- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-782-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01742-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB banko
- Ieškovas
- L. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. ir trečiojo asmens AB SEB banko atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2718-291/2013, iškeltoje pagal ieškovės L. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo, trečiaisiais asmenimis esant įtrauktiems AB SEB bankas ir UAB „Egmasta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. L. B. pateikė Šiaulių apylinkės teismui patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto: 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 158-3472/2012 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1310-394/2012.
Nurodė, kad byloje dėl santuokos nutraukimo yra nagrinėjamas ginčas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Visas šis turtas yra įkeistas AB SEB banko naudai, yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nurodyto turto dalies priskyrimo kiekvienam sutuoktiniui. Ieškovė prašo visą turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas sutinka, kad iš realizuoto turto būtų padengtas įsiskolinimas AB SEB bankui. Todėl, kol ginčas dėl turto padalinimo nėra išspręstas, nėra galimas išieškojimas iš šio turto. Kreditoriui realizavus turtą, nebus aišku, kokią likusią nepadengtą iš išieškoto turto skolos dalį bus padengęs kiekvienas iš sutuoktinių, todėl nebus aiški ir sutuoktiniams po santuokos nutraukimo priteistina skolos kreditoriui AB SEB bankui suma. Be to, patenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus jai įkeistą turtą asmeninės nuosavybės teise, tačiau nesustabdžius išieškojimo iš ginčo turto, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 158-3472/2012 pagal 2012-03-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1310-394/2012 iš įkeisto turto: 0,2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad kol ginčas dėl turto padalinimo nėra išspręstas, nėra galimas išieškojimas iš šio turto. Konstatavo, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tikslinga sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas, nes turi trūkumų, be to, juo reiškiami nauji turtiniai reikalavimai. Patikslintas ieškinys turėjo būti apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau ieškovė jokio žyminio mokesčio už reiškiamus naujus turtinius reikalavimus nesumokėjo. Todėl nustačius, kad ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi trūkumų, laikinosios apsaugos priemonės patikslinto ieškinio pagrindu negalėjo būti pritaikytos.
2. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nevertino fakto, kad, visų pirma, patikslintu ieškiniu ieškovės reiškiamas naujas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir negalės būti patenkintas. Net jei ir būtų patenkintas, tai niekaip nepakeistų to fakto, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vis tiek būtų vykdomas, kadangi turtas hipoteka yra įkeistas kreditoriaus AB SEB banko naudai, o ne atsakovo naudai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
1. Hipotekos lakštuose skolininkai (sutuoktiniai L. B. ir G. B.) įsipareigojo be Banko sutikimo įkeisto turto neperleisti ar kitaip riboti naudojimosi daiktu teisės. Tuo skolininkai įsipareigojo nedaryti kliūčių hipotekos kreditoriui, siekiančiam gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės. Skolininkai savo prievolių bankui nevykdė, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo sustabdymas pažeidžia Banko, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus.
2. Kadangi ginčo dėl priverstinio skolos išieškojimo nėra (neginčijama prievolė, prievolių įvykdymo užtikrinimas), išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymas pažeidžia kreditoriaus teises, nesant jokios Banko kaltės, t. y. dėl sutuoktinių ginčo negali nukentėti niekuo nekaltas asmuo. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių - sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba į asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).
3. Net jei įkeistas turtas ir būtų padalintas tarp sutuoktinių, pvz., vienas turtas atitektų vienam sutuoktiniui, kitas - kitam, hipotekos požiūriu esmės tai nekeistų, nes visas šis turtas ir toliau liktų įkeistas, nes ginčo dėl įkeitimo sandorių nėra. Susiformuotų ydinga teismų praktika, kad pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto vertės, skolininkai inicijuotų bylą dėl įkeisto turto pasidalinimo vien tam, kad sustabdytų šį procesą ir, nevykdydami savo prievolių kreditoriui, toliau galėtų naudotis įkeistu turtu. Toks turto pasidalinimo procesas užtruktų keletą metų, tačiau galutiniame rezultate vis viena hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).
Šalies argumentai
4. L. B. santuokos nutraukimo byloje jau yra teikusi analogiško pobūdžio prašymą: 2012 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl antstolio M. J. veiksmų vykdymo procese. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi šį prašymą patenkino. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino, o L. B. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetė (civilinė byla Nr. 2S-67-194/2013). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pastarojoje nutartyje konstatavo, kad kreditoriaus AB SEB bankas teisė reikalauti skolos išieškojimo nebūtų paneigta bet kuriuo atveju, nes ginčo dėl priverstinio skolos išieškojimo teisėtumo nėra. Šioje byloje taip pat banko teisė reikalauti skolos išieškojimo nėra paneigta (kalbama apie vieną ir tą pačią skolą). Todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiasis asmuo AB SEB bankas vertina kaip bandymą sukliudyti hipotekos kreditoriaus teisių ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimui.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė L. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas - pareikšti priešieškinį (CPK 377 str.). Ieškovė, pareikšdama patikslintą ieškinį, pasinaudojo būtent šia CPK įtvirtinta teise. Šiaulių apylinkės teismas patikslinto ieškinio priimtinumo klausimą jau yra išsprendęs ir ieškinį priėmęs. Atsakovas turėjo galimybę pasisakyti dėl teismo priimto patikslinto ieškinio vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, bet to nepadarė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Be to, šioje byloje ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
2. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Todėl tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikomos, byloje turi būti akivaizdžių ir neabejotinų įrodymų apie ieškinio nepagrįstumą. Savo prašymą patikslintame ieškinyje dalijant sutuoktinių turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovė yra pagrindusi faktinėmis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes teisės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nesuteikia nei CK, nei kiti galiojantys įstatymai, yra nepagrįstas.
3. Šalių reikalavimai dėl įkeisto turto padalijimo iš esmės skiriasi, t. y. ieškovė prašo visą turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau atsakovas tik sutinka, kad iš realizuoto turto būtų padengtas įsiskolinimas AB SEB bankui. Taigi, kol ginčas dėl turto padalinimo nėra išspręstas, nėra galimas išieškojimas iš šio turto, kadangi neaiškus yra nurodyto turto dalies priskyrimas kiekvienam iš sutuoktinių, o tai reiškia, kad kreditoriui realizavus turtą, nebus aišku, kokią likusią nepadengtą iš išieškoto turto skolos dalį bus padengęs kiekvienas iš sutuoktinių. Todėl nebus aiški ir sutuoktiniams po santuokos nutraukimo priteistina skolos kreditoriui AB SEB bankui suma. Patenkinus ieškovės reikalavimą, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius išieškojimo iš ginčo turto, vykdymo procese ginčo turtas bus išvaržytas (parduotas) ir tokiu atveju galimo teismo sprendimo dalies dėl ginčo turto priteisimo ieškovei įvykdymas taptų neįmanomas.
4. Netgi tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų pareiškusi patikslinto ieškinio, būtų buvę būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, stabdant AB SEB banko pradėtą išieškojimą iš įkeisto turto, kadangi pradiniu ieškiniu ieškovė prašė teismo išspręsti klausimą dėl įkeisto turto padalijimo, ieškovei ir atsakovui priteisiant po 1/2 dalį bankui įkeisto turto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išvaržius įkeistą turtą, teismo sprendimo įvykdymas pagal pradinį ieškinį taip pat negalėtų būti įvykdytas, kadangi turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims. Todėl šiuo atveju atsakovo argumentai, susiję su patikslinto ieškinio pagrįstumu bei būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsiliepime nurodė tuos pačius argumentus kaip ir savo pateiktame atskirajame skunde, papildomai pažymėdamas, kad sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia tiek AB SEB banko, kaip kreditoriaus, interesus, tiek ir atsakovo, kaip skolininko, interesus kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB banku. Net jei ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovui būtų patenkinti, tai niekaip neatimtų AB SEB banko teisės išsiieškoti sau priklausančių sumų iš įkeisto turto, todėl nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai beprasmės ir neužtikrina jokio teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovė L. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje niekaip nepažeidžia hipotekos kreditoriaus interesų, o tai, kad byloje nėra ginčo dėl priverstinio skolos išieškojimo visiškai nereiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra būtinas. Šios priemonės yra taikomos laikinai ir šioje byloje būtinos dėl to, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, padalijant turtą tarp ieškovo ir atsakovo, kurio, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali nebelikti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galima tokia situacija, kad ginčas teisme vyktų dėl turto, kuris jau yra parduotas iš varžytinių. Pažymi, kad hipotekos kreditoriui jokia grėsmė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje nekyla, todėl hipotekos teisės ir teisėti interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nėra pažeidžiami.
2. Trečiasis asmuo savo teiginį dėl hipotekos kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grindžia nagrinėjamos situacijos neatitinkančia teismų praktika. Minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant ginčą iš esmės, o ne klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m, rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011).
3. Kol ginčas dėl turto padalinimo nėra išspręstas, nėra galimas išieškojimas iš šio turto, kadangi neaiškus yra nurodyto turto dalies priskyrimas kiekvienam iš sutuoktinių, o tai reiškia, kad kreditoriui realizavus turtą, nebus aišku, kokią likusią nepadengtą iš išieškoto turto skolos dalį bus padengęs kiekvienas iš sutuoktinių, o tai yra svarbu, sprendžiant klausimą regreso tvarka vieno iš sutuoktinių sumokėtas bankui sumas išieškant iš kito sutuoktinio. Galimai patenkinus ieškovės reikalavimą, t. y. priteisus įkeistą turtą ieškovei, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius išieškojimo iš ginčo turto, vykdymo procese ginčo turtas bus išvaržytas (parduotas) ir tokiu atveju galimo teismo sprendimo dalies dėl ginčo turto priteisimo ieškovei įvykdymas taptų neįmanomas.
4. Tarp ieškovės ir atsakovo yra nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo. Labai abejotina, kad šeimos imtų skirtis vien todėl, kad sustabdytų įkeisto turo išieškojimą.
5. Ieškovės 2012 m. lapkričio 6 d. pareiškimas dėl antstolio M. J. veiksmų vykdymo procese, kuris Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo atmestas, buvo pateiktas visiškai kitu pagrindu ir kitoje byloje. Visi apeliacinės instancijos teismo pasisakymai niekaip nepaneigia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme priimtas ieškovės L. B. patikslintas ieškinys atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Vienu iš patikslinto ieškinio reikalavimų ieškovė prašo padalinti L. B. ir G. B. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį turtą natūra priteisti ieškovei L. B.. Taip pat ieškovė prašo, kad trečiajam asmeniui AB SEB bankui įsiskolinimas, kurio įvykdymas užtikrintas anksčiau minėto nekilnojamojo turto hipoteka, būtų pripažintas asmenine atsakovo G. B. prievole (b. l. 1-10). Byloje taip pat nustatyta, kad yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas trečiojo asmens AB SEB banko naudai iš įkeisto anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl priverstinio skolos išieškojimo nėra.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti materialiųjų ieškinio reikalavimų pagrindo, be to, pareikšti reikalavimai turėtų būti vertinami kiekvieną kartą individualiai. Pažymėtina, kad skirtingas bylų pobūdis gali lemti ir prima facie reikalavimų vertinimo apimtis. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl trečiojo asmens naudai hipoteka apsunkinto nekilnojamojo sutuoktinių turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokio pobūdžio bylose ieškinio priėmimo stadijoje nėra galimybės daryti vienareikšmišką prielaidą dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo, kadangi argumentai dėl galimybės minėtą turtą pripažinti vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti nagrinėjami tik bylą sprendžiant iš esmės, ir kiekvienu atveju motyvai vertinami individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusio teisinio santykio konkrečias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog tikimybė priimti ieškovei palankų sprendimą nepaneigta.
Nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto turto, tačiau teismui priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, susidarytų situacija, kad
vykdymo procese ginčo turtas būtų parduotas iš varžytinių ir tokiu atveju galimo teismo sprendimo dalies dėl ginčo turto priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise įvykdymas taptų neįmanomas, todėl tokiu atveju būtų pažeista CPK 144 str. 1 d. Be to, nekilnojamąjį turtą pardavus, galimybė jį susigrąžinti natūra sumažėtų iki minimalios.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo būtinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl priimto patikslinto ieškinio ieškovei jo neapmokėjus žyminiu mokesčiu, nėra pagrindas naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad primokėti žyminį mokestį pirmosios instancijos teismas gali pareikalauti ieškovę ne tik patikslinto ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 86 str.), be to, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovė L. B. buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės teisė pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą yra numatyta CPK 141 str.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentais, kad ieškovės 2012 m. lapkričio 6 d. pareiškimas dėl antstolio M. J. veiksmų vykdymo procese, kuris Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo atmestas, buvo pateiktas visiškai kitu pagrindu ir kitoje byloje, todėl nagrinėjamam klausimui prejudicinės reikšmės neturi. Todėl dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir jų nenagrinėja.
Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25d. nutartis paliktina nepakeista.
Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Kadangi apeliantas AB SEB bankas prie skundo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą buvo sumokėtas, teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ taip pat nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl netenkinus trečiojo asmens (apelianto) AB SEB bankas skundo, iš jo priteistina 100 Lt žyminio mokesčio už atskirojo skundo padavimą (CPK 80 str. 2 d., 93 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens (apelianto) AB SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238, buveinė – Gedimino pr. 12, Vilnius) Valstybei 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą, nurodant jį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).