- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1468/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. B2-2314-395/2009 pagal ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pirmininko V. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „Agrowill Jurbarkai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pirmininkas 2009 m. birželio 25 d. kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos teismą, prašydamas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad ryšium su žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų sumažėjimu bendrovė turi laikinų finansinių sutrikimų, kurie trukdo bendrovei sėkmingai vystyti ūkinę komercinę veiklą. Bendrovės vadovas savo pareiškime teismui nurodė, jog ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ turi dalį uždelstų finansinių įsipareigojimų, nes savo veiklai vystyti yra paėmusi nemažai kreditų iš finansinių institucijų, todėl, tik iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą ir įvykdyti likusius įsipareigojimus kreditoriams, išsaugodama darbuotojų darbo vietas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neprieštarauja ir pagrindiniai bendrovės kreditoriai, nes jie 2009 m. birželio 20 d. susirinkime pritarė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo metmenims ir kartu pripažino, jog yra galimybė išvengti įmonės bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi ieškinį tenkino, iškėlė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo bylą bei administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Nurodė, kad bendrovės skolos kreditoriams (tarp jų ir ilgalaikės) sudaro 7 900 038,22 Lt, o bendrovės apskaitomas ilgalaikis turtas kreipimosi į teismą dieną vertintinas 8 952 803,00 Lt suma, todėl siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti bendrovės mokumą tikslinga iškelti ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB “Litagros prekyba” prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ iškėlimo panaikinti ir pareiškimą atmesti. Skundą grindžia šiais motyvais:
1. Atsakovo ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ skola UAB „Litagros prekyba“ 2009 m. rugpjūčio 4 d. sudarė 375 151,35 Lt. Šios skolos grąžinimas yra užtikrintas UAB „AWG investment 1“ turto įkeitimu, todėl pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 2 straipsnio 9 dalį UAB „Litagros prekyba“ laikytina pagrindiniu atsakovo kreditoriumi, tačiau apeliantui apie vykusį atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkimą pranešta nebuvo. Prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu įmonės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ir toks sprendimas priimtas pirmajame kreditorių susirinkime arba pirmajam kreditorių susirinkimui prilygintame visų pagrindinių kreditorių susirinkime, jei pagrindiniai kreditoriai atstovauja daugiau nei ½ bendros kreditorių reikalavimų sumos, arba pagrindinių kreditorių yra daug ir yra sunkumų juos surinkti – gavus raštiškus visų kreditorių, kurių kiekvieno reikalavimai sudaro daugiau kaip 1/5 visos į apskaitą įtrauktų reikalavimų sumos, o šių reikalavimų bendra suma – ne mažiau kaip ½ bendros reikalavimų sumos, sutikimas. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas į pirmąjį susirinkimą kviesti visus kreditorius. Apeliantas apie šaukiamą susirinkimą jokio pranešimo negavo, apie tai nebuvo paskelbta ir laikraštyje, todėl, apelianto nuomone, pareiškimas dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateiktas neįvykus pirmajam kreditorių susirinkimui. Apeliantui nebuvo pranešta apie ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, neįvykdžius būtinų sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti.
2. Pagal ĮRĮ 5 straipsnį kreipiantis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kartu su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą turi būti pateiktas kreditorių susirinkimo nutarimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei įmonės restruktūrizavimo plano metmenys. Minėti dokumentai teismui negalėjo būti pateikti, nes apeliantas, kaip vienas iš pagrindinių atsakovo kreditorių, nebuvo informuotas apie ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą, nebuvo supažindintas ir nepritarė atsakovo sprendimams ir dokumentams. Be to, teismas, vertindamas balanso duomenis, nenustatė, ar atsakovas turi ilgiau kaip tris mėnesius uždelstų įsipareigojimų, ir tai yra esminis ĮRĮ nuostatų pažeidimas.
3. Restruktūrizavimas yra skirtas ginti ir tenkinti įmonės kreditorių interesus, tačiau atsakovas ne tik nevykdo savo prievolių ir įsipareigojimų, tačiau akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ prašo nutraukti apeliacinį procesą, o, šio prašymo netenkinus, atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia apelianto teisių, todėl pareikštas atskirasis skundas pateiktas asmens, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepablogins jo teisių. Priešingai, iškėlus restruktūrizavimo bylą, kreditorius turi daugiau garantijų, nes administratorius patikrina ir gali ginčyti įmonės nenaudingus sandorius, finansiniai reikalavimai gali būti tenkinami tik ĮRĮ nustatyta tvarka, sandorių sudarymą prižiūri administratorius ir teismas. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „Litagros prekyba“ pirmiausia pritarė restruktūrizavimo procesui ir atsakovo administratoriumi prašė skirti UAB „Jonvita“, tačiau, teismui iškėlus restruktūrizavimo bylą ir administratoriumi paskyrus UAB „Valnetas“, pakeitė gynybos taktiką. Restruktūrizavimo bylai iškelti buvo visi materialiniai ir procesiniai pagrindai, kurie yra numatyti ĮRĮ. Apie būsimą restruktūrizavimo procesą ir kreditorių susirinkimą apeliantas buvo informuotas per antstolį siunčiant atitinkamą pranešimą, tačiau apeliantas atsisakė jį priimti. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ taip pat atkreipė dėmesį, kad apeliantas 2009 m. rugpjūčio 17 d. pateikė administratoriui pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo, o tai reiškia, kad jis nutarė dalyvauti restruktūrizavimo procese, sutiko restruktūrizuoti įmonę, o pateikdamas atskirąjį skundą siekia panaikinti nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai yra elgiasi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2009 m. birželio 29 d. nutartimi iškėlė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo bylą.
Teisėjų kolegija, spręsdama, ar ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pastebi, kad restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas, jų sumokėjimo terminus ir tvarką tam, kad būtų išvengta įmonės bankroto, atkurta normali įmonės ūkinė komercinė veikla. Šio proceso tikslas – sudaryti sąlygas finansinių sunkumų turinčioms įmonėms tęsti įmonės veiklą, sudaryti geresnes sąlygas išsaugoti darbo vietas, geriau apsaugoti tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.).
ĮRĮ nuostatos siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui (ĮRĮ 3 str. 1 p., 4 str. 1 ir 3 d.). Jeigu restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 str. 2 ir 3 d.). Įmonės vadovas, gavęs dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių (ĮRĮ 4 str. 2 d.). Taigi tam, kad pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę būtų galiojantis, reikia, kad susirinkime dalyvautų ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių kreditorių balsų ir iš jų ne mažiau kaip pusė balsuotų už tokio nutarimo priėmimą. Tuo atveju, kai nesilaikoma įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, t. y. kai ne visi pagrindiniai įmonės kreditoriai informuojami apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą, pranešime apie kreditorių susirinkimą netinkamai nurodomas jų reikalavimų dydis atsakovui, apie susirinkimą jie informuojami netinkamu būdu, pažeidžiant įstatyme nustatytą susirinkimo sušaukimo terminą, arba nesilaikoma susirinkimo vedimo tvarkos, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, pripažįstama, jog pažeista įstatyme nustatyta susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarka. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tokių pažeidimų konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir dėl to neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų nustatyti, ar padaryti pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Pirmajam kreditorių susirinkimui nutarus pritarti įmonės restruktūrizavimui ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimą teismui turi paduoti įmonės vadovas, o, jam nevykdant šio nutarimo, tokį pareiškimą teismui turi teisę pateikti ir patys kreditoriai (ĮRĮ 4 str. 1 ir 7 d., 5 str. 1 ir 4 d.).
ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindai. Nustačius bent vieną pagrindą sudarančias aplinkybes, turi būti atsisakoma kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Kiekvieną iš šių pagrindų sudaro skirtingo pobūdžio aplinkybės: vieną pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su įmonės kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimų patenkinimu iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, kitą pagrindą - tai, kad nėra ĮRĮ 3 straipsnyje nustatytų visų įmonės restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygų arba iš esmės pažeistos siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą sąlygos, nepriimti atitinkami sprendimai, kurie yra būtini siekiant iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, o trečias pagrindas susijęs su įmonei iškelta bankroto byla. Teismas, nustatęs visas restruktūrizavimo bylai iškelti būtinas sąlygas ir nenustatęs nė vieno atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo, turėtų tenkinti pareiškimą ir iškelti restruktūrizavimo bylą.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad jis yra pagrindinis atsakovo kreditorius (ĮRĮ 2 str. 9 d.), tačiau jam nebuvo pranešta apie vykusį pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ visuotinis narių susirinkimas 2009 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo nuspręsta pritarti bendrovės restruktūrizavimo procesui bei pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims (t. 1, b. l. 75-77). 2009 m. birželio 20 d. vyko pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame raštu balsavo du iš trijų pagrindinių atsakovo kreditorių, tai yra UAB „Žemės vystymo fondas 20“ ir AB DnB NORD bankas. Tarp atsakovo pagrindinių kreditorių yra nurodytas ir apeliantas, kurio atstovas 2009 m birželio 19 d. 10.50 val. atsisakė priimti iš antstolio pranešimą-pasiūlymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, balsavimo raštu biuletenį ir restruktūrizavimo plano metmenis su priedais, iš viso 30 lapų (t. 1, b. l. 27).
Teisėjų kolegija, vertindama šias pranešimo apie šaukiamą pagrindinių kreditorių susirinkimą aplinkybes, sutinka, kad nebuvo visiškai laikomasi ĮRĮ numatytų pagrindinių kreditorių šaukimo tvarkos ir terminų, susirinkimas sušauktas praėjus 20 dienų po bendrovės dalyvių sprendimo, o apeliantui dokumentus, susijusius su įmonės restruktūrizavimu, buvo bandyta įteikti dieną prieš turintį įvykti kreditorių susirinkimą, tačiau mano, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo spręsti, kad jie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantui buvo žinoma apie atsakovo ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą, tačiau jis, nors ir pavėluotai, gavo pranešimą apie tokio klausimo svarstymą, atsisakė jį priimti, jokių priemonių, kad apsigintų savo teise, nesiėmė, nepateikė jokio prieštaravimo, nepareikalavo ilgesnio laiko susipažinti su pateiktais dokumentais.
Apeliantas nutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad negalėjo būti įvykdytas ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimas pateikti teismui kreditorių susirinkimo nutarimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes tokiam sprendimui nepritarė vienas iš pagrindinių kreditorių, tai yra apeliantas. Be to, teismas, remdamasis bendrovės balanso duomenimis, nenustatė, ar yra sąlyga iškelti restruktūrizavimo bylą, tai yra ar atsakovas turi ilgiau kaip trims mėnesius uždelstų skolų.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, teismui buvo pateiktas 2009 m. birželio 20 d. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pagrindinių kreditorių susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad kreditoriai, turintys 74,26 procento bendros reikalavimų sumos, nutarė šį susirinkimą laikyti pirmuoju, pritarė restruktūrizavimo plano metmenims bei nutarė įpareigoti bendrovės valdybos pirmininką kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad šis nutarimas negalėjo būti pateiktas teismui dėl to, kad UAB „Litagros prekyba“ nebuvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą, atmetamas, nes kolegija jau pasisakė dėl pranešimo apeliantui aplinkybių ir tokį tvarkos ir terminų pažeidimą laikė neturinčiu esminės įtakos sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo sėkmė priklauso nuo laiku vykstančio proceso pradžios, todėl formalūs pažeidimai ir byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas dėl to į teisminius procesus ir ginčus neturėtų būti vertinami labiau negu tikslas išsaugoti įmonės veiklą, darbo vietas, kurio siekiama restruktūrizavimo procesu, o ypač šiuo Lietuvos ūkiui sunkiu laikotarpiu. Teisėjų kolegijos nuomone, restruktūrizavimo procesas pirminėje stadijoje iškelti restruktūrizavimo bylą neturėtų užtrukti ilgai dėl teisminių ginčų, nes iš esmės faktą, ar įmonė bus restruktūrizuojama, nulemia tai, ar kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 15 str. 4 d., 24 str.).
Pateikdamas papildomus paaiškinimus teismui, apeliantas ginčija pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimo, o kartu ir ginčijamos nutarties teisėtumą tuo pagrindu, kad nutarimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmė kreditorius UAB „Žemės valdymo fondas 20“, kurio ryšiai su atsakovu ir reikalavimo dydis kelia abejonių, bei kad priimant nutarimą dalyvavo kreditorius AB DnB NORD bankas, kurio reikalavimo vykdymo terminas nėra suėjęs. Nors minėti apelianto argumentai nėra išdėstyti pateiktame atskirajame skunde, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, pasisako ir dėl šių apelianto argumentų.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kreditoriaus UAB „Žemės valdymo fondas 20“ reikalavimo dydžio, pastebi, kad konkrečių kreditorių reikalavimo dydį restruktūrizavimo byloje tvirtina teismas, iškėlęs restruktūrizavimo bylą, todėl apeliantas galės ginčyti šio kreditoriaus reikalavimo dydį. Tuo atveju, jeigu bus patvirtintas mažesnis UAB „Žemės valdymo fondas 20“ reikalavimas, apelianto reikalavimas, kurį taip pat turės patvirtinti teismas, sudarys didesnį procentą nuo bendros atsakovo kreditorių reikalavimų sumos ir apeliantas galės ginti savo teises restruktūrizavimo plano svarstymo ir patvirtinimo stadijoje, galės nesutikti su plano nuostatomis, kurios, jo nuomone, pažeidžia jo teises. Kolegija taip pat nesutinka su UAB „Litagros prekyba“ argumentais, kad pagrindinių kreditorių susirinkime nepagrįstai dalyvavo AB DnB NORD bankas, kurio reikalavimo įvykdymo terminas nėra suėjęs. Kolegija pastebi, kad šis kreditorius pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra laikomas pagrindiniu, todėl jis turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir spręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą.
Kolegija taip pat nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, nevertino balanso duomenų, ar kreditorių reikalavimai yra uždelsti tris mėnesius, tai yra nenustatė ĮRĮ 1 straipsnio 1 punkte numatytos sąlygos. Pažymėtina, kad bendrovės balanse yra tik nurodytos sumos, mokėtinos per vienerius metus, tačiau ten nėra duomenų apie uždelstas įmonės skolas. Bendrovės skolos yra nurodytos valdybos pirmininko parengtoje suvestinėje (t. 1, b. l. 28-29), iš kurios matyti, kad uždelsta yra 5 484 854,47 Lt skola, kai kurių skolų mokėjimo terminas yra pasibaigęs 2008 metais, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nesiaiškino, ar atsakovo skolos buvo uždelstos tris mėnesius.
Apeliantas, pateikdamas papildomus paaiškinimus, skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ginčija ir tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2009 m. liepos 21 d. nutartimi ir 31 dienos šios nutarties patikslinimu uždraudė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pajininkui AB „Agrowill Group“ priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas buvo išspręstas 2009 m. birželio 29 d., per įstatyme nustatytą terminą atskirasis skundas dėl šios nutarties nebuvo pateiktas (apelianto skundas buvo gautas tik 2009 m. rugsėjo 22 d. ir jam pateikti buvo atnaujintas terminas), todėl kito teismo nutartis, priimta jau iškėlus restruktūrizavimo bylą, negali būti vertinama sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo, nes iškeliant restruktūrizavimo bylą ši nutartis nebuvo priimta.
Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad atsakovo restruktūrizavimo proceso inicijavimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Kolegija pastebi, kad, išnagrinėjusi apelianto atskirojo skundo ir papildomų paaiškinimų argumentus, nenustatė restruktūrizavimo proceso pažeidimų arba padarytų pažeidimų nelaikė esminiais, todėl nėra pagrindo sutikti su UAB „Litagros prekyba“ argumentais, susijusiais su atsakovo piktnaudžiavimu teise.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, kuria ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ iškelta restruktūrizavimo byla, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.