Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. F. K. (T. F. K.), atstovaujamo advokatės A. R., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. F. K., atstovaujamo advokatės A. R., skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., A. K., atstovaujama advokato V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. N. vykdo Lietuvos apeliacinio teismo vykdomąjį raštą Nr. 2T-11-370/2016, išduotą 2016 m. vasario 8 d. dėl 30 811 771,71 Eur skolos, 4,75 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš T.F. K. trečiosios eilės išieškotojos A. K. naudai. Minėtas vykdomasis raštas buvo išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties pagrindu, kuria buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos Valstijos 12-osios teismo apygardos Apygardos teismo Sarasotos apygardos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas (sprendimo dalis) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34 611 702,00 JAV dolerių kompensacijos ir palūkanų išieškojimo iš T. F. K. išieškotojos A. K. naudai. 2016 m. liepos 15 d. pareiškėjas T. F. K. antstoliui A. N. pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0157/16/00285 sustabdymo, kuriame buvo nurodyta, kad visi procesiniai veiksmai bei jų vykdymas yra sustabdyti ir prašoma sustabdyti vykdomąją bylą iki kol įsiteisės Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 12-osios apygardos Apygardos apeliaciniame teisme priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal T. F. K. apeliacinį skundą, tačiau 2016 m. liepos 25 d. patvarkymu antstolis A. N. atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0157/16/00285 sustabdymo, kaip nepagrįstą.Taip pat pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu antstolio A. N. 2016 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/00285 ir pripažinti neteisėtu antstolio A. N. veiksmą – kreipimąsi į AB „Swedbank“ dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjo banko sąskaitose esančias lėšas ir jų judėjimą nuo 2012 m. sausio 1 d. (imtinai), kadangi civilinė byla Junginėse Amerikos Valstijose dėl kompensacijos buvo iškelta tik 2012 m. lapkričio 28 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo T. F. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl 2016 m. liepos 20 d. antstolio A. N. patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo yra nepagrįstas, kadangi šios vykdomosios bylos Nr. 0157/16/00285 pagrindas yra Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. vykdomasis raštas Nr. 2T-11-370/2016, kuris buvo išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 vasario 3 d. nutarties pagrindu ir kuria buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos Valstijos 12-osios teismo apygardos Apygardos teismo Sarasotos apygardos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas (sprendimo dalis) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34 611 702,00 JAV dolerių kompensacijos ir palūkanų išieškojimo iš T. F. K. išieškotojos A. K. naudai, be to, informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas buvo kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties vykdymą, tačiau šis klausimas dar pirmosios instancijos nutarties priėmimo dieną nebuvo išspręstas, t. y. teismas nebuvo sustabdęs minėtos nutarties vykdymo, todėl visi pareiškėjo argumentai dėl šios vykdomosios bylos sustabdymo buvo atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 – 179 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju klausimas dėl vykdomosios bylos sustabdymo galėjo būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas būtų sustabdęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties vykdymą.Taip pat teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl 2016 m. liepos 20 d. antstolio A. N. patvarkymo dėl informacijos pateikimo kaip nepagrįstą ir netenkintiną, kadangi antstolis A. N., vadovaujantis CPK 585 straipsnio nuostatomis, kai skolininkui pačiam nepateikiant antstoliui aktualios informacijos apie bankų sąskaitose turimas lėšas bei jų kilmę, t. y. nevykdant CPK 644 straipsnio nuostatose nustatytų skolininko pareigų, ir siekiant nustatyti skolininko bankų sąskaitose esančių lėšų kilmę ir taip užtikrinti kuo greitesnį realų sprendimo įvykdymą (CPK 634 straipsnis), be to, pačiam skolininkui iškėlus klausimą dėl lėšų jo sąskaitose priklausomybės, šiuo atveju taip pat jokių CPK nuostatų nepažeidė, kadangi kaip minėta aukščiau, šios vykdomosios bylos Nr. 0157/16/00285 teisinis pagrindas yra Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. vykdomasis raštas Nr. 2T-11-370/2016, kuris buvo išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties pagrindu, ir sutinkamai su CPK nuostatomis teisėtai ir pagrįstai buvo pradėtas vykdymo procesas šioje vykdomojoje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) T. F. K., atstovaujamas advokatės A. R., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir pareiškėjo skundus tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose apeliacine tvarka yra nagrinėjama byla dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 12-osios apygardos Apygardos teismo Sarasotos apygardos teismo sprendimo, kuris Lietuvos Respublikoje yra pripažintas ir leistas vykdyti pagal 2016 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliacinio tesimo nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016. Taip pat apeliantas akcentuoja, jog bus galimai priimtas jam palankus teismo sprendimas, todėl tikėtina, kad iki to laiko jau bus išieškota iš apelianto priteista pinigų suma, o esant tokioms aplinkybėms susigrąžinimas iš A. K. bus apsunkintas. Apeliantas teigia, kad galutinis Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimas bus priimtas 2017 m. kovo mėnesį, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas nebus neribotas. Apeliantas yra pareiškęs turtinius reikalavimus A. K., šiuo metu byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-1365-467/2016. Teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, tačiau to nepadarė. Santuoka tarp T. F. K. ir A. K. buvo nutraukta 2012 sausio 12 d. bei patvirtinta santuokos nutraukimo sutartis. Pagal šią sutartį T. F. K. įsipareigojo perduoti A. K. 23 milijonus ,,GKP common stock“ akcijų iki 2012 sausio 27 d., tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 1 d., tačiau mokant palūkanas už uždelstą laiką. Apeliantas nurodo, kad savo įsipareigojimą jis įvykdė tinkamai. Santuokos su naująja sutuoktine I. K. sudarymo dieną, jokie A. K. kreditoriniai reikalavimai ar bylos T. F. K. atžvilgiu nebuvo pareikšti nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Lietuvos Respublikoje. 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmus sprendimą, apeliantas tapo skolininku A. K. atžvilgiu. Kadangi A. K. reikalavimo teisę įgijo tik nuo teismo sprendimo atsiradimo, civilinė byla buvo iškelta 2012 m. lapkričio 28 d., todėl antstolis neturėjo jokios teisės iš banko gauti duomenis apie apelianto turimas lėšas bei jų judėjimą nuo 2012 m. sausio 1 d. Tokiu būdu pažeistas tiek banko paslapties principas, tiek grubiai pažeistos antstolio kompetencijos ribos. Antstolis gauta informacija naudojosi ne tik vykdymo veiksmams, bet nepagrįstai šia informacija disponuoti suteikė ir A. K. bei jos atstovams. Teismas šiuo atveju nematė pažeidimo antstolio veiksmuose, kadangi antstolis informaciją gavo vykdydamas teismo sprendimą, tačiau, apelianto nuomone, antstolis negali gauti informacijos už neribotą periodą, t. y. informacija galėjo būti gaunama tik už tą periodą, nuo kada apeliantas tapo skolininku. Antstolis vykdo teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje, todėl jis neturi analizuoti lėšų kilmės ir atlikti tyrimo. Suinteresuotas asmuo A. K., atstovaujama advokato V. Š., apelianto atskirąjį skundą atmesti (taikyti senatį antstolio veiksmams apskųsti) arba palikti nenagrinėtu ir priteisti suinteresuoto asmens A. K. naudai iš apelianto T. F. K. byloje patirtas bylinėjimo išlaidas. Savo atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Apeliantas skunde reikalavimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindžia kitu pagrindu negu nurodė skunde antstoliui ir pirmosios instancijos teismui. Apeliantas 2016 m. liepos 15 d. prašyme dėl vykdomosios bylos Nr. 0157/16/00285 sustabdymo, 2016 m. rugpjūčio 2 d. skunde dėl 2016 m. liepos 20 d. antstolio patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindė ne bylos nagrinėjimo pagal apelianto skundą dėl JAV Floridos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 12-osios apygardos Apygardos apeliaciniame teisme faktu, bet tariamo bylos sustabdymo šiame teisme faktu, taip pat tariamo JAV Floridos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vykdymo JAV sustabdymo faktu. Atskirajame skunde apeliantas keičia aplinkybes, taigi ir skundo pagrindą. Dėl tokių aplinkybių apeliantas nesikreipė į antstolį, kas leidžia teigti, jog pažeista ikiteisminė skundo nagrinėjimo tvarka. Apelianto argumentai dėl Jungtinių Amerikos Valstijų apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartyje, kuri yra įgijusi res judicata galią. 2016 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties didžioji motyvuojamosios dalies dalis buvo būtent vertinimas aplinkybės dėl pradėto apeliacinio proceso Jungtinėse Amerikos Valstijose. Antstolis, sustabdydamas 2015 m. vasario 3 d. nutarties vykdymą, paneigtų 2015 m. vasario 3 d. nutarties res judicata galią ir apribotų išieškotojos A. K. galimybes atgauti įsiteisėjusiu Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu jos naudai priteistą sumą. Suinteresuotas asmuo A. K. pirmosios instancijos teisme jau įrodinėjo, jog nėra sustabdyta Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 12-osios apygardos Apygardos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla, nei 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vykdymas. Apeliantas to taip pat nenurodo atskirajame skunde, o teigia priešingai – byla nagrinėjama. Nurodo, kad apeliantas praleido terminą apskųsti antstolio veiksmus surenkant informaciją iš banko, kadangi apie tokius antstolių veiksmus jis sužinojo vėliausiai 2016 m. birželio 3 d., kadangi tokią informaciją jis mini 2016 m. birželio 3 d. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. K. 2016 m. gegužės 23 d. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2YT-17015-1012/2016, o apeliantas teigia, jog apie, jo manymu, neteisėtai rinktą informaciją jis sužinojo iš 2016 m. liepos 20 d. antstolio patvarkymo. Antstolis teisėtai gavo informaciją iš banko apie apelianto turimas lėšas, kadangi vykdė savo funkcijas. Antstoliui, duomenys buvo reikalingi nuo 2015 m. sausio 1 d., kad būtų nustatyta, ar lėšos yra apelianto asmeninė nuosavybė. Apelianto teiginys, kad antstolis neteisėtai atskleidė informaciją suinteresuotam asmeniui A. K. yra nepagrįstas, kadangi ji, kaip išieškotoja, turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 639 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Absoliučiai nepagrįsti apelianto teiginiai, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose bus priimtas jam galimai palankus teismo sprendimas, todėl tikėtina, kad iki to laiko jau bus išieškota iš apelianto priteista pinigų suma. Tai yra apelianto asmeninė nuomonė, kuri, kaip nurodė, pirmosios instancijos teismas, vykdomosios bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo gali spręsti tik tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas sustabdytų 2016 m. vasario 3 d. nutarties vykdymą. Apie sustabdytą nutarties vykdymą duomenų antstolis neturi. Antstolis skundžiamą patvarkymą dėl informacijos gavimo priėmė remdamasis CPK 858 straipsniu, kai skolininkas pats nepateikia reikalaujamos informacijos, t. y. nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų, ir siekiant nustatyti turimų lėšų kilmę ir taip užtikrinti kuo greitesnį ir realų sprendimo įvykdymą. Be to, apeliantas iki šio atsiliepimo rengimo dienos (2016 m. spalio 25 d.) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, kad pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skundai dėl antstolio neteisėtų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl termino apskųsti antstolio veiksmus dėl informacijos rinkimo iš banko veiksmų paleidimo

CPK 510 straipsnis įtvirtina galimybę skųsti antstolių procesinius veiksmus arba atsisakymą juos atlikti. CPK 512 straipsnis numato terminą, per kurį tokia teisė gali būti įgyvendinama. Pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Iš analizuojamo 512 straipsnio turinio, galima matyti, jog yra nustatytas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas procesiniams veiksmas atlikti. Tai reiškia, kad nepateikus skundo dėl neteisėto antstolio veiksmo ar atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus per devyniasdešimt dienų, asmuo praranda teisę tokį skundą pateikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Tokių terminų nustatymo tikslas yra drausminti proceso dalyvius, užtikrinti sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, bei užkirsti kelią proceso vilkinimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas T. F. K. 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundu skundė antstolio 2016 m. liepos 20 d. antstolio patvarkymą Reg. Nr. B-87643 dėl informacijos pateikimo, tačiau skunde prašė pripažinti neteisėtu antstolio veiksmą – kreipimąsi į AB Swedbank dėl informacijos pateikimo apie T. F. K. banko sąskaitose esančias lėšas bei jų judėjimą nuo 2012 m. sausio 1 d. Veiksmas, kurį apeliantas prašė pripažinti neteisėtu buvo atliktas 2016 m. balandžio 15 d. patvarkymu Reg. Nr. B-79252. Apelianto skundžiamas 2016 m. liepos 15 d. patvarkymas Reg. Nr. B-87643 dėl informacijos pateikimo jokių procesinių pasekmių nesukėlė, tai yra atsakymas į 2016 m. liepos 15 d. apelianto atstovės pateiktą prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo ji prašė informuoti, kokiu pagrindu antstolis kreipėsi į AB Swedbank. 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu Reg. Nr. B-87643 buvo pateikta informacija apie procesinį veiksmą, kurį antstolis atliko 2016 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. Reg. Nr. B-79252. Kaip minėta, pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nagrinėjamu atveju neteisingai nustatyta, jog skundžiamas antstolio procesinis veiksmas buvo atliktas 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu, o apeliaciniam instancijos teismui nustačius, jog apeliantas 2016-08-03 skundu skundė antstolio veiksmą, atliktą 2016 m. balandžio 15 d., vertinamas klausimas dėl termino tokiam skundui pateikti. Nors nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjama, kada apeliantas T. F. K. sužinojo ar turėjo sužinoti apie antstolio A. N. kreipimąsi į banką, t. y. apie 2016 m. balandžio 15 d. patvarkymą, antstolio veiksmus, nagrinėjamu atveju tai nėra svarbu, kadangi teismų praktikoje yra pripažinta, kad praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį devyniasdešimt dienų terminą, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Nurodoma, jog CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015; ir kt.). Iš byloje esančių duomenų, galima matyti, kad antstolio patvarkymas buvo priimtas 2016 m. balandžio 15 d., kuri laikoma diena, kada atliktas antstolio veiksmas ir nuo šios dienos (2016 m. balandžio 15 d.) skaičiuojamas terminas minėtam antstolio veiksmui apskųsti. Praėjus devyniasdešimt dienų nuo minėtos dienos, laikoma, kad apeliantas T. F. K. neteko teisės skųsti antstolio veiksmus ir terminas negalėjo būti atnaujintas (CPK 75 straipsnis, 510 straipsnio 4 dalis).Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje, nors naikinamasis terminas jau buvo suėjęs, skolininko apelianto T. F. K. skundas buvo priimtas ir nagrinėjamas teisme. Skundas paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą skundas tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti. Jeigu tokia aplinkybė paaiškėja po skundo priėmimo, kaip yra šiuo atveju, teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, turi bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015; ir kt. ). Remiantis išdėstyta teismų praktika bei civilinio proceso teisės normomis, apeliacinės teismas sprendžia, kad apelianto T. F. K. 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundas yra nenagrinėtinas teisme. Kadangi tai paaiškėjo po skundo priėmimo, civilinė byla dėl neteisėtų antstolio veiksmų šioje dalyje (būtent dėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundu skundžiamų antstolio A. N. veiksmų) turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

Apeliantas nurodo, kad vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta, kadangi šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vyksta apeliacinis procesas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos Valstijos 12-osios teismo apygardos teismo Sarasotos apygardos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodo, jog visi pareiškėjo (apelianto) argumentai dėl 2016 m. vasario 3 d. nutarties vykdymo yra atmetami, kadangi, kaip teismas remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, tuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas klausimas dėl 2016 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo priimtos nutarties sustabdymo pagal apelianto T. F. K. prašymą. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismo nutartyje minima Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Minėtos nutarties pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 8 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2T-11-370/2016, kurio pagrindu 2016 m. vasario 10 d. antstolis A. N. priėmė patvarkymą Reg. Nr. S1-16-157-576 priimti vykdomąjį dokumentą, t. y. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0157/16/00285 (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Taigi, būtent nuo vykdomosios bylos pradžios prasidėjo vykdymo procesas, kuriam taikomos CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą (CPK VI dalis), kas lemia tai, jog vykdomoji byla tenka antstolio kompetencijai. CPK normos nesuteikia teismams galimybės stabdyti įsiteisėjusių nutarčių vykdymo, išskyrus kasacinį teismą (CPK 363 straipsnis).CPK 625 straipsnio dalyje yra aiškiai nurodyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Būtent antstolis, nepaisant to, ar vykdomoji byla yra stabdoma jo iniciatyva, ar esant CPK numatytiems privalomiems vykdomosios bylos stabdymo pagrindams (CPK 626, 627 straipsniai), priima patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Antstolio atliekamų ar neatliekamų veiksmų apskundimo teisė įtvirtinta CPK 510 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju apeliantas T. F. K. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0157/16/16/00285. Antstolis A. N. 2016 m. liepos 20 d. priėmė patvarkymą Reg. Nr. B-87658, kuriuo buvo atsisakyti tenkinti T. F. K. prašymą ir vykdomąją bylą sustabdyti. Naudodamasis CPK 510 straipsnyje įtvirtinta teise, apeliantas 2016 m. rugpjūčio 2 d. antstolio priimtą patvarkymą apeliantas apskundė. Kadangi antstolis su tokiu skundu nesutiko, skundas 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu buvo perduotas pirmosios instancijos teismui, kuris privalėjo įvertinti, ar antstolis pagrįstai atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0157/16/16/00285. Kaip jau buvo minėta aukščiau (16 punktas), pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visai nevertino, o visus apelianto skundo argumentus atmetė būtent remdamiesi tik tuo, jog Lietuvos apeliaciniame teisme vyko apelianto T. F. K. prašymo dėl 2016 m. vasario 3 d. nutarties vykdymo sustabdymo nagrinėjimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nepagrįstai nevertino apelianto 2016 m. rugpjūčio 2 d. skunde pateiktų argumentų dėl antstolio veiksmų teisėtumo, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamos nutarties kontekste klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. skundo nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 585,00 Eur dydžio išlaidas. Kadangi 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis dalyje dėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo yra naikintina, šioje dalyje patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, nebent teismas konstatuotų, kad vienos šalies bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl kitos šalies nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, arba antrosios šalies elgesys būtų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigi, kad apeliantas T. F. K. teikdamas atskirąjį skundą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir dėl to suinteresuotas asmuo A. K. patyrė nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. skundo pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis naikintina ir grąžintina nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje dalyje, kadangi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016; 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; ir kt.).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolių veiksmų priėmimo terminus (CPK 75 straipsnis, 137 straipsnis, 510 straipsnis, 512 straipsnis), dėl ko 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo nutarties dalis dėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų naikintina ir klausimas sprendžiamas iš esmės – civilinės bylos dalis dėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų nutraukiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje neatskleista klausimo esmė dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. skundo dėl antstolio veiksmų esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sudaro pagrindą skundžiamą 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo nutarties dalį dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. skundo dėl antstolio veiksmų naikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo T. F. K. 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundas dėl antstolio veiksmų renkant informaciją apie skolininko turėtas ar turimas lėšas bankuose, ir dėl šio reikalavimo klausimą išspręsti esmės – civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo T. F. K. 2016 m. rugpjūčio 2 d. skundas dėl antstolio atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, ir dėl šio klausimo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.