Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nutarimo esmė: Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate gautas A. K. pareiškimas dėl to, kad 2024 m. vasario 20 d. ryte pas jį į sklypą adresu (duomenys neskelbtini) atvyko, kaip sužinojo MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurių pavardžių negali nurodyti, su CAT buldozeriu, kurio plotis apie 2 metrai, o dirbo jis 4 m pločio zonoje, ir nieko nepaaiškinę ištraukė tvirtinimo kuoliukus, išardė jam priklausančią tvorą, pradėjo atlikinėti žemės kasimo darbus, kurių metu sugadino sklypo veja, paliktos gilios vėžės, sunaikinti šie vaismedžiai ir vaiskrūmiai: 1 vyšnios medis, 2 kriaušės, 2 obelys, 10 aviečių krūmų. 2024 m. vasario 20 d. 08.57 val. Kauno apskrities VPK buvo gautas A. K. pranešimas, kad į privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo nepažįstamas asmuo su traktoriumi ir kasa žemę. Į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitiko A. K., kuris nurodė, kad jam priklausančioje teritorijoje vyksta nelegalūs žemės kasimo darbai. Atvykus kitos teritorijos savininkui N. P., šis pateikė teritorijų išplanavimo planus, su antstolio M. P. štampais, vėliau atvyko ir pats M. P., kuris paaiškino, kad buvo viskas teisėtai užfiksuota, kad žemė kurioje vyksta darbai, priklauso N. P.. Paprašius A. K. pateikti nuosavybės sklypo dokumentus, šis atsisakė. Iš surinktų duomenų buvo nustatyta, kad A. K. sklype (duomenys neskelbtini), jokie darbai vykdomi nebuvo. Darbai buvo vykdomi adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiu su (duomenys neskelbtini) sklypu. Nesant nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2024 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo A. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. kovo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos arba administracinę bylą dėl ANK 518 str. 1 d. numatyto nusižengimo bei pripažinti padarytą 500 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą.

Skunde nurodyta, kad 2024 m. vasario 20 d. ryte, į sklypą adresu (duomenys neskelbtini) atvyko MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, su CAT buldozeriu, kurio plotis apie 2 metrai ir dirbo jis 4 m pločio zonoje, ir nieko nepaaiškinę ištraukę tvirtinimo kuoliukus, išardė Pareiškėjui priklausančią tvorą, pradėjo atlikinėti žemės kasimo darbus, kurių metu buvo sugadinta sklypo veja, paliktos gilios vėžės, visiškai sunaikinti vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Pareiškėjui iškvietus policijos pareigūnus, atvyko Kauno reagavimo valdybos pareigūnai T. B. ir J. S.. Tačiau jie nenutraukė galimai neteisėtai vykdomų darbų, neišsiaiškino, ar tvora išardyta ir darbai atliekami teisėtai ir nenurodė darbus atliekančių asmenų pavardžių. Atvykę policijos pareigūnai nevertino, ar MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos. Dėl tvoros išardymo, sklypo vejos sugadinimo bei vaismedžių ir vaiskrūmių sunaikinimo patyrė 500 Eur turtinės žalos bei 500 Eur neturtinės žalos, kurią prašo atlyginti. Policijos pareigūnai neįvertino nurodytų aplinkybių, toleravo neteisėtus veiksmus ir leido pažeisti Pareiškėjo nuosavybės teises. 2024 m. vasario 26 d. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities VPK. 2024 m. kovo 25 d. Pareiškėjas gavo Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos 2024 m. kovo 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą policijos pareigūnų atžvilgiu, kadangi jie atvykę į įvykio vietą konstatavo, kad kilęs ginčas spręstinas civilinės teisės normomis, o ne baudžiamojo ar administracinio proceso teisės normomis. Taip pat Pareiškėjas nurodo, jog 2024 m. kovo 25 d. gavo 2024 m. kovo 29 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Liko neįvertinta, ar MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai atliko darbus laikydamiesi įstatymuose nustatytos tvarkos. Nepagrįstas argumentas, kad administracinių nusižengimų teisena neskirta civiliniams santykiams. Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniu nusižengimu gali būti padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Skundu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atžvilgiu pagal BK 165 str. 1 d. arba pradėti administracinę bylą dėl ANK 518 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nustatyta, kad Pareiškėjas A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kad 2024 m. vasario 20 d. ryte pas jį į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko, kaip sužinojo MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurių pavardžių negali nurodyti, su CAT buldozeriu, kurio plotis apie 2 metrai, o dirbo jis 4 m pločio zonoje, ir nieko nepaaiškinę ištraukė tvirtinimo kuoliukus, išardė jam priklausančią tvorą, pradėjo atlikinėti žemės kasimo darbus, kurių metu sugadino sklypo veją, paliktos gilios vėžės, sunaikinti šie vaismedžiai ir vaiskrūmiai: 1 vyšnios medis, 2 kriaušės, 2 obelys, 10 aviečių krūmų. Institucija 2024 m. kovo 29 d., vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nenustačius objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą administracinio teisės nusižengimo buvimo faktą.

Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

ANK 518 straipsnyje nurodyta, jog savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai daro tyčia (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada ir konstatuoja, jog MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų užfiksuota, jog buvo susisiekta su N. P., kuris paaiškino, kad 2024 m. vasario 20 d. sklype (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi sklypu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami tvoros statybos darbai. N. P. nurodė, kad visi darbai buvo fiksuojami antstolio M. P. ir pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus.

M. P. 2023 m. liepos 20 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 2023 m. liepos 13 d. apie 10.05 val. buvo nuvykta prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). N. P. paaiškino, kad pagal sklypų ribų koordinates bus atlikti matavimai ir pažymėti sklypo (duomenys neskelbtini) (besiribojančiu su (duomenys neskelbtini) sklypu) pietvakarių pusės ribos taškai bei iškirsti medžiai ir krūmai sklype (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, jog atliekant sklypo taškų matavimus, sklype buvo iškirsti medžiai ir krūmai, kurie trukdė nustatyti sklypo taškų koordinates.

M. P. 2024 m. vasario 21 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 2024 m. vasario 21 d. apie 10.05 val. buvo nuvykta prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). N. P. paaiškino, kad pagal sklypo ribų taškų koordinates yra nustatyta sklypo (duomenys neskelbtini), besiribojančiu su (duomenys neskelbtini) sklypu) pietvakarių pusės riba ir pradedami tvoros statybos darbai. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu pagal UAB (duomenys neskelbtini) nustatytus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietvakarių ribos taškų koordinates ir esamus riboženklius pradėti tvoros statybos darbai. Remiantis pateiktu tarnybiniu pranešimu, antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbo ne Pareiškėjui priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), o gretimame sklype (duomenys neskelbtini).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas ANK 518 straipsnio prasme.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas priėjo išvados, jog Institucijos 2024 m. kovo 29d. nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. kovo 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.