balandžio 4 d. jis gavo 2024 m. kovo 29 d. Institucijos nutarimą (ROIK: 24233085307) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai reguliuojami civilinės teisės, o administracinė teisena to nereguliuoja;
4.10. skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino jo skundo dėl šio nutarimo. Apelianto vertinimu, skundžiamas procesinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti;
4.11. visų pirma, pabrėžia, kad visiškai neaišku, kuo buvo remtasi, kad ginčo darbai buvo atliekami ne jo, o kaimynui N. P. priklausančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini). Susipažinus su medžiaga, kurioje priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nustatyta, kad joje nėra jokių minėto sklypo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pirkimo pardavimo-sutarties su jų priedais, tai yra teritorijų planavimo planais;
4.12. visiškai nesuprantama, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, nebūdami specialistais, o tik paklausę M. P. nustatė, kad darbai atliekami ne jo sklype, o jam priklausančiame sklype;
4.13. skundžiamas nutarimas remiasi tais niekuo nepagrįstais į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų paaiškinimais, taip pat tyrėjams pateiktais kažkokiais 1999 m. teritorijų išplanavimo planais, patvirtintais antstolio parašu. Tokių pianų teismui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra. Todėl teismo sprendimas remtis jau anksčiau nurodytais duomenimis, neišsiaiškinus svarbių nuosavybes teritorinių aplinkybių, jau vien dėl to yra nepagrįstas;
4.14. gali būti, kad tokiu visiškai neteisėtu būdu policijos pareigūnų, antstolio pagalba bandoma užgrobti svetimą nuosavybę, ners visi teritoriniai ginčai turėtų būti sprendžiami teisme;
4.15. be to, liko neįvertinta, ar MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko darbus laikydamiesi įstatymuose nustatytos tvarkos dėl anksčiau nurodytų motyvų. Policijos ir teismo sprendimų argumentai, kad darbai buvo atliekami ne jam priklausančiame, o gretimame sklype, neatitinka tikrovės. Liko neįvertinta, ar tikrai buvo būtina atlikti darbus tokio pobūdžio technika, kuri dirbo net 4 m pločio zonoje. Taip pat visiškai nevertinta būtinybė iškirsti krūmus ir vaismedžius;
4.16. iš esmes tiek policijos pareigūnai, tiek teismas patikėjo tik bylos baigtimi suinteresuoto asmens N. P. paaiškinimais, o jo argumentus nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
4. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog pareiškėjas A. K. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, apeliaciniu skundu prašoma panaikinti tiek Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tiek 2024 m. gegužės 27 d. apylinkės teismo nutartį, kuria netenkinus pareiškėjo skundo, minėtas Institucijos nutarimas paliktas galioti.
5. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
6. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
8. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos nutarimo, tiek su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje ir konstatuoja, kad Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį, kuri buvo pradėta pagal A. K. pareiškimą dėl galimo pažeidimo (duomenys neskelbtini), nutraukta pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
9. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Remiantis CK 1.137 straipsnio nuostatomis, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
10. Kaip minėta, A. K. Institucijai pateikė skundą, kad 2024 m. vasario 20 d. adresu: (duomenys neskelbtini), mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai išardė tvorą, atlikinėjo žemės kasimo darbus, kurių metu sugadinta sklypo veja, buvo sunaikinti vaismedžiai, tai yra 1 vyšnios medis, 2 kriaušės, 2 obelys, 10 aviečių krūmų.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad tikrinant skunde nurodytas aplinkybes, Institucija 2024 m. kovo 5 d. raštu kreipėsi į minėtą mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, prašydama nurodyti, kokiu pagrindu ir kiemo užsakymu jų bendrija vykdė skunde nurodytus darbus. Į šį paklausimą MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Instituciją 2024 m. kovo 25 d. elektroniniu laišku informavo, kad: pas A. K. jie sklype nedirbo, o dirbo gretimame sklype pas N. P.; pastarasis buvo iškvietęs geodezininką, kuris atmatavo sklypo ribas pagal jo turimas koordinates; tai užfiksavo antstolis Marekas Petrovskis; tai matė A. K. iškviesti į vietą atvykę pareigūnai; žmogus (tai yra A. K.) buvo labai agresyvus, rėkė ir grasino tiek atstovui, tiek kaimynui (N. P.), tiek policijos pareigūnams; visi jo (A. K.) kaltinimai yra absoliutus melas.
12. Iš 2024 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes, buvo susisiekta su N. P., kuris paaiškino, kad 2024 m. vasario 20 d. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami tvoros statymo darbai, visi darbai buvo fiksuojami antstolio Mareko Petrovskio ir pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. N. P. taip pat nurodė, kad 2024 m. vasario 20 d. jokie medžiai ir krūmai nebuvo kertami, jo teigimu, medžiai ir krūmai sklype (duomenys neskelbtini)buvo iškirsti 2023 m. liepos 13 d. ir užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių protokolu.
13. Antstolio Mareko Petrovskio 2023 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-23-73 (su fotonuotraukomis) konstatuota, kad 2023 m. liepos 13 d., apie 10.05 val., buvo nuvykta prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kur N. P. paaiškino, kad pagal sklypo ribų taškų koordinates bus atlikti matavimai ir pažymėti sklypo (duomenys neskelbtini) (besiribojančio su (duomenys neskelbtini) sklypu) pietvakarių pusės ribos taškai bei iškirsti medžiai ir krūmai, esantys sklype (duomenys neskelbtini). Šiame antstolio protokole taip pat konstatuota, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ geodezininkas turima matavimo įranga nustatė sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakarių ribos taškus pagal turimas sklypo ribų taškų koordinates bei turimais riboženkliais pažymėjo sklypo (duomenys neskelbtini)ribos taškus (prie protokolo pridedama schema, kurioje pažymėti 1-4 taškai). Antstolis taip pat konstatavo, kad: atliekant sklypo (duomenys neskelbtini) matavimus, šiame sklype buvo iškirsti medžiai ir krūmai, trukdę nustatyti sklypo koordinates; atliekant matavimus, gretimo sklypo (duomenys neskelbtini)gyventojas nesutiko su matavimais, filmavo bei iškvietė policiją; atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino aplinkybes, nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini)savininkas savo sklype matavimus gali atlikti, pasiūlė netrukdyti geodezininkui atlikti matavimų.
14. Antstolio Mareko Petrovskio 2023 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-23-74 (su fotonuotraukomis) 2023 m. liepos 13 d., apie 11.20 val., konstatuota, kad: N. P. paaiškino, jog prie pravažiavimo esanti gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) tvora tikėtina yra valstybinėje žemėje; UAB „(duomenys neskelbtini)“ geodezininkas turima matavimo įranga atlikęs faktiškai esamos tvoros taškų koordinačių nustatymą, nustatė, kad faktiškai esama sklypo (duomenys neskelbtini) tvora yra nuo 0,95 iki 1,94 m už sklypo ribos ir yra valstybinėje žemėje.
15. Antstolio Mareko Petrovskio 2024 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-24-13 (su fotonuotraukomis) 2024 m. vasario 21 d., apie 10.05 val., konstatavuota, kad: pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pietvakarių ribos taškų koordinates ir esamu riboženklius pradėti tvoros statybos darbai; pradėjus darbus, gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) gyventojas nesutiko su atliekamais darbais bei iškvietė policiją; atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino aplinkybes, nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas savo sklype gali atlikti tvoros tvėrimo darbus, o A. K. nurodė netrukdyti vykdyti darbus.
16. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Iš 2024 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų taip pat matyti, kad: Institucijai tikslinant aplinkybes pagal A. K. pareiškimą, 2024 m. kovo 13 d. buvo nuvykta pas pareiškėją; pastarasis naujų aplinkybių nenurodė, su asmeniu sunku buvo bendrauti, kadangi pastarasis rėkė, kalbėjo su įvykiu nesusijusius dalykus; paklausus, ar asmuo turi kadastrinių matavimų dokumentus, ar kokius kitus dokumentus, kurie nurodytų, jog medžiai ir krūmai buvo konkrečiai pareiškėjo sklype ir buvo iškirsti 2024 m. vasario 20 d. , pastarasis pateikė „Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuriame nurodyta, jog skaičiavimai atlikti 1999 m., A. K. jokių naujesnių dokumentų nepateikė.
17. Kaip matyti, tyrimo metu pagal Institucijos paklausimą buvo gautas atsakymas iš tvoros tvėrimo darbus atlikusios bendrijos, apklaustas (duomenys neskelbtini), savininkas N. P., kuris Institucijai pateikė antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo protokolus su priedais (fotonuotraukomis ir schemomis). Šiais duomenimis nustatyta, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti geodeziniai matavimai, pažymėti sklypo pietvakarių pusės ribos taškai bei iškirsti medžiai ir krūmai, esantys sklype (duomenys neskelbtini), vėliau, atsižvelgiant į atliktus matavimus ir nustatytus ribų taškus, sklype (duomenys neskelbtini) buvo pradėti tvoros tvėrimo darbai. Tyrimo metu taip pat buvo apklaustas pareiškėjas A. K., kuris naujų aplinkybių nenurodė, įrodymų galinčių patvirtinti, kad jo pareiškime nurodyti veiksmai, tai yra tvoros išardymas, žemės kasimo darbai bei vaismedžių ir krūmų sunaikinimas vyko būtent jam priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nepateikė.
18. Esant nurodytos aplinkybėms, tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo A. K. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) jokie darbai nebuvo vykdomi, darbai buvo vykdomi gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
19. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai pagal A. K. pareiškimą administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį nutraukta. Abejoti tokiu procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sutiko su Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarime padarytomis išvadomis, todėl tenkinti pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą, naikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują nutarimą byloje, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo jo pareiškime nurodytų veiksmų kaip savavaldžiavimo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.