- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-07
- Bylos Nr.
- 3K-3-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Pranas Žeimys, Egidijus Baranauskas, Sigitas Gurevičius
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės „Agrowill Želsvelė“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Agrowill Želsvelė“ valdybos pirmininko M. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos žemės ūkio bendrovei „Agrowill Želsvelė“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2009 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą, paskirti UAB „Valnetas“ restruktūrizavimo administratoriumi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo sėkmingai plėtoti ūkinę komercinę veiklą; bendrovė turi dalį pradelstų finansinių įsipareigojimų, yra paėmusi nemažai kreditų. ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ 2009 m. birželio 1 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu nutarta restruktūrizuoti bendrovę, pritarta pateiktiems restruktūrizavimo plano metmenims, administratoriaus kandidatūrai. 2009 m. birželio 20 d. įvykusiame ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ pagrindinių kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 71,19 proc. bendros reikalavimų sumos, susirinkime nutarta laikyti šį kreditorių susirinkimą pirmuoju, pritarta restruktūrizavimo plano metmenims ir administratoriaus kandidatūrai, bendrovės atstovas įpareigotas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovo teigimu, yra visos būtinosios Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nustatytos materialiosios ir procesinio pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti; iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą ir įgyvendinus restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas ir išvengti bankroto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė atsakovui ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą, paskyrė administratoriumi UAB „Valnetas“ iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo; iki nutarties įsiteisėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovui ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ priklausančio turto ir lėšų, esančių pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, išieškojimą, taip pat uždraudė išieškoti iš trečiųjų asmenų turto, kuris jiems priklauso nuosavybės teise ir yra įkeistas už ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ prievoles, tačiau paliko teisę naudoti lėšas ir turtą bendrovės ūkinei komercinei veiklai.
Teismas konstatavo, kad ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ turi laikinų sunkumų ir yra visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti: bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 13 772 959,96 Lt, kurių dalis pradelsta daugiau kaip tris mėnesius; bendrovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; byloje nėra duomenų apie įmonei iškeltą bankroto bylą ar pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka; ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ pirmajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2009 m. birželio 20 d., kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 71,19 proc. bendros reikalavimų sumos, pritarė siūlymams pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, taip pat pritarė restruktūrizavimo plano metmenims ir restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Valnetas“ kandidatūrai, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra galimas ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimas, dėl kurio būtų atkurtas bendrovės mokumas ir išvengta bankroto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė UAB „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
Dėl apelianto argumentų, kad jis yra pagrindinis atsakovo kreditorius (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), tačiau jam nebuvo tinkamai pranešta apie įvyksiantį pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimą, teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, kai ne visi pagrindiniai įmonės kreditoriai informuojami apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą, pranešime apie kreditorių susirinkimą netinkamai nurodomas jų reikalavimų dydis, apie susirinkimą informuojama netinkamu būdu, pažeidžiamas įstatyme nustatytas susirinkimo sušaukimo terminas arba nesilaikoma susirinkimo pravedimo tvarkos, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, pripažįstama, kad pažeista įstatyme nustatyta susirinkimo sušaukimo ar pravedimo tvarka. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tokių pažeidimų konstatavimo faktas savaime nėra pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir dėl to neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų nustatyti, ar padaryti pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, bylos duomenimis, 2009 m. birželio 1 d. vykusiame ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta restruktūrizuoti bendrovę ir pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims. 2009 m. birželio 20 d. vyko pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame raštu balsavo du iš trijų pagrindinių atsakovo kreditorių, t. y. UAB „Žemės vystymo fondas 20“ ir AB DnB NORD bankas. Atsakovo pagrindiniu kreditoriumi yra nurodytas ir apeliantas, kurio atstovas 2009 m birželio 19 d. 10.50 val. atsisakė priimti iš antstolio pranešimą–pasiūlymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, balsavimo raštu biuletenį ir restruktūrizavimo plano metmenis su priedais. Įvertinusi šias pranešimo apie šaukiamą pagrindinių kreditorių susirinkimą aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko, kad nebuvo visiškai laikytasi Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos pagrindinių kreditorių šaukimo tvarkos ir terminų, susirinkimas sušauktas praėjus dvidešimčiai dienų po bendrovės dalyvių sprendimo, o dokumentus, susijusius su įmonės restruktūrizavimu, apeliantui buvo bandyta įteikti dieną prieš turintį įvykti kreditorių susirinkimą, tačiau sprendė, jog šie pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl jų kreditorių susirinkime buvo priimti neteisėti sprendimai. Be to, apeliantui buvo žinoma apie atsakovo ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą, jis, nors ir pavėluotai, gavo pranešimą apie tokio klausimo svarstymą, tačiau atsisakė jį priimti, nesiėmė jokių priemonių savo teisėms apginti, nepateikė jokio prieštaravimo, nepareikalavo ilgesnio laiko susipažinti su pateiktais dokumentais.
Teisėjų kolegija nesutiko su apelianto nuomone, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatytas penkių dienų terminas pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo paduoti yra naikinamasis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jau 2009 m. birželio 30 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovo įmonei iškėlimo, tačiau, teismui nustačius trūkumų, pareiškimą buvo atsisakyta priimti. Pakartotinai kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovas praleido įstatyme nustatytą penkių dienų terminą, tačiau teisėjų kolegija nepripažino šio pažeidimo turinčiu įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, restruktūrizavimo procesas pirminėje stadijoje iškelti restruktūrizavimo bylą neturėtų užtrukti dėl teisminių ginčų, nes faktą, ar įmonė bus restruktūrizuojama, iš esmės lemia tai, ar kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo planui (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumento, kad byloje nėra duomenų, jog kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimo įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis kreditorius pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra laikomas pagrindiniu, todėl jis turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir spręsti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atkreipusi dėmesį į tai, kad apeliantas ginčija pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimo ir kartu pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą tuo pagrindu, jog nutarimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmė kreditorius UAB „Žemės valdymo fondas 20“, kurio ryšiai su atsakovu ir reikalavimo dydis kelia abejonių, teisėjų kolegija pažymėjo, kad konkrečių kreditorių reikalavimų dydį restruktūrizavimo byloje tvirtina teismas, iškėlęs restruktūrizavimo bylą, todėl UAB „Litagros prekyba“ galės ginčyti kreditoriaus UAB „Žemės valdymo fondas 20“ reikalavimo dydį. Jeigu bus patvirtintas mažesnis šio kreditoriaus reikalavimas, apelianto reikalavimas, kurį taip pat turės patvirtinti teismas, sudarys didesnį procentą nuo bendros kreditorių reikalavimų sumos ir jis galės ginti savo teises restruktūrizavimo plano svarstymo bei patvirtinimo stadijoje.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu UAB „Litagros prekyba“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Įgyvendinant įstatymuose įtvirtintas ar įstatymų nedraudžiamas teises, tarp jų ir teisę veikti bendrovių grupe ar restruktūrizuoti juridinius asmenis, būtina vadovautis sąžiningumo principu (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir nepiktnaudžiauti, t. y. nedaryti žalos tretiesiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Visais atvejais juridinių asmenų veiksmai neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dėl to restruktūrizuojamą įmonę kontroliuojanti įmonė arba restruktūrizuojamos dukterinės įmonės patronuojanti įmonė, taip pat kitos patronuojančios įmonės dukterinės ar kontroliuojamos įmonės neturi teisės balsuoti įmonės kreditorių susirinkime dėl įmonės restruktūrizavimo, jeigu tai daroma pažeidžiant sąžiningumo principą ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tokiu atveju pažeidžiamas sąžiningumo principas, kyla interesų konfliktas, tarpusavyje susijusios įmonės piktnaudžiauja civilinėmis teisėmis, balsuodamos dėl grupės įmonės restruktūrizavimo, taip pat pažeidžiamas restruktūrizavimo tikslas – neapginamos kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neanalizavo, ar pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkime balsavę su atsakovu susiję asmenys nepiktnaudžiavo savo teisėmis, ar dėl tokio balsavimo nekilo interesų konflikto. Kasatorius procesiniuose dokumentuose teismui nurodė, kad vienas iš pagrindinių atsakovo kreditorių – UAB „Žemės vystymo fondas 20“ – yra su atsakovu susijusi įmonė, kuri, kaip ir atsakovas, priklauso AB „Agrowill Group“ valdomų įmonių grupei ir yra jos kontroliuojama. AB „Agrowill Group“ yra vienintelė UAB „Žemės vystymo fondas 20“ akcininkė, o ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ yra kontroliuojama AB „Agrowill Group“. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad AB „Agrowill Group“ taiko centralizuoto verslo valdymo modelį, t. y. pagrindinė bendrovė atlieka visų grupės įmonių valdymo funkcijas ir neatlieka jokių kitų funkcijų. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad tiek atsakovas, tiek UAB „Žemės vystymo fondas 20“, tiek AB Agrowill Group“ veikia nesąžiningai ir taip pažeidžia kitų atsakovo kreditorių, tarp jų ir kasatoriaus, teises: neinformuoja apie vykstančius kreditorių susirinkimus, atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Šie faktai įrodo, kad tarpusavyje susijusios įmonės veikia koordinuotai, jų veiksmai sukelia interesų konfliktą, prieštarauja sąžiningos verslo praktikos principui, pažeidžia kitų atsakovo kreditorių teises ir interesus. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-510/2008 nurodyta, kad tarpusavyje susiję asmenys negali balsuoti kreditorių susirinkime dėl vienos iš susijusių įmonių restruktūrizavimo. Apskųstoje nutartyje nukrypta nuo šios apeliacinio teismo suformuotos praktikos.
2. Apeliacinės instancijos teismas netaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3, 4 straipsnių, 7 straipsnio 2 dalies, neanalizavo 5 straipsnyje išvardytų dokumentų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką veikti restruktūrizavimo bylose ex officio, taip pat į kasatoriaus pateiktus įrodymus, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama. Apskųstoje nutartyje neanalizuoti atsakovo finansiniai dokumentai, restruktūrizavimo plano metmenys, esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti veiklą, įvykdytų skolinius įsipareigojimus ir atkurtų mokumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009, pabrėžta, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, restruktūrizuojamos įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas atsakovo finansinių sunkumų šiuo aspektu neanalizavo. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytas reikalavimas, jog įmonė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą. Apeliacinės instancijos teismas netyrė pateiktų įrodymų, aiškiai patvirtinančių, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006, nurodyta, kad teismas restruktūrizavimo bylose privalo veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Tinkamai ir išsamiai nagrinėti restruktūrizavimo bylas įpareigoja ir viešojo intereso elementas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009, pažymėta, kad ilgalaikis neatsiskaitymas su kreditoriais gali sukelti finansinių sunkumų ir kreditorių įmonėms, nes kai su jomis neatsiskaitoma, šios gali turėti finansinių problemų savo kreditoriams. Dėl to teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo vertinti ir analizuoti pateiktus dokumentus, o restruktūrizavimo bylą iškelti tik įsitikinęs, kad tai atitinka kreditorių interesus. Jeigu teismas nustato, kad nėra bent vienos iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3, 4 straipsniuose nustatytų būtinųjų sąlygų įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti arba yra bent vienas iš 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, turi atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Tai reiškia, kad teismas privalo nagrinėti įmonės finansinius duomenis, sandorius, kurių pagrindu kreditoriai įgijo finansinius reikalavimus, taip pat kreditorių teises dalyvauti ir balsuoti įmonės kreditorių susirinkime, sprendžiant įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Ieškovas turi pateikti teismui tokius dokumentus, iš kurių būtų aiškios esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdytų skolinius įsipareigojimus ir atkurtų mokumą. Jeigu tokių priemonių nenumatyta, teismas turėtų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą reglamentuojančias teisės normas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnis). Teismas nustatė, kad kasatorius apie atsakovo kreditorių susirinkimą buvo informuotas likus vienai dienai iki pagrindinių kreditorių susirinkimo, todėl neturėjo galimybės tinkamai jam pasirengti. Teismo išvada, kad įstatymo nustatytų kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir tvarkos pažeidimas nelėmė neteisėtų kreditorių susirinkimo sprendimų, yra nepagrįsta. Tinkamas tiek kreditorių, tiek visuomenės informavimas užtikrina, kad įmonės restruktūrizavimo procesas vyktų sklandžiai, be pažeidimų, kad kreditoriai priimtų informacija pagrįstą sprendimą. Kiti atsakovo pagrindiniai kreditoriai (UAB „Žemės vystymo fondas 20“, AB DnB NORD bankas) taip pat buvo netinkamai informuoti. Teismas, pažeisdamas pareigą veikti ex officio, nesiaiškino, ar kiti atsakovo pagrindiniai kreditoriai neturi prieštaravimų dėl netinkamo informavimo, ar tokie kreditoriai nebūtų priėmę kitokio sprendimo, t. y. nepritarti įmonės restruktūrizavimui. Įstatyme terminas nustatytas tam, kad kreditoriai galėtų tinkamai išanalizuoti ir įvertinti restruktūrizuojamos įmonės būklę ir finansinę informaciją. Nagrinėjamu atveju kasatoriui tokios galimybės nebuvo suteikta.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio, 331 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Kasatorius pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus, grįsdamas, kodėl atsakovui negali būti iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat kodėl AB DnB NORD bankas neturi teisės balsuoti pagrindinių kreditorių susirinkime. Teismas netyrė nurodytų duomenų, nenurodė jokių argumentų išvadai, kad AB DnB NORD bankas yra vienas pagrindinių atsakovo kreditorių, pagrįsti, nevertinio šio kreditoriaus teisės visiškai (ar iš dalies) reikalauti prievolės įvykdymo ir su tuo susijusių teisinių padarinių. Tinkamai neišnagrinėjus kasatoriaus papildomuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, negalima buvo daryti išvados, kas galėjo balsuoti atsakovo kreditorių susirinkime dėl įmonės restruktūrizavimo, taip pat kokias balsavimo teises turėjo kiekvienas iš pagrindinių atsakovo kreditorių. Tai reiškia, kad teismas nesiaiškino, ar atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime priimtas sprendimas neprieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo imperatyviosioms nuostatoms. CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas pažeidė pareigą restruktūrizavimo byloje veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006), nes netyrė pateiktų įrodymų, kad restruktūrizavimo byla atsakovui negali būti keliama dėl akivaizdžių teisės aktų pažeidimų, nesiaiškino, ar restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepažeis imperatyviųjų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7 straipsnių reikalavimų. Įvardytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad per Įmonių restruktūrizavimo įstatymo paskirtį ir tikslą atsiskleidžia įmonės restruktūrizavimo esmė (galimybė greitai likviduoti skolas ir atkurti įmonės mokumą), todėl įmonės finansinius sunkumus reikia nagrinėti sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo finansinės būklės, t. y. ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų atsakovo finansinei būklei įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatinėjo, ar pagrindiniai kreditoriai turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnį galima daryti išvadą, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo turi teisę tik tie kreditoriai, kurių reikalavimo teisės jau atsiradusios arba kurių teisės atsiras per restruktūrizavimo plano metmenyse nustatytą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį. Tokią poziciją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-519/2005, pateiktas išaiškinimas, kad kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymo terminas nėra suėjęs, nelaikytini pagrindiniais kreditoriais ir negali balsuoti įmonės kreditorių susirinkime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kasatorius teismui nurodė, kad yra abejonių, jog vieno iš pagrindinių kreditorių – AB DnB NORD banko – reikalavimų terminai nėra suėję, taigi šis kreditorius nelaikytinas kreditoriumi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo prasme. Teismas neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus įrodymus ir nesiaiškino, ar atsakovo kreditorių susirinkimas vyko teisėtai, ar visi pagrindiniai atsakovo kreditoriai turėjo teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose restruktūrizavimo bylose yra prieštaringa. Šio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009 konstatuota, kad ŽŪB „Agrowill Dūmšiškės“ pažeidė įstatyme nustatytą susirinkimo sušaukimo terminą ir nustatė neprotingai trumpą terminą dalyvavimui susirinkime pasirengti, tai galėjo lemti UAB „Litagros prekyba“ teisių pažeidimą; dėl to byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. civilinėje byloje Nr. 2-1107/2009 padarė analogišką išvadą. Tuo tarpu 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1449/2009, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nebuvo visiškai laikytasi Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytų pagrindinių kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos ir terminų, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai. Nors įvardytoje byloje apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad ne visi ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ pagrindiniai kreditoriai turi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo, tačiau šis teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Analogiškai Lietuvos apeliacinis teismas sprendė ir 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1468/2009 ir Nr. 2-1463/2009.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad:
1. Kasatoriaus argumentai, kad su atsakovo įmone susiję asmenys neturi teisės balsuoti dėl restruktūrizavimo bylos atsakovo įmonei iškėlimo, prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jog į pirmąjį kreditorių susirinkimą kviečiami visi įmonės kreditoriai, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies normoms, kad pirmojo kreditorių susirinkimo arba jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma, neatimant nė iš vieno kreditoriaus teisės balsuoti. Kasatorius remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-510/2008, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos: įvardytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje vienas iš kreditorių ir restruktūrizuotinos įmonės vadovas, balsavęs susirinkime už jos restruktūrizavimą, buvo tas pats asmuo; nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
2. Kasacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime balsavę su atsakovu susiję asmenys piktnaudžiavo savo teisėmis ir dėl to kilo interesų konfliktas, keliami klausimai, kurių kasatorius nekėlė ir jie nebuvo nagrinėti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų. Remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, šie klausimai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
3. Kasatoriaus teiginys, kad teismai netinkamai taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3, 4 straipsnius, 7 straipsnio 2 dalį, neanalizavo 5 straipsnyje išvardytų dokumentų, grindžiamas tik bendrosiomis taisyklėmis, nenurodant, kaip konkrečiai šios normos pažeistos nagrinėjamoje byloje. Be to, šių normų pažeidimo klausimo kasatorius nekėlė žemesniųjų instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Atsakovo nuomone, šią bylą nagrinėję teismai nepažeidė pareigos veikti ex officio. Suformuluoti atskirojo ar kasacinio skundo pagrindą yra byloje dalyvaujančio asmens, o ne teismo pareiga (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo, tačiau dėl to jis neturi ir negali už dalyvaujančius byloje asmenis rinkti įrodymų, kuriuos jie gali pateikti patys (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2008).
4. Pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui: susirinkime balsavo 71,19 proc. balsų turintys kreditoriai, todėl kasatoriaus turimi 9,65 proc. balsų nebūtų turėję įtakos kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams.
5. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, todėl yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), yra teisiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu pripažintinas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be kita ko, galėjęs turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. notarė D. Marcinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius klausimus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai pasisakyta pagrindiniais išnagrinėto ginčo aspektais, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus kasatoriaus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Tačiau teismas negalėjo ir neturėjo suformuluoti už kasatorių kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.
6. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006, pateiktų išaiškinimų. Be to, kasatorius nenurodo, kaip apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įvardytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad yra visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos. Minėta, teismas negali už dalyvaujantį byloje asmenį suformuluoti skundo pagrindo, teikti argumentų, todėl, kasatoriui apeliacinės instancijos teisme nenurodžius argumentų dėl atsakovo įmonės finansinės būklės, jo teiginys, kad teismas turėjo tirti šią aplinkybę ex officio, yra nepagrįsta. Civilinės bylos dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-519/2005, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartimi remiasi kasatorius, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi, todėl nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai neturėjo būti taikomi nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešojo intereso
Restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu – sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Dėl to restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtinta specialioji procedūra, kuri taikoma visoms įmonėms. Restruktūrizuojamos įmonės administratorius, siekdamas šiam procesui nustatytų tikslų, gindamas įmonės bei jos kreditorių interesus, gina ir viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Taigi kasatoriaus įvardijamų teisės aktų pažeidimų reikšmė sudaro pagrįstas prielaidas teigti, kad materialinio teisinio reikalavimo šioje byloje išsprendimas saistomas viešojo intereso.
Dėl įmonės restruktūrizavimo paskirties ir tikslų
Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, yra ta, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse termino nebuvo nustatyta (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, netyrė 5 straipsnyje išvardytų dokumentų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju buvo pagrindas iškelti ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamų teismų nutarčių motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo tirti, ar yra sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti, taip pat pasisakyti dėl būtinumo pateikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnyje išvardytus dokumentus ir vertinti jų teisėtumą bylos kontekste.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nenutraukusi ūkinės–komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto bylos ar nepradėta bankroto proceso ne teismo tvarka.
Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti įstatyme nustatytas minimalus terminas, t. y. kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 punktas). Šiame įstatyme nenustatyta maksimalaus termino, kuriam suėjus įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini. Vadinasi, tam tikros įmonės finansinių sunkumų kvalifikavimą laikinais ar nuolatiniais lemia aplinkybės konkrečioje situacijoje.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo bendrovės finansinių dokumentų, restruktūrizavimo plano metmenų, esminių priemonių, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą, nepasisakė dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnyje išvardytų dokumentų teisėtumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimą, ar yra įstatyme nustatytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti, atlieka ir dėl pagrindo pradėti konkrečios įmonės restruktūrizavimo procesą visų pirma sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas, kuriam buvo pateiktas pareiškimas dėl ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pripažino, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4, 7 straipsnių nuostatas 2009 m. birželio 1 d. ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ visuotinis narių susirinkimas pritarė bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį siūlymą restruktūrizuoti įmonę raštu jos vadovui gali pateikti kreditorius (kreditoriai), jei jo (jų) reikalavimai atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas; įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą restruktūrizuoti įmonę, ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį įmonės vadovas raštu gali pateikti siūlymą pagrindiniams kreditoriams restruktūrizuoti įmonę, jei dėl šio siūlymo yra priimtas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas. Prie siūlymo pridedami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje išvardyti dokumentai, kurie turi būti pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiame įstatymo straipsnyje įvardytas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas restruktūrizuoti įmonę (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad toks sprendimas priimtas ir jis atitinka ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ įstatų 74 punkto reikalavimus. Kasacinis teismas, remdamasis CPK 185 straipsniu ir konstatuodamas šio straipsnio nuostatų pažeidimą, sprendžia, kad teismui nepateikta ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ įstatų 74 punkto reikalavimus atitinkančio dokumento. Iš teismui pateikto ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ visuotinio narių susirinkimo nutarimu (protokolo Nr. 2009/06/01-1) įvardyto dokumento (T. 1, b. l. 94) negalima konstatuoti, kokie asmenys dalyvavo susirinkime, ar jie turėjo teisę balsuoti, jis nepasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, kaip tai nustatyta ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ įstatų 74 punkte. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija negali pripažinti pateikto dokumento teisėtu.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnyje reglamentuojamas restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą; vienas iš jų – kai nepateikti visi šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nurodyti dokumentai (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, nesant tinkamo įmonės dalyvių susirinkimo sprendimo restruktūrizuoti įmonę, negalimas restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi (T. 2, b. l. 78, 79) atsisakė priimti ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ valdybos pirmininko M. Krasausko pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ iškėlimo iš esmės ir dėl to, jog teismui nebuvo pateikta Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyta tvarka priimto visuotinio narių susirinkimo nutarimo restruktūrizuoti įmonę. Ieškovas, nepašalinęs nurodyto trūkumo, prie pareiškimo pridėjęs tą patį visuotinio narių susirinkimo nutarimu įvardytą dokumentą, 2009 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Kauno apygardos teismas, nepatikrinęs šio dokumento tikrumo, 2009 m. spalio 10 d. nutartimi iškėlė atsakovui ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą. Dėl to ši teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas, gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytus raštiškus kreditorių sutikimus ar pirmajam kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą restruktūrizuoti įmonę, per penkias kalendorines dienas pateikia pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad penkių dienų terminas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įstatymų leidėjo nustatytas tam, jog restruktūrizavimo procesas vyktų operatyviai; priešingu atveju šio proceso užvilkinimas įmonei ir jos kreditoriams gali lemti neigiamų padarinių arba jau gali būti išnykusios aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylai iškelti. Šis įstatyme įtvirtintas penkių dienų terminas nėra naikinamasis. Ieškovas, praleidęs penkių dienų terminą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, gali prašyti teismo atnaujinti šį terminą, nurodydamas svarbias jo praleidimo priežastis.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2009 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus septyniasdešimt šešioms dienoms nuo 2009 m. birželio 20 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo, neprašė atnaujinti praleisto penkių dienų termino ir nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių. Kauno apygardos teismas, iškėlęs įmonei restruktūrizavimo bylą, į nurodyto termino pažeidimą nereagavo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šio pažeidimo kaip turinčio įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutinka, nes įstatyme nustatyto penkių dienų termino turi būti laikomasi. Minėta, kad praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu pateiktas dėl to prašymas ir nurodytos termino praleidimo priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Priešingu atveju yra pagrindas teismui atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
Konstatavus, kad ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ nepateikė teismui Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyto dokumento, pripažinus, jog nebuvo laikytasi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyto penkių dienų termino kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nepateikta prašymo jį atnaujinti, darytina išvada, kad nebuvo pagrindo restruktūrizavimo bylai iškelti. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais teisiniais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismų nutartis ir pagal byloje esančius duomenis priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 51,78 Lt tokių išlaidų. Atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis panaikinti.
Priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui ŽŪB „Agrowill Želsvelė“.
Priteisti iš ŽŪB „Agrowill Želsvelė“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 51,78 Lt (penkiasdešimt vieną litą 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.