Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

N. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, deklaruojamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

- būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdama (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 12 d., ne vėliau kaip 14:39 val. surašė ir pasirašė bei savo medicinos praktikos spaudu Nr. 28134 patvirtino pacientui P. S. skirtus du popierinius receptus (Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-835) su (duomenys neskelbtini) rekvizitais, o būtent: receptą vaistui „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir receptą vaistui „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“ bei šiuos du suklastotus tikrus dokumentus 2021 m. sausio 12 d., 14:39 val. panaudojo „Apotheca vaistinėje“, esančioje adresu M. K. Čiurlionio g. 61, Varėna, įsigydama vaistus „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“, nors nei aukščiau nurodytam P. S., nei kuriam nors kitam N. J. pacientui šiuos psichotropinius vaistus aukščiau nurodytu būdu ir laiku paskirti bei juos įsigyti nebuvo jokio teisėto pagrindo.

Atlikdama šiuos veiksmus N. J. pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento 2015-05-11 pasirašyto Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso, kuris yra privalomas kiekvienam Lietuvos gydytojui, 1.1. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo laikytis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, nuostatų, ir 1.4. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos 1996-09-25 medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 (nauja redakcija, patvirtinta 2004-04-20 įstatymu Nr. IX- 2148) 10 straipsnio 6 punktą, įpareigojantį gydytoją laikytis gydytojo profesinės etikos principų, ir to paties straipsnio 7 punktą, įpareigojantį gydytoją tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 3) Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 "(duomenys neskelbtini), teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013, 10.11 papunktį, įpareigojantį (duomenys neskelbtini) praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Dėl tokių N. J. padarytų pažeidimų didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), kadangi visuomenės akyse buvo diskredituotas šios įstaigos autoritetas bei apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas.

Aukščiau aprašytais veiksmais N. J. idealioje sutaptyje padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

Be to ji, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo psichotropinių medžiagų šiomis aplinkybėmis:

- 2021 m. sausio 12 d., 14:39 val. „Apotheca vaistinėje“, esančioje adresu M. K. Čiurlionio g. 61, Varėna, pateikė vaistininkei savo pačios suklastotus tikrus dokumentus - pacientui P. S. išrašytus du receptus - vaistui „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir vaistui „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“ bei neteisėtai įsigijo 60 vnt. 1 mg „Xanax N100“ tablečių, turinčių savo sudėtyje 60 mg (0,06 g) psichotropinės medžiagos alprazolamo ir 30 vnt. 2 mg „Clonazepam“ tablečių, turinčių savo sudėtyje 60 mg (0,06 g) psichotropinės medžiagos klonazepamo, bei tokiu būdu, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo iš viso 120 mg (0,12 g) psichotropinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Pareikšti kaltinimai nepasitvirtino.

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių jų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Ir priešingai, tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2017, 2K-20-303/2018).

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2021-10-26 nutarimu, vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Nutarime nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-jame poskyryje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14918-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 201 str. 1 d., 259 str. 1 d., 253 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 300 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad N. J., išrašydama psichotropinius vaistinius preparatus „Alprazolamą“ ir „Clonazepamą“, 2013-08-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintuose 1-os formos popierinių receptų blankuose, nurodė neteisingus paciento duomenis, t. y. vietoje „V. P.“ įrašė „P. S.“, tuo pažeisdama teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus. Taip pat, tyrimo metu nustatyta, kad N. J. 2021-01-12 14.39 val. UAB „Apotheca“ vaistinėje, esančioje M.K. Čiurlionio g. 61, Varėnoje, šiuos receptus ir panaudojo – nupirko 30 vnt. 2 mg „Clonazepam“ tablečių ir 60 vnt. 1 mg „Xanax N100“ („Alprazolamum“) tablečių.

2021-10-26 prokurorės nutarime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, bei siekiant greitesnio ir išsamesnio nusikalstamų veikų ištyrimo, ko pasekoje, galimai, greičiau bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime asmens atžvilgiu, galimai padariusio nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir nesusijusio su kitomis tiriamomis nusikalstamomis veikomis, tikslinga ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 str. 1 d., 300 str. 1 d., atskirti ir dėl šių veikų tyrimą tęsti atskirtame ikiteisminiame tyrime.

Kaip įrodymas nagrinėjamoje byloje (ikiteisminio tyrimo byla Nr.03-2-00406-21) panaudotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo surašytas 2021-05-31 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, surašytas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-14918-20, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis BPK 154 straipsniu, pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų, A. J. 2020-10-22 nutartį, atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas V. B., pokalbis 2021-01-12, pokalbio trukmė 00:00:53 val., iš telefono V. B. (toliau-V), į telefono numerį N. J. (toliau-N), pokalbio turinys tyrimui nereikšmingas. Pokalbis: V-“Man nieko gero neturi aišku? N-Nu tai va atvažiuok pavežk mane staigiai nuperku ir grįžtam ba vakar buvau žinok ir nu proto gi neturiu.Nu tai taip. Gerai?V-Dabar atvažiuoti?N-Dabar nu ant greičio va pavažiuosim ir vsio. V-Nu gerai“(t.1, b.l. 102-103).

Pažymėtina, kad BPK 154 straipsnyje nustatytų duomenų rinkimas buvo leistas remiantis tuo, kad byloje buvo atliekamas tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (ikiteismminio tyrimo byla Nr.01-1-14918-20), t. y. dėl apysunkio nusikaltimo (dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė taikyti asmenų pokalbių kontrolę), taigi atitiko formalius teisėtumo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu 2021-10-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00406-21, N. J. atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dėl nesunkių nusikaltimų).

Remiantis BPK 162 straipsniu, vienoje baudžiamojoje byloje taikant procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Aukštesniojo prokuroro nutarimas nebuvo priimtas ir nepateiktas byloje (pvz., Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimas). Bylų sujungimas ir išskyrimas nepaneigia iš BPK 162 straipsnio kylančio šio reikalavimo.

Kaltinimas N. J. pakeistas 2022-04-06, pateikiant kaltinimą ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas). Tokiu atveju BPK 162 straipsnis numato, kad jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Nebuvo priimtas toks sprendimas nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teismo nutartimi.

Kita vertus, pripažįstant slaptais procesiniais metodais gautus duomenis leistinais įrodymais kitoje byloje, būtina atsižvelgti tiek į atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus. Remiantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-190/2013, 2K-P-94-895/2015). Teismo vertinimu, minėtas reikalavimas nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022). Iš kitos bylos gautų duomenų pripažinimas leistinu įrodymu turėjo būti pagrįstas išvada, kad toks duomenų rinkimo būdas formaliai galimas tiriant kaltinamajai N. J. inkriminuotas veikas, be to, nesikerta su procesinių prievartos priemonių proporcingumo principu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažintina, kad 2021-05-31 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenys, negali būti laikomi įrodymais šioje byloje (BPK 20 straipsnio 4 dalis) (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022).

Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2021).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., nurodė, kad teisme duoti parodymai visi teisingi, o tyrėjui duoti parodymai - nesuprato, dėl ko jį atvežė; duoti tyrėjui parodymai - neteisingi; nesakė, kad (duomenys neskelbtini) parvežė nupirkus vaistus. (duomenys neskelbtini)jam pirko vaistus du kartus, kai buvo karantinas. Nežino, ką ten tyrėjas rašė, patamsyje gerai nematė. Su policininku buvo kalba dėl narkotikų, galvojo, kad jau jį „vynioja“ dėl narkotikų, kaltina dėl narkotikų vartojimo. Atsakinėjo į tyrėjo klausimus. Nebuvo tokio klausimo, ar kada nors pas J. kabinete atsiėmė vaistus. Gal nedavė pasirašyti protokolo, kai jį 2021-09-28 apklausė Varėnos policijos komisariato tarnybinėse patalpose tyrėjas D. B.. Tiksliai negali pasakyti. Niekas jam neskaitė teksto, tardytojas surašė, liepė pasirašyti, pasakė, kad nesirašys, nes nemato, kas ten parašyta, nebuvo pasiėmęs akinių. Gal todėl ir nepasirašė, kad nematė. Gal nedavė pasirašyti tyrėjas, negali pasakyti. Pats asmeniškai protokolo neskaitė, nes buvo tamsu. „Perskaičiau, surašyta teisingai“- neteisingi žodžiai. Šiuos žodžius rašė jis. Tokius žodžius rašyti pasakė tyrėjas. Nepasirašė, nes toks tyrėjas, kad nieko nesakė.

Parodymų patikimumas laikytinas procesine vertybe ne dėl paties savaime jo pobūdžio, o dėl jo reikšmės įrodinėjimo sistemoje, todėl parodymų, ypač tokių, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, patikimumas (kaip ir kiti įrodymams keliami reikalavimai) turi nekelti abejonių.

Vertinant įrodymų patikimumą, kai faktinių duomenų šaltinis yra žmogus (nagrinėjamu atveju liudytojas), svarbu įvertinti jo individualias savybes, nuo kurių priklauso asmens sugebėjimas ne tik teisingai suvokti, bet ir perduoti informaciją (ar asmuo mediciniškai tinkamas, jo psichinė būklė ir t. t.), taip pat, ar nėra objektyvių ir subjektyvių veiksnių, trukdančių jam tai padaryti (suinteresuotumas, prastas apšvietimas ir pan.).

Liudytojas V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatos vartoja vaistus, turinčius psichotropinių medžiagų, ir kaip jis pats nurodė dėl (duomenys neskelbtini). Pagal šio liudytojo aiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu, jis į apklausą buvo šaukiamas ne šaukimu, o atvykus tyrėjui į namus ir pareikalavus vykti į apklausą. Iškviestas į apklausą suprato, kad jį patį kaltina dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Visa tai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotų parodymų patikimumui. Kadangi kalbama apie tai, kad tyrėjas perskaitė užrašytus parodymus, tikėtina liudytojo V. P. duotais parodymais teisiamajame posėdyje, kad jis įrašė: „perskaičiau surašyta teisingai“, taip, kaip jam nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne savo iniciatyva.

Kodėl nepasirašė liudytojas apklausos protokole, nei pagal liudytojo V. P., nei liudytojo D. B. (tyrėjo) parodymus vienareikšmiškai negalima nustatyti. Pagal liudytojo V. P. parodymus tokios aplinkybės atsirado: gal nedavė pasirašyti protokolo; nesirašė, nes nematė kas ten parašyta; nepasirašė, nes tyrėjas nieko nesakė. Pagal liudytojo D. B. (tyrėjo) parodymus – „... buvo pasakyta pasirašyti, gal nepastebėjo, kad liudytojas nepasirašė. Čia bus jo klaida, kad liudytojas nepasirašė“. Nagrinėjamu atveju nėra padarytas tyrėjo įrašas, kad liudytojas atsisakė pasirašyti surašytą protokolą, t.y. apklausos procedūra neužbaigta, todėl daroma išvada, kad liudytojas nepasirašė protokolo savo iniciatyva, nepatvirtindamas duomenų teisingumo (kaip liudytojas V. P. dalyvavo procesiniame veiksme, bet nepasirašė protokole užfiksuotų duomenų teisingumo), o su tuo sutiko ir apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į protokolo turinį, kuriame koncentruotai išdėstytos aplinkybės, neužduoti jokie klausimai, kai liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tyrėjas klausinėjo, o jis atsakinėjo į klausimus, t.y. kaip ir parodymai užrašyti ne taip, kaip ištikrųjų vyko apklausa. Taip pat ir į tai, kad tyrėjas turėjo pareigą ne tik užrašyti liudytojo parodymus, bet ir duoti pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede.

Procesiniame veiksme dalyvaujančio asmens parašas patvirtina ne tik to asmens dalyvavimą atliekant procesinį veiksmą, bet ir protokole užfiksuotų duomenų teisingumą. Jei procesinio veiksmo dalyviui nesuteikiama galimybė perskaityti ir pasirašyti, tai taip yra suvaržoma ir jo teisė pareikšti pastabas dėl protokolo. Todėl toks įstatymo nustatytos dokumento formos pažeidimas reiškia, kad dokumentas neatitinka labai svarbaus įstatymo reikalavimo, o tai yra esminis procesinio dokumento trūkumas, kuris visą procesinį veiksmą daro niekiniu (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2005).

Ikiteisminio tyrimo metu surašytais liudytojo V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. parodymais, negalima pasitikėti, todėl šiais duomenimis negalima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Alytaus AVPK KP ONTS viršininkas 2021-04-23 kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, pateikdamas informaciją, kad gauta duomenų, jog (duomenys neskelbtini) N. J. savo pacientų vardu išrašydama receptus vaistams, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, padeda juos neteisėtai įsigyti kitiems asmenims ir galimai klastoja medicininius dokumentus. Tyrimo metu nustatyta, jog 2021-01-12 savo pacientui P. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ji išrašė du receptus vaistams clonazepami ir alprazolami. Tą pačią dieną UAB „Apotheca vaistinė“ šie receptai buvo panaudoti įsigyjant nurodytus vaistus. Apklaustas liudytojas P. S. parodė, kad neprisimena kada paskutinį kartą buvo pas (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo tvarkomi dokumentai dėl specialiųjų poreikių nustatymo, pas gydytoją dėl medicinos dokumentų 2020 m. lankėsi tik R. L.. Be to nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini) yra prisirašęs N. J. brolis V. B.. 2000-11-11 buvo atlikta krata V. B. gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo rastos trys dėžutės vaistų Triazolamas, dėžutė vaistų Lexotanil, dėžutė Clonazepam. V. B. sveikatos istorijoje nėra įrašų apie tai, kad jam būtų skirti vaistai, kurių veiklioji medžiaga clonozepamum ir t.t. Prašė nustatyti ar P. S. buvo išrašyti nurodyti vaistai, ar tai padaryta pagrįstai, įvertinti ar N. J. nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Taip pat prašė įvertinti (duomenys neskelbtini) teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, jos atitikimą teisės aktams ( t.1, b.l. 120-122).

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba 2021-07-22 Dėl ataskaitos ir įsakymo kopijų pateikimo, informavo Alytaus AVPK KP ONTS viršininką, kad atlikus pacientui P. S., gim. (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad pagal pacientų registravimo žurnalą, pacientas P. S. 2021-01-12 nebuvo užregistruotas N. J. konsultacijai ir jokių 2021-01-12 gydytojos N. J. įrašų P. S. sveikatos istorijoje nėra, taip pat forma E025 "Ambulatorinio apsilankymo aprašymas" į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau - ESPBI IS) nėra pateikta. Valstybinė ligonių kasa 2021-06-09 raštu Nr. 4K-4814 jiems pranešė, kad Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos "Sveidra" duomenimis, laikotarpiu 2020-2021 m. pil. P. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamieji psichotropiniai vaistiniai preparatai (Alprazolamas, Triazolamas, Bromazepamas ir Klonazepamas) išrašyti nebuvo. Dėl to, neplaninio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2021-01-12 (duomenys neskelbtini) N. J., išrašydama receptus paciento P. S. vardu, pažeidė teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus: 1.1. 2021-01-12 N. J., išrašydama psichotropinius vaistinius preparatus Alprazolamą ir Klonazepamą, 1-os formos popierinių receptų blankuose nurodė neteisingus paciento duomenis, t. y. vietoje „V. P.“ įrašė „P. S.“ bei nepateikė duomenų į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą apie pacientui V. P. išrašytus psichotropinius vaistinius preparatus Alprazolamą ir Klonazepamą. (t. 1, b.l. 123-136).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012). Be to, pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–608/2010, 2K–426/2010, 2K–559/2011 ir kt.).

Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

Šioje baudžiamojoje byloje N. J. buvo kaltinama, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdama (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė bei savo medicinos praktikos spaudu patvirtino pacientui P. S. skirtus du popierinius receptus su (duomenys neskelbtini) rekvizitais, o būtent: receptą vaistui „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir receptą vaistui „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“ bei šiuos du suklastotus tikrus dokumentus 2021 m. sausio 12 d., 14:39 val. panaudojo „Apotheca vaistinėje“, esančioje adresu M. K. Čiurlionio g. 61, Varėna, įsigydama vaistus „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“, nors nei aukščiau nurodytam P. S., nei kuriam nors kitam N. J. pacientui šiuos psichotropinius vaistus aukščiau nurodytu būdu ir laiku paskirti bei juos įsigyti nebuvo jokio teisėto pagrindo.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Kasacinė byla Nr. 2K-590/2014).

Kaltinamoji N. J. nurodė, jog ji netyčia vietoje paciento – V. P., įrašė – P. S. vardą ir pavardę. Buvo karantino laikotarpis, daug darbo su pacientais. Ant stalo buvo sudėtos invalidų kortelės, S. buvo (duomenys neskelbtini), turbūt S. kortelė buvo ant viršaus, sudarinėjo sąrašus skiepams.Tuo metu nedirbo elektroninė sistema. P. išrašė receptus, pasižiūrėjo į kortelę ir įrašė S. pavardę. Padavė P. receptus, pasakė, kad važiuotų nusipirkti vaistų, P. pradėjo rėkti, kad šalta, kad vaistinėse eilės, tik po vieną įleidžia. Pasakė, kad duotų tuos receptus, nes važiuoja, kad ateitų po kokios valandos - pusantros, ir jam atiduos vaistus. Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes.

Tai, kad kaltinamoji N. J., kaip (duomenys neskelbtini), turėjo teisę išrašyti pacientui vaistus, ginčų ar abejonių nekilo.

Pagal receptų, skyrimų ir išdavimų istoriją V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gydytoja N. J. išrašinėjo elektroninius vaistų receptus (t.2, b.l. 55-57).

Pagal 2021-11-28 medicinos dokumentų išrašą iš (duomenys neskelbtini), matyti, jog ligonis V. P. šiame centre lankosi nuo 2017-11-24. Ilgalaikiai terapijai išrašomi ir rekomenduojami (duomenys neskelbtini) žiniai (tęstiniam išrašymui) Clonazepami 2 mg ir kiti vaistai (t.2, b.l. 60).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 ‚Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ 38.1. papunktis numatė, kad receptai popieriniuose receptų blankuose rašomi, kai nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto dėl ASPĮ IS veikimo sutrikimo ir ASPĮ neturi techninių galimybių naudotis ESPBI IS per e. sveikatos portalą arba nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto ESPBI IS dėl jo veikimo sutrikimo. Būtent tokiu atveju ir pasinaudojo kaltinamoji N. J., kaip (duomenys neskelbtini), išrašydama popierinį receptą vaistams, kai negalėjo išrašyti elektroninio recepto dėl sistemos sutrikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-11-29 įsakymą Nr.515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ 2.1.1. p.p. (suvestinė redakcija 2020-11-17 - 2021-05-31) ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigos veda pagrindinę medicininę dokumentaciją - 025/a forma ambulatorinę asmens sveikatos istoriją. Pagal šio įsakymo 3 punktą – Kitos stacionarinės ir ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigos veda – 074/a forma ambulatorinių ligonių registravimo žurnalą.

Kaltinamosios gynėja pateikė V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmens sveikatos istorijos išrašą, kuriame yra gydytojos N. J. 2021-01-12 įrašas apie šio paciento sveiktos būklę, nustatyta diagnozė nurodyta pagal TLK kodus, nurodyti skiriami gydymui vaistai. Išrašyti vaistai: Clonazepami 2 mg Nr.30 po 1x1 nakčiai ir Alprozolami 1 mg 60 po 1x2 ( t.2, b.l. 63-65, b.l. 85-89).

Taip pat ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigos veda – ambulatorinių ligonių registravimo žurnalą. Teismui buvo pateiktas N. J. Pacientų registravimo žurnalas, kur 2021-01-12 Nr.13 įrašytas pacientas V. P. ( t.3, b.l. 64-67). Byloje buvo pateiktos kopijos šio žurnalo (t.2, b.l. 62, t.3, b.l. 3-37), kurios kėlė abejones dėl žurnalo pirmo lapo skirtumų (vienur ranka rašyta, kitur spausdinta), dėl žymėjimo „+“ arba „ – „ pažymėjimo prie 13 numerio V. P. (kas reiškia buvo atvykęs ar skambino telefonu), vienok visur tuo pačiu laiku – 2021-01-12 Nr.13 įrašytas pacientas V. P., kas be abejo reiškia jo, kaip paciento registravimą pas N. J. nurodytu laiku.

Dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjo, kaltinamoji N. J. 2021-06-03 savo paaiškinime Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai nurodė, kad 2021-01-12 pacientas P. S. nebuvo registruotas (duomenys neskelbtini) konsultacijoje, nėra jokių įrašų ir jo asmens sveikatos kortelėje. Popierinis receptas buvo išrašytas V. P., tik P. S. vardu. Taip įvyko todėl, kad buvo padėta P. S., kaip neįgalaus asmens ambulatorinė kortelė, dėl ko per apsirikimą ir nurašė duomenis nuo P. S. kortelės (t.2, b.l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinama nurodyta kaltinamosios N. J. versija, nebuvo apžiūrėta V. P. asmens sveikatos kortelė. V. P. asmens sveikatos istorijoje įrašas apie 2021-01-12 apie šio paciento sveiktos būklę, nustatyta diagnozė nurodyta pagal TLK kodus, nurodyti skiriami gydymui vaistai yra tarpe įrašų – 2020-11-03 ir 2021-02-05 (t.2, b.l. 64-65), t.y. išrašyti nepažeidžiant eiliškumo.

2021-09-29 vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, jog 2021 metų sausio 12 dieną 14:23:12 val. V. B. iš telefono aparato kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino J. į telefono aparatą kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė ar jam nieko neturi. N. J. pasakė, kad V. B. greitai atvažiuotų pas ją, ją paimtų ir nuvažiuotų nupirktų. 2021 m. sausio 13 dieną buvo nuvykta į Varėną peržiūrėtos Varėnos mieste esančios miesto kameros. Nustatyta, kad sausio 12 dieną apie 14.30 val. automobilis "Volvo XC 90" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. B., išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) ir važiuoja link Varėnos miesto Vytauto gatve. Apie 14.34 val. tas pats automobilis Varėnos mieste iš Vytauto gatvės įsuko į M. K. Čiurlionio gatvę. Iš M. K. Čiurlionio gatvės minėtas automobilis neišvažiuoja. Apie 14.43 val. automobilis "Volvo XC 90" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas išvažiuojantis iš M. K. Čiurlionio gatvės į Vytauto gatvę ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Apie 14.47 val. minėtas automobilis pastebėtas (duomenys neskelbtini) gatvėje sukantis į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad M. K. Čiurlionio gatvėje, Varėnoje yra vaistinė pavadinimu "Apotheca", adresu M.K. Čiurlionio g. 61A (t. 1, b.l. 111-112).

Apklaustas liudytoju A. J. paaiškino, kad iš teismo sankcionuotos išklotinės gautos informacijos B. paskambinęs J. ir paklausęs, ar turi, ar gavai, J. atsakiusi - pamiršau, ar kažką panašaus, staigiai atvažiuok, gausim, paimsim. Gavus šią informaciją, kitą dieną buvo nuvykta į Varėną patikrinti informaciją ir peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros, kuriose buvo užfiksuota, kad B. transporto priemone vyko, pagal tas valandas, minutes, iš (duomenys neskelbtini) vyko į Varėną, Vytauto gatve, po to pasuko į kairę, į Čiurlionio gatvę, praėjus 5 minutėms ar kiek tai laiko, grįžta vėl tuo pačiu maršrutu. Mašinoje, šone sėdėjo moteris. Negali patvirtinti, kad šalia B. mašinoje sėdėjo J., nes vaizdo kamerų kokybė nėra ideali. Buvo vykdoma kontrolė V. B. atžvilgiu, ne J.. Įrašai nebuvo paimti, apžiūrėti ir aprašyti, įforminti procesiškai, nes buvo vienas atvejis, tikėjosi, kad gal bus daugiau, mažo miestelio sindromas, vienas kitą pažįsta, (duomenys neskelbtini) pažįsta žmones, kad nenutekėtų informacija, nepakenktų ikiteisminiam tyrimui, kur kaltinamas V. B..

Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės aukščiau pasisakyta šiame nuosprendyje, nustačius aplinkybes, kad tai nelaikoma įrodymu šioje byloje. Liudytojo A. J. (vyresniojo tyrėjo) parodymai byloje dėl peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros duomenų, nei paneigia, nei patvirtina kaltinamosios nurodytas aplinkybes dėl vykimo nupirkti vaistus pagal išrašytus popierinius receptus. Vis tik šie duomenys galėjo būti patvirtinti ir kitais baudžiamojo proceso kodekso nustatytais būdais, pvz. atlikus poėmį vaizdo duomenų. Neįtikinamas vyresniojo tyrėjo argumentas, kad išėmus šiuos įrodymus galėjo nutekėti informacija apie kaltinamąjį V. B., kadangi 2021-03-15 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš vaistinės „Apotheca" buvo paimti popieriniai receptai ir pardavimo kvitai ( t.1, b.l. 115-116) ir nepateikta duomenų, kad informacija nutekėjo (buvo paskleista).

Apklausta liudytoja G. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Buvo toks atvejis, kai brolis B. buvo atvykęs kartu su N. J. į vaistinę, kažką nusipirko, ką konkrečiai - neprisimena. Vaistus pirko J. brolis, pati jį aptarnavo, jis atsiskaitė, kas padavė receptus - neatsimena. Ką pirko ir kas padavė receptus - neatsimena. Dabar neatsimena ar pirko pagal receptus, ar ne pagal receptus, tik žino, kad toks atvejis buvo. Nepamena, kas pirko ir ką aptarnavo pagal tą receptą. Pamena vieną tokį atvejį, kai gydytoja buvo užėjusi į vaistinę su broliu. Neatsimena ar tai buvo karantino laikotarpis. Neatsimena, kuris pirko vaistus, tik atsimena, kad pinigus prie kasos mokėjo vyriškis.

V. B. liudytoju nebuvo apklaustas, pasinaudojo suteikta teise – neduoti parodymų, kai byloje kaltinamoji jo artima giminaitė – sesuo (BPK 82 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo versija ir kaltinimas N. J. pareikštas, kad dirbdama (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė bei savo medicinos praktikos spaudu patvirtino pacientui P. S. skirtus du popierinius receptus su (duomenys neskelbtini) rekvizitais, panaudojo įsigydama vaistus, nors nei aukščiau nurodytam P. S., nei kuriam nors kitam N. J. pacientui šiuos psichotropinius vaistus aukščiau nurodytu būdu ir laiku paskirti bei juos įsigyti nebuvo jokio teisėto pagrindo. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo tikrinta kaltinamosios N. J. nurodyta versija, kad ji išrašė vaistus ne P. S., o V. P., kuriam ir buvo nupirkti šie vaistai.

Pagal N. J. pacientų registravimų žurnalo duomenis (Nr.8), V. B. taip pat 2021-01-12 kreipėsi pas N. J., jam nustatyta diagnozė. Ir kaip nurodė kaltinamoji N. J., V. B. pasakė, kad jam reikia nuo spaudimo vaistų, receptas buvo parašytas elektroninėje sistemoje. Važiavo su savo mašina, o gal B. pasiūlė važiuoti - neprisimena. Atvažiavo į polikliniką, užėjo į vaistinę, nupirko vaistus B., P., išdavė tuos vaistus, sudėjo atskirai juos ir kvitus į maišelius, dar kažkam nupirko ir grįžo. Liudytoja G. B. paaiškino, kad nepamena, kas pirko ir ką aptarnavo pagal tą receptą. Pamena vieną tokį atvejį, kai gydytoja buvo užėjusi į vaistinę su broliu. Neatsimena, kuris pirko vaistus, tik atsimena, kad pinigus prie kasos mokėjo vyriškis.

Kaltinamajai N. J. nėra inkriminuota, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje padarė veikdama bendrininkų grupėje, kaip ir nėra inkriminuota, jog V. B. du suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, vaistinėje įsigydamas vaistus.

Alytaus AVPK KP ONTS viršininkas 2021-04-23 kreipdamasis į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, pateikdamas informaciją, nurodė, kad 2000-11-11 buvo atlikta krata V. B. gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo rastos trys dėžutės vaistų Triazolamas, dėžutė vaistų Lexotanil, dėžutė Clonazepam. V. B. sveikatos istorijoje nėra įrašų apie tai, kad jam būtų skirti vaistai, kurių veiklioji medžiaga clonozepamum. Kad tai 2021-01-12 vaistinėje „Apotheca vaistinėje“ įsigyti vaistai, išrašyti N. J. pacientui P. S., atiteko būtent V. B., jokie įrodymai nepateikti ir tokie duomenys nenustatyti.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji N. J., būdama (duomenys neskelbtini) ir turėdama teisę išrašyti receptą vaistams, įvertinusi besikreipusio paciento V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sveiktos būklę, nustačiusi diagnozę, paskyrusi gydymui vaistus, išrašė popierinį receptą vaistams įsigyti, tik dėl savo neapdairumo, į popierinį receptą įrašė kito paciento vardą ir pavardę (P. S.). Tai, kad pagal šį receptą ji nupirko vaistus ir atidavė, patvirtino liudytoju apklaustas V. P., gim.(duomenys neskelbtini) m.

Teisme daroma išvada, kad kaltinamoji N. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 30 straipsnis nustato, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Netinkamas, vieno baudžiamojo proceso dalyvio manymu, įstatymo ar kito teisės akto taikymas yra pagrindas ginčyti tokį veiksmą ir skųsti atitinkamo pareigūno sprendimą įstatymo nustatyta tvarka. Kaltinamosios N. J., kaip (duomenys neskelbtini) veiksmai, buvo perduoti išnagrinėti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri skyrė (duomenys neskelbtini) pastabą dėl 2021-01-12 išrašytų receptų P. S. vardu bei kitų nustatytų pažeidimų, nesusijusių su pacientui P. S. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ( t.1, b.l. 133-136).

Tik išimtinais atvejais toks pažeidimas gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Būtina tam sąlyga – sąmoningas neteisėtų veiksmų padarymas ir kaltės BK 15 ar 16 straipsnių prasme – tyčinės ar, įstatymo numatytais atvejais, neatsargios kaltės buvimas. Profesinėje veikloje taikant teisės normas pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai įstatymo nuostatos įvairių teisėsaugos pareigūnų suprantamos ir aiškinamos nevienodai, todėl praktikoje analogiškose situacijose gali pasitaikyti skirtingi sprendimai. Bet tai jokiu būdu nėra pagrindas ginčytiną pareigūno ar teismo procesinį sprendimą laikyti nusikalstama veika. Profesinė veikla gali būti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojingą ar rizikingą pobūdį ir numatant galimą įstatyme numatytų padarinių kilimą. Teisės aktų taikymas, tame tarpe ir netinkamas taikymas, jei padarytoje veikoje nėra sąmoningo netinkamo teisės akto taikymo požymių, negali būti pagrindu traukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūną dėl priimto sprendimo (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10/2008).

Valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (BK 230 straipsnio 3 dalis), kuris teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas gydymo įstaigoje dirbantis (duomenys neskelbtini), nes būtent per (duomenys neskelbtini) atliekamą darbą yra įgyvendinamas viešųjų medicinos paslaugų teikimas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-628/2022).

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,

Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, bet su didelės žalos padarymu.

Kaltinamajai N. J. inkriminuota, jog ji dirbdama (duomenys neskelbtini) surašė ir pasirašė bei savo medicinos praktikos spaudu patvirtino pacientui P. S. skirtus du popierinius receptus, o būtent receptą vaistui „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir receptą vaistui „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“ bei šiuos du suklastotus tikrus dokumentus panaudojo „Apotheca vaistinėje“, įsigydama nurodytus vaistus, nors nei aukščiau nurodytam P. S., nei kuriam nors kitam N. J. pacientui šiuos psichotropinius vaistus aukščiau nurodytu būdu ir laiku paskirti bei juos įsigyti nebuvo jokio teisėto pagrindo. Atlikdama šiuos veiksmus, N. J. pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento 2015-05-11 pasirašyto Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso, kuris yra privalomas kiekvienam Lietuvos gydytojui, 1.1. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo laikytis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, nuostatų, ir 1.4. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos 1996-09-25 medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 (nauja redakcija, patvirtinta 2004-04-20 įstatymu Nr. IX- 2148) 10 straipsnio 6 punktą, įpareigojantį gydytoją laikytis gydytojo profesinės etikos principų, ir to paties straipsnio 7 punktą, įpareigojantį gydytoją tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 3) Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 "(duomenys neskelbtini), teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013, 10.11 papunktį, įpareigojantį (duomenys neskelbtini) praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Dėl tokių N. J. padarytų pažeidimų didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), kadangi visuomenės akyse buvo diskredituotas šios įstaigos autoritetas bei apskritai sumenkintas Lietuvos (duomenys neskelbtini) vardas.

Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors atsižvelgus į bylos aplinkybes ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-125/2012, 2K-100/2014, 2K-21/2014 ir kt.).

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tyčia, todėl šis būtinas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatytas, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis.

Byloje ištirtais įrodymais nepatvirtinta jokia kaltinamosios N. J. tyčia piktnaudžiauti jos tarnybine padėtimi. Vienkartinis dviejų popierinių receptų išrašymas, neteisingai nurodant paciento vardą ir pavardę, pripažįstama žmogiškąja klaida, neapsižiūrėjimu, kai tokie atvejai nesudaro sistemos, teismas privalo vadovautis teisine sąmone ir gyvenimiška logika. Pagal kaltinimo logiką kaltinamoji N. J. išrašė popierinius receptus ir nupirko vaistus pagal šiuos receptus galimai savo broliui V. B.. Tai, kad N. J. ir V. B. vyko kartu į vaistinę, pirko vaistus, nepatvirtina fakto, jog būtent vaistai pagal išrašytą receptą – „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir receptą vaistui „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“, galimai atiteko V. B.. Po vaistų nupirkimo kratos nebuvo atliktos nei pas kaltinamąją N. J., nei pas V. B.. Teismas savo išvadų negali grįsti prielaidomis. Liudytojas V. P. patvirtino, jog gydytoja N. J. jam nupirko vaistus ir atidavė. V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmens sveikatos istorijos išrašas patvirtina aplinkybes, kad 2021-01-12 jam buvo išrašyti vaistai Clonazepami 2 mg Nr.30 po 1x1 nakčiai ir Alprozolami 1 mg 60 po 1x2. Pagal receptų, skyrimų ir išdavimų istoriją V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2021 m. sausio mėnesį nebuvo išduota elektroninių receptų vaistams įsigyti, o kai pacientas negali būti nenaudodamas šios kategorijos vaistų (tai matyti ir pagal receptų išdavimo istoriją), neabejotinai tai atitinka kaltinamosios N. J. ir liudytojo V. P. aiškinimus, kad vaistai buvo perduoti asmeniui, kuriam ir priklausė.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios N. J., kaip (duomenys neskelbtini) darbinis pažeidimas, išrašymas bei savo medicinos praktikos spaudu patvirtinimas pacientui P. S., o ištikrųjų pacientui V. P., skirtus du popierinius receptus, buvo pavienis atvejis, kurį lėmė objektyvios priežastys – didelis darbo krūvis paskelbto Lietuvoje karantino metu bei subjektyvios priežastys – neatidumas išrašant popierinį receptą, jos pačios suvokimas teisės normų, reglamentuojančių popierinių receptų išrašymą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 ‚Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ 40 punktą, kuriame nurodyta, kad sveikatos priežiūros specialistas, Taisyklių 38.2–38.5 papunkčiuose nurodytais atvejais išrašęs popierinį receptą, privalo nedelsdamas ar po ASPĮ IS ar ESPBI IS veikimo atkūrimo ar gavęs prieigą prie ESPBI IS paciento elektroninėje sveikatos sistemoje (toliau – ESI) atitinkamai įrašyti Taisyklių 85.12–85.16 papunkčiuose nurodytą informaciją apie išrašomą vaistinį preparatą, kompensuojamąją MPP ar medicinos priemonę (medicinos prietaisą), priežastį, dėl kurios išrašė popierinį receptą, bei nurodyti popierinio recepto blanko seriją ir numerį (jei jie yra). Kaltinamoji N. J. nurodė, jog paciento elektroninėje sveikatos sistemoje neįvedė duomenų apie išrašytą popierinį receptą dėl to, kad pacientas dar kartą negalėtų nusipirkti jau įsigytų vaistų.

Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan.

Kadangi nenustatytas dokumentų klastojimas, todėl kaltinamosios N. J. veiksmai neatitinka piktnaudžiavimo nusikaltimo veikos požymių, kaip ir nebuvo padaryta didelė neturtinė žala.

Nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šio įvykio būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad:

1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Byloje taip pat nenustatyta, jog padarytos kitos nusikalstamos veikos;

2) kaltinamoji neturėjo tikslo klastoti dokumentus, kad remiantis suklastotu vaistų receptu šiuos vaistus galėtų įsigyti kitas asmuo, o ne tas asmuo, kuriam realiai vaistai buvo išrašyti ir nupirkti. Liudytojas V. P. patvirtino, kad tai jam buvo išrašyti vaistai, o kieno vardu išrašyti, jis net nežino, bet, kad šiuos vaistus jis tikrai atsiėmė iš kaltinamosios;

2) byloje nėra nukentėjusiųjų. Byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju nei P. S., nei V. P., kaltinamajai inkriminuojant, kad padaryta didelė neturtinė žala juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), kuriai ir vadovauja pati kaltinamoji;

3) kaltinamosios veiksmai, išrašant du popierinius receptus, formaliai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai pripažįstant žmogiškąja klaida, neapsižiūrėjimu, nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad buvo sukeltas didžiulis visuomenės susidomėjimas kaltinamosios veiksmais;

4) veika kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta (duomenys neskelbtini), diskredituojant šios įstaigos autoritetą bei apskritai sumenkinus Lietuvos gydytojo vardą. Pacientų, apsilankančių pas kaltinamąją, kaip (duomenys neskelbtini), skaičius pagal pacientų registracijos žurnalą, išliko labai panašus, kaip iki išrašant nurodomus receptus, taip ir po to. Kaltinamoji nurodė, kad apie padarytą klaidą išrašius popierinius receptus ne to paciento vardu, pati apsižiūrėjo tik Akreditavimo tarnybai atvykus atlikti patikrinimą. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamosios veiksmais apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas. Pagal terminų žodyną „žodynas.lt“ sumenkinti reiškia padaryti ne tokį reikšmingą: sumenkinti autoritetą, nuopelnus. Kuo pasireiškia apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas, kaltinime nėra nurodyta. Teisme daroma išvada, kad kaltinamosios veiksmai neturėjo ypatingos reikšmės Lietuvos gydytojo vardo sumenkinimui dėl pasekmių (vaistus gavo tas asmuo, kuriam ir buvo išrašyti, nežūrint, kad išrašyti kito paciento vardu);

5)konstatuota, jog veiksmai truko labai trumpą laiką, nebuvo sistemingi, buvo nukreipti tik į dviejų receptų išrašymą;

6) dėl veikos nekilo kiti esmingai žalingi padariniai. Nenustatos aplinkybės, kad kaltinamosios, kaip (duomenys neskelbtini) išrašytais receptuose vaistais, pasinaudojo kitas asmuo, ne tas, kuriam ištikrųjų jie buvo skirti.

Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Kaltinamoji N. J. parodė, jog ji iki Akreditavimo tarnybos atvykimo patikrinti apie išrašytus vaistus dienos, net nežinojo apie padarytą klaidą išrašant popierinius receptus P. S. vardu. Kaltinamoji savo neteisėtais veiksmais nepadarė didelės neturtinio pobūdžio žalos, kadangi nors ir vaistai buvo išrašyti paciento P. S. vardu, jais realiai pasinaudojo pacientas, kuriam ir buvo išrašyti – V. P., t.y. jokie negatyvūs padariniai pagal išrašytus receptus nekilo.

Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl kaltinamosios poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan.

Teismui nenustačius kaltinamosios tyčinės kaltės, pavojingos veikos bei priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių požymių, t.y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kaltinamoji N. J. išteisintina pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Be to kaltinamoji N. J. buvo kaltinama, kad neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo psichotropinių medžiagų šiomis aplinkybėmis: 2021 m. sausio 12 d., 14:39 val. „Apotheca vaistinėje“, esančioje adresu M. K. Čiurlionio g. 61, Varėna, pateikė vaistininkei savo pačios suklastotus tikrus dokumentus - pacientui P. S. išrašytus du receptus - vaistui „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir vaistui „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“ bei neteisėtai įsigijo 60 vnt. 1 mg „Xanax N100“ tablečių, turinčių savo sudėtyje 60 mg (0,06 g) psichotropinės medžiagos alprazolamo ir 30 vnt. 2 mg „Clonazepam“ tablečių, turinčių savo sudėtyje 60 mg (0,06 g) psichotropinės medžiagos klonazepamo, bei tokiu būdu, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo iš viso 120 mg (0,12 g) psichotropinių medžiagų.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamoji N. J. parodė, jog P. išrašė receptus, pasižiūrėjo į kortelę ir įrašė S. pavardę. Padavė P. receptus, pasakė, kad važiuotų nusipirkti vaistų, P. pradėjo rėkti, kad šalta, kad vaistinėse eilės, tik po vieną įleidžia. Pasakė, kad duotų tuos receptus, nes važiuoja, kad ateitų po kokios valandos - pusantros, ir jam atiduos vaistus. Atvažiavo į polikliniką, užėjo į vaistinę, nupirko vaistus B., P., išdavė tuos vaistus, sudėjo atskirai juos ir kvitus į maišelius, dar kažkam nupirko ir grįžo. Po kurio laiko atėjo P., jam atidavė vaistus.

Liudytoja G. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Vaistus pirko J. brolis, pati jį aptarnavo, jis atsiskaitė, kas padavė receptus - neatsimena. Ką pirko ir kas padavė receptus - neatsimena. Dabar neatsimena ar pirko pagal receptus, ar ne pagal receptus, tik žino, kad toks atvejis buvo. Nepamena, kas pirko ir ką aptarnavo pagal tą receptą. Jeigu pagal tą receptą pardavė vaistus, tai pardavė, tai tikrai taip buvo, bet kam pardavė, kas pirko - lyg tai S. pavardė buvo minima, to žmogaus nepažįsta. Neatsimena, kuris pirko vaistus, tik atsimena, kad pinigus prie kasos mokėjo vyriškis. Pagal receptų atleidimo taisykles perkant vaistus pagal elektroninius receptus, vaistininkas privalo reikalauti pateikti asmens dokumentą, perkant pagal popierinius receptus - tokio reikalavimo nėra.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.

Liudytojas V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, kad karantino metu du kartus vaistus išrašė, vaistus pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) J. namų. Tai buvo 2021 metų sausio mėnesio pradžioje. Vaistus pasiėmė iš (duomenys neskelbtini). Vaistai buvo miegui. Už vaistus pats sumokėjo gydytojai pagal kvitą. Neatsimena, koks receptas buvo išrašytas - popierinis ar elektroninis. P. S. pažinojo. Nežino ar buvo suklystos pavardės, išrašant vaistus.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai įgyja ir nori taip veikti. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo aplinkybes, jų rūšį. Šios informacijos šaltiniai gali būti tiek kaltininko parodymai, tiek kiti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gauti įrodymai (kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymai, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir pan.).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra nustatyta, kad kaltinamoji N. J. veikė tiesiogine tyčia, ir apskritai tyčia, įgydama psichotropines medžiagas pagal savo paties išrašytus receptus.

Liudytoja G. B. paaiškino, kad nepamena, kas pirko ir ką aptarnavo pagal tą receptą. Pamena vieną tokį atvejį, kai gydytoja buvo užėjusi į vaistinę su broliu. Neatsimena, kuris pirko vaistus, tik atsimena, kad pinigus prie kasos mokėjo vyriškis.

Kaltinamajai N. J. nėra inkriminuota, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje padarė veikdama bendrininkų grupėje, kaip ir nėra inkriminuota, jog V. B. du suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, vaistinėje įsigydamas vaistus.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal kaltinamosios N. J. aiškinimą, ji nupirko vaistus pagal išrašytus popierinius receptus, o pagal liudytojos G. B. aiškinimą, vaistus nupirko V. B..

Kaltinamosios gynėja pateikė kaltinamosios N. J. grynųjų pinigų nurašymą kortele 2021-01-11 (t.2, b.l. 66), teigiant, kad N. J. už šiuos pinigus ir nupirko vaistus pagal išrašytus receptus. Kaltinimas pareikštas, kad būtent N. J. įgijo psichotropines medžiagas. Tačiau kaltinamoji N. J. ne savo naudai įsigijo psichotropines medžiagas – Xanax 1 mg tab. N100, Tarptautinis Alprazolamas, Clonazepami TC 2 mg tabletės, Tarptautinis Clonazepamum 10 mg. Tokias aplinkybes patvirtina kaltinamosios N. J., liudytojo V. P., liudytojos G. B. parodymai. Netiesiogiai nurodytas aplinkybes patvirtina ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmens sveikatos istorijos išrašas, kuriame yra gydytojos N. J. 2021-01-12 įrašas apie šio paciento sveiktos būklę, nustatyta diagnozė nurodyta pagal TLK kodus, nurodyti skiriami gydymui vaistai. Išrašyti vaistai: Clonazepami 2 mg Nr.30 po 1x1 nakčiai ir Alprozolami 1 mg 60 po 1x2 ( t.2, b.l. 63-65, b.l. 85-89). Taip pat teismui pateiktas N. J. Pacientų registravimo žurnalas, kur 2021-01-12 Nr.13 įrašytas pacientas V. P. ( t.3, b.l. 64-67).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti. Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas, kuris įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Kaltinamoji N. J. išteisintina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl advokato darbo apmokėjimo

BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai yra bylinėjimosi išlaidos dėl advokato darbo apmokėjimo svarstytinos tais atvejais, kai paaiškėja BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės ir nustatytos.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau- Rekomendacijos).

Iš byloje esančių advokato paslaugų apmokėjimą patvirtinančio dokumento matyti, N. J. gynėjai advokatei Angelei Ikasalienei už teisinio atstovavimo paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 500 Eur ( t.2, b.l. 51a). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra detalizuotos, nurodant paskirtį – už gynybą.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, buvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, vyko dvylika teisiamųjų posėdžių (2022-01-06;2022-02-02;2022-03-02;2022-03-24;2022-04-06; 2022-05-12;2022-05-26;2022-06-09;2022-08-19;2022-09-09;2022-10-07;2022-10-31).

Prašoma atlyginti proceso išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti – 500 Eur yra pagrįsta ir atitinka bei neviršija Rekomendacijose apibrėžto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus (Rekomendacijų 4.1, 4.2, 4.3,4.6, 4.7 papunkčiai), tyčinį apysunkį ar tyčinį nesunkų nusikaltimą – 1,5 (Rekomendacijų 10.1.2. papunktis).

Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1729,9 Eur), 2022 m. II ketvirtis – bruto 1780,5 Eur.

2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 429 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo I skyriaus 2 dalies 2.1. punkte nurodyta, kad už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar nutartimi baudžiamojoje byloje, – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Vadovaujantis šiuo reguliavimu, išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

N. J. BPK 140 straipsnio tvarka nebuvo sulaikyta. Civilinis ieškinys nėra pareikštas. Laikinai nuosavybės teisės N. J. nebuvo apribotos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

sunaikinti kaip menkavertį daiktą - liudytojo V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateiktą tuščią pakuotę nuo vaistų "Seroxat 20 mg" (saugoma Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje kvitas B Nr. 005187) ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

grąžinti vaistinei UAB „APOTHECA VAISTINĖ“ , M.K.Čiurlionio g. 61, Varėna, liudytojos (vaistininkės) G. B. pateiktus 2021-01-12 gydytojus N. J. išrašytus 2 vnt. receptų vaistams "Alprazolam" ir "Clonazepam" bei kasos aparato kvitus (2 vnt.) už pirktus psichotropinius vaistinius preparatus „Clonazepam“ TC 2 mg 30 vnt., bei „Xanax 1 mg N100“ („Alprazolamum“) 60 vnt., saugojimui vaistinėje, Lietuvos Respublikos sveikatos ministro nustatyta tvarka (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4, 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Išteisinti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

sunaikinti kaip menkavertį daiktą - liudytojo V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pateiktą tuščią pakuotę nuo vaistų "Seroxat 20 mg" (saugoma Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje kvitas B Nr. 005187);

grąžinti vaistinei UAB „APOTHECA VAISTINĖ“ , M.K.Čiurlionio g. 61, Varėna, liudytojos ((duomenys neskelbtini) G. B. pateiktus 2021-01-12 (duomenys neskelbtini) N. J. išrašytus 2 vnt. receptų vaistams "Alprazolam" ir "Clonazepam" bei kasos aparato kvitus (2 vnt.) už pirktus psichotropinius vaistinius preparatus „Clonazepam“ TC 2 mg 30 vnt., bei „Xanax 1 mg N100“ („Alprazolamum“) 60 vnt., saugojimui vaistinėje, Lietuvos Respublikos sveikatos ministro nustatyta tvarka.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajai N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis šimtus eurų (500 Eur) už patirtas proceso išlaidas gynėjos advokatės paslaugoms pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).