- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-144-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24682-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- I. I.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui I. I. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kurį patikslinusi prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. I. (G. I.) (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos; 4) išlaikymui priteistas lėšas kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. santuokos su atsakovu sudariusi nebuvo, bendro ūkio nevedė, išskyrus keletą mėnesių, kai atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą ir gyveno kartu su ieškove. 2016 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikoje gimė šalių sūnus G. I.. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena Lietuvoje, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas neteikia ir niekada prieš tai neteikė vaikui išlaikymo, nesirūpino ir nesidomėjo vaiku, nėra su juo bendravęs, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove;
1.2. ieškovės prašymu, atsakovas sutiko teikti vaikui išlaikymą, mokamą po 450 Eur kas mėnesį, tačiau išlaikymo neteikė. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. vaikas pradėjo lankyti darželį. Atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Šiuo metu ieškovė yra sudariusi santuoką su M. V. (M. V.), kuris išlaiko ieškovę ir jos sūnų. Ieškovė prižiūri sūnų ir yra registruota Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo asmuo. Ieškovės šeimos mėnesio pajamos yra sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis (iki 3 000 Eur). Ieškovės sutuoktinis turi du išlaikytinius, kuriems kas mėnesį sumoka po 450 Eur išlaikymą. Ieškovė taip pat gauna valstybės išmoką vaikui. Ieškovės sutuoktinis dirba Vokietijos Federacinėje Respublikoje, retai būna namuose, todėl ieškovei vienai tenka rūpintis visais namų ūkio reikalais ir vaiku;
1.3. ieškovės išlaidos sūnui išlaikyti kas mėnesį vidutiniškai sudaro 900 Eur, todėl prašo ½ dalį šios sumos (450 Eur) priteisti iš atsakovo. Ieškovė su vaiku gyvena sutuoktiniui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl dalis būsto išlaikymo lėšų taip pat turėtų būti priskiriamos prie būtinų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti;
1.4. ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, nes atsakovas vengia bendrauti su vaiku. Nustatytina, kad tėvai bendrauja su vaiku šalių tarpusavio susitarimu;
1.5. kadangi atsakovas neteikė vaikui išlaikymo 36 mėn. iki ieškinio pateikimo, ieškovė prašo priteisti 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 250 Eur kas mėnesį už 36 mėnesius.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateikdamas paštu rašytinius paaiškinimus su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:
2.1. ieškovę „vedė“ 2016 m. rugsėjo 8 d., po vaiko gimimo liko su ieškove, o nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. dirbo užsienyje. Šalys 2017 m. balandžio 1 d. su sūnumi persikėlė gyventi į Kiprą, gyveno iki 2019 m. sausio 27 d., kuomet atsakovas išvyko į Nyderlandų Karalystę ieškoti darbo ir būsto šeimai;
2.2. nuo 2020 m. sausio 1 d. atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikui, kadangi nesutarė su vaiko motina dėl išlaikymo dydžio. Be to, atsakovo pajamos sumažėjo, o ieškovės sąskaitos numerio atsakovas neturėjo. Atsakovas 2019 m. išsiuntė ieškovei daugiau kaip 3 000 Eur, naudodamasis „Western Union“ paslaugomis;
2.3. norėtų gauti informaciją apie vaiko mokymąsi ir sveikatos priežiūrą, lankyti vaiką jam tinkamu metu ir tuo metu galėtų vaiką visiškai išlaikyti, bendrauti su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis su vaizdu, praleisti su vaiku kas antrų kalendorinių metų Šv. Kalėdas Nyderlanduose;
2.4. nuo 2020 m. kovo mėn. dirba laikinu darbuotoju, jo pajamos yra nepastovios. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 1 d.
3. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikdama išvadą nurodė, kad vaikas gyvena kartu su motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad neturi duomenų apie vaiko teisių pažeidimus. Nutrūkus ieškovės ir atsakovo bendram gyvenimui, nėra pagrindo prieštarauti reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Prašomas išlaikymo dydis turėtų patenkinti vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės A. V. ieškinį tenkino iš dalies:
4.1. nustatyti nepilnamečio vaiko G. I. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. V. jos gyvenamojoje vietoje;
4.2. priteisė iš atsakovo I. I. nepilnamečio vaiko G. I. išlaikymui po 220 Eur per mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2020 m. spalio 21 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
4.3. priteisė iš atsakovo I. I. 1 436,80 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d.;
4.4. paskyrė ieškovę A. V. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. I. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4.5. kitų ieškinio reikalavimų dalių netenkino;
4.6. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai;
4.7. priteisė iš atsakovo I. I. į valstybės biudžetą 1 799,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 112,84 Eur žyminio mokesčio.
5. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas padarė išvadą, jog gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausiai vaiko interesus. Pažymėjo, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių sūnus, geriausiai sugeba patenkinti vaiko poreikius, augina vaiką su dabartiniu sutuoktiniu ir jį išlaiko, nėra informacijos apie vaiko teisių ir interesų pažeidimus, o vaikui, kurio amžius šiuo metu yra 5 metai, ypatingai reikalinga stabili ir saugi aplinka. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie tėvo bendravimą su sūnumi nuo 2020 m. sausio mėn., o atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose neginčijo, kad šiuo metu nebendrauja su vaiku, nereiškė reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui tinkamai nepareiškus reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku, tėvai bendrauja su vaiku šalių tarpusavio susitarimu. Pažymėjo, kad ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, nurodydama, kad tėvai turėtų bendrauti su vaiku šalių tarpusavio susitarimu. Teismo vertinimu, atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose reiškė neapibrėžtus siūlymus dėl bendravimo su vaiku šventinėmis dienomis nustatymo, bendravimo su vaiku vaizdo skambučiais, informacijos teikimo, tačiau priešieškinio ar atsiliepimo nepateikė, tinkamai reikalavimų nesuformulavo.
7. Teismas nustatė, jog atsakovas neteikė reguliariai išlaikymo vaikui, todėl nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su motina sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas vertino šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Vertino, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog vaiko poreikiams reikalinga 900 Eur suma per mėnesį. Nustatė, jog abi šalys gauna pajamas iš darbo santykių, todėl abi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo ir nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant vaikui išlaikymą principo. Vertindamas vaiko poreikius teismas nepritarė ieškovei, jog atsakovas sutiko su 450 Eur išlaikymo dydžiu per mėnesį nesant susitarimą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo kad teismų praktikoje nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (toliau – ir 1 MMA), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių (468,41 Eur atskaičius mokesčius). Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, jog nepilnametis vaikas lanko darželį, jam ieškovė nurodė išleidžianti 70 Eur, todėl laikė, kad tokia suma yra protingo dydžio. Teismas taip pat vertino kaip pagrįstus vaiko poreikius būsto išlaikymui (50 Eur), 30 Eur poreikį higienai (įskaitant ir kirpyklą), 50 Eur poreikį drabužiams ir 20 Eur medicininėms reikmėms.
8. Pažymėjo, kad byloje stinga įrodymų, pagrindžiančių kitus ieškovės nurodomus vaiko poreikius, todėl išlaidas vaiko maistui sumažino iki 200 Eur; išlaidas žaislams – iki 20 Eur; išlaidas pramogoms – iki 20 Eur; automobilio kurui – iki 20 Eur (vaiko dalis). Vertino, kad Kipro banke esančios ieškovės sąskaitos išrašas neįrodo konkrečių vaiko poreikių nesant nurodytų mokėjimo pavedimų paskirčių. Vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje apie įsipareigojimo padengimą pašalino iš kasmėnesinių vaiko poreikių sumos 60 Eur išlaidas būsto kreditui padengti. Taip pat pašalino 40 Eur išlaidas baseinui ieškovei nurodžius apie vaiko apsilankymą baseine vieną kartą ir ketinimą daugiau neiti bei tai, kad šiuo metu baseino nelanko. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, jog logopedo paslaugų nebereikia, nepriskyrė prie poreikių 50 Eur išlaidų logopedui. Nesant pagrįstų įrodymų, nepriskyrė poreikių futbolo būreliui, anglų kalbos kursams ir pažymėjo, jog pateikta internete rasta anglų kalbos būrelio reklama nepagrindžia jo lankymo. Tačiau sprendė, kad pilnaverčiam vaiko ugdymui reikalinga jį lavinti būreliuose ir nustatė, kad vaiko būreliams protingo dydžio suma per mėnesį yra 30 Eur. Nustatė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga viso 510 Eur. Iš minėtos sumos išminusavo Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punkto pagrindu vaikui teikiamą 70 Eur valstybės išmoką ir sprendė, kad 220 Eur dydžio išlaikymas vaikui yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir įrodytiems bei protingiems vaiko poreikiams. Todėl iš atsakovo priteisė po 220 Eur dydžio išlaikymą vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 21 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
9. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. „Western Union“ pinigų perlaidomis išsiuntė ieškovei viso 3 685 Eur. Įvertinęs aplinkybę, jog perlaidų kvituose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, o ieškovė nepagrindė pinigų panaudojimo kitiems nurodomiems poreikiams (buto komunalinių mokesčių padengimas, kuro išlaidos, mokesčiai, atsakovo įsipareigojimų dengimas ir kt.), laikė, jog tai teiktas išlaikymas vaikui. Nustatydamas išlaikymo įsiskolinimo pradžios momentą teismas laikė, jog šalys iki 2019 m. sausio 27 d. gyveno kartu (atsakovo išvykimo iš Kipro į Amsterdamą data), todėl, nesant detalesnių duomenų, vertino, kad atsakovas turėjo vaikui teikti išlaikymą nuo 2019 m. sausio 1 d. Vertino, jog ieškovo nurodomas atsakovo teikiamas vaikui 250 Eur išlaikymas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ieškovei su vaiku gyvenant Kipre, yra protingo dydžio, atsižvelgiant tiek į šioje valstybėje esantį pragyvenimo lygį, tiek į atsakovo siųstų pinigų sumų dydžius. Paskaičiavo, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovo turimas teikti vaikui po 250 Eur išlaikymas kas mėnesį už 2019 m. sudaro 3 000 Eur (12 mėn. x 250 Eur). Kadangi atsakovas pervedė 3685 Eur, susidarė 685 Eur permoka. Teismas sprendė išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo atsakovo nurodomos išlaikymo neteikimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 1 d. iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (iki 2020 m. spalio 20 d.), kas už 9 mėnesius ir 20 d. skaičiuojant po 220 Eur sudaro 2 121,80 Eur. Išminusavęs 685 Eur permoką nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 436,80 Eur.
10. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nustatė, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 1 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1)TP-20-T-1359-6937 buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nustatė, kad realiai patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro 3 157,29 Eur, susidedanti iš: išlaidų vertimams (822,25 Eur) ir dokumentų įteikimui (65 Eur); 2 270,04 Eur advokato užmokesčio (689,72 Eur + 812,66 Eur + 767,66 Eur). Paskaičiavo, kad tenkino 57 proc. ieškinio reikalavimų, todėl valstybei iš atsakovo priteisė 1 799,66 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (3 157,29 Eur x 57 proc.). Spręsdamas dėl žyminio mokesčio iš atsakovo priteisimo teismas nustatė, kad už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 75 proc. žyminis mokestis priteistinas 100 proc. t. y. 75 Eur, už reikalavimą priteisti išlaikymą priteistina 55 proc. žyminio mokesčio ir sudaro 32,67 Eur (59,40 Eur x 55 proc.), o už patenkintą 16 proc. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteistina 5,17 Eur žyminio mokesčio (1 436,80 Eur x 3 proc. = 43,10 Eur x 75 proc. x 16 proc.); viso – 112,84 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti, priteisiant iš atsakovo 425 Eur išlaikymą vaikui ir 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, taip pat priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas neteisingai įvertino vaiko poreikius, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nenuginčino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo, tik abstrakčiai nurodydamas, jog nesutinka su ieškiniu dėl negaunamo pastovaus darbo užmokesčio, taip pat neginčijo tarpusavio susitarimo mokėti ieškovei 450 Eur išlaikymą vaikui. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad atsakovas gyvena Nyderlanduose, kur aukštesnis pragyvenimo lygis, taip pat neįvertinta, jog vaikui grįžus gyventi į Lietuvą reikalinga integracija aktyviai dalyvaujant užsiėmimuose ir būreliuose. Vertinant poreikius logopedo užsiėmimams pagrįstai padaryta išvada, kad jie neaktualūs ir nepriteista iš atsakovo 25 Eur išlaidoms už logopedo paslaugas periodinių mokėjimų. Tačiau sumažinant kitus poreikius padarytos neteisingos išvados:
11.1.1. teismas nepagrįstai pašalino iš ieškovės vaiko poreikių išlaidas už futbolo būrelį, anglų kalbos kursus ir baseiną. Vaikas yra labai judrus, taip pat reikalinga papildomai tobulinti anglų kalbos įgūdžius, todėl buvo prašoma teismo įvertinti reikalingas išlaidas. Bylos nagrinėjimas vyko karantino metu, kuomet nevyko jokie užsiėmimai ir vaikas būrelių nelankė. Tai, jog teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pradėjęs lankyti plaukimo treniruotes vaikas į jas ėjo ne itin noriai, nereiškia, jog treniruočių neketina lankyti apskritai;
11.1.2. teismas nepagrįstai sumažino patiriamas automobilio kuro išlaidas iki 20 Eur ir nelaikė ieškovės mokamo būsto kredito vaiko poreikių dalimi;
11.1.3. teismas nesivadovavo rašytiniais įrodymais apie ieškovės patiriamas išlaidas už darželį. Išlaidos už darželį per Covid -19 karantino laikotarpį sudarė mažesnę dalį nei ji numatyta sutartyje, tačiau laikinas mokėjimų sumažėjimas nereiškia, kad sutartis su ikimokyklinio ugdymo įstaiga buvo pakeista ar nutraukta arba, kad ieškovei buvo iš esmės ir visam laikui pakeistos sutarties atsiskaitymo sąlygos.
11.2. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Nurodęs, kad nėra aišku, kokiu tikslu buvo atliekami atsakovo pavedimai į Western Union sąskaitą, teismas nepagrįstai pareigą įrodyti, jog pinigų sumos buvo pervedamos buto, komunalinių mokesčių, kuro išlaidų padengimui perkėlė ieškovei ir išlaidas nepagrįstai įtraukė į vaiko poreikiams tenkinti skirtas mėnesio išlaidas. Atsakovas buvo įpareigotas Kipro teismo sumokėti buto mokesčius ir tokiu būdu įgijo teisę laikinai gyventi Kipre, todėl ieškovei pervestos lėšos už atsakovo nuomojamo būsto dalį Kipre. Ieškovė teismui buvo pateikusi prašymą raštu išreikalauti iš atsakovo įsipareigojimą Kipro teisme mokėti būsto išlaikymo išlaidas, tačiau teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą ir argumentus dėl atsakovo pervedamų lėšų paskirties. Teismo prašomas priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio įsiskolinimas yra ženkliai mažesnis nei realiai patirtos išlaidos vaikui išlaikyti Kipre, tačiau įrodymų gavimas apsunkintas dėl jos gyvenimo Lietuvoje.
12. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas iš dalies ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Todėl apeliacijos objektą sudaro ginčijamos teismo sprendimo dalys, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakys detaliau.
Dėl išlaikymo dydžio
17. Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga vidutiniškai 900 Eur suma, todėl prašė priteisti iš atsakovo 450 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti vaikui kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą, tačiau jo dydį sumažino, pažymėdamas, kad ieškovės nurodoma reikalinga 900 Eur išlaikymo suma per mėnesį vaikui nėra pagrįsta vaiko poreikius pagrindžiančiais dokumentais. Tokią išvadą padarė įvertinęs šalių procesinius dokumentus, ieškovės paaiškinimus teismo posėdyje, pateiktus rašytinius įrodymus.
19. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas mažesnis nei jos prašomas periodinis kasmėnesinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui nurodo, jog neteisingai įvertinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir neatsižvelgta į tai, jog atsakovas nenuginčijo ieškovės prašomo priteisti išlaikymo, neginčijo tarpusavio susitarimo mokėti ieškovei 450 Eur dydžio periodinę išmoką vaikui. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliantėms argumentams nepritaria, visų pirma remdamasis tuo, jog iš tiesų byloje nėra duomenų apie tarp ieškovės ir atsakovo egzistavusį susitarimą dėl atsakovo mokėtino 450 Eur dydžio periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Priešingai, kaip matyti iš atsakovo pateiktų paaiškinimų, išlaikymo atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. nemokėjo dėl to, jog nesusitarė su ieškove dėl jo dydžio. Taigi minėtas argumentas paneigia tiek ieškovės įrodinėjamą galimą susitarimą dėl 450 Eur periodinio išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, tiek ir aplinkybę, jog atsakovas išlaikymo dydžio neginčijo. Antra, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio, teismas vertino aukščiau nurodytas aplinkybes bei nepilnamečio vaiko poreikius, gana detaliai pasisakydamas dėl kiekvienos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės ir poreikius sudarančių sumų. Tai, jog teismas sprendė priteisti mažesnę išlaikymo sumą nei kad prašė apeliantė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nepilnamečio vaiko poreikiai įvertinti neteisingai. Taigi apeliantė nepagrindė, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius.
22. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė ginčija teismo pašalintas iš vaiko poreikių išlaidas už futbolo būrelį, anglų kalbos kursus ir baseiną. Ieškovė nurodė, kad išlaidos anglų kalbos kursams sudaro 70 Eur, futbolo būreliui – 40 Eur, baseinui – taip pat 40 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius paaiškinimus, išklausiusi ieškovės paaiškinimus teismo posėdyje, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl minėtų sumų dydžio nepriskyrimo prie vaiko poreikių. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nenustatyta, jog nepilnametis vaikas lankytų šiuos būrelius, tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme ginčydama apylinkės teismo argumentus dėl šių nepriteistų vaiko poreikiams išlaidų (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantė nurodo, kad dėl karantino nevyko būreliai, tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai, kad būreliai apskritai buvo lankomi (pvz. nėra pateiktos sudarytos sutartys su būrelių organizatoriais), taip pat nepateikti įrodymai, jog pasibaigus karantinui nepilnametis vaikas tęsė būrelių lankymą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateikta reklama apie anglų kalbos būrelį nepagrindžia aplinkybės, jog būrelis yra lankomas. Perklausiusi teismo posėdį teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš tiesų apeliantė nurodė, jog vaikas nuėjo į baseiną vieną kartą ir daugiau nesutiko jo lankyti ir kad galbūt ateityje vaikas lankys baseiną. Nors apeliantė paaiškino, kad vaikas iki karantino lankė futbolą, tačiau būrelio lankymas nepagrįstas įrodymais. Taigi vertintina, jog abstraktaus pobūdžio pasvarstymai apie galbūt ateityje ketinamus lankyti apeliantės nurodomus būrelius bei tik žodiniai paaiškinimai (juolab kad būrelių lankymas gali būti pagrindžiamas sudarytomis sutartimis) nesudaro pagrindo nurodytų sumų už juos priskirti prie šiuo metu esančių vaiko poreikių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neprieštarauja teismo argumentui, jog pilnaverčiam vaiko ugdymui reikalinga ir papildoma veikla, todėl sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, ir ieškovei neįrodžius didesnių išlaidų, pakankama 30 Eur suma.
23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir apeliantės argumentui, jog nepagrįstai sumažintos iki 70 Eur vaiko išlaidos už darželį. Teisėjų kolegija, išklausiusi apeliantės parodymus teimo posėdyje, pažymi, jog procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja teismo posėdyje duotiems parodymams. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde apeliantė remiasi sudaryta 2020 m. birželio 1 d. sutartimi su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo (sutartyje nurodoma, kad tai privati įstaiga), kai tuo tarpu teismo posėdyje nurodė, jog gavus valstybinį darželį, privačios įstaigos nebelanko ir nurodė, jog mokama suma už vaiko darželį sudaro 70 Eur per mėnesį. Taigi apeliantei teismo posėdyje nurodžius, jog nepilnamečio vaiko darželiui išleidžiama 70 Eur per mėnesį, laikytina, jog apylinkės teismas pagrįstai darželio išlaidoms priskyrė 70 Eur sumą. Atsakant į apeliantės argumentus pažymėtina, jog priteista suma nėra paneigiamas darželio lankymas apskritai, o priešingai, tokia suma priskirta prie vaiko poreikių patenkinimo įvertinus apeliantės duotus paaiškinimus teismo posėdyje.
24. Nepritartina ir apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino automobilio kuro išlaidas bei nelaikė ieškovės mokamo būsto kredito vaiko poreikių dalimi. Apeliantė kuro išlaidas nurodė 100 Eur, teismas išlaidas kurui sumažino iki 20 Eur (vaiko dalis) remdamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžiaus poreikius. Teisėjų kolegija, išklausiusi apeliantės paaiškinimus, neturi pagrindo nepritarti sumažintai sumai. Kartu pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nepateikti jokie argumentai ar įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, jog vaiko poreikių patenkinimui kuro išlaidų dalis yra didesnė nei kad ją įvertino teismas. Taip pat apeliantė teismo posėdyje duodama paaiškinimus aiškiai nurodė, jog būsto kreditas yra išmokėtas. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie poreikių nepriskyrė ir 60 Eur dydžio būsto kredito.
25. Įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, byloje pateiktus įrodymus ir apeliantės paaiškinimus ir pagrįstai apskaičiavo atsakovui tenkančią išlaikymo periodinėmis išmokomis dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. „Western Union“ pinigų perlaidomis išsiuntė ieškovei viso 3685 Eur, nenurodydamas paskirties, vertino kaip teiktą išlaikymą vaikui ir šią sumą išminusavo iš ieškovės prašomo priteisti 9000 Eur įsiskolinimo už tris metus iki ieškinio pateikimo dienos.
27. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą apeliantė nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, ieškovei perkeldamas pareigą įrodyti, jog atsakovo pinigų sumos buvo pervedamos buto, komunalinių mokesčių, kuro išlaidų padengimui. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
28. Pažymėtina, kad iš tiesų, atsakovo pateiktuose 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. „Western Union“ pinigų perlaidų kvituose nėra nurodyta pinigų paskirtis. Atsakovas, pateikdamas teismui rašytinius paaiškinimus elektroniniu paštu, nurodė, kad kvituose esančios sumos skirtos šalių sūnaus išlaikymui, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo dienos, kai tėvas nustojo pervesti pinigus ieškovei – 2020 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, atsakovo ir ieškovės paaiškinimus, pinigines perlaidas vertino kaip teiktą išlaikymą vaikui. Nors apeliantė įrodinėja neteisingai paskirstytą tarp šalių įrodinėjimo pareigą, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliantės nurodomas aplinkybes, t. y. komunalinius mokesčius ir jų dydį, kitus mokėtus mokesčius Kipre, skolos mokėjimą trečiajam asmeniui. Taigi atsakovui teigiant ir pateikiant įrodymus apie atliktas pinigines perlaidas, būtent apeliantei teko pareiga pagrįsti, kad pervesta 3685 Eur suma buvo skirta atsakovo įsipareigojimams vykdyti. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog teismas 2021 m. kovo 23 d. pranešimu atsakovui pasiūlė pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius teiktą išlaikymą, gaunamas socialines išmokas, darbo užmokestį ir turimą turtą, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi apeliaciniame skunde argumentu, jog iš atsakovo nebuvo išreikalaujami įrodymai. Todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas šalių įrodinėjimo pareigos nepažeidė ir pagrįstai, nesant byloje apeliantės argumentus pagrindžiančių įrodymų, o atsakovui nurodant, kad piniginės perlaidos buvo skirtos vaikui išlaikyti, 3685 Eur pervestą nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumą laikė atsakovo teikiamu išlaikymu vaikui.
29. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
30. Nors ir pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovei pervesta 3685 Eur suma laikytina atsakovo teikiamu išlaikymu vaikui, tačiau nėra pagrindo sutikti su skundžiamo sprendimo 36 punkte padaryta išvada, kad sumokėta suma visiškai padengia ir viršija šio laikotarpio vaiko išlaikymo sumą ir dėl to susidarė 685 Eur dydžio permoka už 2019 m. Matyti, kad teismas skaičiavo išlaikymo dydį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., vertindamas, jog iki tol atsakovas gyveno kartu su ieškove Kipre ir vedė bendrą ūkį (sprendimo 34 punktas). Taip pat matyti, kad skaičiuodamas 250 Eur periodinio išlaikymo sumą per mėnesį rėmėsi ieškovės paaiškinimais, jog tokią sumą atsakovas turėjo mokėti. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija teismo padarytų išvadų dėl skaičiuojamo periodo, nesutikdama tik su teismo padarytomis išvadomis dėl pavedimų paskirties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl skaičiuojamo periodo papildomai nepasisako. Tačiau pasisakydama dėl teismo nustatytos 685 Eur permokos teisėjų kolegija pažymi, kad teikdamas paaiškinimus teismui atsakovas pripažino, jog išlaikymo vaikui neteikė nuo 2020 m. sausio 1 d. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pervesta ieškovei 3685 Eur suma iki 2019 m. gruodžio 31 d. kaip išlaikymas vaikui, net jei ji ir viršija 250 Eur periodines išmokas, neturi būti perskaičiuojama. Taigi apibendrinant darytina išvada, jog atsakovui pripažįstant, kad išlaikymas nebuvo teikiamas nuo 2020 m. sausio 1 d., iki tol sumokėta didesnė suma nelaikytina permoka ir neišskaičiuotina iš periodo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d. (iki bylos iškėlimo teisme dienos).
31. Pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už 9 mėn. ir 20 d. bei sudaro 2121,80 Eur (9 mėn. x 220 Eur + 20 d.; sprendimo 38 punktas). Kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d. neteikto išlaikymo suma sudaro 2121,80 Eur, skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2121,80 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Kadangi skundžiamas sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas, perskaičiuojamos ir iš atsakovo priteistinos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).
33. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 45 punkte nustatė, kad be kita ko ieškinio reikalavimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinta 16 proc., tačiau pakeitus šioje dalyje sprendimą ir išlaikymo įsiskolinimą padidinus iki 2121,80 Eur, patenkinta reikalavimo dalis sudaro 24 proc. Taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas galutinį patenkintų ieškinio reikalavimų skaičių procentine išraiška, skliausteliuose klaidingai nurodė, jog išlaikymo dydžio reikalavimas patenkintas 55 proc., o ne 49 proc., todėl ir šioje dalyje taisytinas skaičiavimas (sprendimo 45 punktas). Taigi iš viso perskaičiavus ir ištaisius klaidingai nurodytą patenkintą ieškinio reikalavimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 58 proc. (100 proc. + 49 proc. + 24 proc.). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 2121,23 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (3157,29 Eur x 58 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, pasikeitė žyminio mokesčio dydis ir patenkinta reikalavimo dalis procentine išraiška, perskaičiuotina ir atsakovui tenkanti atlyginti žyminio mokesčio dalis (sprendimo 49 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 47,74 Eur žyminis mokestis (2121,80 Eur x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi perskaičiavus tenkinti 24 proc. ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 24 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurie sudaro 11,46 Eur (47,74 Eur x 24 proc.). Taip pat nustatyta, kad skaičiuojant žyminio mokesčio už išlaikymo vaikui priteisimą, dalį, proporcingą patenkintam reikalavimui, vėlgi nurodyta neteisinga procentinė išraiška, todėl ir šioje dalyje perskaičiuotina žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 49 proc. ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 49 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 29,11 Eur (59,40 Eur x 49 proc.).
35. Atsižvelgiant į tai, keistina iš bendra žyminio mokesčio suma, priteistina valstybei iš atsakovo, kuri sudaro 115,57 Eur (75 Eur + 29,11 Eur + 11,46 Eur). Viso priteistina 115,57 Eur žyminio mokesčio ir 2121,23 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kas sudaro 2236,80 Eur (93 straipsnio 1 dalis).
36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Kadangi apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, o apeliantė nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 5 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1 Mr)TP-21-T-1365-6068 buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos ir apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
38. Pirmasis apeliacinio skundo reikalavimas netenkintas, todėl iš atsakovo už šią dalį mokėtinas žyminis mokestis nepriteistinas. Už antrąjį apeliacinio skundo reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 7563,20 Eur nepatenkintos reikalavimo sumos ir iš viso sudaro 170,17 Eur (7563,20 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Tenkinus apeliantės reikalavimą iš dalies, priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma padidėjo 685 Eur, kas sudaro 9,06 proc. patenkinto reikalavimo. Todėl iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme priteistinas 15,42 Eur žyminis mokestis (170,17 Eur x 9,06 proc.).
39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 8 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog teisinės pagalbos išlaidos sudaro 548,91 Eur. Kadangi tenkinus iš dalies apeliacinį skundą patenkintų reikalavimų dalis sudaro 9,06 proc., iš atsakovo priteistina antrinės teisinės pagalbos dalis valstybės naudai sudaro 49,73 Eur (548,91 x 9,06 proc.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti iš dalies apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo I. I. (gimusio (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko G. I. išlaikymui po 220 Eur per mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2020 m. spalio 21 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo I. I. 2121,80 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d.
Paskirti ieškovę A. V. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. I. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitų ieškinio reikalavimų dalių netenkinti.
Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti iš atsakovo I. I. į valstybės biudžetą 2121,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo I. I. į valstybės biudžetą 115,57 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.“
Priteisti iš atsakovo I. I. į valstybės biudžetą 49,73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir 15,42 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.