- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- e2-6870-1125/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Dovilė Ulbinienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui J. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo J. M. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2087-419/2018 pripažino J. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, t. y., kad J. M. nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą. Dėl to ieškovui buvo atlikta bendrinėje nejautroje kairiojo skruostikaulio ir skruosto lanko repozicijos operacija, taikytas medikamentinis gydymas.
3. Aiškina, kad nusikalstamos veikos metu dėl padarytų kairės akiduobės išorinės, viršutinės ir apatinės sienelių lūžių, kairio skruostukaulio lanko įspaustinio lūžio ieškovas kentė fizinius skausmus. Jie nepraėjo ir po operacijos, kurios metu buvo bendrinėje nejautroje atlikta kairiojo skruostikaulio ir skruosto lanko repozicijos operacija. Be to, dėl narkozės, vartojamų vaistų yra pablogėjusi ieškovo atmintis. Įvykio metu ieškovas patyrė didžiulį emocinį šoką, nes buvo sužalotas ir dėl to, kad įvykio metu buvo ieškovo žmona ir vaikas. Ieškovas išgyvena, kadangi yra susirūpinęs būsimomis pasekmėmis, kadangi skausmas iki šiol nepraeina, nors po įvykio praėjo 2,5 metų.
4. Ieškovo nuomone, įvykio metu patirti sveikatos sužalojimai, įvykio metu patirtas emocinis šokas, nuolatiniai skausmai, kurie iki šiol nepraeina, tik įrodo pasekmių, atsiradusių įvykio pasekoje, sunkumą. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių savo neturtinę žalą ieškovas vertina 5 000 eurų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas J. M. atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo ieškinio netenkinti.
Šalies argumentai
6. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo praėjus beveik 3 metams po įvykio, kuomet baudžiamojo proceso metu buvo susitarta dėl gydymo išlaidų atlyginimo. Atsakovas prieštaravimų nereiškė ir ieškovas jokių pretenzijų neturėjo. Be to, nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Teigia, kad ieškovo pasirinkto advokato įkainiai yra dvigubai didesni už vidutinius įkainius už valandą. Taip pat prašo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas J. B. ir jo atstovė advokatė Dovilė Ulbinienė palaikė ieškinio reikalavimus bei prašė jį tenkinti.
8. Atsakovas J. M. į teismo posėdį neatvyko (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant). Šaukimas įteiktas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2087-419/2018 atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. atsakovas buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 20.15 val., Turgelių mstl., Turgelių sen., Šalčininkų r., kilusio konflikto metu, vieną kartą tyčia sudavė ieškovui į galvą, tuo padarydamas jam kairės akiduobės išorinės, viršutinės ir apatinės sienelių lūžius, kairio skruostikaulio lanko įspaustinį lūžį, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko pastarasis ilgai sirgo. Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis jį skundė. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 1 041,01 Eur dydžio turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusiojo gydymo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje nėra ginčo, kad įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu yra nustatyti tyčiniai neteisėti atsakovo veiksmai, o tai yra viena iš sąlygų jo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Šios aplinkybės, nustatytos teismo baudžiamajame įsakyme, turi prejudicinę galią ir jų nereikia iš naujo įrodinėti. Pažymėtina, kad tokia neteisėta atsakovo veika buvo ne tik pažeisti įstatymai, bet ir ieškovui padaryta neturtinė žala (CK 6.246 straipsnis). Dėl padarytos nusikalstamos veikos ieškovui buvo sutrikdyta sveikata. Teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirta neturtine žala. Nagrinėjamu atveju ieškovo neturtinė žala yra atsakovo elgesio rezultatas, todėl atsakovas turi ją atlyginti (CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.251 straipsnis).
12. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos dydžio.
13. Kaip minėta, šioje byloje įrodyta, jog dėl atsakovo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur, kurią ir prašo priteisti.
14. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
15. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).
16. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2011, 2K-89-139/2016, 2K-129-976/2016, 2K-170-699/2016 ir kt.). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
17. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
18. Kaip minėta, vertinant neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, atsižvelgtina į nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir šių pasekmių įtaką ieškovo psichologinei būsenai, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sukeltą nuolatinį nerimą. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, jis patyrė didelius fizinius skausmus. Remiantis 2018 m. birželio 1 d. medicininiu išrašu, ieškovui buvo bendrinėje nejautroje atlikta kairiojo skruostakaulio ir skruosto lanko repozicijos operacija, taikytas medikamentinis gydymas, pooperacinis periodas praėjo be komplikacijų. Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai jo atžvilgiu buvo panaudoti jo žmonos ir vaiko akivaizdoje, ieškovas patyrė didžiulį emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, jam buvo sužalota sveikata, skausmas iki šiol nepraeina, yra pablogėjusi ieškovo atmintis.
19. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
20. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu ieškovas patyrė fizinį skausmą, o po įvykio ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, tačiau šiuo atveju atsakovas ieškovui sudavė tik vieną smūgį, nebuvo naudoti žmogų žaloti galintys daiktai, atsakovo naudotas smurtas nebuvo intensyvus, nuteistasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, nukentėjusiajam (ieškovui) nenustatyti ilgalaikiai sveikatos sutrikdymo, tame tarpe dvasinio pobūdžio, padariniai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po įvykio kreipėsi į gydytojus, skundėsi suprastėjusia atmintimi, nuolatiniais skausmais. Byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo šeimos ar socialiniais santykiais, gerove.
21. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra nustatytos kaip itin sunkios, jis nepateikė duomenų, kad po įvykio jam buvo reikalingas ilgalaikis gydymas, liko nepataisomų liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiškinių, sumažėjo darbingumas, pasikeitė bendravimo kokybė ir galimybės, todėl ieškovo prašoma priteisti 5 000 Eur suma yra per didelė. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.
22. Esant pirmiau aptartų byloje nustatytų neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, teismas daro išvadą, kad 1 500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas atsakovo padarytai neteisėtai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
23. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
24. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas patyrė 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas savo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
25. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (650 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl patenkinus 30 proc. visų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 195 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
27. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
28. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atsižvelgti į jo turtinė padėtį. Nurodo, kad šiuo metu nedirba, dėl šalyje įvesto karantino neteko darbo, nuo gruodžio mėnesio yra registruotas darbo biržoje, susirasti darbą karantino metu yra sunku. Be to, atsakovas augina du mažamečius vaikus, šeimoje dirba tik žmona.
31. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, leidžiant atsakovui įvykdyti teismo sprendimą dalimis – šiuo atveju per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant ieškovui lygiomis dalimis priteistą 1 695 Eur sumą (1 500 Eur + 195 Eur), t. y. per mėnesį sumokant po 339 Eur. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovo interesų, nes jam priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, toks išdėstymas skatins atsakovą kuo operatyviau atsiskaityti su ieškovu, taip pat sudarys galimybę atsakovui sumokėti skolą ne visą iš karto.
32. Išaiškinti atsakovui, kad jam tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovui bent vienos įmokos, ieškovas turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti nustatant, kad atsakovas J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą vykdo dalimis – per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant ieškovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteistą 1 695 Eur sumą, t. y. pirmą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) sumokant 339 Eur, antrą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 339 Eur, trečią mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 339 Eur, ketvirtą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 339 Eur ir penktą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 339 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.