Vilniaus apygardos teismo nutartis

4. Dėl šių priežasčių ieškovas nusprendė vienašališkai nutraukti šalių pasirašytą vėlesnę 2017 m. kovo 20 d. sutartį, remdamasis šios sutarties 5.4. punktu, kadangi ji dar nebuvo pradėta vykdyti (ieškovas tik buvo sumokėjęs atsakovei 8 700 Eur avansą pagal šią sutartį). Ieškovas apie šios sutarties nutraukimą atsakovę informavo 2017 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku. Minėtame sutarties 5.4. punkte numatyta, kad užsakovui (ieškovui), nesant rangovo (atsakovės) kaltės, vienašališkai nutraukus sutartį, užsakovas sumoka rangovui 15 proc. bendros produkcijos ir darbų kainos dydžio baudą bei atlygina rangovo patirtas išlaidas produkcijos pagaminimui, jos transportavimui bei darbams. Šiame punkte taip pat numatyta, jog bauda be papildomo pranešimo išskaičiuojama iš užsakovo sumokėto avanso. 2017 m. balandžio 24 d. pranešime ieškovas informavo atsakovę, jog sutinka pagal sutarties nuostatas, jog iš 8 700 Eur sumokėto avanso būtų išskaičiuota 15 proc. sutarties kainos dydžio bauda, kas sudaro 3 510 Eur, likusią sumokėto avanso sumos dalį – 5 190 Eur atsakovei kuo skubiau pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą.

5. 2017 m. balandžio 27 d. atsakovė informavo ieškovą, jog darbai pagal šalių 2017 m. kovo 20 d. pasirašytą sutartį, apie kurios vienašališką nutraukimą informavo ieškovas, atsakovės nėra vykdomi bei atsakovė sutiko su ieškovo nurodytomis sutarties nutraukimo sąlygomis, t. y. ieškovui sumokant 15 proc. sutarties kainos dydžio baudą, kas sudaro 3 510 Eur sumą. Tačiau atsakovė atsisakė ieškovui grąžinti likusią sumokėto avanso sumos dalį – 5 190 Eur, motyvuodama tuo, jog 2017 m. sausio 20 d. sutartis tebėra vykdoma ir tik ją užbaigus, atsakovė sutiktų avansą pagal 2017 m. kovo 20 d. sutartį grąžinti ar ji būtų įskaitoma pagal kitą, 2017 m. sausio 20 d. pasirašytą sutartį.

6. 2017 m. gegužės 3 d. ieškovas dar kartą informavo atsakovę apie vienašalį sutarties nutraukimą bei pareikalavo grąžinti avanso dalį, viršijančią mokėtinos pagal sutarties 5.4. punktą baudos dydį, t. y. 5 190 Eur. 2017 m. gegužės 5 d. atsakovė elektroniniu laišku pranešė, jog su sutarties nutraukimu sutinka, tačiau dėl grąžintinos 5 190 Eur sumos nurodė, jog atsakovė nori užbaigti darbus pagal pirmąją sutartį ir tuomet suvesti tarpusavio balansą. Pasak ieškovo, toks atsakovės elgesys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė patvirtino, jog sutartis iš viso nebuvo pradėta vykdyti, todėl 3 510 Eur baudos įskaitymas iš sumokėto avanso padengia atsakovės netektį dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovei patvirtinus, jog papildomų išlaidų, susijusių su produkcijos pagaminimu, jos transportavimu bei darbais, ji nepatyrė, atsakovei kilo vienintelė pareiga – grąžinti 5 190 Eur dydžio skirtumą tarp sumokėto avanso 8 700 Eur ir dėl ieškovo vienašalio sutarties nutraukimo mokėtinos baudos atsakovei 3 510 Eur. Piniginės lėšos ieškovui turėjo būti grąžintos per septynias kalendorines dienas, skaičiuojant terminą nuo pareikalavimo elektroniniu laišku 2017 m. balandžio 24 d., vėliausiai – nuo 2017 m. gegužės 3 d. pareikalavimo elektroniniu laišku, t. y. ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 10 d., tačiau atsakovė ieškovo permokėtų lėšų nepervedė ir, kaip matyti iš atsakovės atsakymų į reikalavimą grąžinti 5 190 Eur sumą, to net neketina padaryti.

15. Atsakovės subrangovas UAB „Vd.mebelservice“ pakankamai operatyviai (2017 m. birželio 24 d.) sutvarkė visus ieškovo nurodytus tariamus trūkumus. Dėl šių priežasčių ieškovas neturėjo pagrindo 2017 m. liepos 3 d. nutraukti 2017 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį, kadangi ji buvo tinkamai įvykdyta, todėl toks sutarties nutraukimas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovė pažymėjo, kad kaip matyti iš pridėtos sąmatos, visas porankis (25 metrai) kainavo 4 370 Eur, o ieškovo pretenzijos pareikštos apytikriai vos dėl 0,7 m porankio. Todėl, pasak atsakovės, akivaizdu, kad tokių tariamų trūkumų pašalinimas negalėjo kainuoti 7 863,75 Eur, todėl į bylą pateiktos sąskaitos arba yra fiktyvios, arba visiškai ne už tuos darbus. Be to, iš viešai prieinamos informacijos internete apie įmonę Kvadratmeter AS matosi, kad bendrovėje dirba vos vienas asmuo, t. y. tik direktorius M. B., kuris ir pasirašė sutartį su ieškovu. Bendrovės viešai įregistruota veiklos sritis yra statybos darbai. Pasak atsakovės, norint pagaminti medinius laiptus, porankius, turėklus būtina turėti tam specialią įrangą, kokią turi atsakovė, reikiamus specialistus ir pan., todėl vienas darbuotojas to padaryti negalėtų. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovė nebuvo įgijusi reikalavimo teisės į 8 500 Eur sumą.

48. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepašalino pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį atliktų darbų trūkumų. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės darbų trūkumų šalinimo vertė yra 1 846,43 EUR. Išvadą, kad trūkumai nėra pašalinti, pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad atsakovė nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nors ir pripažino, kad šias aplinkybes byloje paliudijo liudytojas A. B.. Atsakovės nuomone, tokios teismo išvados pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

49. Rašytiniai įrodymai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais galėjo būti įrodinėjamas trūkumų pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį pašalinimo faktas. Šios aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos ir liudytojų parodymais, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Rašytiniai įrodymai neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai, pvz. liudytojų parodymai. Šiuo atveju teismas turėjo visų įrodymų kontekste įvertinti tiek liudytojo A. B. paaiškinimus, tiek trečiojo asmens UAB „V.d.mebelservice“ vadovo D. D. paaiškinimus duotus teisme, tačiau matyti, kad teismas sprendime, vertindamas trūkumų pašalinimo faktą, to nepadarė.

50. Kaip nustatyta byloje, darbams pagal 2017 m. sausio 20 d. rangos sutartį atlikti atsakovė samdė subrangovą UAB „Vd.mebelservice“. Jo vadovas D. D. ir darbuotojai tiesiogiai bendraudavo su ieškovo atstovais objekte, todėl jiems geriausiai žinoma faktinė situacija. Tuo tikslu teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Vd.mebelservice“ darbuotojas A. B., kuris darė minėtus porankius, ir įmonės atstovas jos vadovas D. D..

51. Minėti asmenys teisme patvirtino, kad 2017 m. birželio 3 d. el. laišku atsiųsta ieškovo pretenzija dėl „netaisyklingų laiptų tvorelės porankių posūkių ir užbaigimų“ ir 2017 m. birželio 7 d. el. laišku atsiųstame 2017 m. gegužės 31 d. akte pakartota ta pati pretenzija buvo melaginga. Kaip paaiškino atsakovo subrangovės UAB „Vd. Mebelservise“ savo atsiliepime į ieškinį, 2018 m. sausio 24 d. posėdyje vadovas D. D. ir liudytojas A. B. tuo metu (2017 m. birželio 3 d.) ši porankio vieta jau buvo sutvarkyta pagal ieškovo atstovų žodines pretenzijas tiesiogiai atsakovės subrangovui. Liudytojas A. B. paaiškino, kad bebaigiant porankių montavimo darbus 2017 m. gegužės 29 d. dieną vienas iš ieškovo vadovų V. C. kartu su architektu apžiūrėjęs porankius pagyrė darbo rezultatą ir paprašė patvarkyti vieną porankio vietą – jiems nepatiko vieno lenkto porankio sujungimas su tiesiąja dalimi (jis ieškovui pasirodė per status). Tą pačią dieną A. B. šią vietą perdarė ir nurodytą trūkumą pašalino, kas matosi iš nuotraukų su minėta pataisyto porankio vieta iki sutvarkymo ir po sutvarkymo. Ieškovo atstovas V. C. dar kartą apžiūrėjęs porankį pretenzijų daugiau neturėjo. Teismo ekspertas D. K. nustatė, kad porankio lenktoji dalis su tiesiąja dalimi sujungta tinkamai, porankio kampas geras.

52. Su 2017-06-07 el. laišku ieškovas atsiuntė atsakovei seną, dar iki trūkumų pašalinimo darytą porankių nuotrauką, kurioje užfiksuotas per status porankio sujungimas su tiesiąja dalimi. Kad nuotrauka daryta iki trūkumo pašalinimo, matosi palyginus ją su UAB „Vd.mebelservice“ po trūkumo pašalinimo daryta nuotrauka.

53. Kaip 2018-01-24 dienos posėdyje paaiškino subrangovo UAB „Vd.mebelservise“ vadovas, ieškovo atstovas J. C. paprašė UAB „Vd.mebelservise“ vadovo nesakyti, kad ši porankio posūkio dalis 2017-05-29 dieną jau yra sutvarkyta, kadangi norėjo užtemti darbų priėmimo laiką (prašė informuoti atsakovę, kad šią dalį vis dar tvarko). Akivaizdu, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai 2017-06-03 dieną pareiškė nepagrįstą ir melagingą pretenziją dėl porankio posūkio (nors tuo metu jis jau buvo sutvarkytas), rašė nepagrįstus raštus atsakovei tam, kad susikurtų prielaidas nutraukti sutartį ir nemokėti už darbą.

54. Porankio lenktosios dalies sujungimas su tiesiąja dalimi buvo vienintelis trūkumas, kurį buvo nurodęs ieškovas. Tai 2018-03-14 posėdžio metu paliudijo UAB „Laiptų fabrikas“ darbuotojas P. A., kuris tiesiogiai bendravo su ieškovu, taip pat A. B. ir D. D. 2018-01-24 dienos posėdyje. Pretenzijų dėl porankių netolygumo ar nebaigto dažymo, kuriuos nustatė teismo ekspertas D. K. ir kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo nei žodžiu, nei kita forma. Atsižvelgiant į tai, šioje vietoje taip pat turėjo būti taikoma CK 6.662 str. 2 ir 3 d. ir daroma išvada, kad ieškovas neturi teisės remtis trūkumais, kurie nėra fiksuoti darbų perdavimo akte.

55. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepašalino darbų trūkumų ar, kad nepateikė įrodymų apie jų pašalinimą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteistiną sumą teismo ekspertizės akte nurodyta trūkumų pašalinimo verte – 1 361,25 EUR.

56. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nebaigtą porankio dažymą įvertino kaip darbo trūkumą ir teismo ekspertizės akte nurodytą dažymo darbų kainą (485,19 EUR) išminusavo iš atsakovei mokėtinos 8 500 EUR sumos. Nei žodžiu, nei 2017-06-03 el. laiške, nei ant šiuo el. laišku siųsto atliktų darbų akto nėra pretenzijų dėl porankių nebaigto dažymo. Tai nėra paslėptas darbo trūkumas, todėl turėjo ir galėjo būti matomas priimant darbo rezultatą. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti taikoma CK 6.662 str. 2 ir 3 d. ir daroma išvada, kad ieškovas neturi teisės remtis šiuo teismo eksperto D. K. nustatytu tariamu trūkumu. Pagal bendrąją taisyklę, kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs, ar nenurodo priėmimo perdavimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu.

57. Be to, pats ieškovas šių galutinio porankio nudažymo darbų atsisakė, ką patvirtino liudytojas A. B. ir trečiojo asmens UAB „Vd.mebelservise“ vadovas D. D.. Pasak, UAB „Vd.mebelservise“, teisme apklaustų D. D. ir A. B., 2017-05-30 baigus porankio montavimo darbus UAB „Vd.mebelservise“ ketino jį nudažyti, tačiau ieškovas nurodė porankio nedažyti, kadangi tuo metu vyko kiti apdailos darbai ir ieškovas nurodė, kad porankį baigs dažyti pats.

60. Atsakovė, reikalaudama sumokėti už darbus pilną kainą, t. y. 8 500 EUR, rėmėsi ne CK 6.654 str., kurią taikė pirmosios instancijos teismas, bet CK 6.653 str. 5 d. Šioje dalyje sakoma, kad tuo atveju, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atliktų būtinų išlaidų.

61. 2017-01-20 rangos sutartyje yra sutarta labai konkreti darbų kaina. Sutarties 1.1.1. punkte bei 3. punkte nurodyta, kad kaina už produkciją – 29 430 EUR, produkcijos transportavimas bei laiptų montavimas Norvegijoje – 8 500 EUR. Taigi ginčo kaina apibrėžta tiksliu skaičiumi, sutartyje nuorodų, kad tai apytikrė ar orientacinė sutarties kaina, nėra, nenurodyta kainos apskaičiavimo kriterijų. Dėl to darytina išvada, kad ginčo kaina yra konkreti.

62. Tarp šalių nebuvo susitarimo, kad atsisakius galutinio porankio dažymo darbų, keisis galutinė darbų kaina. Atsižvelgiant į tai, net ir atsisakęs galutinio porankio dažymo darbų ir tokiu būdu vienašališkai sumažinęs atsakovės darbų apimtį, ieškovas privalo sumokėti visą darbų kainą, t. y. 8 500 EUR. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovės darbų kainą mažinti teismo eksperto nustatyta galutinio dažymo darbų verte (388,15 EUR + 25% PVM, viso 485,19 EUR), yra nepagrįstas.

67. Pagal 2017-01-20 rangos sutarties 3.2.2 punktą 8 500 EUR suma turėjo būti sumokėta per 5 d. d. po produkcijos sumontavimo darbų. Pagal 5.4 punktą užsakovui netinkamai vykdant mokėjimo prievolę, užsakovas moka rangovui 0,04 % dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Darbai baigti 2017-05-31, ką patvirtina atsakovės išsiųstas atliktų darbų aktas, liudytojo A. B., trečiojo asmens atstovo D. D. parodymai. Šie asmenys patvirtino, kad visi trūkumai tai dienai buvo sutvarkyti pagal žodines ieškovo pretenzijas, o tų pačių trūkumų pakartotinis nurodymas atsakovei buvo nesąžiningas veiksmas siekiant užvilkinti darbų priėmimą. Todėl 5 d. d. dienų terminas ieškovui sumokėti už darbus suėjo 2017-06-07. Atitinkamai, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo 2017-06-08 dienos iki priešieškinio pateikimo (2017-08-04). Atsakovės skaičiavimu, delspinigių suma tokiu atveju sudaro 193,80 EUR (8500 x 0,04 % x 57). Atsižvelgiant į tai, pakeitus teismo sprendimo dalį dėl 8 500 EUR pagal priešieškinį iš ieškovo priteisimo, turėtų būti keičiama ir sprendimo dalis dėl delspinigių priteisiant atsakovei 193,80 EUR.

68. Nesutinka su teismo argumentu, kad 2017-06-12 ieškovo prievolė sumokėti 8 500 EUR pagal 2017-01-20 rangos sutartį nebuvo vykdytina, kad tokia tapo tik 2017-07-01 dieną. Pagal 2017-01-20 rangos sutarties 3 skyrių 8 500 EUR suma turėjo būti sumokėta per 5 d. d. po produkcijos sumontavimo darbų. 2017-05-31 dieną atsakovė užbaigė darbus ir vadovaudamasi 2017-01-20 rangos sutarties 4.2 punktu 2017-06-02 išsiuntė ieškovui pasirašyti atliktų darbų aktą bei paprašė iki 2017 m. birželio 5 d. grąžinti pasirašytą egzempliorių. Atsakovė ieškovui pakartotinai išsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą ir vadovaudamasi 2017-01-20 rangos sutarties 3.3. p. paprašė sumokėti likusią 8 500 EUR sumą.

69. 2017-06-03 atsakovė gavo ieškovo el. laišką, kuriuo ieškovas nurodė, kad darbai neva atlikti su trūkumais ir atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą. 2017-06-07 ieškovas atsiuntė atliktų darbų aktą ir nuotrauką, kurioje nurodė tą patį vieną vienintelį trūkumą, ieškovui nepatiko kaip su tiesiąja dalimi sujungta lenktoji porankio dalis.

70. Liudytojas A. B. ir trečiojo asmens atstovas D. D. patvirtino, kad šios pretenzijos buvo melagingos, kadangi trūkumas buvo sutvarkytas dar 2017-05-29 pagal žodines ieškovo pretenzijas atsakovės subrangovui. Galutinio porankio nudažymo darbų pats ieškovas atsisakė. Teismo ekspertas D. K. nustatė, kad porankio lenktoji dalis su tiesiąja dalimi sujungta tinkamai, porankio kampas geras (atsakymas į 5 klausimą). 2017-06-07 siųstoje ieškovo nuotraukoje užfiksuotas faktinės realybės nebeatitinkantis vaizdas, siekiant suklaidinti, kad trūkumai nepašalinti. Pagrindinis ieškovo tikslas buvo užvilkinti darbų priėmimą, kad nereikėtų mokėti už darbus.

71. Daugiau trūkumų ekspertizės akte ekspertas nenustatė. Iš 2017-05-29 nuotraukų ekspertas S. Š. trūkumų taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbai 2017-05-31, kai buvo siųstas atsakovės atliktų darbų aktas buvo pilnai baigti. Atsakovė 2017-06-12 darbus perdavė vienašaliu aktu, vienašalis aktas yra teisėtas ir galiojantis, todėl įskaitymo dieną atsakovė neabejotinai turėjo reikalavimo teisę į 8 500 EUR sumą.

72. Kadangi atsiskaityta pagal sutartį turėjo būti per 5 d. d. po produkcijos sumontavimo darbų (2017-05-31), terminas sumokėti 8 500 EUR sumą suėjo 2017-06-07 dieną. Vadinasi, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atliekant 2017-06-12 dienos įskaitymą, atsakovė jau turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą.

73. Net jeigu laikyti, kad 2017-06-12 ieškovo nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas 2017-06-12 neturėjo pareigos (pilnai ar bent iš dalies) atsiskaityti už darbus ir kad atsakovė neturėjo teisės atlikti vienašalio įskaitymo. Tokia išvada seka iš rangos santykių teisinio reguliavimo. CK 6.694 str. 1 d. numato, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Šios taisyklės išimtys nurodytos CK 6.694 str. 6 d., pagal kurią užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Pagal teismų praktiką atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais. Be to, aplinkybė, kad darbai atlikti su tam tikrais trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti. Pagal CK 6.694 str. 6 d. užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Ieškovo atsisakyme pasirašyti 2017-05-31 atliktų darbų aktą nėra nurodyta priežasčių.

74. Atsakovės darbų rezultatas buvo priimtas ir naudojamas. Palyginus atsakovės ir ieškovo pridėtas nuotraukas, matosi, kad niekas atsakovės subrangovo sumontuotų porankių nekeitė. UAB „VD.Mebelservise“ vadovas D. D. ir liudytojas A. B. 2018-01-24 teismo posėdyje iš ieškovo pridėtų porankio nuotraukų patvirtino, kad yra likęs sumontuotas lygiai tas pats porankis, kuris buvo UAB „VD.Mebelservise“ užbaigus darbus, kad niekas jo nekeitė. Ieškovas juos tik nudažė, keitimo darbų neatliko. Tą nustatė ir teismo ekspertas D. K. (atsakymas į 9 klausimą).

76. Kadangi darbai buvo atlikti 2017-05-31 ir ieškovas juos atsisakė priimti neteisėtai, laikytina, kad prievolė atsiskaityti už darbus suėjo 2017-06-07 (5 d. d. po montavimo darbų kaip numato 2017-01-20 rangos sutarties 3.3. p.), net ir esant ieškovo nustatytiems trūkumams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės reikalavimo teisė visa apimtimi tapo vykdytina tik po trūkumų šalinimo darbų 2017-07-01 dieną. Tokia teismo išvada prieštarauja teismų praktikai.

77. Ne visa 8 500 EUR suma buvo įskaityta. Įskaityta buvo tik 5 190 EUR suma, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad liko nepašalinti trūkumai, turėjo atsižvelgti į trūkumų šalinimo vertę ir spręsti klausimą, ar atsakovė įskaitymo dieną turėjo vykdytiną reikalavimo teisę į 5 190 EUR sumą. Atsakovės nuomone, teisę į 5 190 EUR sumą atsakovė neabejotinai šiai dienai turėjo, kadangi ieškovo nurodyti trūkumai buvo mažareikšmiai, nesudarantys pagrindo sulaikyti tokios sumos. Pagal teismų praktiką užsakovas neturi teisės sulaikyti didesnės sumos nei reikalinga trūkumams pašalinti. CK 6.58 str. 3 d. numato, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją vykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje aptariamas atvejis, kai šalis, privalanti pirma įvykdyti savo pareigą, padaro šitai iš dalies. Tokiu atveju kita šalis neturi teisės visiškai sustabdyti savo prievolės vykdymą. Taigi, šiuo atveju prievolės vykdymo sustabdymas grindžiamas proporcingumo principu.

78. Teismo ekspertas nustatė, kad visų trūkumų pašalinamas kainuoja 1 846,43 EUR. Atsakovė anksčiau pagrindė, kad ir ši suma nėra teisinga, kad vienos porankio vietos sutvarkymas nekainuoja daugiau nei 680,63 EUR, todėl atsakovė teisę į 5 190 EUR sumą, kuriai atliko įskaitymą, neabejotinai turėjo. Net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liko nepašalinti ieškovo nurodyti trūkumai, ieškovas bet kuriuo atveju turėjo pareigą per 5 d. d. nuo montavimo darbų sumokėti sumą, išminusavus trūkumų šalinimo vertę. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017-06-12 atsakovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į 5 190 EUR sumą, yra nepagrįsta.

79. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad 2017-06-12 atsakovės reikalavimas nebuvo apibrėžtas, dėl to, kad reikalavimo dydis tapo aiškus tik šios bylos nagrinėjimo metu. Teismo sprendimas nesukūrė naujos prievolės, tik retrospektyviai išaiškino jos dydį. Tačiau ieškovo prievolė atsiskaityti už darbus, atsirado po to, kai atsakovė juos atliko ir buvo tokia pačia apimtimi, kokią išaiškino teismas. Neesminių trūkumų buvimas neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti už darbus, todėl negalima teigti, kad tuo metu prievolė nebuvo apibrėžta.

80. Ginčo dėl trūkumų šalinimo vertės 2017-06-12 įskaitymo metu nebuvo. Ieškovas iki 2017­-06-12 įskaitymo taip pat nebuvo informavęs atsakovės, kad neketina mokėti už jos atliktus darbus pagal 2017-01-20 rangos sutartį. 2017-06-12 pranešime apie įskaitymą atsakovė aiškiai apibrėžė savo reikalavimą pagal 2017-01-20 rangos sutartį. Atsakovė nurodė, kad turi teisę reikalauti visos 8 500 EUR sumos. Ginčas į teismą dėl skolos pagal 2017-01-20 rangos sutartį persikėlė tik 2017-08-04 atsakovei pateikus priešieškinį. Iki tol ieškovas teisme neginčijo savo prievolės atsiskaityti su atsakovu nei visa apimti, nei iš dalies.

81. Tai, kad teismas sprendime nustatė tikslią trūkumų pašalimo vertę ir konstatavo, kad atsakovė neturi teisės reikalauti 8 500 EUR sumos, savaime nereiškia, kad tuo metu atsakovės reikalavimo teisė nebuvo apibrėžta. Teismo sprendimas nesukūrė kokybiškai naujo reikalavimo. Beje, pats teismas pripažino, kad atsakovės reikalavimas net gi buvo didesnis nei 5 190 EUR (6.653,57 EUR), kas tik patvirtina jog reikalavimą į 5 190 EUR sumą atsakovė tikrai turėjo.

83. Kadangi atsakovės reikalavimo dydis pagal 2017-01-20 rangos sutartį įskaitymo dieną nebuvo teisme ginčijamas, tos pačios taisyklės šiuo atveju negalima taikyti. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės 2017-06-12 dalinį įskaitymą tik turėjo retrospektyviai nustatyti šalių tarpusavio reikalavimų dydžius ir nustatęs, kad atsakovė turėjo teisę į 5 190 EUR sumą, turėjo laikyti įskaitymą teisėtu ir pagrįstu.

84. Pripažinus atsakovės įskaitymą teisėtu, turėjo būti daroma išvada, kad atsakovė po įskaitymo ieškovui nėra skolinga pagal 2017-03-20 rangos sutartį, todėl ieškovo ieškinys dėl 5 190 EUR turėjo būti atmestas.

85. Po atlikto įskaitymo ieškovas liko skolingas atsakovei 3 310 EUR pagal 2017-01-20 rangos sutartį. Ieškovas neturėjo teisės mažinti darbų kainos trūkumų šalinimo verte, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, turėjo atsakovei priteisti 3 310 EUR sumą bei 75,47 EUR delspinigių pagal priešieškinį.

86. Atsakovė yra įsitikinusi, kad jos 2017-06-12 vienašalis įskaitymas yra teisėtas, todėl turėjo būti tenkinamas pirmasis priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 3 310 EUR skolą bei 75,47 EUR delspinigių, o ieškovo ieškinys atsakovei dėl 5 190 EUR turėjo būti atmestas.

88. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis gi sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017-06-12 atsakovės vienašalis įskaitymas yra neteisėtas, tuomet teismo sprendimas turėtų būti keičiamas tokia apimtimi: pagal 2017-01-20 rangos sutartį iš ieškovo turėtų būti priteista 8 500 EUR skola ir 193,80 EUR delspinigiai (8500 x 0,04 % x 57) vietoje dabar priteistos 6 653,57 EUR skolos ir 93,15 EUR delspinigių. Ši suma turėtų būti įskaityta su ieškovui teismo priteistomis sumomis (5 190 EUR skola ir 417,83 EUR palūkanomis), atsakovei priteisiant 3 085,97 EUR. Likusioje dalyje sprendimas turėtų likti nepakeistas. Pakeitus iš ieškovo priteistos sumos dydį, turėtų būti pakeista ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo.

93. Atsakovės 2017 06 12 dienos vienašalis įskaitymas laikytinas tik ieškovo ieškinio reikalavimų dėl 5 190 eurų skolos priteisimo pripažinimu. Atsakovė neginčijo 5190 eurų mokėtinos ieškovui sumos, skirtingai nei ieškovas, kuris su atsakovės atliktų darbų pagal 2017 01 20 rangos sutartį mastu bei kokybe nesutiko, ir dėl ko atsakovei buvo reiškiamos pretenzijos bei prašoma sutartį įvykdyti tinkamai.

94. Atsakovė 2018 06 12 atlikusi vienašalį įskaitymą ir iškaitydama teisme ginčijamas sumas, nebuvo įgijusi ir reikalavimo teisės į ieškovą. Atsakovė nebuvo įgijusi reikalavimo teisės į ieškovą 8 500 eurų sumai, kadangi pagal 2017 01 20 rangos sutartį gaminiams ir montavimo darbams atlikti sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti laiku, trūkumai nustatytu terminu ištaisyti nebuvo. Taigi, atsakovė nebuvo įgijusi reikalavimo teisės į ieškovą 8 500 eurų sumai, kadangi reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus prievolė kyla tik tuomet, kai darbai atlikti tinkamai ir laiku, ko atsakovė neįvykdė. Atsakovė neturėjo teisės vienašališkai atlikti įskaitymo ieškiniu reikalaujamos priteisti 5 190 eurų sumos už neegzistuojantį reikalavimą.

97. Atsakovė nė karto nebuvo atvykusi į objektą, kur rangos darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti, visos bylos nagrinėjimo metu ir iki jos iškėlimo atsakovė nežinojo, koks trūkumų mastas ir trūkumų šalinimo vertė, taigi akivaizdu, jog tik bylos nagrinėjimo metu, teismo ekspertui pateikus ekspertizės aktą dėl atsakovės darbų trūkumų šalinimo kainos, buvo nustatyta likusi už rangos darbus mokėtina atsakovei suma, todėl 2017 06 12 vienašalis įskaitymas, kaip teismas teisingai ir sprendė, jo atlikimo metu, neatitiko apibrėžtumo kriterijų, todėl teismas teisingai pripažino 2017 06 12 vienašalio įskaitymo aktą neteisėtu.

105. Taigi, atsakovei nevykdant pareigos darbus atlikti tinkamai, po nevienkartinių prašymų trūkumus ištaisyti jų netaisant, ieškovas nutraukė sutartį bei nesutiko sumokėti likusios 8 500 eurų sumos, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai, o pats ieškovas niekuomet neteigė, jog už netinkamai atliktus darbus sumokės pilną sutartyje nustatytą pinigų sumą bei dar pats savo sąskaita, trečiųjų asmenų pagalba ištaisys atsakovės darbo trūkumus.

106. Pradiniuose procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, jog trūkumai buvo visiškai pašalinti jo subrangovo, trečiojo asmens byloje UAB „Vd.mebelservice“ 2017 06 24, tik vėliau pakeitė poziciją ir teigė, jog trūkumai pašalinti dar 2017 05 30, išskyrus porankių nudažymą. 2017 03 14 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. A. patvirtino, jog niekas iš atsakovės darbuotojų į objektą per visą sutarties vykdymo laikotarpį nebuvo atvykę, kaip laiptus sumontavo jos samdytas subrangovas, už kurio veiksmus atsakovė atsako kaip už savo, nematė, ar ieškovo pretenzijos dėl netinkamai atliktų darbų yra pagrįstos nežino, tik vertina, jog trūkumų, kokius ieškovas nurodė, neva tai nebuvo, nors galutinio rezultato atsakovė iš viso nėra mačiusi.

107. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pareiškus pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės net nebuvo atvykusi į objektą įvertinti perduodamo atliktų darbų rezultato, trečiojo asmens atstovas D. D. tuo metu Norvegijoje objekte nebuvo, taip pat nežino, koks rezultatas buvo ieškovui paliktas, atsakovė visiškai nereagavo į nevienkartinius prašymus trūkumus ištaisyti, ir net po pretenzijų pareiškimo į objektą neatvyko, todėl teismas teisingai trūkumų šalinimo kainą nustatė pagal teismo eksperto išvadą, o ne liudytojo teiginius, kurie neatitinka byloje esančių kitų įrodymų visumos.

127. Skunde taip pat nurodoma jog ekspertas paskaičiavo, kad 2 vnt. figūrinio porankio dalies pakeitimas sudaro 1 361,25 EUR. 3.3 pav. eksperto nurodytose nuotraukose yra užfiksuota ta pati porankio vieta tik skirtingu kampu, teigia, kad tai patvirtino ir liudytojas A. B., todėl ekspertas nepagrįstai skaičiuoja 2 vnt. porankio keitimą ir nurodo 1 089 EUR + PVM šalinimo išlaidas. Turėjo būti nurodytas vienas porankis, atitinkamai, turėjo būti nurodyta perpus mažesnė tariamo trūkumo pašalinimo kaina – 680,63 EUR su PVM (1 361,25 / 2).

129. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

131. Taigi CPK 218 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad vien eksperto išvadai prieštaraujančių įrodymų buvimas yra pagrindas nesutikti su eksperto išvada. Nenustatyta, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog keistinos 2 vnt. figūrinio porankio dalys, tinkamai ir pagrįstai apskaičiuotos šių dalių keitimo kainos. Tai, jog apeliantės ir liudytojo manymu, nuotraukose matosi tas pats porankis, tik fotografuotas skirtingu kampu, nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvadų pagrįstumu, kadangi išvadose aiškiai nurodyta, kad keistini du porankiai. Atsakovės ir liudytojo pateikta ekspertizės akte esančių nuotraukų interpretacija nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Sutiktina, jog iš ekspertizės akto 3.3 pav. esančių nuotraukų nėra visiškai aišku, jog nufotografuoti du skirtingi porankiai, tačiau atsižvelgiant į objekte faktiškai buvusio ir porankius apžiūrėjusio eksperto išvadas, nėra pagrindo abejoti, jog keistini būtent du porankiai.