Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio (toliau – ir prokuroras, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteista iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajai N. J. penki šimtai eurų (500 Eur) už patirtas proceso išlaidas gynėjos advokatės paslaugoms pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

- būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdama licencijuota šeimos gydytoja (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)) N. J. personalinėje įmonėje, įm. k. (duomenys neskelbtini) , esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , 2021 m. sausio 12 d., ne vėliau kaip 14:39 val. surašė ir pasirašė bei savo medicinos praktikos spaudu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino pacientui P. S. skirtus du popierinius receptus (Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-835) su N. J. personalinės įmonės rekvizitais, o būtent: receptą vaistui „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir receptą vaistui „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“ bei šiuos du suklastotus tikrus dokumentus 2021 m. sausio 12 d., 14:39 val. panaudojo „(duomenys neskelbtini) “, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , įsigydama vaistus „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“, nors nei aukščiau nurodytam P. S., nei kuriam nors kitam N. J. pacientui šiuos psichotropinius vaistus aukščiau nurodytu būdu ir laiku paskirti bei juos įsigyti nebuvo jokio teisėto pagrindo.

Atlikdama šiuos veiksmus, gydytoja N. J. pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento 2015-05-11 pasirašyto Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso, kuris yra privalomas kiekvienam Lietuvos gydytojui, 1.1. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo laikytis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, nuostatų, ir 1.4. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos 1996-09-25 medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 (nauja redakcija, patvirtinta 2004-04-20 įstatymu Nr. IX- 2148) 10 straipsnio 6 punktą, įpareigojantį gydytoją laikytis gydytojo profesinės etikos principų, ir to paties straipsnio 7 punktą, įpareigojantį gydytoją tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 3) Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 "Šeimos gydytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013, 10.11 papunktį, įpareigojantį šeimos gydytoją tvarkyti šeimos gydytojo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Dėl tokių N. J. padarytų pažeidimų didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo N. J. personalinė įmonė, įm. k. (duomenys neskelbtini), kadangi visuomenės akyse buvo diskredituotas šios įstaigos autoritetas bei apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas. Aukščiau aprašytais veiksmais N. J. idealioje sutaptyje padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

2. Be to N. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo psichotropinių medžiagų šiomis aplinkybėmis:

- 2021 m. sausio 12 d., 14:39 val. „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , pateikė vaistininkei savo pačios suklastotus tikrus dokumentus - pacientui P. S. išrašytus du receptus - vaistui „Alprozalami 1 mg D. t. d. N60“ ir vaistui „Clonazepami 2 mg D. t. d. N30“ bei neteisėtai įsigijo 60 vnt. 1 mg „Xanax N100“ tablečių, turinčių savo sudėtyje 60 mg (0,06 g) psichotropinės medžiagos alprazolamo ir 30 vnt. 2 mg „Clonazepam“ tablečių, turinčių savo sudėtyje 60 mg (0,06 g) psichotropinės medžiagos klonazepamo, bei tokiu būdu, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo iš viso 120 mg (0,12 g) psichotropinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuosprendyje konstatuojamų BPK 154 ir 162 straipsnių reikalavimų pažeidimo

Dėl liudytojo V. P. parodymų vertinimo

Dėl kitų įrodymų vertinimo

Dėl N. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo

4.11. Prokuroro vertinimu, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos teisminio nagrinėjimo metu surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visuma pilnai patvirtina kaltinamosios veikoje esant jai inkriminuotų nusikaltimų sudėčių visus būtinuosius objektyviuosius požymius, t. y. kad nagrinėjamu atveju jos veika pasireiškė, piktnaudžiaujant tarnyba, dokumento suklastojimu ir jo panaudojimu, taip pat pasireiškė neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Iš aukščiau išdėstytos įrodymų analizės nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamoji aptartus veiksmus padarė veikdama tiesiogine tyčia. Kadangi N. J., veikdama kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ne tik grubiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančius aktus bet ir padarė dar du nusikaltimus, prokuroro manymu, nekils abejonių, jog nagrinėjamu atveju kaltinamosios, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis viršija ribą, leidžiančią atskirti BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą valstybės tarnybai nuo tarnybinio nusižengimo.

4.12. Prokuroro nuomone, remiantis aukščiau pateikta nuosprendžio argumentų ir bylos duomenų visumos analize, darytina išvada, kad išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas bei N. J. atžvilgiu priimtas naujas - apkaltinamasis - nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.). Skiriant N. J. bausmę, prokuroro teigimu, turi būti atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad ji nusikalto pirmą kartą. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios šeiminę padėtį bei teigiamai ją charakterizuojančius duomenis. Visa tai įvertinus kartu su kitais BK 54 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsiranda pagrindas manyti, kad bausmės rūšis ir dydis N. J. turi būti parinkti laikantis BK 55 str. ir 61 str. nustatytų taisyklių, t. y. turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bei labiausiai šiuo atveju tinkama baudos bausmė, savo dydžiu mažesnė už inkriminuojamų straipsnių sankcijose ir BK 47 str. numatytus bausmių diapazono vidurkius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus N. J. padarė veikdama gydytojos darbinės veiklos srityje, jai su bausme taip pat skirtina atitinkama, BK 68² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, padėsianti pasiekti paskirtosios bausmės tikslus.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

9. Prokuroras nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl N. J. išteisinimo, ginčija teismo padarytų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą, bylos duomenimis pagrįstą ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad apeliaciniame skunde išdėstyti iš esmės tie patys argumentai, kuriais buvo palaikomas kaltinimas pirmosios instancijos teisme ir dėl visų šių kaltinimo argumentų skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta.

Dėl BPK 154 straipsnio ir 162 straipsnio nuostatų taikymo

12. Teisėjų kolegija nesutinka ir su prokuroro skundo teiginiu, jog BPK 162 straipsnio reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti, nes visi V. B. ir N. J. galimai nusikalstami veiksmai iš pradžių buvo tiriami viename ikiteisminiame tyrime, todėl jeigu ikiteisminis tyrimas N. J. atžvilgiu nebūtų atskirtas, BPK 162 straipsnio nuostatų taikymo klausimas net formaliai negalėtų būti keliamas. Negalima nesutikti su prokuroro skundo teiginiu, jog teisme nagrinėjant bendrą V. B. ir N. J. baudžiamąją bylą, tokiems reikalavimams nebūtų teisinio pagrindo, tačiau šiuo atveju minimų asmenų atžvilgiu ikiteisminio tyrimai buvo išskirti. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi kitame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-14918-20, buvo leista klausytis būtent V. B. telefoninių pokalbių. Tuo metu nebuvo jokių duomenų apie N. J. galimai padarytas kokiais nors neteisėtas veikas. Atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą V. B., buvo nustatyta telefoniniai pokalbiai iš telefono V. B. į N. J. telefono numerį, ko pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir jos atžvilgiu.

13. Kaip minėta, 2021 m. spalio 26 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas N. J. atžvilgiu, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (nesunkių nusikaltimų) iš tyrimo Nr. 01-1-14918-20, buvo atskirtas ir jos atžvilgiu pradėtas atskiras tyrimas Nr. 03-2-00406-21. Šiame prokurorės priimtame nutarime aiškiai nurodyta ikiteisminio tyrimo, vykdomo N. J. atžvilgiu atskyrimo motyvai, – siekiant greitesnio ir išsamesnio N. J. inkriminuojamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, ištyrimo ir greitesnio galutinio sprendimo priėmimo dėl šių jai inkriminuojamų veikų, kurios nesusiję su kitomis tiriamomis nusikalstamomis veikomis. Aptarti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad V. B. ir N. J. inkriminuojamos veikos visiškai nesusiję ir akivaizdu, kad pastarosios atžvilgiu atskiras ikiteisminis tyrimas iš karto nebuvo pradėtas, o vykdomas kartu su V. B. inkriminuojamomis veikomis, tik dėl to, jog pirmieji duomenys apie N. J. galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo gauti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-14918-20, renkant informaciją dėl N. J. brolio V. B. galimai neteisėtų veiksmų. Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad buvo vykdomas iš esmės vienas ir tas pats tyrimas, dėl ko nebuvo privaloma priimti BPK numatytus imperatyvius sprendimus – įvertinti nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, o pripažinus, kad tokia informacija gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje, nustatyti, ar buvo priimti BPK 162 straipsnyje numatyti tai patvirtinantys procesiniai dokumentai – aukštesniojo prokuroro nutarimas, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis. Taigi, šiuo atveju iš kitos bylos gautų duomenų pripažinimas leistinu įrodymu turėjo būti pagrįstas išvada, kad toks duomenų rinkimo būdas formaliai galimas tiriant N. J. inkriminuotas veikas ir nesikerta su procesinių prievartos priemonių proporcingumo principu.

14. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad norint 2021 m. gegužės 31 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenis šioje byloje laikyti leistinais įrodymais nagrinėjamoje byloje, bet kurioje proceso stadijoje privalėjo būti priimtas BPK 162 straipsnyje numatytas procesinis dokumentas. Toks procesinis dokumentas nebuvo priimtas nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teismo nutartimi, todėl nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiu, jog procesinių prievartos priemonių proporcingumo principas N. J. atžvilgiu nebuvo pažeistas, nes teisme N. J. papildomai inkriminuota nusikalstama veika, priskiriama apysunkiems nusikaltimams. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021 m. gegužės 31 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenys negali būti laikomi įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

Dėl liudytojo V. P. parodymų vertinimo

18. Prokuroras skunde teigia, kad nuosprendyje teismas cituoja ir neanalizuoja liudytojo parodymų visumos, nepacituoja liudytojo pateikto „neparankaus“ atsakymo: „Kodėl nepadėjau parašo, kad patvirtinu protokolo turinį - tyrėjas man nesakė, o aš ir užmiršau, ne kiekvieną dieną tokie dalykai vyksta, kad atsiminčiau“. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka ir pažymi, kad prokuroras, kritikuodamas nuosprendžio išvadų pagrindimą ne bylos įrodymų visuma, o iš konteksto išimtais duomenimis, pats siekia, kad tie duomenys būtų vertinti selektyviai. Kaip matyti iš liudytojo V. P. teisme duotų parodymų turinio, po prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, t. y., „Kodėl nepadėjau parašo, kad patvirtinu protokolo turinį - tyrėjas man nesakė, o aš ir užmiršau, ne kiekvieną dieną tokie dalykai vyksta, kad atsiminčiau“, liudytojas taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, t. y. kad „Tyrėjas man nesakė, kad reikia pasirašyti. Protokolas surašytas gal ir neteisingai, netikėjau, kad jis tardytojas. Pats asmeniškai protokolo neskaičiau, nes buvo tamsu. „Perskaičiau, surašyta teisingai“- neteisingi žodžiai. Šiuos žodžius rašyti pasakė tyrėjas. Nepasirašiau, nes toks tyrėjas, kad nieko nesakė“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. P. teisme duotų parodymų visumą, jo paaiškinimus dėl nepasirašyto apklausos protokolo, taip pat atsižvelgęs į byloje nustatytą neginčijamą faktą - kad po liudytojo apklausos protokolu nėra jo parašo, padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo netikėti V. P. teisme duotais parodymais apie tai, kad po apklausos ikiteisminio tyrimo metu frazę: „perskaičiau surašyta teisingai“, jis įrašė apklaususio ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodymu, o ne savo iniciatyva ir kad jis nebuvo tikras dėl tyrėjo į protokolą surašytų jo parodymų teisingumo.

20. Skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo siekiama išsiaiškini, dėl kokių priežasčių nebuvo pasirašytas liudytojo V. P. apklausos protokolas, tačiau teismui detaliai išanalizavus liudytojo V. P. ir jį apklausto tyrėjo D. B. parodymus, nebuvo galimybės vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs protokolo turinį bei tai, kad tyrėjas turėjo pareigą ne tik užrašyti liudytojo parodymus, bet ir duoti pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede, padarė išvadą, kad liudytojas protokolo nepasirašė savo iniciatyva, nepatvirtindamas jame užfiksuotų duomenų teisingumo. Todėl toks įstatymo nustatytos dokumento formos pažeidimas reiškia, kad dokumentas neatitinka svarbaus įstatymo reikalavimo, o tai yra esminis procesinio dokumento trūkumas, kuris visą procesinį veiksmą daro niekiniu (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2005). Remiantis aptartu, sutiktina su nuosprendyje padaryta išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu surašytais liudytojo V. P. parodymais negalima pasitikėti, todėl šiais duomenimis negalima ir patikrinti kitų byloje surinktų įrodymų.

Dėl kitų bylos įrodymų vertinimo

21. Skunde prokuroras pažymi, kad kaltinimas šioje byloje grindžiamas bylos duomenų visumos suponuojamu manymu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisėto pagrindo išrašyti psichotropinius vaistus nei P. S., nei V. P., nei kuriam nors kitam iš gydytojos N. J. pacientų. Toks teiginys nepagrįstas. Tyrimo metu nustatyta, jog 2021 m. sausio 12 d. pacientui P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) N. J. išrašė du receptus vaistams clonazepami ir alprazolami. Apklaustas liudytoju P. S. parodė, kad neprisimena, kada paskutinį kartą buvo pas šeimos gydytoją, tačiau patvirtino, jog pas šią gydytoją buvo tvarkomi jo dokumentai dėl specialiųjų poreikių nustatymo, pas gydytoją dėl medicinos dokumentų lankėsi R. L.. Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. P. parodė, kad daktarė N. J. jam pirko vaistus du kartus, kai buvo karantinas. Šeimos gydytojai N. J. jis skambindavo daug kartų, kad išrašytų vaistus. Paskambino gydytojai N. J. dėl vaistų, paklausė ar galėtų nupirkti. Kai paskambino gydytojai ir užsakė vaistus iki kol atsiėmė iš jos vaistus, kiek praėjo laiko - negali pasakyti. Kaltinamoji N. J., kaip minėta, viso proceso metu neprisipažino suklastojusi receptus psichotropiniams vaistams įsigyti bei teigė, kad vaistus išrašė savo pacientui V. P., bei, darydama pastarajam paslaugą, juos jam dar ir nupirko bei, parvežusi į S. V., jam perdavė. Receptuose įrašytą ne V. P., o kito savo paciento P. S. pavardę aiškino klaida, padaryta per neapsižiūrėjimą dėl didelio darbo krūvio.

22. Kaip matyti iš nurodytų duomenų, nuoseklią viso bylos tyrimo metu N. J. palaikomą versiją patvirtino ne tik liudytojo V. P. teisme duoti parodymais, bet ir rašytiniai bylos duomenys. Pagal 2021 m. lapkričio 28 d. medicinos dokumentų išrašą iš VšĮ (duomenys neskelbtini) , ligonis V. P. šiame centre lankosi nuo 2017 m. lapkričio 24 d. Ilgalaikiai terapijai išrašomi ir rekomenduojami šeimos gydytojo žiniai (tęstiniam išrašymui) Clonazepami 2 mg ir kiti vaistai (t. 2, b. l. 60). V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmens sveikatos istorijos išrašas, kuriame yra gydytojos N. J. 2021 m. sausio 12 d. įrašas apie šio paciento sveiktos būklę, nustatyta diagnozė nurodyta pagal TLK kodus, nurodyti skiriami gydymui vaistai. Išrašyti vaistai: Clonazepami 2 mg Nr.30 po 1x1 nakčiai ir Alprozolami 1 mg 60 po 1x2 (t. 2, b. l. 63-65, b. l. 85-89). Pagal receptų, skyrimų ir išdavimų istoriją V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gydytoja N. J. pastoviai išrašinėjo elektroninius vaistų receptus (t. 2, b. l. 55-57). N. J. ir savo paaiškinime Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir parodymuose, t. y., kad 2021 m. sausio 12 d. pacientas P. S. nebuvo registruotas šeimos gydytojo konsultacijoje, nėra jokių įrašų ir jo asmens sveikatos kortelėje. Popierinis receptas buvo išrašytas V. P., tik P. S. vardu. Taip įvyko todėl, kad ant stalo buvo padėta P. S., kaip neįgalaus asmens ambulatorinė kortelė, dėl ko per apsirikimą ir nurašė duomenis nuo P. S. kortelės (t. 2, b. l. 67). Taigi, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytus receptus vaistams Clonazepami 2 mg Nr.30 po 1x1 nakčiai ir Alprozolami 1 mg 60 po 1x2, N. J. išrašė savo pacientui V. P., tačiau per klaidą į juos įrašė kito savo paciento – P. S., duomenis.

23. Prokuroras nesutinka su liudytojo A. J. parodymų vertinimu ir pažymi, kad šio pareigūno surašytą tarnybinį pranešimą teismas cituoja nepilna apimtimi, nutylėdamas jame nurodomas svarbias aplinkybes, be to, tarnybinio pranešimo turinys apskritai nuosprendyje neanalizuojamas, nors būtent jame užfiksuoti vieni svarbiausių bylos duomenų, kuriais byloje įrodinėjama N. J. kaltė. Šis skundo teiginys visiškai nepagrįstas. Kaip jau buvo aptarta, skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai buvo išdėstyta, dėl kokių priežasčių šioje byloje slaptais procesiniais metodais kitoje byloje gauti duomenys nebuvo pripažinti leistinais įrodymais, todėl šių argumentų teisėjų kolegija nekartoja. Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame yra išdėstyta informacija, kuri ir buvo gauta atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (t. 1, b. l. 111-112). Dėl paminėto, tarnybinio pranešimo turinys nuosprendyje neanalizuotas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojo A. J. teisme duotus parodymus padarė pagrįstą išvadą, jog jo parodymai dėl peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros duomenų, nei paneigia, nei patvirtina kaltinamosios nurodytas aplinkybes dėl vykimo nupirkti vaistus pagal išrašytus popierinius receptus. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat teismo buvo teisingai pažymėta, jog duomenys galėjo būti patvirtinti ir kitais baudžiamojo proceso kodekso nustatytais būdais, pvz. atlikus vaizdo duomenų poėmį.

25. Kaltinamoji N. J. dėl žurnalo pildymo ir jo lapų kopijų davė išsamius parodymus. Ji paaiškino, kad minusas ties V. P. buvo dėl to, nes jis paskambino, kad jam reikalingi vaistai, ir tie vaistai nepraėjo per sistemą- sistema nedirbo (tada buvo „-„), po to, kai ji pati nupirko jam vaistus, pasižymėjo „+“. Kadangi žurnalo pradėjo reikalauti Akreditavimo tarnyba, tai labai daug lapų atsišvietė, turėjo gal 3-4 kopijas, kad galėtų duoti, kai paprašo tarnybos. Kopiją pasidarė, neatkreipė dėmesio, kad jis atsiėmė vaistus ir padarė „+“. Negali paaiškinti, iš kur atsirado skirtumai tarp žurnalo originalo ir pateiktų kopijų. Pagal padarytas kopijas tikrinamos kortelės: išsiima kortelę ir tikrina; gaunasi darbinis variantas. Visumoje kopijos nereikalingos, dabar kopijų nedaro, viską daro iš paties žurnalo. Taigi, ta aplinkybė, kad pacientų registravimo žurnalas teismui buvo pateiktas kaip N. J. gynybos priemonė, o D. Š. parodymai nepašalino bylos nagrinėjimo metu kilusių neaiškumų dėl žurnalo duomenų pildymo bei kopijų skirtumo, savaime neduoda pagrindo apeliaciniame skunde nurodytai išvadai, jog tokiu atveju V. P. pavardės įrašymo faktas Pacientų registravimo žurnale negali būti pripažintas kaltinimą kokiu nors būdu paneigiančiu įrodymu.

26. Šiame kontekste svarbu paminėti teismų praktikoje akcentuojamus įrodymų vertinimo pagrindus. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-242-495/2019, 2K-297-458/2020 ir kt.).

27. Dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio, 1 dalį pagrįstumo prokuroras skunde tvirtina, kad N. J. kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad kaltinamoji padarė jos, kaip gydytojos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie užfiksuoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, 2021-07-15 ataskaitos išvadoje. Prokuroro įsitikinimu, bylos teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtų įrodymų visuma pilnai patvirtina, kad N. J. veika pasireiškė piktnaudžiaujant tarnyba, dokumento suklastojimu ir jo panaudojimu, taip pat pasireiškė neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o iš aukščiau išdėstytos įrodymų analizės nekyla abejonių, kad kaltinamoji savo veiksmus padarė veikdama tiesiogine tyčia. Prokuroro įsitikinimu, N. J. veikdama kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ne tik grubiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančius aktus bet ir padarė dar du nusikaltimus, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamosios, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis viršija ribą, leidžiančią atskirti BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą valstybės tarnybai nuo tarnybinio nusižengimo. Tais pačiais argumentais prokuroras grindė N. J. pateikdamas patikslintą kaltinimą ir jį papildydamas minimu BK straipsniu, į kuriuos išsamiai ir argumentuotai nuosprendyje atsakė pirmosios instancijos teismas.

28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų duomenų visetą bei spręsdamas dėl N. J. veiksmų vertinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, analizavo šios nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius bei vadovavosi teismų praktika. Teismų praktikoje pažymima, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, bet su didelės žalos padarymu. Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors atsižvelgus į bylos aplinkybes ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-125/2012, 2K-100/2014, 2K-21/2014 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje ištirtais įrodymais nepatvirtinta N. J. tyčia piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas neginčijamus bylos duomenis, t. y. byloje buvo nustatyta tik vienkartinis atvejis, kai N. J. išrašė du popierinius receptus su neteisingai nurodytais paciento vardu ir pavarde. N. J. paaiškino tokios klaidos atsiradimo priežastis. Tai, kad gydytoja per klaidą į receptus įrašė kito paciento duomenis, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje nekyla ginčo, kad P. S. buvo gydytojos N. J. pacientas, apklaustas liudytoju jis patvirtino, kad paskutiniu metu pas gydytoją nesilankė, tačiau pas šią gydytoją buvo tvarkomi jo dokumentai dėl specialiųjų poreikių nustatymo, kas patvirtina kaltinamosios nurodytą aplinkybę, jog šios paciento medicininiai dokumentai buvo ant jos darbo stalo, ir todėl ji per apsirikimą į receptus, skirtus V. P., įrašė kito paciento P. S. duomenis. Liudytojo V. P. teisme duoti parodymai patvirtina, kad jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl vaistų išrašymo, o kadangi buvo karantinas, paprašė juos nupirkti. Šio asmens sveikatos istorijos išrašas patvirtina, kad 2021-01-12 jam buvo išrašyti vaistai Clonazepami 2 mg Nr.30 po 1x1 nakčiai ir Alprozolami 1 mg 60 po 1x2. Receptų skyrimų ir išdavimų istorija patvirtina, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2021 m. sausio mėnesį nebuvo išduota elektroninių receptų vaistams įsigyti, nors pagal medicininius duomenis pacientas šios kategorijos vaistus turi vartoti nuolatos, kas taip pat atitinka N. J. ir liudytojo V. P. paaiškinimus, kad vaistai buvo perduoti būtent asmeniui, kuriam jie iš tiesų buvo išrašyti ir priklausė.

30. Visi šie duomenys pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog toks vienkartinis dviejų popierinių receptų išrašymas nesudaro sistemos elgtis neteisėtai, o pripažįstamas žmogiškąja klaida, neapsižiūrėjimu, kurį lėmė objektyvios priežastys – didelis darbo krūvis paskelbto Lietuvoje karantino metu bei subjektyvios priežastys – neatidumas išrašant popierinį receptą bei jos pačios galimai neteisingas teisės normų, reglamentuojančių popierinių receptų išrašymą, suvokimas.

31. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 ‚Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“, kurio 40 punkte nurodyta, kad sveikatos priežiūros specialistui išrašius popierinį receptą, po E. Sveikatos informacinės sistemos veikimo atkūrimo paciento elektroninėje sveikatos sistemoje nedelsiant įrašyti informaciją apie išrašytą vaistinį preparatą bei nurodyti popierinio recepto blanko seriją ir numerį (jei jie yra) bei nurodyti priežastį, dėl kurios išrašė popierinį receptą. N. J. nurodė, jog paciento elektroninėje sveikatos sistemoje neįvedė duomenų apie išrašytą popierinį receptą dėl to, kad pacientas dar kartą negalėtų nusipirkti jau įsigytų vaistų.

32. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, ji nesilaikė teisės aktuose nustatytos ir jai privalomos laikytis tvarkos, kas patikrinimo metu ir buvo konstatuota Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos išvadoje, kad 2021-01-12 IĮ N. J. personalinės įmonės šeimos gydytoja N. J., išrašydama receptus paciento P. S. vardu, pažeidė teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus: 1.1. 2021-01-12 šeimos gydytoja N. J., išrašydama psichotropinius vaistinius preparatus Alprazolamą ir Klonazepamą, 1-os formos popierinių receptų blankuose nurodė neteisingus paciento duomenis, t. y. vietoje „V. P.“ įrašė „P. S.“ bei nepateikė duomenų į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą apie pacientui V. P. išrašytus psichotropinius vaistinius preparatus Alprazolamą ir Klonazepamą. (t. 1, b. l. 123-136).

33. Šios išvados pagrindu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos direktorius 2021 m. liepos 19 d. priėmė įsakymą, kuriuo nustatė, kad šeimos gydytoja N. J., išrašydama popierinius receptus, juose neteisingai, vietoje paciento V. P. duomenų nurodė kito paciento, P. S. duomenis, ir šių duomenų nepateikė Elektroninės sveikatos paslaugų <...> sistemai. Šiame direktoriaus įsakyme išdėstyti teisės aktais, kuriuos aptartais veiksmais pažeidė gydytoja N. J. ir jos vadovaujama įstaiga bei nurodė, kad už šiuos pažeidimus įstaiga yra įspėjama bei kokios rekomendacijos siūlomos dėl nurodytų pažeidimų.

34. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl kaltinamosios poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius argumentus, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šio įvykio būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala, t. y. kaltinamoji neturėjo tikslo klastoti dokumentus, byloje nėra nukentėjusiųjų, kaltinamosios veiksmai, išrašant du popierinius receptus, formaliai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai pripažįstant žmogiškąja klaida, neapsižiūrėjimu, nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje, tokiais veiksmais ypatingai nebuvo pakenkta N. J. personalinei įmonei, veiksmai truko labai trumpą laiką, nebuvo sistemingi, dėl veikos nekilo kiti esmingai žalingi padariniai. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę žalą valstybei, reikia įvertinti ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Kaltinamoji N. J. parodė, jog ji iki Akreditavimo tarnybos atvykimo patikrinti apie išrašytus vaistus dienos, net nežinojo apie padarytą klaidą išrašant popierinius receptus P. S. vardu. Taigi, teismui nenustačius kaltinamosios tyčinės kaltės, pavojingos veikos bei priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių požymių, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad padaryta veika, turinti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

35. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl N. J. pripažinimo kalta ir paliekant jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su prašomomis jai skirti bausmėmis, teisėjų kolegija nepasisako.

36. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių, kad N. J. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai ją išteisino. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia bylos duomenų viseto vertinimu pagrįstų apylinkės teismo išvadų, todėl skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Tamulionio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.