- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-990-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14616-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas ir Jelena Šiškina rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-25 sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisti išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės bei iki šalių dukters pilnametystės jos naudai nustatyti uzufruktą namui adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šalys 2010-01-29 susilaukė dukters G. K.. 2014 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-44616-862/2014 nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 litų. Priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis neatitinka pasikeitusių aplinkybių, nes vaikui yra 9 metai, pasikeitė ekonominė situacija (padidėjo maisto ir drabužių kainos, pakilo komunalinių mokesčių dydis), vaikas pradėjo lankyti bendrojo ugdymo įstaigą, todėl atsirado poreikiai maistui mokykloje, išlaidoms mokymuisi (sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, mokyklinėms rinkliavoms), drabužiams mokykloje. Tinkamam nepilnamečio vaiko aprūpinimui šiuo metu būtina skirti ne mažiau nei 400 Eur: maistui - 150 Eur, kišenpinigiams - 40 Eur (2 Eur per dieną), viršutiniams ir apatiniams drabužiams - 50 Eur, išlaidoms mokymuisi mokykloje (sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, mokyklinėms rinkliavoms) - 40 Eur, laisvalaikiui (kino filmams, knygoms ir t. t.) - 30 Eur, išlaidoms sveikatai (vitaminams ir pan.), higienai - 40 Eur, mokesčiams už komunalines paslaugas, telefoną, internetą - 50 Eur. Vaikas domisi įvairia veikla, norėtų lankyti jo pomėgius atitinkančius būrelius, tačiau dėl lėšų stygiaus ieškovė patenkinti šių vaiko norų neturi galimybės.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad už 1 kambario buto nuomą moka po 260 Eur per mėnesį, 100 Eur per mėnesį - už komunalines paslaugas. Ateityje reikės nuomotis dviejų kambarių butą, kadangi mergaitei reikia atskiro kambario. Atsakovo gaunamas atlyginimas tris kartus viršija ieškovės gaunamas pajamas, todėl atsakovas turėtų prie dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad nepilnametei dukrai teikiama išlaikymo suma kasmet indeksuojama, todėl atsakovas kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui skiria ne 145 Eur, bet 157 Eur. Šalių dukra lanko teniso pamokas už kurias kiekvieną mėnesį atsakovas moka 60 Eur. Atsakovas dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, 2019 m. kovo mėnesį jo draudžiamosios pajamos buvo 756 Eur, 2019 m. balandžio mėnesį - 699,33 Eur, 2018 m. draudžiamųjų pajamų vidurkis buvo apie 506 Eur per mėnesį. Šiai dienai atsakovas kas mėnesį nepilnametės dukros interesams skiria 217 Eur (157 Eur išlaikymas ir 60 Eur dydžio mokestis už teniso treniruotes). Ieškovė dirba pilnu etatu ir jos gaunamos pajamos yra didesnės, nei nurodoma ieškinyje, be to, ieškovė gauna 50 Eur išmoką vaikui iš valstybės. Ieškovė turi galimybes išsinuomoti butą už 120,00 Eur – 590 Eur per mėnesį. Nepilnametė dukra neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų. Atsakovas sutiktų nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį skirti 200 Eur, tačiau su sąlyga, jog į šią sumą būtų įtraukta mėnesinė įmoka teniso treniruotėms.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-44616-862/2014 patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametei dukrai G. K. periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai. Teismas priteisė iš atsakovo D. K. ieškovės E. V. naudai 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nutraukė bylą dalyje dėl uzufrukto nustatymo.
6. Teismo vertinimu, vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Ieškovės nurodytos išlaidos maistui namuose, drabužiams, nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Tačiau jos yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, 150 Eur išlaidos maistui ir 50 Eur dydžio išlaidos aprangai teismų praktikoje pripažįstamos kaip realios bei protingo dydžio.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodo skirianti 40 Eur per mėnesį kišenpinigiams, kas nėra neprotingai didelės išlaidos. Maitinimas mokyklose nėra nemokamas, todėl mokiniams įprasta duoti smulkių pinigų užkandžiams ar pietums mokykloje įsigyti. Atsižvelgiant atsakovo turtinę padėtį, jis turi galimybes tenkinti tokį vaiko poreikį.
8. Sveikatai ir higienai ieškovė nurodo skirianti 40 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai dažnai serga sezoninėmis peršalimo ligomis, kurių gydymui susirgus patiriamos nemažos išlaidos, į tai, kad reikalinga ir profilaktiškai rūpintis vaiko sveikata perkant vitaminus, 20 Eur per mėnesį suma sveikatos poreikiams taip pat nėra neprotingai didelė. Ieškovė nurodė, kad vaikui padidėjęs cholesterolio kiekis, tačiau dėl to patiriamų išlaidų, išskyrus poreikį sveikai maitintis, kam, teismo vertinimu, pakankama ieškovės nurodyta suma maisto poreikiams, įrodymų nepateikė. Duomenų, kad šalių dukra turėtų specialiųjų poreikių byloje nėra. Likę 20 Eur kas mėnesį reikalinga higienos poreikiams tenkinti, teismas atsižvelgia į tai, kad vaikui reikalingos įvairios buities prekės (rankšluosčiai, patalynė ir kt.), todėl ieškovės nurodytą bendrą 40 Eur sumą sveikatos ir higienos poreikiams vertina kaip realią ir protingo dydžio.
9. Ieškovės nurodytos 40 Eur per mėnesį išlaidos mokyklai yra per didelės ir vidutiniškai neturėtų sudaryti daugiau nei 25 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Už atsakovo nurodytą 110 Eur sumą galima išsinuomoti tik kambarį kelių kambarių bute. Todėl ieškovės nurodyta vienos kambario buto nuomos kaina nėra labai didelė, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo pusę išlaidų vaikui tenkančios ½ būsto dalies nuomai, t. y. 65 Eur.
11. Teismas padarė išvadą, kad 50 Eur per mėnesį galėtų sudaryti vaikui tenkanti komunalinių paslaugų dalis ir telefono ryšio paslaugos.
Šalies argumentai
12. Ieškovės nurodytos išlaidos laisvalaikiui (30 Eur) yra nedidelės, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad lyginant su 2014 metais jos nepadidėjo. Tačiau lyginant su 2014 metais, atsirado naujų vaiko pomėgių, vaikas lanko dailės būrelį, Vilniaus vaikų ir jaunimo klube (duomenys neskelbtini) du kartus per savaitę lanko fortepijono pamokas (vienos pamokos kaina 15 Eur). Remiantis nurodytais duomenimis, vaiko poreikiai papildomam ugdymui viršija 100 Eur per mėnesį. Remiantis LR švietimo, sporto ir mokslo ministro 2018-09-12 įsakymu Nr. V-758 patvirtintu neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), neformaliojo vaikų švietimo lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta neformaliojo vaikų švietimo programa. Aprašo 7 punkte numatyta, kad rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo lėšų suma vienam neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį. Šalių dukra lanko ne vieną būrelį ir atsižvelgiant į nurodytas Aprašo nuostatas, atsakovo argumentas dėl šalių dukters lankomų būrelių finansavimo iš savivaldybių skiriamų neformaliojo švietimo lėšų laikomas nepagrįstu. Teismas įvertina, kad 100 Eur suma vaiko gabumų lavinimui ir papildomam ugdymui nėra per didelė, atsakovas turi galimybę tokią sumą šiems poreikiams skirti, ką patvirtina jo paties nurodyta aplinkybė ir pateikti įrodymai, kad jis vienasmeniškai mokėjo po 60 Eur per mėnesį už vaiko teniso treniruotes.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodė, kad realiai vaiko išlaikymui skiria 217 Eur per mėnesį, t.y. pripažino, kad vaikui reikalingas didesnis nei priteistas išlaikymas. Teismas sprendė, kad šalių vaiko išlaikymui reikalinga apie 560 Eur per mėnesį suma, tačiau atsižvelgia į tai, kad ieškovė gauna 50 Eur valstybės išmoką vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
14. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi ir dirba dviejose darbovietėse, jos gaunamas bendras mėnesio atlyginimas yra apie 1000 Eur neatskaičius mokesčių ir 50 Eur dydžio išmoką iš valstybės už nepilnametį vaiką.
15. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 828/1450 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8315 Eur, 0,0600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1043 Eur, 0,0600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5354 Eur, sodo pastatas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15002 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis atsakovo mėnesio atlyginimas 2019 m. - 1700 Eur atskaičius mokesčius. Abi šalys kitų išlaikytinių neturi.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas yra panašaus dydžio kaip ieškovės, t.y. apie 500 Eur per mėnesį, kadangi likusi atlyginimo dalis - kelionpinigiai, kuriuos atsakovas išleidžia maistui, dušo bei tualeto paslaugoms, nakvynei tolimųjų reisų metu. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė savo atlyginimą taip pat turi skirti ne tik vaiko, bet ir savo būtinųjų poreikių tenkinimui – maistui, higienos prekėms, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovas dirba kilnojamo pobūdžio darbą, todėl jo išvykos į užsienio valstybes nėra kvalifikuotinos kaip komandiruotės, o už tai gaunami dienpinigiai yra ne kelionėje patiriamų išlaidų kompensacija, o atsakovo pajamos.
17. Atsakovui priklauso sodo namas, kuriame jis nurodo leidęs gyventi draugams, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali gauti papildomų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos.
Žemesnės instancijos teismas
18. Lyginant su 2014 metais, ieškovė ėmė dirbti pilnu etatu ir šiuo metu dirba dviejose darbovietėse. Nors atsakovas teigimu ieškovė galėtų gauti didesnes pajamas, jei dirbtų ne valstybinėse poliklinikose, o privačiai, tokių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikta. Teismo vertinimu, abiejų šalių turtinė padėtis, lyginant su 2014 metais pagerėjo, o atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės (jis turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamų, gauna daug didesnį nei ieškovė darbo užmokestį), ieškovei, gyvenant su vaiku, tenka didesnė rūpinimo juo našta, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas ir galimas gauti pajamas, atsakovas turi galimybę prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovės prašoma suma, todėl iš atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas vaikui, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-10) iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
19. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog per laikotarpį nuo 2014-11-25 iki ieškinio pateikimo dienos iš esmės būtų pagerėjusi apelianto turtinė padėtis. Apeliantas dirbo tą patį tolimųjų reisų vairuotojo darbą. Ieškinys grindžiamas vieninteliu pagrindu – iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais. Apeliantas kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui pervesdavo 157 Eur (po indeksacijos), papildomai kiekvieną mėnesį savanoriškai sumokėdavo po 60,00 Eur už teniso pamokas, iš viso per mėnesį 217 Eur sumą.
20. Bendra ieškovės nurodoma nepilnametės dukros G. išlaikymui būtina suma – apie 700,00 Eur per mėnesį, kas yra 2,4 karto daugiau nei nustatyta 2014 metais. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių esminio padidėjimo faktą.
Šalies argumentai
21. Apeliantas nurodė, jog kasmėnesinės 50 Eur išlaidos viršutinių ir apatinių drabužių pirkimui, 40 Eur išlaidos sveikatai ir higienai, 40 Eur išlaidos kanceliarinėms prekėms, mokyklinėms rinkliavoms yra per didelės ir nepagrįstos, kadangi visos šios prekės nėra reguliariai perkamos kiekvieną mėnesį. Ieškovė nepateikė patvirtinančių rašytinių įrodymų (prekių įsigijimo kvitų, banko sąskaitos išrašus ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas savo iniciatyva atliko teorinius nepilnametės šalių dukros poreikių skaičiavimus, nors jie kiekvienoje byloje turi būti nustatomi individualiai, įvertinant konkrečias kiekvienos bylos faktines aplinkybes (įvertinant vaiko sveikatos būklę, specialiuosius poreikius, užimtumą, ugdymo reikalingumą ir pan.). Teismas pažeidė rungimosi principą.
Šalies argumentai
23. Ieškovė pateikė 2019-11-11 (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. 7, kurioje nurodyta, jog G. K. 2 kartus per savaitę lanko fortepijono pamokas, vienos pamokos kaina – 15,00 Eur, tačiau nepateikė nei vieno mokėjimą už pamokas patvirtinančio dokumento. Teismas nepagrįstai šios pažymos ir joje nurodytų duomenų nevertino kritiškai,
Žemesnės instancijos teismas
24. Didelė vaiko užklasinė veikla nėra vien tik būtinosios išlaidos vaikui, be kurių jis negalėtų visavertiškai vystytis. Vaiko sugebėjimai ir norai negali prieštarauti protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas konstatavo, jog privačiai lankomos fortepijono pamokos, kurios per mėnesį galimai kainuoja 120 Eur, yra ne per didelė suma vaiko gabumų lavinimui, nors ši suma lygi beveik pusei ieškovės būsto nuomos išlaidų. Tai prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams.
25. Apeliantas kiekvieną mėnesį už teniso treniruotes mokėdavo po 60 Eur. Šiuo metu nepilnametė dukra lanko dvigubai brangesnį užsiėmimą – privačias fortepijono pamokas pas mokytoją ir tokio pageidavimo našta vėlgi didžiąja dalimi perkeliama apeliantui, visiškai nesvarstant, ar yra finansinių galimybių kiekvieną mėnesį lankyti tokius užsiėmimus, ar rinktis pigesnį būrelį, pasinaudoti valstybės garantuojamo krepšelio popamokinei veiklai lėšomis. Ieškovė į bylą nėra pateikusi duomenų, ar nepilnametė dukra yra išnaudojusi neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui skiriamas lėšas. 2019-11-08 (duomenys neskelbtini) mokyklos išduotoje pažymoje Nr. 12-161 tik nurodyta, jog nepilnametė dukra G. 2019-2020 mokslo metais mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje ir mokykloje lanko dailės būrelį. Tačiau iš šios pažymos turinio nėra matyti, jog šis būrelis yra kompensuojamas neformaliojo vaikų švietimo programos lėšomis. Ieškovė nurodė, jog pažymoje nurodytas dailės būrelis, apskritai, yra nemokamas. Ieškovei 2019-11-07 teismo posėdžio metu buvo aiškiai nurodyta pateikti teismui duomenis apie tai, ar nepilnametė dukra yra pasinaudojusi neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui skiriamomis lėšomis, jeigu taip, kokį užsiėmimą ji pasirinkusi, kokia to užsiėmimo kaina. Nepaneigtos apelianto keliamos abejonės dėl galimybės pasirinkti pigesnes fortepijono pamokas.
26. Ieškovė 2019-10-04 išsinuomojo 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), už kurį kas mėnesį moka 260 Eur nuomos mokestį. Apeliantui nesuprantama, kodėl buvo apsiribota tik gyvenamojo būsto viename miegamajame rajone paieška, kai pati ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo į atsakovo sodo namą, nutolusį nuo Ieškovės ir nepilnametės dukros tuometės gyvenamosios vietos daugiau nei 20 km.
27. Ieškovei deklaruojant, jog nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 700 Eur, ji sugeba išlaikyti vaiką, kai jos pačios pajamos per mėnesį siekia 1000 Eur neatskaičius mokesčių.
28. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto atlyginimas 1700,00 Eur atskaičius mokesčius ir, kad atsakovas dirba kilnojamo pobūdžio darbą, todėl jo išvykos į užsienio valstybes nėra kvalifikuotinos kaip komandiruotės, o už tai gaunami dienpinigiai yra ne kelionėje patiriamų išlaidų kompensacija, o atsakovo pajamos. Apeliantas ir (duomenys neskelbtini) nėra susitarę dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Priešingai, apeliantas į (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas į komandiruotes, o dėl išvykimo atsirandančios išlaidos jam buvo kompensuojamos išmokant dienpiniginius. Šalims susitarus dėl kilnojamojo darbo pobūdžio nebūtų rengiami jokie komandiruočių įsakymai, kurie yra pateikti į bylą.
29. 2018 metais apelianto draudžiamųjų pajamų suma buvo 6071,35 Eur, 2019 m. sausio – balandžio mėnesiais – 2742,23 Eur. Iš byloje esančios apelianto darbdavio (duomenys neskelbtini) 2019-09-17 pažymos Nr. 17-1 „Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio pabaigos Apeliantui priskaičiuota 4650,06 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (taigi apie 664,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių)), ir 9784,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dienpinigių komandiruočių išlaidoms kompensuoti.
30. Iš dienpinigių lėšų apeliantas maitinasi, naudojasi mokamomis dušo bei tualeto paslaugomis, apmoka nakvynės stovėjimo aikštelėse ir moteliuose išlaidas. Didžioji dalis Apeliantui išmokamų dienpinigių yra išleidžiama būtent padengiant Apelianto išlaidas komandiruotėje – aukšto pragyvenimo lygio valstybėje (duomenys neskelbtini). Apelianto ir ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra panašaus dydžio (iki 1000 Eur neatskaičius mokesčių), o apelianto gaunami dienpinigiai yra skirti jo komandiruotėje patiriamų išlaidų kompensavimui, jie mokami netgi mažesnio dydžio, nei numatyti maksimalūs dydžiai LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarime Nr. 526 dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. CK 3.156 str. įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, konstatavęs, jog apeliantas yra iš esmės geresnėje turtinėje padėtyje
32. Šalys yra beveik vienodo, darbingo amžiaus, turintys vienodas galimybes darbo rinkoje, nei vienas iš jų neturi specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų, ribojančių galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Pasirinkimas dirbti viešosiose įstaigose, o ne privačiame sektoriuje, kur mokamas didesnis darbo užmokestis, yra pačios ieškovės tikslingas pasirinkimas. Ieškovė nurodė, kad net nesiekia ieškoti geriau apmokamo analogiško darbo privačiame sektoriuje, kadangi ji komfortiškai jaučiasi esamame, nieko nenori keisti, nors šis darbas ir mažiau apmokamas. Apelianto nekilnojamasis turtas yra paveldėtas, todėl nėra pagrindas konstatuoti ženkliai geresnę apelianto turtinę padėtį.
33. Apelianto galimybės gauti papildomų lėšų iš sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), yra minimalios, kadangi sodo namelis yra senos statybos, nėra pritaikytas reguliariam gyvenimui, tai yra vasarnamis. Iš sodo namelyje gyvenančių (duomenys neskelbtini) apeliantas neima jokio nuomos mokesčio, kadangi jie neturi savo gyvenamosios vietos, gyvena sodo namelyje kaip jo prižiūrėtojai.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė neapdairiai pareiškė ieškinį dėl uszufrukto nustatymo, kurio atsisakė tik teismo posėdžio metu, tačiau teismo posėdžio metu atsisakė šio reikalavimo. Teismas turėjo ieškovei iš atsakovo priteisti ne 75 proc. bylinėjimosi išlaidų, bet 50 proc.
Atsiliepimas
35. Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad teismas sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, kuomet kasdienių išlaidų įrodymų (maistas, apranga) byloje nėra, todėl didelę reikšmę turi vaiko poreikių išsiaiškinimas. Teismo sprendime pateikti žodiniai ieškovės paaiškinimai apie išleidžiamas sumas vaikui yra įtikinami, be to atitinkantys įprastus tokio amžiaus vaiko poreikius, nurodytų prekių ir paslaugų poreikis - reikalingas.
36. Atsakovas dėstomais argumentais nepaneigė šiuo metu esamo vaiko poreikių būtinumo, dažnu atveju tiesiog keliama abejonė dėl vienų ar kitų poreikių būtinybės ir ar tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra nepagrįstai didelės, tačiau tuo pačiu atsakovas pats pripažįsta, jog realiai vaiko išlaikymui skiria 217 Eur per mėnesį, t.y. pripažino, kad vaikui reikalingas didesnis nei anksčiau priteistas išlaikymas.
37. Ieškovė Viršuliškių mikrorajone (šalia vaiko mokyklos) išsinuomavo vos 1 kambario būstą už 260 Eur, tad atsakovo teiginys, jog galima buvo išsinuomoti tiesiog vieną kambarį bute, arba susirasti pigesnį butą yra prasilenkiantys tiek su vaiko poreikiais, tiek su rinkos realijomis.
38. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jo gaunami dienpinigiai nelaikytini jo pajamoms gaunamoms iš darbo santykių, todėl išmokami dienpinigiai negali būti laikomi pajamomis, nustatant atsakovo turtinę padėtį. vertinant vieno iš tėvų turtinę padėtį, teismas privalo įvertinti visas asmens gaunamas pajamas. Atsakovo gaunami dienpinigiai yra daugiau nei 2 kartus viršijantys algą, tokiu būdu akivaizdu, jog išmokama dienpinigių suma yra taip pat šalių sutartas atlygis. Toks aiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-299-313/2019.
39. Įvertinus šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą (ieškovė jokio turto neturi priešingai nei atsakovas), atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas prie atsiradusių vaiko poreikių padidėjimo turi prisidėti didesne dalimi.
40. Ieškovė šiuo metu dirba dviejuose darbuose, po puse etato, gaunamos pajamos yra didesnės nei minimali mėnesinė alga, todėl galima pagrįstai teigti, jog ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių savo finansinei padėčiai gerinti. ieškovė turi objektyviai mažesnes galimybes daugiau laiko skirti kvalifikacijos kėlimui ar susirasti labiau apmokamą darbą, kadangi visi kasdieniai rūpesčiai susiję su vaiko priežiūra, auklėjimu ir t.t. tenka ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
41. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
43. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatinėjo faktines aplinkybes ir taip pažeidė rungtyniškumo principą. Apelianto argumentai nepagrįsti, nes svarbi teismo, nagrinėjančio šeimos bylas, pareiga būti aktyviam, padėti šalims įgyvendinti savo teises, nes tik tokiu atveju įmanoma apginti vaikų teises ir interesus bei silpnesniojo sutuoktinio interesus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad remiantis CPK 376 straipsnio ir CK trečiosios knygos nuostatomis aktyvus teismo vaidmuo reiškiasi tuo, kad teismas: 1) turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą; 2) privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; 3) turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu; 4) gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose įtvirtintų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas; 5) savo iniciatyva taikyti specialias laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki bus priimtas teismo sprendimas. CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką, kuri reiškia ne tik galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, bet ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieškinio pagrindu ir dalyku, šeimos bylose gali būti traktuojama kaip vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo – išimtis (CPK 13 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
45. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
46. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
47. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 607 Eur., t.y. 437 Eur atskaičius mokesčius.
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
48. Apeliantas kelia esminį argumentą, kad jo gaunami dienpinigiai neturi būti įskaitomi į pajamų reikšmingų nustatant išlaikymą sumą, nes apeliantas nebuvo raštu susitaręs su darbdaviu dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, tačiau buvo siunčiamas į komandiruotes (duomenys neskelbtini), todėl dienpinigiai skirti padidėjusioms pragyvenimo užsienyje išlaidoms padengti.
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019 2019 m. spalio 16 d. priimtoje nutartyje nurodė, kad, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi. Kai lingvistiškai aiškinant darbo sutartį negalima konstatuoti tokio susitarimo buvimo, siekdamas atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumą, periodiškumą, tęstinumą; įrodymais pagrįstą dienpinigių faktinį panaudojimą darbuotojo išlaidoms kompensuoti; ar darbuotoją komandiruojantis darbdavys pasirūpina kelione, aprūpina maitinimu ar apgyvendinimu arba kompensuoja šias išlaidas ir kt.). Kasacinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad skolininkui kiekvieną mėnesį išmokama dienpinigių suma iki trijų kartų viršijo jam išmokėtą darbo užmokestį. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl skolininko darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikavimo kaip komandiruočių tinkamumo ir (ar) jam priskaičiuotų dienpinigių kompensacinės paskirties. Jei konkrečiu atveju būtų nustatoma, jog toks darbo funkcijų atlikimas yra kilnojamo pobūdžio, o ne laikomas komandiruote, tai darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos CPK 739 str. kontekste būtų vertinamos, kaip atliekančios ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją.
50. Pats apeliantas pripažino, kad jo darbas (duomenys neskelbtini) susijęs su nuolatiniu išvykimu ir buvimu užsienyje, tačiau atvykus į Lietuvą būna neapmokamose atostogose. Darbdavio (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio pabaigos apeliantui priskaičiuota 4650,06 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (taigi apie 664,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), ir 9784,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dienpinigių komandiruočių išlaidoms kompensuoti. Teisėjų kolegija nevertina ieškovo santykių su darbdaviu darbo teisės normų kontekste, tačiau atsižvelgia į visiems žinomą aplinkybę, kad į užsienio šalis komandiruojamų (duomenys neskelbtini) darbo rinkoje susiformavo situacija, kai esant nedideliam sutartiniam darbo užmokesčiui dienpinigių išlaidos įprastai kelis kartus viršija sutartinį darbo užmokestį. Vertinant apelianto pajamas ekonominiu požiūriu, apeliantas visomis gaunamomis pajamomis (įskaitant dienpinigius) disponuoja laisvai ir jas skiria kasdienio pragyvenimo išlaidoms dengti nepriklausomai nuo to, ar yra išvykęs į komandiruotę, ar gyvena namuose, todėl turi galimybę savo asmeninį biudžetą formuoti dalį dienpinigių skirti nepilnametės dukters išlaikymui. Tiek būnant komandiruotėje, tiek namuose, dalis kasdienio pragyvenimo išlaidų sutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo vidutinis mėnesio atlyginimas 2019 m. - 1700 Eur atskaičius mokesčius, t.y. didesnis už ieškovės, kurios mėnesio darbo užmokestis sudarė 1000 Eur neatskaičius mokesčių.
51. Teisėjų kolegija įvertina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso reikšmingas turtas - 828/1450 dalys 14,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.101), įregistruoti juridiniai faktai, kad žemės sklypas iki 2010 metų buvo išnuomotas. Spręstina, kad atsakovas turi galimybę gauti pajamas iš žemės sklypo nuomos. Taigi, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, pajamos žymiai viršija minimalią mėnesinę algą.
52. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi galimybę išnuomoti nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą (duomenys neskelbtini), nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis namas yra 1988 metų statybos ir nėra duomenų, kad tai nuolatiniam gyvenimui pritaikytas gyvenamasis namas (b.l.98).
Dėl šalių dukters poreikių
53. Teismas nurodė, kad ieškovės skaičiavimu vidutines mėnesio išlaidas vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu sudaro: maistui - 150 Eur, kišenpinigiams - 40 Eur (2 Eur diena), viršutiniams ir apatiniams drabužiams - 50 Eur, išlaidoms mokymosi poreikiams (kanceliarinėms prekėms, mokyklinėms rinkliavoms) - 40 Eur, laisvalaikiui (kino filmams, knygoms ir t. t.) - 30 Eur, išlaidoms sveikatai (vitaminams ir pan.), higienai - 40 Eur, mokesčiams už komunalines paslaugas, telefoną, internetą - 50 Eur. Ieškovė papildomai nurodė, kad kiekvieną mėnesį patiria 260 Eur išlaidų nuomos mokesčiui bei apie 100 Eur išlaidų komunalinėms paslaugoms, 30 Eur per savaitę - dukters fortepijono būreliui (pamokos kaina 15 Eur, 2 pamokos per savaitę) - iš viso apie 555 Eur per mėnesį.
54. Atsakovas atsikirsdamas į ieškovės teiginius apie vaiko kasdienėms poreikių padidėjimą (išlaidų prasme), iš esmės argumentuoja tuo, jog dalies išlaidų negrindžia konkrečiais įrodymais. Iš tiesų ieškovės nurodytos išlaidos maistui, drabužiams, nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau jos yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais (vaiko), kurie nėra susijusios su nepagrįstu išlaidavimu.
55. Teismas sprendžiant ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, kuomet kasdienių išlaidų įrodymų (maistas, apranga) byloje nėra, didelę reikšmę turi vaiko poreikių išsiaiškinimas. Teismo sprendime pateikti žodiniai ieškovės paaiškinimai apie išleidžiamas sumas vaikui yra įtikinami, be to atitinkantys įprastus tokio amžiaus vaiko poreikius, nurodytų prekių ir paslaugų poreikis yra pagrįstas.
56. Apeliantas kelia abejones dėl vienų ar kitų poreikių būtinybės ir ar tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra nepagrįstai didelės, tačiau tuo pačiu atsakovas pats pripažįno, jog realiai vaiko išlaikymui skyrą 217 Eur per mėnesį (157 Eur indeksuotas išlaikymas ir 60 Eur mokestis už teniso būrelį), t.y. pripažino, kad vaikui reikalingas didesnis nei anksčiau priteistas išlaikymas.
57. Ieškovė neturi nuosavo būsto, atsisakė reikalavimo nustatyti uzufruktą atsakovo sodo namelyje, todėl jos sprendimas išsinuomoti vieno kambario butą yra racionalus ir užtikrina vaiko poreikius. Neapgrįstas atsakovo požiūris, jog ieškovė galėjo susirasti kuklesnį ir pigesnį būstą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) mikrorajone (šalia vaiko mokyklos) išsinuomavo vieno kambario būstą už 260 Eur/mėn., kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka butų nuomos rinkos sąlygas. Atsakovo teiginys, jog buvo galima pigiau išsinuomoti tiesiog vieną kambarį bute, arba susirasti pigesnį butą, prieštarauja būtinumui užtikrinti vaikui minimaliai saugias ir patogias gyvenimo sąlygas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Ieškovė pateikė du ieškinio savarankiškus reikalavimus: dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir dėl uzufrukto nustatymo. Jau pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo ieškovė atsisakė, nes pati pakeitė poziciją (teismo posėdžio metu nurodė, kad namas, kuriam siekė nustatyti uzufruktą, yra per toli). Dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl ieškovės neapdairiai pareikšto reikalavimo, kurio ji, pakeitusi poziciją, atsisakė, todėl turi prisiimti su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas.
59. Kadangi ieškiniu buvo pareikšti du reikalavimai – dėl išlaikymo padidinimo ir uzufrukto nustatymo, ieškovės atstovas išsamesnės suteiktų paslaugų ataskaitos, iš kurios galima būtų daryti išvadą apie tai kokia dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė iki teismo posėdžio, kuriame atsisakyta reikalavimo, o kokia – po jo, nepateikė, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad su šiuo reikalavimu susijusios pusė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad reikalavimas buvo reiškiamas ginant vaiko interesus, iš atsakovo priteisė 75 procentus visų ieškovės teisinės pagalbos išlaidų – 300 Eur.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, proporcingumo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai principas (CPK 93 str. 2 d.) lemia, kad iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista pusė visų ieškovės teisinės pagalbos išlaidų – 200 Eur (400 Eur/2).
61. Atsakovas pateikė duomenis, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai. Remiantis į bylą pateiktomis sąskaitomis, 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų paskaičiuota už atsiliepimo į ieškinį, kuriuo buvo reiškiami du reikalavimai, parengimą, 200 Eur – už pasirengimą 2019-08-30 teismo posėdžiui, kuris vyko iki ieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo atsisakymo, ir atstovavimą jame, 200 Eur už pasirengimą 2019-11-07 teismo posėdžiui, kurio metu pareikštas reikalavimas dėl ieškinio dalies atsisakymo, ir atstovavimą jame. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pusė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus 100 Eur išlaidas už atstovavimą 2019-11-07 teismo posėdyje, susidarė dėl pareikšto reikalavimo nustatyti uzufruktą. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 150 ((700 – 100) / 4) Eur teisinės pagalbos išlaidų.
62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui iš ieškovės taip pat priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 350 Eur (700/2).
63. Įskaičius šalių reikalavimus dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atsakovui iš ieškovės priteisiama 150 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
64. Nors iš esmės atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau, tenkinant apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, pakeičiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantui ir ieškovės priteisiama 50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
65. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos, nes suma yra mažesnė nei 3 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui D. K. iš ieškovės E. V.s 150 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Sprendimo dalį dėl 56 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo D. K. į valstybės biudžetą palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį dėl 75 Eur žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei E. V. palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. K. iš ieškovės E. V. 50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.