Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-275-635/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-179-384/2025Nutartis · 2025-10-21Tauragės apylinkės teismas
  2. AN2-275-635/2025Nutartis · 2025-12-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-19
Bylos Nr.
AN2-275-635/2025
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00347-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-275-635/2025Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00347-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2025-08-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių ir konfiskuota transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2025-07-01 apie 12.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai metų laikotarpyje ir šiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 5, 14 punktų reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M., nesutikdamas su Institucijos 2025-08-07 priimtu nutarimu, jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti arba pakeisti Institucijos nutarimą ir sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei sumažinti jam paskirtą baudą, nekonfiskuoti transporto priemonės.

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025-10-21 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog nežiūrint į V. M. nurodytas aplinkybes dėl paskirtų administracinės nuobaudos – baudos - ir administracinio poveikio priemonės - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones - panaikinimo ar jų sušvelninimo ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo - šioje dalyje nėra pagrindo skundo tenkinti, nes iš byloje esančios pažymos matosi, kad V. M. ne kartą yra baustas už padarytus šiurkščius, visuomenei pavojingus nusižengimus - transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones ir atsižvelgiant į tai, kad V. M. sistemingai daro šiurkščius, visuomenei pavojingus administracinius nusižengimus, netaikyti transporto priemonės konfiskacijos šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-10-21 nutartį bei Institucijos 2025-08-07 nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-10-21 nutartį ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio, paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Tvirtina, kad Institucija nutarime tik formaliai nurodė taikytinas įstatymo nuostatas, tačiau nepateikė jokio motyvuoto vertinimo dėl sankcijos individualizavimo, neatsižvelgė į jo (V. M.) nurodytas aplinkybes, materialinę padėtį ir tai, kokias realias pasekmes numatytos sankcijos sukeltų jo šeimai. Nurodo, jog jis pateikė įrodymus, kad automobilis reikalingas tiek jo darbui, tiek šeimos poreikiams. Jis (V. M.) dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju pagal darbo sutartį, o darbas vykdomas (duomenys neskelbtini), kur nėra viešojo transporto maršrutų ir nuvykimas į darbo vietą yra neatsiejamas nuo automobilio turėjimo. Darbdavys raštu patvirtino, kad jis (V. M.) negalėdamas naudotis transporto priemone, negalės vykdyti darbo funkcijų, todėl darbo sutartis būtų nutraukta. Jo gaunamos pajamos yra pagrindinės pajamos šeimos biudžete, todėl darbo netekimas reikštų, kad jo šeima liktų be pagrindinių pajamų šaltinio, o tai tiesiogiai paveiktų būtiniausius šeimos poreikius - maisto, vaistų, būsto ir kitų gyvybiškai svarbių išlaidų apmokėjimą. Be to, transporto priemonė būtina rūpintis jo tėvais - juos nuvežti į gydymo įstaigas, nupirkti vaistus ir aprūpinti kitais reikalingais dalykais. Automobilis buvo įsigytas santuokos metu už šeimos lėšas ir priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kas patvirtinama transporto priemonės pirkimo - pardavimo dokumentais. Priimdami sprendimą konfiskuoti transporto priemonę, nei Institucija, nei apylinkės teismas nevertino nuosavybės teisių į šį turtą ir trečiojo asmens - jo sutuoktinės – interesų ir nepateikė jokio teisinio argumentavimo, kodėl nusprendė ignoruoti bendrosios jungtinės nuosavybės faktą.

4.2. Teigia, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, kad Institucija visiškai nevertino sankcijos poveikio jo paties ir jo šeimos socialinei situacijai, neanalizavo realių pasekmių, kurias minėtos sankcijos sukelia, t. y. darbo praradimo, pajamų netekimo, trečiojo asmens turto paėmimo, finansinės žalos šeimai. Taip pat nevertino galimybės taikyti švelnesnę sankciją, nors pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį turi diskreciją įvertinti visas aplinkybes ir skirti mažesnę baudą, trumpesnį teisių atėmimo terminą ar netaikyti konfiskavimo. Apylinkės teismas tik formaliai pakartojo Institucijos nurodytas nuostatas, tačiau neatliko savo pareigos įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos proporcingumo principo taikymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas neištyrė bylos esmės ir nesilaikė pareigos motyvuoti savo sprendimą.

4.3. Apeliantas skunde remiasi teismų praktika ir pažymi, kad sankcija turi būti ne tik teisėta, bet ir teisinga, proporcingumas yra privalomas kriterijus parenkant sankciją, o konfiskavimas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nėra kitų priemonių tikslui pasiekti. Teismas privalo nustatyti, ar paskirta sankcija padeda pasiekti administracinės atsakomybės tikslus. Nuobauda turi atgrasyti nuo pažeidimų, o ne sukelti socialinę katastrofą ir priversti šeimą likti be pajamų. Šios sankcijos šiuo atveju tampa ne prevencinėmis, bet represinėmis, o tai prieštarauja teisinės valstybės principui ir įtvirtintai proporcingumo doktrinai. Be to, yra net 3 bylos, kur asmenys vairavo neblaivūs (padarė, V. M. manymu, dar sunkesnę teisei priešingą veiką) ir jiems nebuvo atimtos teisės: l) II-53-1083/2020; 2) II-352-865/2019; 3) II-342-865/2019). Teismai šiose bylose rėmėsi panašiomis aplinkybėmis kaip ir jo byloje, atsižvelgė į pažeidėjų asmenybę, į tai, jog teisių atėmimas gali būti per griežta bausmė, nagrinėjamu atveju, ypač, kai jos yra reikalingos šeimos poreikiams bei darbui. V. M. mano, kad bausmės tikslai jo byloje gali būti pasiekti ir be jam paskirtos griežčiausios sankcijos, nes įvertinus visas faktines ir socialines aplinkybes akivaizdu, jog tokia sankcija būtų perteklinė, neproporcinga ir savo pasekmėmis viršytų administracinės atsakomybės tikslus.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-10-21 nutartį. Nurodo, kad jo (V. M.) kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu bei kita byloje surinkta medžiaga. Atkreipia dėmesį į tai, kad su tuo pačiu automobiliu V. M. jau antrą kartą padaro nusižengimą, kai neturi teisės jo vairuoti ir pažymi, kad V. M. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų - vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinai, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo bei lengvabūdiško elgesio pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nusižengimo bylose 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022, 2AT-4-511/2023). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. kelia paskirtų nuobaudos – baudos ir administracinio poveikių priemonių - specialiosios teisės atėmimo bei automobilio konfiskavimo pagrįstumo, proporcingumo klausimus. Prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio, paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Be to, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, tačiau prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose ir pasisakys minėtais klausimais.

Dėl ANK 424 straipsnio 5 dalies taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir šis veiksmas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 7 dalis, be kita ko, numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 8 dalis, be kita ko, numato, kad už šio straipsnio 5 numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog V. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis pagal šį straipsnį nubaustas pagrįstai. V. M. kaltę, padarius minėtą administracinį nusižengimą, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, patvirtina jo paties (V. M.) kaltės pripažinimas surašant 2025-07-01 administracinio nusižengimo protokolą, 2025-10-20 Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio nustatyta, kad V. M. teisė vairuoti jau buvo atimta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nuo 2025-05-16 iki 2025-11-15.

9. Taigi aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad V. M. vairavo transporto priemonę nepasibaigus ankstesniu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės galiojimo terminui, specialiosios teisės atėmimas buvo paskirtas nuo 2025-05-16 iki 2025-11-15. Byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą apeliantas padarė 2025-07-01. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog V. M. padarė administracinį nusižengimą, kuris yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes jis, būdamas Institucijos nutarimu baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti.

10. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 565¹ straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Šio straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad V. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai. Taigi ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu V. M. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, šiuo atveju, nėra pagrindo. Tuo tarpu ANK 565¹ straipsnio 4 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė. ANK IV skyriuje įtvirtintos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Viena iš tokių aplinkybių yra reglamentuota ANK 12 straipsnyje – tai mažai pavojinga veika. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Taipogi šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų požymių turinčių veikų, kurias padarius asmeniui gali būti taikomos šio straipsnio nuostatos dėl mažai pavojingų veikų, tačiau į šį sąrašą nepatenka ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta veika. ANK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Iš šių nuostatų visumos analizės darytina išvada, jog, padarytas administracinis nusižengimas turi patekti į ANK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąrašą, jog galėtų būti laikomas mažai pavojingu. Taigi ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo nėra pagrindo laikyti mažai pavojinga veika. Todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. M. atžvilgiu pagal ANK 565¹ straipsnio 4 punktą, taip pat nėra pagrindo. Įvertinus tai, kas aptarta ir atsižvelgus į tai, kad V. M. savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.

Dėl nuobaudos ir administracinio poveikių priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliaciniame skunde prašoma netenkinus prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio, paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur. V. M. teigimu, specialiosios teisės atėmimas yra neproporcingas, kadangi neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės vykdyti savo darbinių funkcijų, dėl ko praras darbą, taip pat bus pakenkta jo šeimos poreikiams.

12. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Pažymėtina, kaip jau minėta šios nutarties 7 punkte, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju V. M. Institucijos 2025-08-07 nutarimu, už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, skirta minimali 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 1 metams 6 mėnesiams.

14. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

15. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančios asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

16. Vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog V. M. paskirta administracinio poveikio priemonė neproporcingai suvaržo jo teises, kadangi prarasdamas teisę vairuoti transporto priemonę, apeliantas praras ir darbą bei negalės išlaikyti savo šeimos. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neturi pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ypatingosios aplinkybės, leidžiančios taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

17. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog transporto priemonės reikalingumas darbui, šeimos poreikiams nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti negalės vykdyti darbinių funkcijų, išlaikyti savo šeimos, savaime nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

18. Iš apeliacinio skundo matyti, jog V. M. dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. M. teisės vairuoti neteko nuo 2025-05-16. Taigi nepaisant to, kad V. M. dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, iš bylos duomenų akivaizdu, kad jis negali dirbti šio darbo jau nuo 2025-05-16. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas taip pat pažymi, jog vien teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikrą laikotarpį, neužkerta galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dirbti. Byloje nėra jokių duomenų, jog V. M. negalėtų dirbti jokio kito darbo, kuriame nebūtų reikalinga specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones, turėtų rimtesnių sveikatos problemų ar kt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog V. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones yra neproporcinga ar suvaržanti jo teises labiau nei tai būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti, ir, kad šios administracinio poveikio priemonės terminą reikėtų sutrumpinti iki 1 mėnesio. Taip pat apygardos teismas neturi pagrindo spręsti, kad V. M. paskirta minimali nuobauda – 800 Eur bauda yra neproporcinga.

19. Sprendžiant klausimą dėl galimybės V. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tai pat yra svarbūs ir ankstesni baustumai administracine tvarka. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog V. M. anksčiau baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 422 straipsnio 5 dalį. Taigi įvertinus šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, kurių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog ir ateityje apeliantas sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog apeliantas nėra drausmingas vairuotojas ir linkęs daryti itin šiurkščius KET pažeidimus. Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad V. M. yra atidus ir rūpestingas vairuotojas, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar jis išties sugebės laikytis KET bei nedaryti naujų administracinių nusižengimų.

20. Tiek nuobauda – bauda, tiek specialiosios teisės atėmimas – vairuoti transporto priemones, neabejotinai turės įtakos kasdieniams apelianto darbams vykdyti, turės įtakos jo šeimos poreikiams bei sukels neigiamų padarinių, visgi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, šiuo atveju V. M. suprasdamas, jog specialioji teisė jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, šeimos poreikiams, turėjo būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, dėl kurių kyla grėsmė minėtos teisės netekti. Aplinkybės, jog V. M. specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones yra reikalinga vykdyti darbinei veiklai, bei šeimos poreikiams, buvo jam žinomos prieš nusižengimo padarymą, todėl pats apeliantas turėjo elgtis itin atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių sukelti neigiamas padarinius. Nagrinėjamu atveju iš dalies galima būtų sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais, kad skundžiama nutartis nėra išsamiai motyvuota, vis dėlto, ši aplinkybė, apygardos teismo įsitikinimu, savaime nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, kadangi šioje nutartyje į esminius skundo argumentus atsakyta.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių aplinkybių nei išskirtinai teigiamų V. M. asmenybės charakterizuojančių duomenų ar kitų ypatingų aplinkybių, konstatuoja, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar sumažinti paskirtos nuobaudos – baudos dydį nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo. Dėl ko, konstatuojama, jog V. M. skundas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jo tenkinti.

22. Atsakant į skundo argumentus apie tai, kad automobilio konfiskavimas negali būti taikomas, nes automobilis „Volkswagen Passat“ bendrąją jungtine nuosavybės teise priklauso administracinį nusižengimą padariusiam asmenio sutuoktinei, pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Kaip nustatyta ANK 29 straipsnio 2 dalyje, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, už kokiuose šio kodekso straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, taip pat nustato sąlygas, kurioms esant galima taikyti šią administracinio poveikio priemonę. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

23. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja automobilio priklausomybę jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.). Taigi vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti nekonfiskuota transporto priemonė.

24. Be to, apeliaciniame skunde remiamasi apylinkių teismų procesiniais sprendimais kitokio pobūdžio bylose. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi apygardos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis apeliaciniame skunde nurodytomis apylinkių teismų nutartimis. Kiekvienu konkrečiu atveju, byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat esant skirtingoms šioje byloje ir apelianto minimose bylose (l) II-53-1083/2020; 2) II-352-865/2019; 3) II-342-865/2019) nustatytoms aplinkybėms (esant skirtingoms nusižengimo padarymo aplinkybėms, patrauktų administracinėn atsakomybėn charakteristikoms), nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra pagrindo.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-10-21 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jazbutienė