Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-11-03 · Civilinė byla Nr. 2S-917-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-29Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-10Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-05Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-03Šiaulių apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-17Šiaulių apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-30Šiaulių apygardos teismas
  7. ApeliacijaNutartis · 2017-04-04Šiaulių apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-12Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
2S-917-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01742-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-917-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01742-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 110.2; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. B. pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, be kita ko, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančias 1886 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Jupojos investicinė grupė“ paprastųjų vardinių akcijų, 10000 vnt. UAB „Valvėsta“ paprastųjų vardinių akcijų ir 20 procentų UAB „Egmasta“ paprastųjų vardinių akcijų. Teigė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino atsakovo G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir sumažino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – areštavo atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančias 3000 vnt. UAB „Valvėsta“ paprastųjų vardinių akcijų. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Šiaulių apylinkės teisme 2014-05-06 gautas atsakovo G. B. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir jame atsakovas prašė įpareigoti ieškovę L. B. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 19897,77 Lt sumą arba šios sumos banko garantiją. Nurodė, kad teismo areštuotos atsakovo nuosavybės teise turėtos akcijos buvo vienintelis atsakovo turtas, iš kurio atsakovas galėjo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo nutartį iš jo UAB „Egmasta“ buvo priteista 397 955,48 Lt skola ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, todėl mokėtinų palūkanų suma per metus sudaro 19897,77 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovo G. B. prašymo netenkino. Nurodė, kad atsakovas neskundė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės L. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir daugiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo nesinaudojo įstatymo suteikta teise prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui apie galimus būsimus nuostolius tapo žinoma, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013 patenkino L. B. kasacinį skundą, tačiau dėl galimų nuostolių užtikrinimo atsakovas kreipėsi tik 2014-05-06, t. y. praėjus beveik 11 mėnesių nuo to laiko, kai apie būsimus nuostolius sužinojo. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Egmasta“ yra pateikusi vykdyti vykdomąjį dokumentą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) G. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir jo prašymą tenkinti. Atskirajame skunde teigiama, kad teismo motyvai nepatenka į atsakovo prašymo dalyką ir pagrindą. Mano, kad tinkamai motyvavo savo prašymą, kadangi atsakovo nuostoliai dėl ieškovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti ir dėl ieškovės nemokumo tokių nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas. Tvirtina, kad teismas pažeidė šalių lygybės įstatymui ir teismui principą.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apelianto atskirąjį skundą, ieškovė L. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas neskundė teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės vertinimu, atsakovas skunde nepagrindė patiriamų nuostolių, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka abiejų šalių interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto G. B. atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas sutinka su apelianto argumentais, kad bylos šalis (nagrinėjamu atveju ieškovė) gali būti įpareigojama užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybę tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybę, jog dėl kokių nors ieškovės veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Taigi paprastai teismas numato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai egzistuoja dvi sąlygos – pirma, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, ir antra, byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Pažymėtina, kad atsakovas, reikalaudamas pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turėtų pateikti įrodymus, jog tokie nuostoliai iš tiesų gali atsirasti, bei preliminarų tokių nuostolių paskaičiavimą.

Galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų dydį apeliantas grindė šiomis aplinkybėmis – dėl teismo taikyto akcijų arešto neturėjimu galimybių įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams pagal kasacinio teismo nutartį ir ieškovės nemokumu. Teismo vertinimu, formaliai žiūrint, atsakovo prašymas yra pakankamai motyvuotas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, LITEKO duomenimis, ieškovė patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašo padalyti 1886 vnt. UAB „Jupojos investicinės grupės“ akcijas ir jai priteisti UAB „Valvėstos“ 4800 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Taigi byloje dar neišspęstas akcijų priklausomumo ir padalijimo klausimas, t. y. turto, iš kurio apeliantas teigia ketina vykdyti savo prievoles kreditoriams, ir akivaizdu, kad iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės momento ginčo turtas, tarp jo – akcijos, turėtų būti išsaugotas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, kurios kartu yra ir prevencinio pobūdžio priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kita vertus, byloje šalys siekia padalyti jiems priklausantį turtą ir apeliantas nepateikė duomenų, kad bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovė bus nepajėgi atlyginti atsakovui galbūt atsirasiančių nuostolių. Taigi nėra minėtų nuostolių atlyginimo instituto sąlygų viseto, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė