Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1018-603/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
e2A-1018-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19041-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
J
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Laiptų fabrikas“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „VD.mebelservice“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1018-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19041-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Žilvino Terebeizos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje pagal ieškovo J&V Snekkere AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laiptų fabrikas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ priešieškinį ieškovui J&V Snekkere AS dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „VD.mebelservice“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laiptų fabrikas“ 5 190 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d. su atsakove sudarė rangos sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti Nr. 73165 (toliau – 2017 m. kovo 20 d. sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti sutartyje aptartus medinius laiptus, aptartomis tvirtinimo detalėmis, atgabenti pagamintus laiptus į jų montavimo vietą bei juos sumontuoti, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 8 700 Eur avansą, dar 8 700 Eur atsakovei pagaminus laiptus prieš išsiunčiant juos į jų montavimo vietą bei sumokėti likusius sutartus 6 000 Eur atsakovei sumontavus laiptus. 2017 m. kovo 23 d. ieškovas pervedė atsakovei 8700 Eur avansą.

3. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. sausio 20 d. šalys buvo sudariusios rangos sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti Nr. 71201 (toliau – 2017 m. sausio 20 d. sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti tris sutartyje aptartų laiptų komplektacijas bei jas sumontuoti nurodytoje vietoje už 37 930 Eur sumą, tačiau vykdant šią sutartį nustatyti nekokybiškai atlikto darbo rezultatai, dėl ko ieškovas negalėjo įvykdyti sutarties pagrindiniam užsakovui tinkamai ir laiku, patyrė nuostolių ir nepatogumų dėl reputacijos pablogėjimo bei tolimesnių užsakymų vykdymo.

4. Dėl šių priežasčių ieškovas nusprendė vienašališkai nutraukti šalių pasirašytą vėlesnę 2017 m. kovo 20 d. sutartį, remdamasis šios sutarties 5.4. punktu, kadangi ji dar nebuvo pradėta vykdyti (ieškovas tik buvo sumokėjęs atsakovei 8 700 Eur avansą pagal šią sutartį). Ieškovas apie šios sutarties nutraukimą atsakovę informavo 2017 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku. Minėtame sutarties 5.4. punkte numatyta, kad užsakovui (ieškovui), nesant rangovo (atsakovės) kaltės, vienašališkai nutraukus sutartį, užsakovas sumoka rangovui 15 proc. bendros produkcijos ir darbų kainos dydžio baudą bei atlygina rangovo patirtas išlaidas produkcijos pagaminimui, jos transportavimui bei darbams. Šiame punkte taip pat numatyta, jog bauda be papildomo pranešimo išskaičiuojama iš užsakovo sumokėto avanso. 2017 m. balandžio 24 d. pranešime ieškovas informavo atsakovę, jog sutinka pagal sutarties nuostatas, jog iš 8 700 Eur sumokėto avanso būtų išskaičiuota 15 proc. sutarties kainos dydžio bauda, kas sudaro 3 510 Eur, likusią sumokėto avanso sumos dalį – 5 190 Eur atsakovei kuo skubiau pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą.

5. 2017 m. balandžio 27 d. atsakovė informavo ieškovą, jog darbai pagal šalių 2017 m. kovo 20 d. pasirašytą sutartį, apie kurios vienašališką nutraukimą informavo ieškovas, atsakovės nėra vykdomi bei atsakovė sutiko su ieškovo nurodytomis sutarties nutraukimo sąlygomis, t. y. ieškovui sumokant 15 proc. sutarties kainos dydžio baudą, kas sudaro 3 510 Eur sumą. Tačiau atsakovė atsisakė ieškovui grąžinti likusią sumokėto avanso sumos dalį – 5 190 Eur, motyvuodama tuo, jog 2017 m. sausio 20 d. sutartis tebėra vykdoma ir tik ją užbaigus, atsakovė sutiktų avansą pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį grąžinti ar ji būtų įskaitoma pagal kitą, 2017 m. sausio 20 d. pasirašytą sutartį.

6. 2017 m. gegužės 3 d. ieškovas dar kartą informavo atsakovę apie vienašalį sutarties nutraukimą bei pareikalavo grąžinti avanso dalį, viršijančią mokėtinos pagal sutarties 5.4. punktą baudos dydį, t. y. 5 190 Eur. 2017 m. gegužės 5 d. atsakovė elektroniniu laišku pranešė, jog su sutarties nutraukimu sutinka, tačiau dėl grąžintinos 5 190 Eur sumos nurodė, jog atsakovė nori užbaigti darbus pagal pirmąją sutartį ir tuomet suvesti tarpusavio balansą. Pasak ieškovo, toks atsakovės elgesys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė patvirtino, jog sutartis iš viso nebuvo pradėta vykdyti, todėl 3 510 Eur baudos įskaitymas iš sumokėto avanso padengia atsakovės netektį dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovei patvirtinus, jog papildomų išlaidų, susijusių su produkcijos pagaminimu, jos transportavimu bei darbais, ji nepatyrė, atsakovei kilo vienintelė pareiga – grąžinti 5 190 Eur dydžio skirtumą tarp sumokėto avanso 8 700 Eur ir dėl ieškovo vienašalio sutarties nutraukimo mokėtinos baudos atsakovei 3 510 Eur. Piniginės lėšos ieškovui turėjo būti grąžintos per septynias kalendorines dienas, skaičiuojant terminą nuo pareikalavimo elektroniniu laišku 2017 m. balandžio 24 d., vėliausiai – nuo 2017 m. gegužės 3 d. pareikalavimo elektroniniu laišku, t. y. ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 10 d., tačiau atsakovė ieškovo permokėtų lėšų nepervedė ir, kaip matyti iš atsakovės atsakymų į reikalavimą grąžinti 5 190 Eur sumą, to net neketina padaryti.

Atsiliepimas

7. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. raštais informavo ieškovą, kad sulaiko ieškovo 5 190 Eur avansą, kol galutinai pabaigs darbus pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį. Atsakovė 2017 m. birželio 2 d. informavo ieškovą, kad 2017 m. gegužės 31 d. atsakovė užbaigė laiptų montavimo darbus ir visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį. Kartu su 2017 m. birželio 2 d. raštu atsakovė išsiuntė ieškovui ir atliktų darbų aktą bei, vadovaudamasis minėtos sutarties 4.2. punktu, paprašė ieškovo iki 2017 m. birželio 5 d. pasirašyti ir grąžinti pasirašytą akto egzempliorių bei apmokėti už atliktus darbus iki 2017 m. birželio 7 d. Pasak atsakovės, kadangi ieškovas nepagrįstai atsisakė priimti pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį atliktus darbus, 2017 m. birželio 12 d. atsakovė atliktus darbus perdavė vienašališkai. Atsakovė taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ji buvo sulaikiusi pagal 2017 m. kovo 20 d. sutarties 5.3. punktą gražintiną 5 190 Eur avanso dalį, o ieškovas nesumokėjo atsakovei 8 500 Eur už 2017 m. sausio 20 d. sutartyje atliktus darbus, nors atsiskaitymo terminas buvo suėjęs, todėl atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir apie tai informavo ieškovą. Po įskaitymo ieškovas liko skolingas atsakovei 3 310 Eur už atliktus darbus pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį, tuo tarpu atsakovė ieškovui nebėra nieko skolinga.

8. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriuo su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais atsikirtimais nesutiko. Ieškovas nurodė, kad jau po ieškinio pateikimo teismui, 2017 m. birželio 2 d. atsakovė pateikė ieškovui galutinį atliktų darbų aktą pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį, nors sutartyje numatyti laiptų pagaminimo bei montavimo darbai buvo atlikti su trūkumais. Ieškovui nepasirašius atliktų darbų akto bei raštu nurodžius atliktų darbų trūkumus, ieškovas paprašė juos ištaisyti. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės atliktų darbų trūkumai aiškiai įvardinti, t. y. buvo prašoma ištaisyti netinkamai pagamintus bei sumontuotus laiptų tvorelės porankius, neatitinkančius laiptasijų laipsnių ir lenkimų, užbaigti porankių posūkius, tinkamai juos špakliuojant ir nudažant, kas leistų porankiais naudotis bei pašalinti esamus ženklius nelygumus, pašalinti porankių posūkiuose ir užbaigimuose matomus ryškius įtrūkimus, dėl ko porankiai nėra saugūs.

Šalies argumentai

9. Ieškovo teigimu, atsakovė neištaisiusi nurodytų trūkumų, 2017 m. birželio 9 d. pateikė vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą bei informavo, jog pagal 2017 m. sausio 20 d. šalių sudarytą sutartį likusi mokėtina 8 500 Eur suma yra įskaitoma pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį atsakovės mokėtiną 5 190 Eur sumą, dėl ko vyksta ginčas teisme. Atsakovė teigė, kad ieškovas tokiu būdu, po 2017 m. birželio 12 d. atlikto įskaitymo, liko skolingas atsakovei 3 310 Eur sumą. Ieškovas pažymėjo, kad pati atsakovė 2017 m. birželio 12 d. pranešime, teikdama vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, pripažino, jog trūkumai egzistuoja, tačiau įvardijo juos neženkliais ir įsipareigojo pašalinti artimiausiu laiku. Pasak ieškovo, vien dėl aplinkybės, jog atlikti darbai yra su trūkumais, kurie atsakovei buvo aiškiai nurodyti ir kuriems pašalinti buvo nustatytas terminas, tačiau atsakovė trūkumų nepašalino, todėl 2017 m. birželio 9 d. atsakovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu.

10. Ieškovas nurodė, kad atsakovės 2017 m. birželio 12 d. atliktas įskaitymas 5 190 Eur sumai, dėl kurios ginčas yra nagrinėjamas teisme, prieštarauja įstatymui ir negalioja nuo pat jo atlikimo momento. Be to, atsakovė nebuvo įgijusi reikalavimo teisės į ieškovą 8 500 Eur sumai, kadangi pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti galutinai, laiku, trūkumai nustatytu terminu ištaisyti nebuvo, todėl trūkumus pašalino trečiasis asmuo, kuriam ieškovas sumokėjo 7 863,75 Eur sumą. Taigi atsakovė neturėjo teisės vienašališkai atlikti įskaitymo ieškiniu reikalaujamos priteisti 5 190 Eur sumos už neegzistuojančią reikalavimo sumą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė, atsiliepdama į ieškovo dubliką, pateikė teismui tripliką, kuriame teigė, kad tiek 2017 m. birželio 9 d. vienašalis atliktų darbų aktas, tiek 2017 m. birželio 12 d. atsakovės atliktas įskaitymas yra teisėti ir galiojantys. Atsakovė pažymėjo, kad pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį atsakovė iki 2017 m. balandžio 1 d. turėjo pagaminti ir objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuoti laiptus, tačiau, skirtingai nei teigia ieškovas, iki šio termino atsakovė darbų negalėjo užbaigti ne dėl savo, o dėl ieškovo kaltės. Paaiškino, kad darbai nebuvo atlikti laiku, kadangi pradėjus montuoti laiptus paaiškėjo, kad suderinta laiptų geometrija neatitinka ieškovo lūkesčių, todėl pats ieškovas sustabdė darbus, siekdamas pasidaryti statybines korekcijas objekte dėl laiptų pritaikymo. Nepaisant to, 2017 m. gegužės 31 d. darbai buvo atlikti ir 2017 m. birželio 2 d. raštu atsakovė informavo ieškovą, kad yra užbaigusi darbus ir išsiuntė pasirašymui atliktų darbų aktą, kurį ieškovas atsisakė pasirašyti, nurodydamas, kad darbai atlikti su trūkumais (netaisyklingi laiptų tvorelės posūkiai ir užbaigimai).

Šalies argumentai

12. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ieškovo vienašališką 2017 m. sausio 20 d. sutarties nutraukimą; 2) priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 3 310 Eur skolą bei 75,47 eurų delspinigių; 3) tuo atveju, jeigu teismas atsakovės 2017 m. birželio 12 d. vienašalį įskaitymą laikytų negaliojančiu, tuomet atsakovės naudai iš ieškovo priteisti 8 500 Eur skolą ir 193,80 eurų delspinigių; 4) įskaityti šalims priteistas sumas, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

13. Atsakovė teigė, kad ieškovo nurodyti trūkumai yra tariami ir mažareikšmiai, niekaip netrukdantys naudotis darbais pagal paskirtį (ieškovo prašomas pakeisti porankio elementas tesudarė apie 0,7 m iš bendro apie 25 m porankių kiekio), todėl tai negalėjo būti pagrindas atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą ir nepriimti atliktų darbų. Pasak atsakovės, šio porankio dalies pakeitimo kaina siekė apie 122 Eur, t. y. labai neženklią visų darbų kainą (apie 0,3 proc.), todėl tai negalėjo būti priežastis nepriimti darbų ir už juos nemokėti. Atsakovė nurodė, kad siekdama bendradarbiauti su ieškovu, ji geranoriškai neatsisakė patenkinti ieškovo pageidavimo dėl dalies porankio pakeitimo ir galiausiai juos pakeitė, todėl ieškovas neturėjo teisės atsisakyti pasirašyti atliktų darbų akto ir nemokėti už darbus likusios 8 500 Eur sumos. Kadangi ieškovas nemoka likusios skolos be pagrindo, atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 3 310 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad 8 500 Eur suma už produkcijos transportavimą ir montavimą turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po produkcijos sumontavimo, o produkcija sumontuota 2017 m. gegužės 31 d., atsakovė, remdamasis 2017 m. sausio 20 d. rangos sutarties 5.2. punktu, taip pat prašė priteisti jos naudai iš ieškovo 75,47 Eur delspinigių (0,04 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną) (3310 Eur x 0,04 proc. x 57 d.).

14. Pasak atsakovės, visus tariamus ieškovo trūkumus sutvarkė atsakovės subrangovas, todėl ieškovo teiginiai, kad jo nurodytus porankių tariamus trūkumus tvarkė bendrovė Kvadratmeter AS, bei tai, kad šiai bendrovei už trūkumų taisymą ieškovas sumokėjo 7 863,75 Eur, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. sausio 20 d. sutarčiai įvykdyti ji buvo pasitelkusi subrangovą UAB „Vd.mebelservice“ ir vos tik gavusi ieškovo pageidavimą dėl laiptų tvorelės porankių pataisymo, buvo nedelsiant užsakyta nauja porankio dalis ir pristatyta į vietą pakeitimui. 2017 m. birželio 17 d. raštu ieškovas informuotas, kad jo nurodyti tariami trūkumai artimiausiu metu bus sutvarkyti. Atsakovės teigimu, ieškovo duotas 7 dienų terminas jo nurodytiems tariamiems trūkumams sutvarkyti buvo neprotingai trumpas, kadangi reikėjo pagaminti dalį naujo porankio, jį nusiųsti į Norvegiją ir dar sumontuoti. 2017 m. birželio 22 d. raštu atsakovė informavo ieškovą, kad jau yra pristatęs naują porankių dalį į objektą ir kad ieškovo nurodyti tariami trūkumai yra taisomi.

15. Atsakovės subrangovas UAB „Vd.mebelservice“ pakankamai operatyviai (2017 m. birželio 24 d.) sutvarkė visus ieškovo nurodytus tariamus trūkumus. Dėl šių priežasčių ieškovas neturėjo pagrindo 2017 m. liepos 3 d. nutraukti 2017 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį, kadangi ji buvo tinkamai įvykdyta, todėl toks sutarties nutraukimas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovė pažymėjo, kad kaip matyti iš pridėtos sąmatos, visas porankis (25 metrai) kainavo 4 370 Eur, o ieškovo pretenzijos pareikštos apytikriai vos dėl 0,7 m porankio. Todėl, pasak atsakovės, akivaizdu, kad tokių tariamų trūkumų pašalinimas negalėjo kainuoti 7 863,75 Eur, todėl į bylą pateiktos sąskaitos arba yra fiktyvios, arba visiškai ne už tuos darbus. Be to, iš viešai prieinamos informacijos internete apie įmonę Kvadratmeter AS matosi, kad bendrovėje dirba vos vienas asmuo, t. y. tik direktorius M. B., kuris ir pasirašė sutartį su ieškovu. Bendrovės viešai įregistruota veiklos sritis yra statybos darbai. Pasak atsakovės, norint pagaminti medinius laiptus, porankius, turėklus būtina turėti tam specialią įrangą, kokią turi atsakovė, reikiamus specialistus ir pan., todėl vienas darbuotojas to padaryti negalėtų. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovė nebuvo įgijusi reikalavimo teisės į 8 500 Eur sumą.

Atsiliepimas

16. Atsakovės teigimu, 2017 m. birželio 12 d. ji perdavė darbus ieškovui vienašaliu aktu, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl įskaitymo dieną atsakovė turėjo reikalavimo teisę į 8 500 Eur sumą, tačiau ne visa ši suma buvo įskaityta, o tik 5 190 Eur suma, todėl šiai dienai ieškovo likusi nesumokėta suma atsakovei yra – 3310 Eur. Atsakovės teigimu, jos atliktas įskaitymas 5 190 Eur sumai yra teisėtas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jeigu teismas įskaitymą pripažintų negaliojančiu, tuomet ji prašo teismo už laiptų montavimo darbus pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį iš ieškovo priteisti 8 500 Eur skolos ir 193,80 Eur delspinigių (8 500 Eur x 0,04 proc. x 57 d.) pagal 2017 m. sausio 20 d. sutarties 5.2 punktą.

17. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė teismo atsakovės priešieškinį atmesti, ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

18. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neketino trūkumų pašalinti, nors raštu padaryti tai buvo raginama ne kartą, ir jų nešalino. Pasak ieškovo, atsakovė laikėsi nuomonės, jog trūkumai yra mažareikšmiai, neįtakojantys pilnos kainos pagal sutartį sumokėjimo, ir nė viename rašte nebuvo nurodžiusi, jog trūkumus ištaisys konkrečiu laiku, kaip ir nepranešė apie pasirengimą į objektą atvykti trūkumų šalinimo darbams vykdyti. Pasak ieškovo, atsakovė melagingai teigė 2017 m. birželio 22 d. rašte nurodžiusi, jog naujas porankis yra pristatytas ir trūkumai yra šalinami.

19. Ieškovo teigimu, atsakovė taip pat melagingai teigė, kad trūkumai buvę pašalinti jos subrangovo, trečiojo asmens byloje UAB „Vd.mebelservice“. Pažymėjo, kad atsakovė teigia trūkumus pašalinusi 2017 m. birželio 24 d. t. y. šeštadienį, per Jonines, kai objekte niekas nedirbo ir objektas, kuriame turėjo būti trūkumai šalinami, buvo užrakintas. Pasak ieškovo, raktus nuo objekto – gyvenamojo namo turi tik ieškovo vadovas J. C., kuris pranešimo apie atsakovės darbuotojų ar jo subrangovo darbuotojų atvykimą į objektą ir prašymo atrakinti gyvenamojo namo duris nebuvo gavęs, tokio nepateikė ir pati atsakovė. Ieškovas nurodė, kad atsakovė savo teiginiams dėl trūkumų ištaisymo pagrįsti remiasi klaidingu trečiojo asmens patvirtinimu, o trečiasis asmuo, labiausiai tikėtina, siekdamas, kad atsakovė su juo galutinai atsiskaitytų, melagingai teigia 2017 m. birželio 24 d., šeštadienį, per Jonines, neaiškiu būdu patekęs į objektą ir trūkumus ištaisęs.

20. Pasak ieškovo, atsakovei iki 2017 m. birželio 21 d. trūkumų nepašalinus, ieškovas teisėtai ir pagrįstai sutartį nutraukė. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovė pateikė vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą jau po ieškovo ieškinio pateikimo teismui, bei informavo, jog pagal 2017 m. sausio 20 d. šalių sudarytą sutartį likusi mokėtina 8 500 Eur suma yra įskaitoma pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį atsakovo mokėtiną 5 190 Eur sumą, dėl ko vyksta ginčas teisme, bei teigė esą ieškovas tokiu būdu, po 2017 m. birželio 12 d. atlikto įskaitymo liko skolingas atsakovei 3 310 Eur sumą. Atlikti darbai yra su trūkumais, trūkumai atsakovei buvo aiškiai nurodyti ir atsakovės pripažinti, nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau trūkumai pašalinti nebuvo, todėl 2017 m. birželio 9 d. atsakovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Ieškovo teigimu, atsakovės atliktas įskaitymas 5 190 Eur sumai, dėl kurio ginčas yra nagrinėjamas teisme, prieštarauja įstatymui ir negalioja nuo pat jo atlikimo momento. Taigi atsakovės įskaityta ieškiniu reikalaujama iš atsakovės priteisti 5 190 Eur suma laikytina tik kaip ieškinio, pareikšto ieškovui dėl 5190 eurų priteisimo, pripažinimu.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo UAB „Vd.mebelservice“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad, veikdamas kaip atsakovės subrangovas, atliko rangos darbus Norvegijoje, visi darbai atlikti 2017 m. gegužės 29 d., gautos ieškovo atstovų žodinės pretenzijos, kad nepatinka dalis sumontuotų porankių. 2017 m. gegužės 29 d. – 30 d. visi ieškovo nurodyti porankių trūkumai buvo pašalinti. Ieškovo nurodyti porankių trūkumai buvo neesminiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priešieškinį patenkino iš dalies. Atlikus priteistų sumų įskaitymą, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 138,89 Eur skolos pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį ir 1 676,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažintas ieškovo 2017 m. sausio 20 d. sutarties 2017 m. liepos 3 d. vienašališkas nutraukimas neteisėtu. Kitą priešieškinio dalis atmesta.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 20 d. šalys sudarė rangos sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti Nr. 71201, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti tris sutartyje aptartų laiptų komplektacijas bei jas sumontuoti nurodytoje vietoje iki 2017 m. balandžio 1 d. už 37 930 Eur sumą.

24. Pagal šią sutartį darbai buvo atliekami Norvegijoje, faktiškai darbus atliko atsakovės subrangovas – trečiasis asmuo UAB „Vd.mebelservice“. Pagal šią sutartį atsiskaitymo tvarka sulygta tokia: 29 430 Eur už produkciją, 8 500 Eur už transportavimą ir montavimą; 14 715 Eur sumokama kaip avansas, 14 715 Eur – prieš išsiunčiant produkciją ir 8 500 Eur sumokama per 5 darbo dienas po sumontavimo darbų atlikimo.

25. 2017 m. birželio 2 d. atsakovė pateikė ieškovui galutinį atliktų darbų aktą pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį. Ieškovas atsisakė pasirašyti 2017 m. birželio 2 d. atliktų darbų aktą, 2017 m. birželio 3 d. el. laiške, nurodydamas, kad darbai buvo atlikti su trūkumais. Šalys nesutaria, kokie trūkumai buvo nustatyti, dėl kieno kaltės jie atsirado ir kas juos pašalino bei kokie trūkumų taisymo kaštai.

26. 2017 m. birželio 2 d. atsakovė pateikė vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą bei informavo, jog pagal 2017 m. sausio 20 d. šalių sudarytą sutartį likusi mokėtina 8 500 Eur suma yra įskaitoma pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį atsakovo mokėtiną 5 190 Eur sumą. Ieškovas 2017 m. liepos 3 d. pranešimu vienašališkai nutraukė 2017 m. sausio 20 d. sutartį. Šį sutarties nutraukimą atsakovė ginčija priešieškiniu.

27. 2017 m. kovo 20 d. ginčo šalys sudarė rangos sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti Nr. 73165, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti sutartyje aptartus medinius laiptus, aptartomis tvirtinimo detalėmis, atgabenti pagamintus laiptus į jų montavimo vietą bei juos sumontuoti, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 8 700 Eur avansą. 2017 m. kovo 23 d. ieškovas pervedė atsakovei, 8 700 Eur avansą.

28. Ši sutartis faktiškai nebuvo pradėta vykdyti, todėl ieškovas apie šios sutarties nutraukimą atsakovę pakartotinai informavo elektroniniu laišku – 2017 m. gegužės 3 d. el. laišku informavo, kad nuo 2017 m. gegužės 3 d. ieškovas vienašališkai nutraukia 2017 m. kovo 20 d. sutartį. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl 2017 m. kovo 20 d. sutarties nutraukimo aplinkybių.

29. 2017 m. balandžio 24 d. pranešime ieškovas informavo atsakovę, jog sutinka pagal sutarties nuostatas, jog iš 8 700 Eur sumokėto avanso būtų išskaičiuota 15 proc. sutarties kainos dydžio bauda, kas sudaro 3 510 Eur, likusią sumokėto avanso sumos dalį – 5 190 Eur atsakovei kuo skubiau pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą.

30. Atsakovė 2017 m. birželio 2 d. pranešimu atsisakė ieškovui grąžinti likusią sumokėto avanso sumos dalį – 5 190 Eur, motyvuodama tuo, jog 2017 m. sausio 20 d. sutartis tebėra vykdoma ir tik ją užbaigus, atsakovė sutiktų avansą pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį grąžinti ar ji būtų įskaitoma pagal kitą, 2017 m. sausio 20 d. pasirašytą sutartį. Atsakovė 2017 m. birželio 12 d. atliko įskaitymą 5 190 Eur sumai, su kuriuo nesutinka ieškovas.

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad 1) pagrįstai sulaikė 8 500 Eur mokėjimą pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį ir nepriėmė atsakovės atliktų darbų, 2) porankių trūkumai buvo esminiai, 3) juos tvarkė kitas rangovas (Kvadratmeter AS) ir už tai šiai bendrovei buvo sumokėta 7 863,75 Eur. Ieškovas pateikė Kvadratmeter AS tariamai atliktų darbų detalizaciją, kurioje nurodyta, kad ši bendrovė išmatavo turėklus, demontavo 21 metrą porankio ir 9 lenktas porankio dalis ir išvežė, pagamino naujus, nudažė, pristatė ir sumontavo.

32. Tuo tarpu atsakovė su tuo nesutinka bei savo procesiniuose dokumentuose įrodinėja: 1) ieškovas neturėjo teisės sulaikyti 8 500 Eur mokėjimo pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį; 2) laiptų porankiai trūkumų neturėjo. Pasak atsakovės, ieškovas nepateikė pretenzijų, kad visi porankiai yra blogi, kad visus juos reikia keisti (vienintelė pretenzija, kurią 2017 m. birželio 3 d. el. laiške nurodė ieškovas, kad netaisyklingi tvorelės porankių posūkiai ir užbaigimai). Atsakovės teigimu, ši ieškovo el. laiške išdėstyta pretenzija buvo melaginga, kadangi, kaip paaiškino atsakovės subrangovas UAB „Vd.mebelservice“, tuo metu porankiai jau buvo sutvarkyti pagal ieškovo atstovų žodines pretenzijas tiesiogiai atsakovės subrangovo.

Šalies argumentai

33. Ieškovas teigia, kad pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį atsakovės atlikti darbai buvo su trūkumais, todėl ieškovas atsakovei nustatė terminą trūkumams pašalinti, o jų tinkamai nepašalinus – 2017 m. liepos 3 d. pranešimu ieškovas nutraukė šią sutartį. Byloje pateiktas 2017 m. gegužės 31 d. atsakovės parengtas darbų perdavimo aktas, pateiktas ieškovui 2017 m. birželio 2 d., jame ieškovo (užsakovo) parašo ir / ar įrašų apie trūkumus nėra. Ieškovas 2017 m. birželio 3 d. elektroniniu laišku sureagavo į atsakovės pateiktą 2017 m. gegužės 31 d. darbų perdavimo aktą, nurodydamas, kad jo pasirašyti negali, nes darbai atlikti su trūkumais, t. y. „netaisyklingi laiptų tvorelės porankių posūkiai ir užbaigimai“. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir daugiau darbų trūkumų – tinkamai špakliuoti ir nudažyti porankius, pašalinti ženklius nelygumus, ryškius įtrūkimus, tačiau šie trūkumai nėra fiksuoti nei darbų perdavimo akte, nei ieškovo el. laiške. Papildomai ieškovo nurodyti darbų trūkumai taip pat nėra paslėpti, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neturi teisės remtis trūkumais, kurie nėra fiksuoti darbų perdavimo akte.

Žemesnės instancijos teismas

34. Byloje atliktos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį neatlikti darbai – neužbaigti porankių dažymo darbai, visi kiti sulygti darbai atlikti, tačiau atlikti darbai yra su trūkumais: vietomis porankiai yra netolygūs, nepabaigti dažymo darbai. Pažymėta, kad atsakovė pripažįsta, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau jie buvo neesminiai ir atsakovės subrangovas (trečiasis asmuo) vietoje šiuos neesminius trūkumus pašalino. Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. B.. Kita vertus, rašytinio įrodymo patvirtinančio, kad nustatyti trūkumai buvo pašalinti ir ieškovo (užsakovo) priimti, nagrinėjamoje byloje bylos dalyviai nepateikė. Ieškovas teigia, kad trūkumams pašalinti jis pasitelkė byloje nedalyvaujantį asmenį Kvadratmeter AS, kuris pašalino atsakovės darbų trūkumus už 74 800 NOK (7 863,75 Eur). Atsakovė nesutinka su tokia trūkumų šalinimo kaina, kaip nepagrįstai didele. Byloje atliktos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad taisant nustatytus trūkumus, nėra tikslinga keisti visą porankį, o iš fotonuotraukų galima daryti prielaidą, kad porankiai nepakeisti, šių porankių pakeisti per 7 dienas nėra įmanoma.

35. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad: 1) atsakovė neįrodė faktinės aplinkybės, jog pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį atliktų darbų trūkumus ji pašalino tinkamai ir perdavė šiuos darbus užsakovui (ieškovui); 2) ieškovas neįrodė, kad darbų perdavimo metu užfiksuota daugiau trūkumų nei nurodyta el. laiške, ir kad ieškovas pagrįstai samdė byloje nedalyvaujantį asmenį Kvadratmeter AS, kuris pašalino atsakovo darbų trūkumus už 74 800 NOK (7 863,75 Eur). Teismas priėjo prie išvados, kad 2017 m. sausio 20 d. sutartis atsakovės (rangovo) buvo įvykdyta su trūkumais: „netaisyklingi laiptų tvorelės porankių posūkiai ir užbaigimai“.

36. Dėl 2017 m. sausio 20 d. sutarties įvykdymo termino ieškovas savarankiškų reikalavimų tuo pagrindu nagrinėjamoje byloje nereiškė, o iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų daryta išvada, kad darbų įvykdymo terminas buvo praleistas dėl abiejų šalių (rangovo ir užsakovo) kaltės.

37. Šalys taip pat nesutaria dėl porankių dažymo darbų – ieškovas teigia, kad už šiuos darbus jis neturėtų mokėti, nes faktiškai šių darbų atsakovė neatlikto; atsakovė teigia, kad pats ieškovas nurodė porankių nedažyti, ir ši darbų kainos dalis turėtų būti laikoma rangovo ekonomija. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovė nepagrįstai remiasi rangovo ekonomija, nes tokią teisę atsakovė įgytų tik tuo atveju, jei tai neturėtų įtakos atliktų darbų kokybei. Šiuo atveju nustatyta, kad atlikti darbai buvo su trūkumais, t. y. nekokybiški. Atsakovė teigia, kad darbų vykdymo eigoje ieškovas (užsakovas) pakeitė darbų apimtį, t. y. nurodė, kad nereikia atlikti porankių dažymo darbų. Tai, kad porankių dažymo darbai turėtų būti atliekami paskiausiai, t. y. atlikus sienų tinkavimo, dažymo, grindų klojimo darbus, patvirtina ir teismo ekspertizės aktas. Atsakovė savo teiginiams, kad užsakovas pakeitė darbų apimtį, pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas pakeitė darbų apimtį. Atsakovė (rangovas) turėjo teisinę pareigą porankių dažymo darbus atlikti vėliau, kai bus atlikti kiti apdailos darbai, kas technologiškai yra pagrįsta. Atsakovė pripažįsta, kad faktiškai porankių dažymo darbų ji neatliko, todėl, teismo vertinimu, atsakovei neturėtų būti mokama už darbus, kurių ji faktiškai neatliko.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatant pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaštus, teismas rėmėsi teismo ekspertizės aktu, kuris turi didesnę įrodomąją galią, nes nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti atliktos ekspertizės patikimumu ar sudarytų pagrindą kitaip vertinti kai kuriuos faktus, o atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas „eksperto išvada“ teismo vertinta tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų, neturintis didesnės įrodomosios vertės. Pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį ieškovas (užsakovas) sulaikė 8 500 Eur mokėjimą, ši kainos dalis pagal sutartį yra už produkcijos transportavimą ir laiptų montavimą, t. y. atskirai dažymo darbai nėra išskirti. Minėta, kad atsakovei už dažymo darbus ieškovas neturi mokėti, todėl teismas iš sulaikytos 8 500 Eur sumos atėmė teismo eksperto nustatytą trūkumų šalinimo kainą su dažymo darbais (1 846,43 Eur). Atitinkamai ieškovas (užsakovas) turėjo sumokėti atsakovei (rangovui) 6 653,57 Eur už faktiškai atliktus darbus.

39. Atsakovė priešieškiniu taip pat reikalavo priteisti 193,80 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal 2017 m. sausio 20 d. sutarties 5.2 punkte nustatytą 0,04 proc. dydį nuo 8 500 Eur vėluojamos sumokėti sumos nuo 2017 m. gegužės 31 d. (8 500 x 0,04 proc. x 57). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 – 6.73 straipsniais atsakovės reikalavimas yra pagrįstas, tačiau delspinigiai apskaičiuotini už trumpesnį laikotarpį ir nuo mažesnės sumos. Šiuo sprendimu konstatuota, kad ieškovas nepagrįstai nesumokėjo atsakovei 6 653,57 Eur pagal ginčo sutartį, todėl delspinigiai skaičiuotini nuo šios sumos. Byloje yra pateiktas subrangovo (trečiojo asmens) pranešimas, kuriame nurodyta, kad trūkumų šalinimo darbai buvo atlikti 2017 m. birželio 24 d. Teismas šį rašytinį įrodymą vertina tik siekiant nustatyti delspinigių skaičiavimo pradžios momentą, tačiau teismo išvadai dėl trūkumų pašalinimo neįrodytinumo tai įtakos neturi. Pagal ginčo sutarties 3.3 punktą 8 500 Eur suma turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po montavimo darbų, todėl šiuo atveju teismas delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 1 d. iki priešieškinio pateikimo dienos 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. už 35 dienas nuo 6 653,57 Eur po 0,04 proc. (93,15 Eur).

40. Ieškovas 2017 m. liepos 3 d. pranešimu vienašališkai nutraukė 2017 m. sausio 20 d. sutartį, motyvuodamas tuo, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, trūkumai laiku neištaisyti. Šį sutarties nutraukimą atsakovė ginčijo priešieškiniu.

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei (rangovui) pridavus atliktus darbus buvo nustatyti trūkumai, kurių šalinimo vertė lyginant su visa darbų verte tesudaro 5 proc. Iš byloje surinktų fotonuotraukų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad pagal ginčo sutartį laiptų gamyba ir montavimas buvo sudėtingas dėl individualaus projekto, užsakovo pasirinkto sudėtingo porankių profilio ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau trūkumų vertinti kaip esminių pagrindo nėra, nes porankių netolygumai gali būti vertinami labiau kaip estetinio, nei funkcinio pobūdžio trūkumai. Atsakovė su subrangovu šalino nustatytus trūkumus, tačiau byloje nenustatyta, kad jie būtų trūkumus pašalinę tinkamai. Dėl to atsižvelgiant į CK 6.665 straipsnio nuostatas, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai nutraukė ginčo sutartį, kai atliktų darbų trūkumai nebuvo esminiai ir buvo įmanoma juos pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir pripažino ieškovo 2017 m. sausio 20 d. sutarties 2017 m. liepos 3 d. vienašališką nutraukimą neteisėtu.

42. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad: 1) pagal 2017 m. kovo 20 d. ginčo šalių sudarytą rangos sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti Nr. 73165 ieškovas pervedė atsakovui 8 700 Eur avansą; 2) ši sutartis faktiškai nebuvo pradėta vykdyti, todėl 3) ieškovas ją nutraukė ir pareikalavo grąžinti avansą; 4) ieškovas sutinka, kad jam būtų grąžinta 5 190 Eur (iš grąžintinos 8 500 Eur sumos įskaičius ieškovo atsakovei mokėtiną 3510 Eur baudą). Ieškovas ieškiniu reikalavo iš atsakovės grąžinti 5 190 Eur sumą. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, nurodė, kad 2017 m. birželio 12 d. atliko įskaitymą 5 190 Eur sumai, su kuriuo nesutinka ieškovas. Atsakovė priešieškiniu reikalauja 3 310 Eur pagal 2017 m. sausio 20 d., kurią apskaičiuoja atlikdama įskaitymą su pagal 2017 m. kovo 20 d. grąžintina 5 190 Eur suma (8 500 Eur – 5190 Eur = 3310 Eur).

43. Tarp ginčo šalių nėra ginčo dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį grąžinti ieškovui 5 190 Eur avanso dalį. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, be kita ko, abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdomi; abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Atsakovė įskaitymą atliko 2017 m. birželio 12 d. pranešimu, kai nagrinėjama byla pagal ieškovo ieškinį inicijuota 2017 m. gegužės 11 d. Kita vertus, ieškovo ieškinio faktinis pagrindas yra tik reikalavimas pagal 2017 m. kovo 20 d., bet ne reikalavimai pagal 2017 m. sausio 20 d. Nagrinėjamoje byloje tik nuo priešieškinio pateikimo dienos 2017 m. rugpjūčio 4 d. galima teigti, kad atsakovės reikalavimas tapo ginčytinu teisme. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal ginčo sutarties 3.3 punktą 8 500 Eur suma turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po montavimo darbų, todėl šiuo atveju tik po darbų priėmimo (o priėmus su trūkumais – po trūkumų šalinimo), pradedamas skaičiuoti atsiskaitymo terminas ir atsakovės reikalavimo teisė tapo vykdytina tik 2017 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovei 2017 m. birželio 12 d. pranešimu atlikus įskaitymą, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovą pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį dar nebuvo vykdytina, be to, reikalavimo dydis tapo aiškus tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas laikė atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu ir ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

44. Teismo sprendimu atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies (78 proc.): 1) ieškovo 2017 m. sausio 20 d. sutarties 2017 m. liepos 3 d. vienašališkas nutraukimas pripažintas neteisėtu; 2) atsakovei iš ieškovo priteista 6 653,57 Eur už faktiškai atliktus darbus ir 93,15 Eur delspinigių pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį. Kita priešieškinio reikalavimų dalis atmesta.

45. Sprendimu pripažinus, kad atsakovės 2017 m. birželio 12 d. atliktas įskaitymas yra neteisėtas, ieškinys patenkintas visiškai ir ieškovui iš atsakovės priteista pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį grąžintina 5 190 Eur avanso dalis, bei 6 proc. dydžio procesinės palūkanos (417,83 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo).

46. Atsakovė prašė pagal teismo sprendimą priteistas sumas įskaityti. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir siekiant išvengti papildomų vykdymo išlaidų, teismas įskaitė priteistas sumas (6 653,57 + 93,15 - 5190 - 417,83) ir sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovo 1138,89 Eur skolos pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

47. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas šiose dalyse: 1) kuria nuspręsta, kad atsakovės darbų trūkumų pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį pašalinimo vertė yra 1 846,43 EUR ir iš ieškovo priteista tik 6 653,57 EUR skolos bei 93,15 EUR delspinigių pagal šią sutartį; 2) kuria neteisėtu buvo pripažintas 2017 m. birželio 12 d. atsakovės vienašalis įskaitymas ir visiškai patenkintas ieškovo ieškinys dėl 5 900 EUR skolos iš atsakovės priteisimo pagal 2017 m. kovo 20 d. rangos sutartį.

48. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepašalino pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį atliktų darbų trūkumų. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės darbų trūkumų šalinimo vertė yra 1 846,43 EUR. Išvadą, kad trūkumai nėra pašalinti, pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad atsakovė nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nors ir pripažino, kad šias aplinkybes byloje paliudijo liudytojas A. B.. Atsakovės nuomone, tokios teismo išvados pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

49. Rašytiniai įrodymai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais galėjo būti įrodinėjamas trūkumų pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį pašalinimo faktas. Šios aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos ir liudytojų parodymais, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Rašytiniai įrodymai neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai, pvz. liudytojų parodymai. Šiuo atveju teismas turėjo visų įrodymų kontekste įvertinti tiek liudytojo A. B. paaiškinimus, tiek trečiojo asmens UAB „V.d.mebelservice“ vadovo D. D. paaiškinimus duotus teisme, tačiau matyti, kad teismas sprendime, vertindamas trūkumų pašalinimo faktą, to nepadarė.

50. Kaip nustatyta byloje, darbams pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį atlikti atsakovė samdė subrangovą UAB „Vd.mebelservice“. Jo vadovas D. D. ir darbuotojai tiesiogiai bendraudavo su ieškovo atstovais objekte, todėl jiems geriausiai žinoma faktinė situacija. Tuo tikslu teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Vd.mebelservice“ darbuotojas A. B., kuris darė minėtus porankius, ir įmonės atstovas jos vadovas D. D..

51. Minėti asmenys teisme patvirtino, kad 2017 m. birželio 3 d. el. laišku atsiųsta ieškovo pretenzija dėl „netaisyklingų laiptų tvorelės porankių posūkių ir užbaigimų“ ir 2017 m. birželio 7 d. el. laišku atsiųstame 2017 m. gegužės 31 d. akte pakartota ta pati pretenzija buvo melaginga. Kaip paaiškino atsakovo subrangovės UAB „Vd. Mebelservise“ savo atsiliepime į ieškinį, 2018 m. sausio 24 d. posėdyje vadovas D. D. ir liudytojas A. B. tuo metu (2017 m. birželio 3 d.) ši porankio vieta jau buvo sutvarkyta pagal ieškovo atstovų žodines pretenzijas tiesiogiai atsakovės subrangovui. Liudytojas A. B. paaiškino, kad bebaigiant porankių montavimo darbus 2017 m. gegužės 29 d. dieną vienas iš ieškovo vadovų V. C. kartu su architektu apžiūrėjęs porankius pagyrė darbo rezultatą ir paprašė patvarkyti vieną porankio vietą – jiems nepatiko vieno lenkto porankio sujungimas su tiesiąja dalimi (jis ieškovui pasirodė per status). Tą pačią dieną A. B. šią vietą perdarė ir nurodytą trūkumą pašalino, kas matosi iš nuotraukų su minėta pataisyto porankio vieta iki sutvarkymo ir po sutvarkymo. Ieškovo atstovas V. C. dar kartą apžiūrėjęs porankį pretenzijų daugiau neturėjo. Teismo ekspertas D. K. nustatė, kad porankio lenktoji dalis su tiesiąja dalimi sujungta tinkamai, porankio kampas geras.

52. Su 2017-06-07 el. laišku ieškovas atsiuntė atsakovei seną, dar iki trūkumų pašalinimo darytą porankių nuotrauką, kurioje užfiksuotas per status porankio sujungimas su tiesiąja dalimi. Kad nuotrauka daryta iki trūkumo pašalinimo, matosi palyginus ją su UAB „Vd.mebelservice“ po trūkumo pašalinimo daryta nuotrauka.

53. Kaip 2018-01-24 dienos posėdyje paaiškino subrangovo UAB „Vd.mebelservise“ vadovas, ieškovo atstovas J. C. paprašė UAB „Vd.mebelservise“ vadovo nesakyti, kad ši porankio posūkio dalis 2017-05-29 dieną jau yra sutvarkyta, kadangi norėjo užtemti darbų priėmimo laiką (prašė informuoti atsakovę, kad šią dalį vis dar tvarko). Akivaizdu, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai 2017-06-03 dieną pareiškė nepagrįstą ir melagingą pretenziją dėl porankio posūkio (nors tuo metu jis jau buvo sutvarkytas), rašė nepagrįstus raštus atsakovei tam, kad susikurtų prielaidas nutraukti sutartį ir nemokėti už darbą.

54. Porankio lenktosios dalies sujungimas su tiesiąja dalimi buvo vienintelis trūkumas, kurį buvo nurodęs ieškovas. Tai 2018-03-14 posėdžio metu paliudijo UAB „Laiptų fabrikas“ darbuotojas P. A., kuris tiesiogiai bendravo su ieškovu, taip pat A. B. ir D. D. 2018-01-24 dienos posėdyje. Pretenzijų dėl porankių netolygumo ar nebaigto dažymo, kuriuos nustatė teismo ekspertas D. K. ir kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo nei žodžiu, nei kita forma. Atsižvelgiant į tai, šioje vietoje taip pat turėjo būti taikoma CK 6.662 str. 2 ir 3 d. ir daroma išvada, kad ieškovas neturi teisės remtis trūkumais, kurie nėra fiksuoti darbų perdavimo akte.

55. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepašalino darbų trūkumų ar, kad nepateikė įrodymų apie jų pašalinimą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteistiną sumą teismo ekspertizės akte nurodyta trūkumų pašalinimo verte – 1 361,25 EUR.

56. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nebaigtą porankio dažymą įvertino kaip darbo trūkumą ir teismo ekspertizės akte nurodytą dažymo darbų kainą (485,19 EUR) išminusavo iš atsakovei mokėtinos 8 500 EUR sumos. Nei žodžiu, nei 2017-06-03 el. laiške, nei ant šiuo el. laišku siųsto atliktų darbų akto nėra pretenzijų dėl porankių nebaigto dažymo. Tai nėra paslėptas darbo trūkumas, todėl turėjo ir galėjo būti matomas priimant darbo rezultatą. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti taikoma CK 6.662 str. 2 ir 3 d. ir daroma išvada, kad ieškovas neturi teisės remtis šiuo teismo eksperto D. K. nustatytu tariamu trūkumu. Pagal bendrąją taisyklę, kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs, ar nenurodo priėmimo perdavimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu.

57. Be to, pats ieškovas šių galutinio porankio nudažymo darbų atsisakė, ką patvirtino liudytojas A. B. ir trečiojo asmens UAB „Vd.mebelservise“ vadovas D. D.. Pasak, UAB „Vd.mebelservise“, teisme apklaustų D. D. ir A. B., 2017-05-30 baigus porankio montavimo darbus UAB „Vd.mebelservise“ ketino jį nudažyti, tačiau ieškovas nurodė porankio nedažyti, kadangi tuo metu vyko kiti apdailos darbai ir ieškovas nurodė, kad porankį baigs dažyti pats.

Atsiliepimas

58. Kadangi pats ieškovas atsisakė šio darbo, apeliantas mano, kad neturi teisės nemokėti pagal sutartį numatytos visos kainos (atsiliepime į priešieškinį dėl to ieškovas pretenzijų atsakovei nereiškia, tuo nesiremia, kaip pagrindu nemokėti likusios sumos už darbus). Pagal CK 6.653 str. 5 d., jeigu sutartyje numatyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė galioja ir užsakovui sumažinus darbų apimtis.

Žemesnės instancijos teismas

59. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas pakeitė darbų apimtį, dėl to, kad nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Liudytojas A. B. ir trečiojo asmens vadovas D. D. šias aplinkybes patvirtino. Ieškovas priešingų įrodymų nepateikė, todėl teismas turėjo daryti išvadą, kad ieškovas atsisakė dažymo darbų ir sumažino darbų apimtį. Matyti, kad teismas šioje vietoje taip pat pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas.

60. Atsakovė, reikalaudama sumokėti už darbus pilną kainą, t. y. 8 500 EUR, rėmėsi ne CK 6.654 str., kurią taikė pirmosios instancijos teismas, bet CK 6.653 str. 5 d. Šioje dalyje sakoma, kad tuo atveju, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atliktų būtinų išlaidų.

61. 2017-01-20 rangos sutartyje yra sutarta labai konkreti darbų kaina. Sutarties 1.1.1. punkte bei 3. punkte nurodyta, kad kaina už produkciją – 29 430 EUR, produkcijos transportavimas bei laiptų montavimas Norvegijoje – 8 500 EUR. Taigi ginčo kaina apibrėžta tiksliu skaičiumi, sutartyje nuorodų, kad tai apytikrė ar orientacinė sutarties kaina, nėra, nenurodyta kainos apskaičiavimo kriterijų. Dėl to darytina išvada, kad ginčo kaina yra konkreti.

62. Tarp šalių nebuvo susitarimo, kad atsisakius galutinio porankio dažymo darbų, keisis galutinė darbų kaina. Atsižvelgiant į tai, net ir atsisakęs galutinio porankio dažymo darbų ir tokiu būdu vienašališkai sumažinęs atsakovės darbų apimtį, ieškovas privalo sumokėti visą darbų kainą, t. y. 8 500 EUR. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovės darbų kainą mažinti teismo eksperto nustatyta galutinio dažymo darbų verte (388,15 EUR + 25% PVM, viso 485,19 EUR), yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

63. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš 8 500 EUR išminusavo teismo eksperto nurodytą trūkumų šalinimo kainą – 1.846,43 EUR. Dėl prieš tai išdėstytų argumentų atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteista visa likusi 8 500 EUR suma. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė trūkumų šalinimo vertę ir nepagrįstai išminusavo 1 361,25 EUR už figūrinio porankio dalies pakeitimą. Teismo ekspertizės akte atsakyme į 3 klausimą nurodoma, „pagal pateiktas nuotraukas matyti, kad porankiai vietomis yra netolygūs (3.3. pav.)“. Pateikiamos dvi nuotraukos su netolygiais porankiais. Atsižvelgiant į tai, atsakyme į 4 klausimą, teismo ekspertas paskaičiavo, kad 2 vnt. figūrinio porankio dalies pakeitimas sudaro 1 361,25 EUR. 3.3 pav. eksperto nurodytose nuotraukose yra užfiksuota ta pati porankio vieta tik skirtingu rakursu, todėl ekspertas nepagrįstai skaičiuoja 2 vnt. porankio keitimą ir nurodo 1089 EUR + PVM šalinimo išlaidas.

64. 2018-08-29 teismo posėdyje buvo dar kartą apklaustas liudytojas A. B., kuris teismui patvirtino, kad šiose teismo eksperto 3.3 pav. pateiktuose dvejose nuotraukose yra nurodyta viena ir ta pati porankio vieta, tik fotografuota skirtingu kampu. Akivaizdu, kad teismo ekspertas ekspertizės akte yra suklydęs. Ekspertizės akte turėjo būti nurodytas vienas porankis, atitinkamai, turėjo būti nurodyta perpus mažesnė tariamo trūkumo pašalinimo kaina – 680,63 EUR su PVM (1 361,25/2).

Atsiliepimas

65. Atsakovas 2018-08-29 posėdžio metu atkreipė į tai teismo dėmesį, tą nurodė ir 2018-08-28 rašytiniuose paaiškinimuose-baigiamojoje kalboje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, todėl neteisingai nustatė trūkumų šalinimo vertę. Darbų kaina pagal 2017-01-20 rangos sutartį neturėjo būti mažinama daugiau nei 680,63 EUR suma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad pašalino ieškovo nurodytus darbų trūkumus ir nepagrįstai sumažino pagal 2017-01-20 rangos sutartį atliktų darbų kainą 1 846,43 eurais iki priteistų 6 653,57 EUR.

Šalies argumentai

66. Teismui tenkinus prašymą dėl 8 500 EUR priteisimo, atsakovė priešieškiniu kartu prašė teismo priteisti ir 193,80 EUR delspinigių pagal 2017-01-20 rangos sutarties 5.2 punktą. Teismui nepagrįstai sumažinus atsakovės atliktų darbų kainą iki 6 653,57 EUR, atitinkamai, buvo neteisingai paskaičiuota ir nepagrįstai iš ieškovo priteista tik 93,15 EUR delspinigių suma. Dėl jau išdėstytų argumentų mano, kad netesybos šiuo atveju turėjo būti skaičiuojamos nuo 8 500 EUR sumos. Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netesybas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 1 d.

67. Pagal 2017-01-20 rangos sutarties 3.2.2 punktą 8 500 EUR suma turėjo būti sumokėta per 5 d. d. po produkcijos sumontavimo darbų. Pagal 5.4 punktą užsakovui netinkamai vykdant mokėjimo prievolę, užsakovas moka rangovui 0,04 % dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Darbai baigti 2017-05-31, ką patvirtina atsakovės išsiųstas atliktų darbų aktas, liudytojo A. B., trečiojo asmens atstovo D. D. parodymai. Šie asmenys patvirtino, kad visi trūkumai tai dienai buvo sutvarkyti pagal žodines ieškovo pretenzijas, o tų pačių trūkumų pakartotinis nurodymas atsakovei buvo nesąžiningas veiksmas siekiant užvilkinti darbų priėmimą. Todėl 5 d. d. dienų terminas ieškovui sumokėti už darbus suėjo 2017-06-07. Atitinkamai, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo 2017-06-08 dienos iki priešieškinio pateikimo (2017-08-04). Atsakovės skaičiavimu, delspinigių suma tokiu atveju sudaro 193,80 EUR (8500 x 0,04 % x 57). Atsižvelgiant į tai, pakeitus teismo sprendimo dalį dėl 8 500 EUR pagal priešieškinį iš ieškovo priteisimo, turėtų būti keičiama ir sprendimo dalis dėl delspinigių priteisiant atsakovei 193,80 EUR.

68. Nesutinka su teismo argumentu, kad 2017-06-12 ieškovo prievolė sumokėti 8 500 EUR pagal 2017-01-20 rangos sutartį nebuvo vykdytina, kad tokia tapo tik 2017-07-01 dieną. Pagal 2017-01-20 rangos sutarties 3 skyrių 8 500 EUR suma turėjo būti sumokėta per 5 d. d. po produkcijos sumontavimo darbų. 2017-05-31 dieną atsakovė užbaigė darbus ir vadovaudamasi 2017-01-20 rangos sutarties 4.2 punktu 2017-06-02 išsiuntė ieškovui pasirašyti atliktų darbų aktą bei paprašė iki 2017 m. birželio 5 d. grąžinti pasirašytą egzempliorių. Atsakovė ieškovui pakartotinai išsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą ir vadovaudamasi 2017-01-20 rangos sutarties 3.3. p. paprašė sumokėti likusią 8 500 EUR sumą.

69. 2017-06-03 atsakovė gavo ieškovo el. laišką, kuriuo ieškovas nurodė, kad darbai neva atlikti su trūkumais ir atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą. 2017-06-07 ieškovas atsiuntė atliktų darbų aktą ir nuotrauką, kurioje nurodė tą patį vieną vienintelį trūkumą, ieškovui nepatiko kaip su tiesiąja dalimi sujungta lenktoji porankio dalis.

70. Liudytojas A. B. ir trečiojo asmens atstovas D. D. patvirtino, kad šios pretenzijos buvo melagingos, kadangi trūkumas buvo sutvarkytas dar 2017-05-29 pagal žodines ieškovo pretenzijas atsakovės subrangovui. Galutinio porankio nudažymo darbų pats ieškovas atsisakė. Teismo ekspertas D. K. nustatė, kad porankio lenktoji dalis su tiesiąja dalimi sujungta tinkamai, porankio kampas geras (atsakymas į 5 klausimą). 2017-06-07 siųstoje ieškovo nuotraukoje užfiksuotas faktinės realybės nebeatitinkantis vaizdas, siekiant suklaidinti, kad trūkumai nepašalinti. Pagrindinis ieškovo tikslas buvo užvilkinti darbų priėmimą, kad nereikėtų mokėti už darbus.

71. Daugiau trūkumų ekspertizės akte ekspertas nenustatė. Iš 2017-05-29 nuotraukų ekspertas S. Š. trūkumų taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbai 2017-05-31, kai buvo siųstas atsakovės atliktų darbų aktas buvo pilnai baigti. Atsakovė 2017-06-12 darbus perdavė vienašaliu aktu, vienašalis aktas yra teisėtas ir galiojantis, todėl įskaitymo dieną atsakovė neabejotinai turėjo reikalavimo teisę į 8 500 EUR sumą.

72. Kadangi atsiskaityta pagal sutartį turėjo būti per 5 d. d. po produkcijos sumontavimo darbų (2017-05-31), terminas sumokėti 8 500 EUR sumą suėjo 2017-06-07 dieną. Vadinasi, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atliekant 2017-06-12 dienos įskaitymą, atsakovė jau turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą.

73. Net jeigu laikyti, kad 2017-06-12 ieškovo nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas 2017-06-12 neturėjo pareigos (pilnai ar bent iš dalies) atsiskaityti už darbus ir kad atsakovė neturėjo teisės atlikti vienašalio įskaitymo. Tokia išvada seka iš rangos santykių teisinio reguliavimo. CK 6.694 str. 1 d. numato, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Šios taisyklės išimtys nurodytos CK 6.694 str. 6 d., pagal kurią užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Pagal teismų praktiką atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais. Be to, aplinkybė, kad darbai atlikti su tam tikrais trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti. Pagal CK 6.694 str. 6 d. užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Ieškovo atsisakyme pasirašyti 2017-05-31 atliktų darbų aktą nėra nurodyta priežasčių.

74. Atsakovės darbų rezultatas buvo priimtas ir naudojamas. Palyginus atsakovės ir ieškovo pridėtas nuotraukas, matosi, kad niekas atsakovės subrangovo sumontuotų porankių nekeitė. UAB „VD.Mebelservise“ vadovas D. D. ir liudytojas A. B. 2018-01-24 teismo posėdyje iš ieškovo pridėtų porankio nuotraukų patvirtino, kad yra likęs sumontuotas lygiai tas pats porankis, kuris buvo UAB „VD.Mebelservise“ užbaigus darbus, kad niekas jo nekeitė. Ieškovas juos tik nudažė, keitimo darbų neatliko. Tą nustatė ir teismo ekspertas D. K. (atsakymas į 9 klausimą).

Šalies argumentai

75. Ieškovo nurodytas vienintelis porankio posūkio trūkumas buvo neesminis, netrukdantis naudotis darbų rezultatu. Todėl ieškovas neturėjo teisės nepriimti darbų ir nepasirašyti 2017-05-31 atliktų darbų akto. Atitinkamai, atsakovė pagrįstai darbus perdavė vienašališkai 2017-06-12 vienašaliu atliktų darbų aktu. Šis vienašalis atliktų darbų aktas nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

76. Kadangi darbai buvo atlikti 2017-05-31 ir ieškovas juos atsisakė priimti neteisėtai, laikytina, kad prievolė atsiskaityti už darbus suėjo 2017-06-07 (5 d. d. po montavimo darbų kaip numato 2017-01-20 rangos sutarties 3.3. p.), net ir esant ieškovo nustatytiems trūkumams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės reikalavimo teisė visa apimtimi tapo vykdytina tik po trūkumų šalinimo darbų 2017-07-01 dieną. Tokia teismo išvada prieštarauja teismų praktikai.

77. Ne visa 8 500 EUR suma buvo įskaityta. Įskaityta buvo tik 5 190 EUR suma, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad liko nepašalinti trūkumai, turėjo atsižvelgti į trūkumų šalinimo vertę ir spręsti klausimą, ar atsakovė įskaitymo dieną turėjo vykdytiną reikalavimo teisę į 5 190 EUR sumą. Atsakovės nuomone, teisę į 5 190 EUR sumą atsakovė neabejotinai šiai dienai turėjo, kadangi ieškovo nurodyti trūkumai buvo mažareikšmiai, nesudarantys pagrindo sulaikyti tokios sumos. Pagal teismų praktiką užsakovas neturi teisės sulaikyti didesnės sumos nei reikalinga trūkumams pašalinti. CK 6.58 str. 3 d. numato, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją vykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aptariamas atvejis, kai šalis, privalanti pirma įvykdyti savo pareigą, padaro šitai iš dalies. Tokiu atveju kita šalis neturi teisės visiškai sustabdyti savo prievolės vykdymą. Taigi, šiuo atveju prievolės vykdymo sustabdymas grindžiamas proporcingumo principu.

78. Teismo ekspertas nustatė, kad visų trūkumų pašalinamas kainuoja 1 846,43 EUR. Atsakovė anksčiau pagrindė, kad ir ši suma nėra teisinga, kad vienos porankio vietos sutvarkymas nekainuoja daugiau nei 680,63 EUR, todėl atsakovė teisę į 5 190 EUR sumą, kuriai atliko įskaitymą, neabejotinai turėjo. Net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liko nepašalinti ieškovo nurodyti trūkumai, ieškovas bet kuriuo atveju turėjo pareigą per 5 d. d. nuo montavimo darbų sumokėti sumą, išminusavus trūkumų šalinimo vertę. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017-06-12 atsakovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į 5 190 EUR sumą, yra nepagrįsta.

79. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad 2017-06-12 atsakovės reikalavimas nebuvo apibrėžtas, dėl to, kad reikalavimo dydis tapo aiškus tik šios bylos nagrinėjimo metu. Teismo sprendimas nesukūrė naujos prievolės, tik retrospektyviai išaiškino jos dydį. Tačiau ieškovo prievolė atsiskaityti už darbus, atsirado po to, kai atsakovė juos atliko ir buvo tokia pačia apimtimi, kokią išaiškino teismas. Neesminių trūkumų buvimas neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti už darbus, todėl negalima teigti, kad tuo metu prievolė nebuvo apibrėžta.

80. Ginčo dėl trūkumų šalinimo vertės 2017-06-12 įskaitymo metu nebuvo. Ieškovas iki 2017­-06-12 įskaitymo taip pat nebuvo informavęs atsakovės, kad neketina mokėti už jos atliktus darbus pagal 2017-01-20 rangos sutartį. 2017-06-12 pranešime apie įskaitymą atsakovė aiškiai apibrėžė savo reikalavimą pagal 2017-01-20 rangos sutartį. Atsakovė nurodė, kad turi teisę reikalauti visos 8 500 EUR sumos. Ginčas į teismą dėl skolos pagal 2017-01-20 rangos sutartį persikėlė tik 2017-08-04 atsakovei pateikus priešieškinį. Iki tol ieškovas teisme neginčijo savo prievolės atsiskaityti su atsakovu nei visa apimti, nei iš dalies.

81. Tai, kad teismas sprendime nustatė tikslią trūkumų pašalimo vertę ir konstatavo, kad atsakovė neturi teisės reikalauti 8 500 EUR sumos, savaime nereiškia, kad tuo metu atsakovės reikalavimo teisė nebuvo apibrėžta. Teismo sprendimas nesukūrė kokybiškai naujo reikalavimo. Beje, pats teismas pripažino, kad atsakovės reikalavimas net gi buvo didesnis nei 5 190 EUR (6.653,57 EUR), kas tik patvirtina jog reikalavimą į 5 190 EUR sumą atsakovė tikrai turėjo.

82. Vien ieškinio pareiškimas teisme dėl skolos neatima iš skolininko teisės atlikti įskaitymą ir nedaro jo neteisėtu. Dalinio įskaitymo atveju spręsdamas įskaitymo teisėtumo klausimą teismas turi teisę ir pareigą sprendime įvertinti priešpriešinių reikalavimų dydžius retrospektyviai ir tai nereiškia, kad reikalavimo apibrėžtumas atsiranda tik po teismo sprendimo bei nedaro įskaitymo automatiškai neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina prievolės apibrėžtumo sąvoką.

83. Kadangi atsakovės reikalavimo dydis pagal 2017-01-20 rangos sutartį įskaitymo dieną nebuvo teisme ginčijamas, tos pačios taisyklės šiuo atveju negalima taikyti. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės 2017-06-12 dalinį įskaitymą tik turėjo retrospektyviai nustatyti šalių tarpusavio reikalavimų dydžius ir nustatęs, kad atsakovė turėjo teisę į 5 190 EUR sumą, turėjo laikyti įskaitymą teisėtu ir pagrįstu.

84. Pripažinus atsakovės įskaitymą teisėtu, turėjo būti daroma išvada, kad atsakovė po įskaitymo ieškovui nėra skolinga pagal 2017-03-20 rangos sutartį, todėl ieškovo ieškinys dėl 5 190 EUR turėjo būti atmestas.

85. Po atlikto įskaitymo ieškovas liko skolingas atsakovei 3 310 EUR pagal 2017-01-20 rangos sutartį. Ieškovas neturėjo teisės mažinti darbų kainos trūkumų šalinimo verte, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, turėjo atsakovei priteisti 3 310 EUR sumą bei 75,47 EUR delspinigių pagal priešieškinį.

86. Atsakovė yra įsitikinusi, kad jos 2017-06-12 vienašalis įskaitymas yra teisėtas, todėl turėjo būti tenkinamas pirmasis priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 3 310 EUR skolą bei 75,47 EUR delspinigių, o ieškovo ieškinys atsakovei dėl 5 190 EUR turėjo būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

87. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neteisėtu pripažino 2017-06-12 atsakovės vienašalį įskaitymą, sprendimas turėtų būti keičiamas tokia apimtimi: ieškovo ieškinys dėl 5 190 EUR priteisimo iš atsakovės pagal 2017-03-20 rangos sutartį turėtų būti atmestas ir turėtų būti tenkinamas atsakovės reikalavimas dėl 3 310 EUR skolos bei 75,47 EUR delspinigių pagal 2017-01-20 rangos sutartį iš ieškovo priteisimo. Atitinkamai, turėtų būti pakeista ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo. Likusioje dalyje teismo sprendimas turėtų likti nepakeistas.

88. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis gi sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017-06-12 atsakovės vienašalis įskaitymas yra neteisėtas, tuomet teismo sprendimas turėtų būti keičiamas tokia apimtimi: pagal 2017-01-20 rangos sutartį iš ieškovo turėtų būti priteista 8 500 EUR skola ir 193,80 EUR delspinigiai (8500 x 0,04 % x 57) vietoje dabar priteistos 6 653,57 EUR skolos ir 93,15 EUR delspinigių. Ši suma turėtų būti įskaityta su ieškovui teismo priteistomis sumomis (5 190 EUR skola ir 417,83 EUR palūkanomis), atsakovei priteisiant 3 085,97 EUR. Likusioje dalyje sprendimas turėtų likti nepakeistas. Pakeitus iš ieškovo priteistos sumos dydį, turėtų būti pakeista ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo.

Šalies argumentai

89. Apeliaciniame skunde prašoma: 1) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria 2017-06-12 atsakovės vienašalis įskaitymas pripažintas neteisėtu ir iš atsakovės ieškovo naudai priteista 5 190 EUR suma bei 417,89 EUR procesinių palūkanų. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl 5 190 EUR priteisimo iš atsakovės atmesti ir tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 3 310 EUR skolos bei 75,47 EUR delspinigių iš ieškovo priteisimo. Likusią teismo sprendimo dalį dėl 2017-01-20 rangos sutarties 2017-07-03 ieškovo vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu palikti nepakeistą; 2) tuo atveju, jeigu teismas paliktų teismo sprendimo dalį dėl 2017-06-12 atsakovės vienašalio įskaitymo pripažinimo neteisėtu, tuomet iš dalies pakeisti teismo sprendimą – vietoje priteistos 6 653,57 EUR skolos ir 93,15 EUR delspinigių atsakovei iš ieškovo priteisti 8 500 EUR skolą ir 193,80 EUR delspinigių, įskaityti šią sumą su ieškovui teismo priteista 5 607,83 EUR suma, atsakovei priteisiant 3 085,97 U. L. teismo sprendimo dalį dėl 2017-01-20 rangos sutarties 2017-07-03 ieškovo vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu palikti nepakeistą; 3) pakeitus teismo sprendimą vienu ar kitu būdu, atitinkamai prašo perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

90. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad atsakovė vienašalį įskaitymą atliko ieškovui jau užvedus bylą teisme dėl negražinto avanso pagal 2017 03 20 rangos sutartį priteisimo, bei ieškovui nesutinkant, jog atsakovė pagal 2017 01 20 sutartį darbus atliko tinkamai, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu teismo skirtoji ekspertizė. Atsakovė, atlikdama vienašalį įskaitymą, pažeidė imperatyvų draudimą įskaityti teisme ginčijamas sumas. Ieškovo ieškinys teisme dėl 5 190 eurų negrąžinto avanso priteisimo pareikštas 2017 05 11, o atsakovė, jau esant užvestai bylai teisme, neteisėtai įskaitė ginčijamas sumas 2017 06 12 vienašaliu aktu, nors rangos darbai pagal 2017 01 20 rangos sutartį nebuvo atlikti tinkamai, t. y. buvo nustatyti trūkumai, kurių atsakovė taip ir nepašalino. Atsakovės 2017 06 12 atliktas įskaitymas 5 190 eurų sumai, dėl kurios ginčas jau buvo nagrinėjamas teisme, prieštarauja įstatymui ir negalioja nuo pat jo atlikimo momento.

91. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia įskaičiusi sumas, neva tai įskaitymo dieną ieškovo mokėtinas atsakovei, dėl kurių ginčo teisme nebuvo užvesta. Tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį teisme dėl 5 190 eurų skolos priteisimo, be šio, ieškovas prievolės sumokėti atsakovei 8 500 eurų nepripažino, kadangi rangos darbai atsakovės nebuvo atlikti bei prievolė sumokėti atsakovei nebuvo kilusi. Atsakovė pati priešieškiniu šią 8 500 eurų, jos paties įskaitytą sumą, prašė teismo priteisti, o ieškovas tiek iki atlikto neteisėto įskaitymo, tiek ir viso proceso metu, ne kartą atsakovei pareiškė neketinantis likusios 8 500 eurų sumos mokėti už netinkamai, ne laiku, su trūkumais atliktus darbus, tokios prievolės, mokėti už nekokybiškai atliktus darbus nenumato ir įstatymas, taigi atsakovės atliktas įskaitymas, kaip ginčijamas teisme ir, kaip įskaitymo dieną negaliojantis ir neapibrėžtas, sprendimu teisingai pripažintas neteisėtu.

Šalies argumentai

92. Ieškovui nesutinkant, jog jis privalo atsakovei sumokėti 8 500 eurų sumą pagal 2017 01 20 sutartį, tik ginčą išnagrinėjus teisme, kuris įvertino ieškovo atsisakymo mokėti teisėtumą, o atsakovės atžvilgiu – jos reikalavimo teisėtumą ir dydį, buvo nustatytas atsakovės teisėtas reikalavimo dydis, todėl iki to atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas prasidėjus teismo procesui šioje byloje, buvo pakankamas pagrindas atsakovės įskaitymą pripažinti negaliojančiu nuo pat jo atlikimo momento, ką teisingai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 09 18 sprendimu ir sprendė.

93. Atsakovės 2017 06 12 dienos vienašalis įskaitymas laikytinas tik ieškovo ieškinio reikalavimų dėl 5 190 eurų skolos priteisimo pripažinimu. Atsakovė neginčijo 5190 eurų mokėtinos ieškovui sumos, skirtingai nei ieškovas, kuris su atsakovės atliktų darbų pagal 2017 01 20 rangos sutartį mastu bei kokybe nesutiko, ir dėl ko atsakovei buvo reiškiamos pretenzijos bei prašoma sutartį įvykdyti tinkamai.

94. Atsakovė 2018 06 12 atlikusi vienašalį įskaitymą ir iškaitydama teisme ginčijamas sumas, nebuvo įgijusi ir reikalavimo teisės į ieškovą. Atsakovė nebuvo įgijusi reikalavimo teisės į ieškovą 8 500 eurų sumai, kadangi pagal 2017 01 20 rangos sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti laiku, trūkumai nustatytu terminu ištaisyti nebuvo. Taigi, atsakovė nebuvo įgijusi reikalavimo teisės į ieškovą 8 500 eurų sumai, kadangi reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus prievolė kyla tik tuomet, kai darbai atlikti tinkamai ir laiku, ko atsakovė neįvykdė. Atsakovė neturėjo teisės vienašališkai atlikti įskaitymo ieškiniu reikalaujamos priteisti 5 190 eurų sumos už neegzistuojantį reikalavimą.

95. Byloje pačios atsakovės prašymu skirta teismo ekspertizė paties atsakovės darbų trūkumams nustatyti paneigia atsakovės egzistavusį reikalavimą įskaityti ieškovui mokėtiną sumą, kadangi, kaip teisingai teismas sprendime ir konstatavo, jog tik atlikus teismo ekspertizę paaiškėjo atsakovės atliktų darbų trūkumų mastas.

Atsiliepimas

96. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog pagal 2017 01 20 rangos sutartį pagamintų laiptų trūkumai ištaisyti 2017 06 24, apie tai ieškovą atsakovė informavo 2017 06 29 raštu. Vėliau atsakovė teigė, jog trūkumai buvo pašalinti dar 2017 05 30, todėl esą atsakovė sutartį įvykdė tinkamai, tačiau nei 2017 06 24, nei, kaip proceso pradžioje teigė atsakovė, vėliau pakeitusi savo teiginius, nei 2017 05 30 trūkumai nebuvo ištaisyti. Tai, jog atsakovė tinkamai neatliko visų pagal sutartį sutartų darbų nustatė ir teismo skirtoji ekspertizė.

97. Atsakovė nė karto nebuvo atvykusi į objektą, kur rangos darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti, visos bylos nagrinėjimo metu ir iki jos iškėlimo atsakovė nežinojo, koks trūkumų mastas ir trūkumų šalinimo vertė, taigi akivaizdu, jog tik bylos nagrinėjimo metu, teismo ekspertui pateikus ekspertizės aktą dėl atsakovės darbų trūkumų šalinimo kainos, buvo nustatyta likusi už rangos darbus mokėtina atsakovei suma, todėl 2017 06 12 vienašalis įskaitymas, kaip teismas teisingai ir sprendė, jo atlikimo metu, neatitiko apibrėžtumo kriterijų, todėl teismas teisingai pripažino 2017 06 12 vienašalio įskaitymo aktą neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

98. Teismas tinkamai patikrino atsakovės atliktą įskaitymą pagal įskaitymui taikytinas sąlygas ir nustatė, jog tarp ginčo šalių nėra ginčo dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį grąžinti ieškovui 5 190 Eur avanso dalį ir sprendė, jog pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, be kita ko, abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdomi; abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Tačiau atsakovė įskaitymą atliko 2017 m. birželio 12 d. pranešimu, kai nagrinėjama byla pagal ieškovo ieškinį inicijuota 2017 m. gegužės 11 d. Teismas sprendė, jog ieškovo ieškinio faktinis pagrindas yra tik reikalavimas pagal 2017 m. kovo 20 d., bet ne reikalavimai pagal 2017 m. sausio 20 d. Teismas vertino, jog tik nuo priešieškinio pateikimo dienos 2017 m. rugpjūčio 4 d. galima teigti, kad atsakovės reikalavimas tapo ginčytinu teisme. Tačiau teismas teisingai nustatė, kad pagal ginčo sutarties 3.3 punktą 8 500 Eur suma turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po montavimo darbų, todėl šiuo atveju tik po darbų priėmimo (o priėmus su trūkumais – po trūkumų šalinimo), tačiau atsakovė savo darbų trūkumų taip ir neištaisė. Teismas vertino, jog atsiskaitymo terminas su atsakove ir atsakovės reikalavimo teisė tapo vykdytina 2017 m. liepos 1 d., kai atsakovės darbo trūkumus ištaisė Kvadratmeter AS už 7 863,75 eurų sumą. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovei 2017 m. birželio 12 d. pranešimu atlikus įskaitymą, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovą pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį dar nebuvo vykdytina, be to, reikalavimo dydis tapo aiškus tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai atsakovės atliktą įskaitymą pripažino neteisėtu ir ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

99. Atsakovė yra nurodžiusi, jog pagal 2017 01 20 rangos sutartį atsakovės pagamintų laiptų trūkumai yra mažareikšmiai, taigi pripažino, jog jos atliktų darbų rezultatas yra su trūkumais. Ta aplinkybė, jog pačios atsakovės prašymu teismas 2018 03 14 nutarė skirti teismo ekspertizę atsakovės atliktų darbų trūkumų mastui nustatyti ir atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidoms paskaičiuoti, patvirtina, jog atsakovės atliktų darbų trūkumai iki juos ištaisė ieškovo samdytas asmuo, egzistavo, tuo labiau, jog atsakovė ir prašė skirti teismo ekspertizę jos atliktų darbų trūkumams ir jų šalinimo išlaidoms nustatyti, pripažindama, jog jos atlikti pagal 2017 01 20 šalių pasirašytą sutartį darbai buvo su trūkumais ir jie nebuvo pačios atsakovės ištaisyti nei 2017 05 30, nei 2017 06 24.

Žemesnės instancijos teismas

100. Taigi atsakovė paneigia savo teiginius, jog šalių 2017 01 20 sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, todėl vien remiantis atsakovės procesiniu elgesiu jos reikalavimas pripažinti atsakovę sutartį įvykdžius tinkamai, yra netenkintinas.

101. Trečiojo asmens atstovas D. D. 2018 01 23 teismo posėdžio metu nurodė, jog 2017 m. balandį pristatyti laiptai nebuvo galimi sumontuoti dėl jų visiško neatitikimo matmenims, juos parsigabeno atgal į Lietuvą, taisė trūkumus, pataisyti laiptai vėl buvo atgabenti į objektą ir baigti montuoti 2017 05 30. Liko, pasak trečiojo asmens atstovo D. D., nenudažyti porankiai, kuriuos esą, patvirtino, nusidažysiąs pats ieškovas. D. D. teisme taip pat patvirtino, jog tuo metu, t. y. 2017 m. gegužės pabaigoje, pats objekte nebuvo. Darbus baigė vykdyti byloje liudytoju apklaustas A. B., kuris taip pat teigė, jog laiptų porankį savo jėgomis taisė bei paliko juos nedažytus, kadangi taip nurodė D. D., t. y. trečiojo asmens vadovas, bet ne pats ieškovas.

102. Atsakovė šių asmenų (D. D. ir A. B.) paaiškinimus teisme vertina kaip patvirtinančią aplinkybę, jog vienintelis porankių trūkumas buvo tai, jog jie nenudažyti, o ir nenudažė todėl, kad pats ieškovas, kaip užsakovas, neva tai pareiškęs, jog nusidažysiąs pats. Tačiau tokie atsakovo teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai.

103. Atsakovė 2017 06 02 elektroniniu paštu atsiuntė ieškovui 2017 05 31 atliktų darbų aktą, kuriuo tvirtino įvykdžiusi 2017 01 20 rangos, sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti. Ieškovas akte nurodė atliktų darbų trūkumus ir prašė juos ištaisyti. Tai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovas nebuvo patenkintas rezultatu, neteigė, jog porankį pasitaisys pats, kaip ir nusidažys pats, bei nesutiko sumokėti likusios 8 500 eurų sumos. Šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės teiginius, jog neva tai ieškovas patvirtino pats užbaigsiąs darbus savo jėgomis, o sumokėsiąs atsakovei visą sutarties kainą, t. y. ir likusius 8 500 eurų.

104. Šiuos teiginius, neva tai ieškovas 2017 m. gegužės pabaigoje teigė pats užbaigsiąs darbus, paneigia ieškovo 2017 06 03 pranešimas atsakovei su prašymu trūkumus ištaisyti, kaip ir pakartotinis prašymas ištaisyti atliktų darbų trūkumus, pateiktas 2017 06 14, kuriuo nustatytas papildomas 7 kalendorinių dienų terminas trūkumams pašalinti, t. y. ištaisyti trūkumus iki 2017 m. birželio 21 d.

105. Taigi, atsakovei nevykdant pareigos darbus atlikti tinkamai, po nevienkartinių prašymų trūkumus ištaisyti jų netaisant, ieškovas nutraukė sutartį bei nesutiko sumokėti likusios 8 500 eurų sumos, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai, o pats ieškovas niekuomet neteigė, jog už netinkamai atliktus darbus sumokės pilną sutartyje nustatytą pinigų sumą bei dar pats savo sąskaita, trečiųjų asmenų pagalba ištaisys atsakovės darbo trūkumus.

106. Pradiniuose procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, jog trūkumai buvo visiškai pašalinti jo subrangovo, trečiojo asmens byloje UAB „Vd.mebelservice“ 2017 06 24, tik vėliau pakeitė poziciją ir teigė, jog trūkumai pašalinti dar 2017 05 30, išskyrus porankių nudažymą. 2017 03 14 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. A. patvirtino, jog niekas iš atsakovės darbuotojų į objektą per visą sutarties vykdymo laikotarpį nebuvo atvykę, kaip laiptus sumontavo jos samdytas subrangovas, už kurio veiksmus atsakovė atsako kaip už savo, nematė, ar ieškovo pretenzijos dėl netinkamai atliktų darbų yra pagrįstos nežino, tik vertina, jog trūkumų, kokius ieškovas nurodė, neva tai nebuvo, nors galutinio rezultato atsakovė iš viso nėra mačiusi.

107. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pareiškus pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės net nebuvo atvykusi į objektą įvertinti perduodamo atliktų darbų rezultato, trečiojo asmens atstovas D. D. tuo metu Norvegijoje objekte nebuvo, taip pat nežino, koks rezultatas buvo ieškovui paliktas, atsakovė visiškai nereagavo į nevienkartinius prašymus trūkumus ištaisyti, ir net po pretenzijų pareiškimo į objektą neatvyko, todėl teismas teisingai trūkumų šalinimo kainą nustatė pagal teismo eksperto išvadą, o ne liudytojo teiginius, kurie neatitinka byloje esančių kitų įrodymų visumos.

108. Atsakovė neteigia, jog teismo eksperto dr. D. K. surašyto ekspertizės akto išvados būtų prieštaringos, neišplauktų iš tyrimo eigos, būtų neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai ar būtų išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai. Atsakovė tik teigia, neva tai teismas turėjo vadovautis ne byloje esančia teismo eksperto išvada ir įrodymų visuma, kas pagrindžia trūkumus egzistavus, įskaitant ir pačios atsakovės pripažinimus, jog jos atlikti darbai buvo su trūkumais, tačiau prašo vadovautis išskirtinai vieno liudytojo paaiškinimais pakartotinėje apklausoje, kuris, beje, vėlgi pakartotinai buvo apklaustas atsakovės prašymu, jog ji esą trūkumus ištaisė, o kad būtų nudažyti porankiai esą atsisakė pats ieškovas, nors apie tai sužinojęs iš D. D., kurio tuo metu Norvegijoje objekte nebuvo. Atsakovė mano, jog teismas turėjo vadovautis ne byloje esančia įrodymų visuma, o vieno liudytojo parodymais, kurio supratimu, jis, kaip trečiojo asmens darbuotojas, esą trūkumus ištaisė.

109. Byloje atliktos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį neatlikti darbai – neužbaigti porankių dažymo darbai, visi kiti sulygti darbai atlikti, tačiau atlikti darbai yra su trūkumais: vietomis porankiai yra netolygūs, nepabaigti dažymo darbai. Atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina 1 846,43 eurai. Teismas priėjo teisingos išvados, jog 2017 m. sausio 20 d. sutartis atsakovės buvo įvykdyta su trūkumais.

Atsiliepimas

110. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog porankių dažymo darbų ji atlikti neva tai neprivalėjo, nors pripažįsta, jog jų faktiškai neatliko, neva tai pats ieškovas nurodęs porankių nedažyti. Tačiau kaip jau pasisakyta aukščiau, tokio nurodymo ieškovas niekuomet nedavė, ką patvirtina ieškovo atsakovei reikštos pretenzijos, už neatliktus porankių dažymo darbus ieškovas atsakovei ir neprivalėjo mokėti, todėl ir šių darbų suma pagrįstai buvo išskaityta iš ieškovo atsakovei už darbus mokėtinos sumos.

111. Teismas tinkamai vertino ir atsakovės atsikirtimus dėl neva tai nebuvusios atsakovės prievolės atlikti porankių dažymo darbus. Atsakovės teigimu, darbų vykdymo eigoje ieškovas (užsakovas) pakeitė darbų apimtį, t. y. nurodė, kad nereikia atlikti porankių dažymo darbų.

112. Teismas vertino, jog tai, kad porankių dažymo darbai turėtų būti atliekami paskiausiai, t. y. atlikus sienų tinkavimo, dažymo, grindų klojimo darbus, patvirtina ir teismo ekspertizės aktas. Tačiau atsakovė savo teiginiams, kad užsakovas pakeitė darbų apimtį, pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų, dėl ko teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas pakeitė darbų apimtį. Taigi atsakovė (rangovas) turėjo teisinę pareigą porankių dažymo darbus atlikti vėliau, kai bus atlikti kiti apdailos darbai, kas technologiškai yra pagrįsta. Atsakovė pripažino, kad faktiškai porankių dažymo darbų neatliko, todėl, teismas teisingai sprendė, kad atsakovei neturi būti mokama už darbus, kurių jis faktiškai neatliko.

113. Teismas, tinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, iš ieškovo sulaikytos ir atsakovei nemokėtos 8 500 Eur sumos atėmė teismo eksperto nustatytą trūkumų šalinimo kainą su dažymo darbais (1 846,43 Eur) kainą, pripažindamas, jog ieškovas turėjo sumokėti atsakovei 6 653,57 Eur už faktiškai atliktus darbus. Atitinkamai teismas teisingai paskaičiavo ir delspinigius. Atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

114. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

115. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

116. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepašalino pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį atliktų darbų trūkumų. Mano, jog rašytiniai įrodymai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais galėjo būti įrodinėjamas trūkumų pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį pašalinimo faktas. Šios aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos ir liudytojų parodymais, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais.

117. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

118. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

119. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

120. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009).

121. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

122. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstai nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visuma turėtų būtų vertinama kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovė neįrodė faktinės aplinkybės, jog pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį atliktų darbų trūkumus ji pašalino tinkamai ir perdavė šiuos darbus užsakovui (ieškovui) bei kad 2017 m. sausio 20 d. sutartis atsakovės (rangovo) įvykdyta su trūkumais: „netaisyklingi laiptų tvorelės porankių posūkiai ir užbaigimai“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendime atlikto įrodymų vertinimo teisėtumu ar pagrįstumu. Kaip jau minėta, galutinį įrodymų vertinimą atlieka teismas, o šalių pateikiamas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, jog nors ir tarp byloje esančių įrodymų yra prieštaravimų dėl darbų trūkumų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau pagrįsta išvada, jog darbai atlikti su minėtais trūkumais, o atsakovė šių trūkumu nepašalino.

123. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai nebaigtą porankio dažymą įvertino kaip darbo trūkumą ir teismo ekspertizės akte nurodytą dažymo darbų kainą (485,19 EUR) išminusavo iš atsakovei mokėtinos 8 500 EUR sumos. Nurodo, jog pats ieškovas šių galutinio porankio nudažymo darbų atsisakė. Atsakovė taip pat nurodo, jog reikia remtis CK 6.653 str. 5 d.

124. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad porankių dažymo darbai turėtų būti atliekami paskiausiai, t. y. atlikus sienų tinkavimo, dažymo, grindų klojimo darbus, ką patvirtina ir teismo ekspertizės aktas. Teismas sprendė, kad atsakovė savo teiginiams, kad užsakovas pakeitė darbų apimtį, pagrįsti nepateikė įrodymų, neįrodė, kad ieškovas pakeitė darbų apimtį. Atsakovė (rangovas) turėjo teisinę pareigą porankių dažymo darbus atlikti vėliau, kai bus atlikti kiti apdailos darbai, kas technologiškai yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovei neturėtų būti mokama už darbus, kurių ji faktiškai neatliko.

125. CK 6.653 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Kaip jau nustatyta, byloje, ieškovas (užsakovas) darbų apimties nesumažino (patikimų darbų apimties sumažinimą patvirtinančių duomenų byloje nėra), visi sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti, o atsakovei jų neatlikus, ar atlikus netinkamai, ieškovas neturi pareigos apmokėti už darbus, kurie nebuvo atlikti arba atlikti netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog pasikeitus darbų apimčiai (užsakovui atsisakius porankio dažymo), neturėjo būti mažinama darbų kaina, kadangi darbų apimties sumažinimas byloje nenustatytas. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovei neturėtų būti mokama už darbus, kurių ji faktiškai neatliko.

126. Taip pat pažymėtina, kad ekspertizės akte nurodyta dažymo darbų kaina (485,19 EUR) nėra pagrindo abejoti, ši kaina ekspertizės akte tinkamai pagrįsta, duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ši suma neatitinka realių dažymo darbų sąnaudų vertės, byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl dažymo darbų kainos nustatymo.

127. Skunde taip pat nurodoma jog ekspertas paskaičiavo, kad 2 vnt. figūrinio porankio dalies pakeitimas sudaro 1 361,25 EUR. 3.3 pav. eksperto nurodytose nuotraukose yra užfiksuota ta pati porankio vieta tik skirtingu kampu, teigia, kad tai patvirtino ir liudytojas A. B., todėl ekspertas nepagrįstai skaičiuoja 2 vnt. porankio keitimą ir nurodo 1 089 EUR + PVM šalinimo išlaidas. Turėjo būti nurodytas vienas porankis, atitinkamai, turėjo būti nurodyta perpus mažesnė tariamo trūkumo pašalinimo kaina – 680,63 EUR su PVM (1 361,25 / 2).

128. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

129. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

130. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama ekspertizės akto duomenų dalis. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

131. Taigi CPK 218 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad vien eksperto išvadai prieštaraujančių įrodymų buvimas yra pagrindas nesutikti su eksperto išvada. Nenustatyta, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog keistinos 2 vnt. figūrinio porankio dalys, tinkamai ir pagrįstai apskaičiuotos šių dalių keitimo kainos. Tai, jog apeliantės ir liudytojo manymu, nuotraukose matosi tas pats porankis, tik fotografuotas skirtingu kampu, nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvadų pagrįstumu, kadangi išvadose aiškiai nurodyta, kad keistini du porankiai. Atsakovės ir liudytojo pateikta ekspertizės akte esančių nuotraukų interpretacija nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Sutiktina, jog iš ekspertizės akto 3.3 pav. esančių nuotraukų nėra visiškai aišku, jog nufotografuoti du skirtingi porankiai, tačiau atsižvelgiant į objekte faktiškai buvusio ir porankius apžiūrėjusio eksperto išvadas, nėra pagrindo abejoti, jog keistini būtent du porankiai.

132. Apeliantė nesutinka su teismo atliktu delspinigių skaičiavimu, taip pat nurodo, jog delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo 2017-06-08, o ne nuo 2017-07-01, kaip skaičiavo pirmosios instancijos teismas. Teismas nurodė, jog byloje pateiktas subrangovo (trečiojo asmens) pranešimas, kuriame nurodyta, kad trūkumų šalinimo darbai atlikti 2017-06-24. Teismas šį rašytinį įrodymą vertino tik siekiant nustatyti delspinigių skaičiavimo pradžios momentą. Pagal sutarties 3.3 punktą 8 500 Eur suma turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po montavimo darbų, todėl šiuo atveju teismas delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

133. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu delspinigių skaičiavimo pradžios terminu, kadangi, atsakovė deklaruoja, jog trūkumų šalinimo darbai buvo atlikti 2017-06-24, taigi teigtina, kad būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas atsiskaityti, o terminui pasibaigus, teismas pagrįstai atsakovės prašytus priteisti delspinigius skaičiavo nuo 2017-07-01.

134. Apeliantė teigia, jog atliekant 2017-06-12 įskaitymą, ji jau turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą. Kadangi darbai buvo atlikti 2017-05-31 ir ieškovas juos atsisakė priimti neteisėtai, laikytina, kad prievolė atsiskaityti už darbus suėjo 2017-06-07 (5 d. d. po montavimo darbų), net ir esant ieškovo nustatytiems trūkumams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės reikalavimo teisė visa apimtimi tapo vykdytina tik po trūkumų šalinimo darbų 2017-07-01.

135. Teismas, skundžiamame sprendime pažymėjo, jog pagal sutarties 3.3 punktą 8 500 Eur suma turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po montavimo darbų, todėl šiuo atveju tik po darbų priėmimo (o priėmus su trūkumais – po trūkumų šalinimo), pradedamas skaičiuoti atsiskaitymo terminas ir atsakovės reikalavimo teisė tapo vykdytina tik 2017 m. liepos 1 d. Atsakovei 2017 m. birželio 12 d. pranešimu atlikus įskaitymą, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovą pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį dar nebuvo vykdytina, be to, reikalavimo dydis tapo aiškus tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas laikė atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu.

136. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.

137. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

138. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009), tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

139. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė įskaitymą atliko 2017 m. birželio 12 d. pranešimu, kai nagrinėjama byla pagal ieškovo ieškinį inicijuota 2017 m. gegužės 11 d. Ieškovo ieškinio faktinis pagrindas yra tik reikalavimas pagal 2017 m. kovo 20 d., bet ne reikalavimai pagal 2017 m. sausio 20 d. Nuo priešieškinio pateikimo dienos 2017 m. rugpjūčio 4 d. galima teigti, kad atsakovės reikalavimas tapo ginčytinu teisme. Pagal ginčo sutarties 3.3 punktą 8 500 Eur suma turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po montavimo darbų, todėl šiuo atveju tik po darbų priėmimo (o priėmus su trūkumais – po trūkumų šalinimo), pradedamas skaičiuoti atsiskaitymo terminas ir atsakovės reikalavimo teisė tapo vykdytina tik 2017 m. liepos 1 d. Atsakovei 2017 m. birželio 12 d. pranešimu atlikus įskaitymą, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovą pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį dar nebuvo vykdytina.

140. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog 8 500 Eur suma turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po montavimo darbų priėmimo (o priėmus su trūkumais – po trūkumų šalinimo), t. y., tik 2017 m. liepos 1 d., kadangi atsakovė deklaruoja, jog trūkumų šalinimo darbai buvo atlikti 2017-06-24, o pareiga mokėti už netinkamai ir ne iki galo atliktus darbus ieškovui nekilo. Skundžiamame sprendime pagrįstai spręsta, jog atsakovei 2017 m. birželio 12 d. pranešimu atlikus įskaitymą, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovą pagal 2017 m. sausio 20 d. sutartį dar nebuvo vykdytina. Papildomai pažymėtina, jog atsakovė 2017 m. birželio 12 d. žinojo, kad darbai nėra tinkamai atlikti, t. y., keistini du porankiai, taip pat nėra atlikti dažymo darbai, todėl įskaitymo atlikimo metu nebuvo pagrindo jo atlikti, negana to, nebuvo galimas tinkamas įskaitymas ir dėl to, jog nebuvo aiški ieškovo mokėtina suma atsakovei, kadangi darbai atlikti netinkamai ir ne iki galo, be to, nebuvo aišku kokia atliktų darbų vertė.

141. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

142. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

143. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas – 1 150 Eur advokatės išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 150 Eur priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-925-1012/2018 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Norvegijos Karalystėje registruotam juridiniam asmeniui J&V Snekkere, juridinio asmens kodas 915244882, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“, juridinio asmens kodas 302311686, bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

Teisėjai Loreta BujokaitėEglė SurgailienėŽilvinas Terebeiza