- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 2-20340-930/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14616-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Advokatai
- Donata Juozumienė, Tomas Vagnorius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovui advokatui Tomui Vagnoriui, atsakovui D. K., atsakovo atstovei advokatei Donatai Juozumienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-25 sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisti išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės bei iki šalių dukters pilnametystės jos naudai nustatyti uzufruktą namui adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. K.. (duomenys neskelbtini) m. šalims nutraukus santykius, ieškovė su dukra išsikėlė gyventi į ieškovės motinos butą, 2014 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-44616-862/2014 nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 litų. 2016 m. ieškovė ir atsakovas susitaikė ir ieškovė kartu su dukra grįžo gyventi į atsakovo motinos butą, tačiau 2018 m. lapkričio mėnesį atsakovas informavo ieškovę, kad ji su dukra privalo išsikraustyti. Atsakovui nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), nors atsakovas ten faktiškai negyvena, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo reisai trunka apie 2 mėnesius, į Lietuvą grįžta tik kelioms savaitėms ir tuo laikotarpiu apsistoja savo motinos bute. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir atsakovui nuosavybės teise priklausantis lengvasis automobilis yra areštuoti antstolių, dėl 2000 Eur dydžio atsakovo nesumokėto išlaikymo įsiskolinimo. 2014-11-25 teismo nutartimi priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis neatitinka pasikeitusių aplinkybių (faktinio ir teisinio pobūdžio). Šiuo metu ieškovės ir atsakovo vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, vaikas mokosi (duomenys neskelbtini). Nuo 2014-11-25 teismo nutarties priėmimo pasikeitė ekonominė situacija (padidėjo maisto ir drabužių kainos, pakilo komunalinių mokesčių dydis), vaikas pradėjo lankyti bendrojo ugdymo įstaigą, todėl atsirado poreikiai maistui mokykloje, išlaidoms mokymuisi (sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, mokyklinėms rinkliavoms), drabužiams mokykloje. Tinkamam nepilnamečio vaiko aprūpinimui šiuo metu būtina skirti ne mažiau nei 400 Eur: maistui - 150 Eur, kišenpinigiams - 40 Eur (2 Eur per dieną), viršutiniams ir apatiniams drabužiams - 50 Eur, išlaidoms mokymuisi mokykloje (sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, mokyklinėms rinkliavoms) - 40 Eur, laisvalaikiui (kino filmams, knygoms ir t. t.) - 30 Eur, išlaidoms sveikatai (vitaminams ir pan.), higienai - 40 Eur, mokesčiams už komunalines paslaugas, telefoną, internetą - 50 Eur. Vaikas domisi įvairia veikla, norėtų lankyti jo pomėgius atitinkančius būrelius, tačiau dėl lėšų stygiaus ieškovė patenkinti šių vaiko norų neturi galimybės.
2019 m. lapkričio 12 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (b. l. 145-146), kuriame nurodė, kad išsinuomojo butą, dėl ko patiria 260 Eur per mėnesį papildomas išlaidas, būtinas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, kadangi neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Todėl ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo iki 200 Eur per mėnesį keičia ir prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad nepilnametei dukrai teikiama išlaikymo suma kasmet indeksuojama, todėl atsakovas kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui skiria ne 145,00 Eur, kaip teigia ieškovė, bet 157,00 Eur. Šalių dukra lanko teniso pamokas už kurias kiekvieną mėnesį atsakovas moka 60,00 Eur. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, 2019 m. kovo mėnesį jo draudžiamosios pajamos buvo 756,00 Eur, 2019 m. balandžio mėnesį - 699,33 Eur, 2018 m. draudžiamųjų pajamų vidurkis buvo apie 506,00 Eur per mėnesį. Šiai dienai atsakovas kas mėnesį nepilnametės dukros interesams skiria 217 Eur (157,00 Eur išlaikymas ir 60,00 Eur dydžio mokestis už teniso treniruotes). Ieškovė dirba pilnu etatu ir jos gaunamos pajamos yra didesnės, nei nurodoma ieškinyje, be to, ieškovė gauna 50 Eur išmoką vaikui iš valstybės. Ieškovė turi galimybes išsinuomoti butą už 120,00 Eur - 590,00 Eur per mėnesį. Nepilnametė dukra neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų. Atsakovas sutiktų nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį skirti 200,00 Eur, tačiau su sąlyga, jog į šią sumą būtų įtraukta mėnesinė įmoka teniso treniruotėms.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą (b. l. 39-40), kuriame nurodyta, kad su atsakovu 2004-08-16 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), prievolių, kylančių iš minėtos kredito sutarties, įvykdymo užtikrinimui AB SEB banko naudai buvo įkeistas pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau įsipareigojimai pagal minėtą kredito sutartį yra įvykdyti 2008-02-20, o minėto turto hipoteka išregistruota.
2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti uzufruktą namui, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi išsinuomojo butą. Papildomai paaiškino, kad už 1 kambario buto nuomą moka po 260 Eur per mėnesį, 100 Eur per mėnesį - už komunalines paslaugas. Ateityje reikės nuomotis dviejų kambarių butą, kadangi mergaitei reikia atskiro kambario. Pigesnio buto išsinuomoti nepavyko, kadangi butų nuoma (duomenys neskelbtini) (turint vaiką ir naminį gyvūną) prasideda nuo 300 Eur per mėnesį. Interneto šiuo metu namuose nėra, tačiau ieškovė planuoja jį užsisakyti, šiuo metu naudojasi mobiliu internetu. Atsakovo gaunamas atlyginimas tris kartus viršija ieškovės gaunamas pajamas, todėl atsakovas turėtų prie dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Ieškovė, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) po puse etato, gauna 540 Eur per mėnesį (320 Eur + 220 Eur) darbo užmokestį, neturi galimybių gauti didesnes pajamas. Už vaiką gauna 50 Eur dydžio išmoką iš valstybės. Nors ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, lyginant su 2014 m., tačiau atsakovo atlyginimas taip pat padidėjo. Šalių dukra teniso treniruočių nebelanko, nes atsakovas atsisakė už jas mokėti, už fortepijono pamokas ieškovė moka po 15 Eur už pamoką (2 kartus per savaitę). Mokykloje vaikas lanko dailės būrelį, kuriam yra skiriamas valstybės garantuotas krepšelis popamokinei veiklai. Endokrinologas nurodė, kad yra pakilęs vaiko cholesterolio lygis, todėl reikia reguliuoti mitybą, valgyti daugiau daržovių, liesesnę mėsą. Reikėtų dukrai nupirkti kompiuterį, tačiau ieškovė tam neturi lėšų. Atsakovas matosi su dukra vieną kartą per 3 mėnesius ir nieko jai neperka. Mergaitei augant didėja ir jos poreikiai, atsirado išlaidos mokyklai, ekskursijoms mokykloje, kurios vyksta po 5-6 kartus metuose (vienos ekskursijos kaina - iki 10 Eur), kiekvieną mėnesį renkama po 10-20 Eur į klasės fondą, padidėjo išlaidos higienai (atsirado poreikis moterims reikalingoms prekėms).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad nuo 2014 m. objektyviai padidėjo vaiko poreikiai, mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, šiais metais ieškovė prieš mokyklą patyrė 76 Eur išlaidų. Padidėjo rinkos kainos, ženkliai pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, kuris yra orientacinis kriterijus priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Ieškovės gaunamas atlyginimas negali užtikrinti visų vaiko poreikių. Atsakovas uždirba 1200-1300 Eur per mėnesį ir daugiau. Taigi atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas geranoriškai galėjo užtikrinti ieškovei ir dukrai būstą, kadangi turi jam nuosavybės teise priklausantį namą, kuriame negyvena, tačiau atsisakė tai daryti. Už mažesnę nei 260 Eur sumą rasti butą nuomai Vilniuje neįmanoma, nebent tas būstas neatitiktų higienos normų.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors vaikas pradėjo lankyti mokyklą, tačiau išnyko mokėjimo už ikimokyklinio ugdymo įstaigą išlaidos. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra nepagrįstai didelės. Atsakovas dirba danų įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju. Su direktoriumi susitarė, kad šis jam moka didesnį atlyginimą, tačiau atsakovas sumoka pats visas kelionės išlaidas, jurias dengia jo gaunami dienpinigiai. Kelionių metu atsakovui kainuoja maistas (pusei savaitės - 70-80 Eur), dušas (5 Eur) ir tualetas (1 Eur), nakvynė mokamose aikštelėse ir viešbučiuose. Grįžęs iš reiso 3 savaites atsakovas negauna jokių pajamų. Nuo 2014 m. šiek tiek padidėjo atsakovo darbo užmokestis, tačiau padidėjo ir išlaidos, kadangi pradėjo važinėti į šalis, kur aukštesnis pragyvenimo lygis. Ieškovei gyventi atsakovo mamai priklausančiame bute nėra galimybės, kadangi atsakovas nedisponuoja tuo butu, o atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name gyvena jo draugai. Ieškovė už 110 Eur gali išsinuomoti kambarį. Pagal atsakovo skaičiavimus jo dalis už ieškovės buto nuomą vaiko išlaikymui - 50-60 Eur per mėnesį. Fortepijono pamokas gali dengti valstybės garantuojamas krepšelis vaiko popamokinei veiklai, nebūtina lankyti privačias pamokas.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo gaunamas atlyginimas su komandiruotpinigiais sudaro 1700 Eur atskaičius mokesčius. Tačiau komandiruotpinigiai yra skirti atsakovo maitinimui ir tolimuosiuose reisuose, todėl atsakovo atlyginimas yra panašaus dydžio kaip ir ieškovės – apie 500 Eur per mėnesį. Likusi gaunamų lėšų dalis yra dienpinigiai, kurie skirti atsakovo pragyvenimui. Vien maistas vilkike kainuoja apie 320 Eur per mėnesį, papildomai maistas perkamas degalinėse. Vienas sustojimas atsieina apie 10 Eur. Atsakovas 6 savaites dirba, 3 savaites būna Lietuvoje, kuomet turi eiti nemokamų atostogų. Grįžęs į Lietuvą taip pat moka komunalinius mokesčius (apie 80 Eur per mėnesį). Nuo 2014 m. atsakovo darbovietė nepasikeitė, pasikeitė tik darbinių kelionių kryptis. Ieškovė nenori dirbti privačiame sektoriuje, kur mokami du kartus didesni atlyginimai. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikianti išlaikymą dukrai, nėra. 2014 m. šalių taikos sutartimi sulygta išlaikymo suma (500 Lt) buvo nemaža, t. y. didesnė nei reikėjo būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Šalių vaikas neturi specialių poreikių. Per didelis cholesterolio kiekis nėra specialus poreikis, specialių higienos poreikių taip pat nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaiko drabužiams. Ieškovė nurodė, kad prieš rugsėjo 1 d. nupirko dukrai reikiamus daiktus, kas kainavo 80 Eur, todėl kiekvieną mėnesį dar po 40 Eur mokyklos reikmėms yra nepagrįstai didelės išlaidos. Rinkliavos mokykloje yra vienkartiniai atvejai. Butą ieškovė galėjo išsinuomoti pigesnį. Už telefoną ir internetą mokami 9 Eur. Atsakovo atstovė prašė, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgti į tai, jog ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 127, 144).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punkte šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki vaiko pilnametystės (b. l. 9-10).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo šalių vaikams dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, tvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį nebuvo vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Todėl sprendžiant dėl vaiko poreikių ar šalių turtinės padėties pasikeitimų reikalinga įvertinti ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir kokiomis proporcijomis šalys turi prisidėti prie jų tenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant taikos sutartį, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2014-11-25 nutartimi, vaikui buvo 4 metai 10 mėnesių. Šiuo metu šalių vaikui yra 9 metai 10 mėnesių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.
Ieškovė vaiko poreikių pasikeitimą grindžia tuo, kad priimant teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo, vaikas nelankė mokyklos, popamokinių užsiėmimų, ieškovei nereikėjo nuomotis būsto, pasikeitė ekonominė situacija.
Ieškovės skaičiavimu vidutines mėnesio išlaidas vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu sudaro: maistui - 150 Eur, kišenpinigiams - 40 Eur (2 Eur diena), viršutiniams ir apatiniams drabužiams - 50 Eur, išlaidoms mokymosi poreikiams (kanceliarinėms prekėms, mokyklinėms rinkliavoms) - 40 Eur, laisvalaikiui (kino filmams, knygoms ir t. t.) - 30 Eur, išlaidoms sveikatai (vitaminams ir pan.), higienai - 40 Eur, mokesčiams už komunalines paslaugas, telefoną, internetą - 50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad kiekvieną mėnesį patiria 260 Eur išlaidų nuomos mokesčiui bei apie 100 Eur išlaidų komunalinėms paslaugoms, 30 Eur per savaitę - dukters fortepijono būreliui (pamokos kaina 15 Eur, 2 pamokos per savaitę).
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.
Ieškovės nurodytos išlaidos maistui namuose, drabužiams, nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Tačiau jos yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais. Suprantama, kad ieškovė neturi įrodymais pagrįsti, o teismas neprivalo nustatyti vaiko suvalgomo maisto kiekio ir konkrečiai kiekvieną mėnesį patiriamų išlaidų šiam poreikiui tenkinti išlaidų. Išlaidos drabužiams taip pat nėra vienodo dydžio kiekvieną mėnesį, nes pvz. sezoninių viršutinių rūbų reikalinga įsigyti rečiau, tačiau jie kainuoja daugiau, todėl nustatytina vidutinė suma, tenkanti kiekvienam mėnesiui. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, 150 Eur išlaidos maistui ir 50 Eur dydžio išlaidos aprangai teismų praktikoje pripažįstamos kaip realios bei protingo dydžio.
Ieškovė nurodo skirianti 40 Eur per mėnesį kišenpinigiams, kas sudaro apie 2 Eur per dieną ir nėra neprotingai didelės išlaidos. Pažymėtina, kad vaikų maitinimas mokyklose nėra nemokamas, todėl mokiniams įprasta duoti smulkių pinigų užkandžiams ar pietums mokykloje įsigyti. Atsižvelgiant atsakovo turtinę padėtį, jis turi galimybes tenkinti tokį vaiko poreikį.
Sveikatai ir higienai ieškovė nurodo skirianti 40 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai dažnai serga sezoninėmis peršalimo ligomis, kurių gydymui susirgus patiriamos nemažos išlaidos, į tai, kad reikalinga ir profilaktiškai rūpintis vaiko sveikata perkant vitaminus, 20 Eur per mėnesį suma sveikatos poreikiams taip pat nėra neprotingai didelė. Ieškovė nurodė, kad vaikui padidėjęs cholesterolio kiekis, tačiau dėl to patiriamų išlaidų, išskyrus poreikį sveikai maitintis, kam, teismo vertinimu, pakankama ieškovės nurodyta suma maisto poreikiams, įrodymų nepateikė. Duomenų, kad šalių dukra turėtų specialiųjų poreikių byloje nėra.
Nors nemanytina, kad likę 20 Eur kas mėnesį reikalinga higienos poreikiams tenkinti, teismas atsižvelgia į tai, kad vaikui reikalingos įvairios buities prekės (rankšluosčiai, patalynė ir kt.), todėl nurodytą bendrą 40 Eur sumą sveikatos ir higienos poreikiams vertina kaip realią ir protingo dydžio.
Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokykloje (b.l. 18). Mokyklinėms prekėms bei rinkliavoms mokykloje nurodytą suma ieškovė teismo posėdžio metu detalizavo nurodydama, kad 77 Eur išleido apsipirkdama prieš mokslo metus, papildomai kas mėnesį išleidžiama po 10-15 Eur kanceliarinėms prekėms, 5-6 kartus per metus organizuojamos ekskursijos, kainuojančios iki 10 Eur, ieškinyje nurodė mokyklos rinkliavas. Visuotinai žinoma, kad prieš kiekvienus mokslo metus mokymosi priemonėms įsigyti išleidžiamos didelės iki 100 Eur sumos, mokslo metų eigoje papildomai perkamos pratybos, reikia papildyti pasibaigusias priemones, todėl visiškai tikėtina, kad kas mėnesį gali būti skiriama dar iki 10 Eur šiems poreikiams tenkinti. Kainuoja ir edukacinės išvykos, šventės, dovanos mokytojams, renkami pinigai kitoms klasės reikmėms. Vis dėl to, teismo skaičiavimu, ieškovės nurodytos išlaidos mokyklai yra per didelės ir vidutiniškai neturėtų sudaryti daugiau nei 25 Eur per mėnesį.
Būtinuoju vaiko poreikiu taip pat pripažįstamas būsto poreikis. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014 metais sudarant taikos sutartį ieškovė su vaiku gyveno pas ieškovės motiną, todėl nepatyrė išlaidų būsto nuomai. Šiuo metu ieškovė nuomojasi vieno kambario butą, į bylą pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l. 150-155), iš kurios matyti, kad už buto nuomą moka po 260 Eur per mėnesį. Pareigą užtikrinti vaiko teisę į būstą turi abu tėvai, todėl atsakovas privalo prisidėti prie šio vaiko poreikio tenkinimo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė galėjo išsinuomoti būstą už 110 Eur per mėnesį, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti didesnį išlaikymą, kad padengtų ieškovės būsto išlaidas. Atsakovas teikė į bylą būsto nuomos skelbimus (b.l. 54-59, 75-84), iš kurių matyti galimybė išsinuomoti būstą už 120 Eur per mėnesį. Tačiau į bylą pateikti skelbimai nėra informatyvūs, nėra galimybės nustatyti ar būstas už tokią kainą yra bendrabutinio tipo, ar jame yra patogumai. Pažymėtina, kad būstas, skirtas gyventi vaikui, turi būti erdvesnis nei skirtas gyventi vienam asmeniui, kad vaikas galėtų turėti savo erdvę, taip pat jis turi atitikti higienos normų reikalavimus, turėti patogumus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, vertinant jo turinę padėtį, turi galimybes užtikrinti vaikui tokį būstą. Teismui patikrinus viešai prieinamą informaciją apie būstų nuomą (duomenys neskelbtini) (mikrorajone, kuriame gyvena ir mokosi šalių dukra) nustatyta, kad už atsakovo nurodytą sumą galima išsinuomoti tik kambarį kelių kambarių bute. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenimas su pašaliniais asmenimis, naudojimasis bendromis patalpomis neatitinka geriausių vaiko interesų, neužtikrina teisių į saugią aplinką. Ieškovė nuomojasi tik vieno kambario butą, jo kaina, remiantis į bylą pateiktais skelbimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis apie labai dideles butų nuomos kainas (duomenys neskelbtini), nėra labai didelė. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo pusę išlaidų vaikui tenkančios ½ būsto dalies nuomai, t. y. 65 Eur.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko dalis mokesčiams už komunalines paslaugas, telefoną bei internetą sudaro 50 Eur per mėnesį. Nors teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovės nuomojamame būste interneto nėra, naudojamas mobiliojo telefono interneto ryšys, už kurį taip pat reikia mokėti. Ieškovė patikslino, kad už komunalines paslaugas per mėnesį iš viso sumoka apie 100 Eur, tačiau tokių išlaidų dydžio įrodymų nepateikė. Tačiau atsižvelgiant į visuotinai žinomas komunalinių paslaugų kainas, teismo vertinimu, vieno kambario buto išlaikymas 100 Eur per mėnesį galėtų kainuoti šildymo sezono metu. Atsižvelgdamas į atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas 9 Eur per mėnesį vaiko telefono abonentinio mokesčio išlaidas, teismas daro išvadą, kad 50 Eur per mėnesį galėtų sudaryti vaikui tenkanti komunalinių paslaugų dalis ir telefono ryšio paslaugos.
Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Ieškovės nurodytos išlaidos laisvalaikiui (30 Eur) yra nedidelės, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad lyginant su 2014 metais jos nepadidėjo. Tačiau lyginant su 2014 metais, atsirado naujų vaiko pomėgių, vaikas lanko dailės būrelį (b. l. 18, 156), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ du kartus per savaitę lanko fortepijono pamokas (vienos pamokos kaina 15 Eur) (b. l. 149). Šalys nurodė, kad dukra lankė teniso treniruotes, už kurias reikėjo mokėti po 60 Eur per mėnesį, tačiau nutraukė, kadangi atsakovas jų nebefinansuoja. Remiantis nurodytais duomenimis, vaiko poreikiai papildomam ugdymui viršija 100 Eur per mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad fortepijono būrelis galėtų būti kompensuojamas iš valstybės garantuojamo krepšelio popamokinei veiklai. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2018-09-12 įsakymu Nr. V-758 patvirtintu neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), neformaliojo vaikų švietimo lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta neformaliojo vaikų švietimo programa. To paties Aprašo 7 punkte numatyta, kad rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo lėšų suma vienam neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad šalių dukra lanko ne vieną būrelį ir atsižvelgiant į nurodytas Aprašo nuostatas, atsakovo argumentas dėl šalių dukters lankomų būrelių finansavimo iš savivaldybių skiriamų neformaliojo švietimo lėšų laikomas nepagrįstu. Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neformaliojo švietimo lėšomis dengiamas šalių dukters mokykloje lankomas dailės būrelis, darytina išvada, kad kito vaiko lankomų būrelio išlaidas turi dengti abu tėvai. Nors atsakovas nurodė, kad vaikas fortepijono pamokas gali lankyti ne privačiai, nepateikė įrodymų apie tai, kad yra galimybė lankyti nemokamas ar pigesnes pamokas. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, vertina, kad 100 Eur suma vaiko gabumų lavinimui ir papildomam ugdymui nėra per didelė ir, kad atsakovas turi galimybę tokią sumą šiems poreikiams skirti, ką patvirtina jo paties nurodyta aplinkybė ir pateikti įrodymai (b.l. 73-74), kad jis vienasmeniškai mokėjo po 60 Eur per mėnesį už vaiko teniso treniruotes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2014-11-25, kuomet šalių dukrai buvo 4 metai ir kuomet teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sutartis dėl taikos sutarties, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 500 Lt per mėnesį, šalių vaiko poreikiai išaugo. Atsižvelgtina į tai, kad atsirado didelės būsto poreikio tenkinimo išlaidos. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šalių sutartas 500 Lt per mėnesį išlaikymas jau tuo metu buvo pakankamai didelis, kas reiškia ne tai, kad jis neturi būti didinamas, o tai kad jau susitarimo metu šalys įvertino, kad gali ir turi būti tenkinami didesni nei minimalūs vaiko poreikiai. Tuo tarpu šiuo metu vaikui priteistas išlaikymas negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius. Atsakovas nurodė, kad realiai vaiko išlaikymui skiria 217 Eur per mėnesį, t.y. pripažino, kad vaikui reikalingas didesnis nei priteistas išlaikymas.
Iš visų nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas nebegali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui reikalinga apie 560 Eur per mėnesį suma, tačiau atsižvelgia į tai, kad ieškovė gauna 50 Eur valstybės išmoką vaikui.
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11, 100, 120). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data (duomenys neskelbtini)) (b. l. 83-83). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra (b. l. 95). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba dviejose darbovietėse, jos gaunamas bendras mėnesio atlyginimas yra apie 1000 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 13-14, 85-87). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė gaunanti 50 Eur dydžio išmoką iš valstybės už nepilnametį vaiką. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi.
Atsakovui Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso 828/1450 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8315 Eur, 0,0600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1043 Eur, 0,0600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5354 Eur, sodo pastatas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15002 Eur (b. l. 22-26, 60-61, 97-99, 101-104, 119, 121-124). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data (duomenys neskelbtini)) (b. l. 93-94). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra (b. l. 96). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (b. l. 62-64, 90-92, 130-131, 139), atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju, vidutinis atsakovo atlyginimas 2019 m. - 1700 Eur atskaičius mokesčius. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo gaunamas atlyginimas yra panašaus dydžio kaip ieškovės, t.y. apie 500 Eur per mėnesį, kadangi likusi atlyginimo dalis - kelionpinigiai, kuriuos atsakovas išleidžia maistui, dušo bei tualeto paslaugoms, nakvynei tolimųjų reisų metu. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė savo atlyginimą taip pat turi skirti ne tik vaiko, bet ir savo būtinųjų poreikių tenkinimui – maistui, higienos prekėms, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-299-313/2019 nurodyta, kad „nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją“. Atsakovas dirba kilnojamo pobūdžio darbą, todėl jo išvykos į užsienio valstybes nėra kvalifikuotinos kaip komandiruotės, o už tai gaunami dienpinigiai yra ne kelionėje patiriamų išlaidų kompensacija, o atsakovo pajamos. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad grįžęs į Lietuvą po 6 savaičių darbo turi imti tris savaites nemokamų atostogų, nes buvimas Lietuvoje jam nėra apmokamas, tačiau tai paneigia į bylą pateikti duomenys apie jam išmokėtą darbo užmokestį, kadangi iš jų matyti kad darbo užmokestis jam mokamas kiekvieną mėnesį (b.l. 130).
Pažymėtina, kad atsakovui priklauso sodo namas, kuriame jis nurodo leidęs gyventi draugams, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali gauti papildomų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos.
Nors atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra susilaužęs pirštą, kas gali atsitikti ir ateityje, duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios darytų ilgalaikę įtaką jo darbingumo lygiui byloje nėra.
Atsakovas, be kita ko, motyvuoja, kad ieškovė nededa maksimalių pastangų, siekdama gauti pajamas, užtikrinančias vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, lyginant su 2014 metais, ieškovė ėmė dirbti pilnu etatu ir šiuo metu dirba dviejose darbovietėse. Nors atsakovas teigimu ieškovė galėtų gauti didesnes pajamas, jei dirbtų ne valstybinėse (duomenys neskelbtini), o privačiai, tokių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikta. Ieškovei įsidarbinus antroje darbovietėje, gaunant didesnį nei minimali mėnesinė alga darbo užmokestį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji nesiima priemonių savo finansinei padėčiai gerinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė viena augina mažametį vaiką, kas reiškia, kad turi skirti jam daug laiko ir dėmesio, kas, lyginant su atsakovu, objektyviai mažina jos galimybes aktyviai ieškotis geriau apmokamo darbo, užsitikrinti geresnę padėtį darbo rinkoje. Remiantis kasacinio teismo praktika, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, jis neišvengiamai patiria daugiau kasdienių išlaidų, jam tenka didesnė išlaikymo bei rūpinimosi vaiku našta, didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018), todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, nors abiejų šalių turtinė padėtis, lyginant su 2014 metais pagerėjo, atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės (jis turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamų, gauna daug didesnį nei ieškovė darbo užmokestį), ieškovei, gyvenant su vaiku, tenka didesnė rūpinimo juo našta, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas ir galimas gauti pajamas, daroma išvada, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovės prašoma suma, todėl iš atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas vaikui, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-10) iki vaiko pilnametystės.
Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
2019-11-07 teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė, kad atsisako ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl uzufrukto teisės nustatymo į atsakovui priklausantį sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, kreipęsis į teismą turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Teismo vertinimu ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar viešo intereso, todėl priimamas. Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo dėl uzufrukto teisės nustatymo, teismui atsisakymą priėmus, civilinė byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 56 Eur žyminio mokesčio ((300,00 Eur – 145 Eur) x 12 x 3 proc.).
Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą – nustatyti uzufruktą (b. l. 19). CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovei atsisakius reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, grąžinami 75 Eur jos sumokėjo žyminio mokesčio.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Ieškovė nurodė, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, detalizavo, jog išlaidos susidarė už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 129, 159-160). Nors iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kokios konkrečios sumos buvo skirtos kiekvienai iš nurodytų teisinių paslaugų apmokėti, įvertinus vien tai, kad teismo posėdžiai byloje vyko iš viso 4 val., vien atstovavimo teismo posėdžiuose suma galėjo sudaryti didesnę nei 400 Eur sumą. Pažymėtina, kad atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo neginčijo, tačiau teismo posėdžio metu prašė įvertinti tai, jog ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų (dėl uzufrukto nustatymo), todėl atitinkamai turi būti sumažintos ir išlaidos teisinei pagalbai.
CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisės doktrinoje nurodoma, kad asmuo, kuris į teismą kreipėsi nerūpestingai ir neapdairiai, tampa atsakingas už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia situacija galėtų būti kuomet ieškovas ieškinio atsisako, nors atsakovas reikalavimo nepatenkino.
Nagrinėjamu atveju reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo ieškovė atsisakė, nes pati pakeitė poziciją (teismo posėdžio metu nurodė, kad namas, kuriam siekė nustatyti uzufruktą, yra per toli). Daroma išvada, kad dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl ieškovės neapdairiai pareikšto reikalavimo, kurio ji, pakeitusi poziciją, atsisakė, todėl turi prisiimti su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas. Vis dėl to įvertintina ir tai, kad, atsiradus papildomam poreikiui užtikrinti vaiko teisę į būstą, ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, veikė vaiko interesais.
Kadangi ieškiniu buvo pareikšti du reikalavimai – dėl išlaikymo padidinimo ir uzufrukto nustatymo, ieškovės atstovas išsamesnės suteiktų paslaugų ataskaitos, iš kurios galima būtų daryti išvadą apie tai kokia dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė iki teismo posėdžio, kuriame atsisakyta reikalavimo, o kokia – po jo, nepateikė, daroma išvada, kad su šiuo reikalavimu susijusios pusė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad pusė bylinėjimosi išlaidų patirta dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, kurio ji vėliau atsisakė, tačiau taip pat įvertinant tai, kad reikalavimas buvo reiškiamas ginant vaiko interesus, iš atsakovo priteisiama 75 procentai visų ieškovės teisinės pagalbos išlaidų – 300 Eur.
Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai (b. l. 133-138). Remiantis į bylą pateiktomis sąskaitomis, 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų paskaičiuota už atsiliepimo į ieškinį, kuriuo buvo reiškiami du reikalavimai, parengimą, 200 Eur – už pasirengimą 2019-08-30 teismo posėdžiui, kuris vyko iki ieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo atsisakymo, ir atstovavimą jame, 200 Eur už pasirengimą 2019-11-07 teismo posėdžiui, kurio metu pareikštas reikalavimas dėl ieškinio dalies atsisakymo, ir atstovavimą jame. Daroma išvada, kad pusė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus 100 Eur išlaidas už atstovavimą 2019-11-07 teismo posėdyje, susidarė dėl pareikšto reikalavimo nustatyti uzufruktą. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, atsakovui iš ieškovės priteistina 150 ((700 – 100) / 4) Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Įskaičius šalių reikalavimus dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteisiama 150 Eur šių išlaidų.
Byloje taip pat susidarė 3,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių ¼ priteistina iš ieškovės, ¾- iš atsakovo. Kadangi iš ieškovės valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei 3 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš atsakovo priteisiama 2,59 Eur šių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 98, 140, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškinio dalyje dėl reikalavimo nustatyti uzufruktą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsisakymą.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyje dėl reikalavimo nustatyti uzufruktą namui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-44616-862/2014 patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 58,59 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 59 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Grąžinti ieškovei E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 642 AB Swedbank. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.