- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1671-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28385-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BV inžinerinės sistemos“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BV inžinerinės sistemos“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „BV inžinerinės sistemos“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tigesta“, patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 23 796,21 Eur skolą su delspinigiais, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-613-934/2021 UAB „BV inžinerinės sistemos“ iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Tigesta“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 21 d.
2.2. Nemokumo administratorė nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos trys statybos rangos sutartys:
2.2.1. 1) 2017 m. vasario 9 d. statybos rangos sutartis Nr. VST-R-VŠB-17-02-156-MG su vėlesniu papildymu, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo (ar užsakovės jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus ir juos perduoti atsakovei (užsakovei) bei įvykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus sutartyje, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą. Darbai buvo atliekami statomame viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant jų tinkamam funkcionavimui priskiriamus inžinerinius tinklus, esančius ar būsimus objekto statybos sklype bei už jo ribų, taip pat patį statybos sklypą, kaip infrastruktūros ir sutvarkymo objektą (privažiavimų, apšvietimų įrengimą, apželdinimą ir kt.). Sutarties kaina nustatyta lygi, iš viso 17 026,02 Eur (įskaitant PVM).
2.2.1.1. Ieškovė darbus pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį atliko, juos be defektų perdavė atsakovei, ką patvirtina tarp šalių 2019 m. balandžio 29 d. pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. VSB-156-MG. Šalys patvirtino, kad ieškovė atliko lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus objekte viešbučio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), perdavė atsakovei statybos dokumentaciją (išpildomąsias nuotraukas ir skaitmenines jų kopijas, statybos darbų žurnalą, panaudotų medžiagų ir įrengimų sertifikatus ir atitikties deklaracijas, pridavimui reikalingas pažymas pagal galiojančius sutartyje numatytus darbus reglamentuojančius dokumentus, techninį ir darbo projektus).
2.2.1.2. Minėto 2019 m. balandžio 29 d. baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto 2 punkte nustatyta, jog atsakovė yra sulaikiusi likusią pagal sutartį ieškovei mokėtiną 1 407,11 Eur be PVM sumą, kurią įsipareigojo ieškovei sumokėti šia tvarka: i) 703,55 Eur po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos; ii) 703,56 Eur per 30 dienų nuo darbų kokybės garantijos pateikimo dienos, o rangovui nepateikus darbų kokybės garantijos, po 3 metų, skaičiuojant nuo baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos.
2.2.1.3. Ieškovė 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. S-27 kreipėsi į atsakovę dėl sulaikytų lėšų sumokėjimo, tačiau atsakovė iki šiol negrąžino 703,56 Eur sulaikytų lėšų sumos.
2.2.2. 2) 2017 m. gegužės 23 d. statybos rangos sutartis Nr. VST-R-VŠB-17-04-199-MG su vėlesniais papildymais, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo (ar užsakovės, jei ir kai tai numatyta autartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus ir juos perduoti atsakovei (užsakovei) bei įvykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje, o užsakovė įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą. Numatyta, kad darbai atliekami statomame viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant jo tinkamam funkcionavimui priskiriamus inžinerinius tinklus, esančius ar būsimus objekto statybos sklype bei už jo ribų, taip pat patį statybos sklypą kaip infrastruktūros ir sutvarkymo objektą (privažiavimų, apšvietimų įrengimą, apželdinimą ir kt.). Sutarties kaina nustatyta lygi, iš viso 86 501,43 Eur (įskaitant PVM).
2.2.2.1. 2017 m. rugsėjo 5 d. papildymu Nr. 1, pasikeitus numatytų darbų apimčiai, ieškovė ir atsakovė susitarė dėl sąmatos ir sutarties kainos pakeitimo, nustatant, kad bendra sutarties kaina lygi, iš viso 94 969,27 Eur (įskaitant PVM).
2.2.2.2. 2018 m. gruodžio 14 d. papildymu Nr. 2, pasikeitus numatytų darbų apimčiai, šalys susitarė dėl sąmatos ir sutarties kainos pakeitimo, nustatant, kad bendra sutarties kaina lygi, iš viso 92 198,95 Eur (su PVM).
2.2.2.3. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį ir jos papildymus įvykdė, sulygtus darbus atliko visiškai ir tinkamai. Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. visiškai užbaigė darbus, pateikė atsakovei pasirašymui baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį patikrino projektų vadovas M. J., taip pat technikos direktorius. Baigiamąjį aktą liko pasirašyti direktoriui, tačiau, sužinojusi apie ieškovei teisme iškeltą bankroto bylą, vengdama atsiskaitymo, atsakovė baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė.
2.2.2.4. Nemokumo administratorė pateikė jai perduotus ieškovės atliktus darbus pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį patvirtinančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų išpildomąsias schemas ir nuotraukas ir atliktų darbų aktus už 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius ir už 2018 m. kovo mėnesį. Tarp perduotų dokumentų nėra šalių sudaryto baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto, tačiau darbų tinkamą atlikimą patvirtina teikiamas ieškovės ir atsakovės pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 5 už 2018 m. kovo mėnesį, kuriame fiksuota, kad ieškovė visiškai ir be defektų atliko 91 805,70 Eur (su PVM) vertės, t. y. praktiškai visai sutarties kainai darbus pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį, o atsakovė juos priėmė be pastabų, kas rodo, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai.
2.2.2.5. Atsakovė nėra sumokėjusi pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį 7 619,75 Eur sulaikytų lėšų.
2.2.3. 3) 2017 m. rugpjūčio 31 d. statybos rangos sutartis Nr. VST-R-VŠB-17-08-252-LP su vėlesniu papildymu, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo (ar užsakovės, jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus ir juos perduoti atsakovei (užsakovei) bei įvykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje, o užsakovė įsipareigojo priimti rangovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą. Numatyta, kad darbai atliekami statomuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įskaitant jų tinkamam funkcionavimui priskiriamus inžinerinius tinklus, esančius ar būsimus objekto statybos sklype bei už jo ribų, taip pat patį statybos sklypą kaip infrastruktūros ir sutvarkymo objektą (privažiavimų, apšvietimų įrengimą, apželdinimą ir kt.). Sutarties kaina nustatyta lygi, iš viso 187 200,73 Eur (įskaitant PVM).
2.2.3.1. 2017 m. gruodžio 12 d. papildymu Nr. 1, pasikeitus numatytų darbų apimčiai, šalys susitarė dėl sąmatos ir sutarties kainos pakeitimo, nustatant, kad bendra sutarties kaina lygi, iš viso 185 064,50 Eur (įskaitant PVM).
2.2.3.2. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį įvykdė, sulygtus darbus atliko.
2.2.3.3. Nemokumo administratorė pateikė jai perduotus ieškovės atliktus darbus pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį patvirtinančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų išpildomąsias schemas ir nuotraukas, atliktų darbų aktus už 2017 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesius, už 2018 m. sausio, kovo, birželio, liepos, rugsėjo mėnesius.
2.2.3.4. Tarp perduotų dokumentų nėra tarp šalių sudaryto baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto, tačiau atsakovės su 2021 m. gruodžio 21 d. prašymu pateiktas šalių pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 8 už 2018 m. rugsėjo mėnesį, kuriame fiksuota, kad ieškovė visiškai ir be defektų atliko 168 359,38 Eur (su PVM) vertės darbus, o atsakovė juos priėmė be pastabų, rodo, kad darbai buvo atlikti tinkamai.
2.2.3.5. Atsakovė nėra sumokėjusi 14 646 Eur pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį sulaikytų lėšų.
2.3. Atsakovė atliktus darbus pagal visas statybos rangos sutartis priėmė ir už juos ieškovei sumokėjo, išskyrus likusią pagal sutartis sulaikytą 22 969,31 Eur sumą, kurią paaiškėjus apie ieškovės bankroto bylos iškėlimą, nepagrįstai atsisako ieškovei grąžinti.
2.4. Nemokumo administratorė 2019 m. liepos 2 d. pretenzija Nr. SR-19/92-56 kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė 2019 m. liepos 15 d. atsakymu Nr. S-19/V-083 savo turimą įsiskolinimą už ieškovės atliktus darbus pagal sutartis pripažino, tačiau sulaikytas sumas išmokėti atsisakė, nepagrįstai motyvuodama, jog neatlikti visi rangos darbai, o atlikti – su defektais, nepateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštai, nepasirašytas baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovė, kai sužinojo apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, 2019 m. liepos 15 d. rašte nurodė, jog pagal sutartis ieškovei mokėtiną 22 969,31 Eur sumą sudengė su sulaikytomis lėšomis, po ko teigia nesanti skolinga ieškovei.
2.6. Atsakovės nurodomi darbų defektai yra nepagrįsti ir nesuteikia atsakovei teisės nemokėti pagal sutartis sulaikytas ieškovės lėšas. Visi defektai ieškovės buvo ištaisyti, dėl ko atsakovė nepagrįstai atsisako visiškai atsiskaityti už tinkamai ieškovės atliktus darbus. Atsakovė tariamas pretenzijas dėl darbų kokybės ieškovei pradėjo reikšti tik po to, kai sužinojo apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, jai pareikalavus priklausančių sumų.
3. Atsakovė UAB „Vestata“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:
3.1. Tarp šalių buvo pasirašytos 3 skirtingos rangos sutartys dėl skirtingų darbų atlikimo objektuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): i) 2017 m. vasario 9 d. statybos rangos sutartis Nr. VST-R-VŠB-17-02-156-MG dėl rangos darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); ii) 2017 m. gegužės 23 d. statybos rangos sutartis Nr. VST-R-VŠB-17-04-199-MG dėl rangos darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); iii) 2017 m. rugpjūčio 31 d. statybos rangos sutartis Nr. VST-R-CRD-17-08-252-LP dėl rangos darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
3.2. Ieškovė darbus perduodavo atsakovei kas mėnesį, pateikdama tarpinius atliktų darbų kiekius ir PVM sąskaitas faktūras pagal aktuose atliktų darbų kiekius. Atsakovė pagal kiekvieną ieškovės išrašytą ir atsakovės priimtą sąskaitą sulaikydavo 10 proc. nuo bendros sąskaitos sumos. Perdavus tarpiniais aktais darbus atsakovė ne kartą nustatė darbų defektus. Šių nustatytų defektų ieškovė neištaisė ir neperdavė darbų defektų taisymo aktų. Tai patvirtina aplinkybės, kad nėra (nebuvo) pateikti atsakovei defektų taisymo aktai bei atsakovės pateikti defektiniai aktai.
3.3. Ieškovė, galimai, sąmoningai, žinodama, kad jau yra nemoki ir apie tai neinformavusi atsakovės, nei 2019 m. balandžio 29 d. pasirašius baigiamąjį aktą pagal rangos sutartį-156-MG, nei 2018 m. gruodžio 12 d. pabaigus darbus pagal rangos sutartį-199-MG, nei vėliau – nevykdė savo įsipareigojimo atsakovei pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą, kurį privaloma pateikti ne tik pagal rangos sutartis, bet ir pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį.
3.4. Ieškovė 2019 m. liepos 1 d. raštu, neužbaigusi visų darbų, nutraukė rangos sutartis dėl jos kaltės (dėl ieškovės bankroto ir negalėjimo toliau vykdyti rangos sutarčių). Taigi, ieškovės darbai pagal sutartis nebuvo visiškai atlikti ir nebuvo pagal rangos sutartis toliau vykdytos rangovės prievolės, o defektiniais aktais nustatyti tarpinių darbų trūkumai taip ieškovės ir nebuvo pašalinti. Darbų pagal rangos sutartis ieškovė tinkamai neperdavė atsakovei.
3.5. Atsakovė, gavusi 2019 m. liepos 1 d. ieškovės pranešimą apie rangos sutarčių nutraukimą dėl ieškovės kaltės ir reikalavimą išmokėti sulaikytas sumas, 2019 m. liepos 15 d. informavo ieškovės nemokumo administratorių (naująjį bendrovės vadovą) apie tai, kas jau buvo atlikta iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, t. y. kad 2019 m. balandžio 29 d. baigiamuoju aktu neperdavus visų dokumentų, automatiškai tą pačią dieną buvo pritaikyta rangos sutarčių bendrosios dalies 12.6 punkte nurodyta darbų kainos mažinimo sąlyga.
3.6. Atsakovės 2019 m. liepos 15 d. raštu nemokumo administratorei pakartotinai buvo pateikti darbų defektiniai aktai, kurie patvirtina aplinkybę, kad defektiniais aktais jau anksčiau buvo nustatyti darbų trūkumai, kurie ieškovės nebuvo ištaisyti.
3.7. Atsakovės 2019 m. liepos 15 d. raštas negali būti laikomas kaip ieškovės atliktu nauju veiksmu (įskaitymo ar kainos mažinimu) po bankroto bylos, nes nemokumo administratorės informavimas apie praeities įvykius savaime negali būti laikomas naujo veiksmo atlikimu.
3.8. Ieškovei nei tarpiniais, nei baigiamaisiais aktais nepateikus atsakovei nė vieno draudimo bendrovės laidavimo rašto ieškovės garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui (įskaitant ieškovės nemokumo atveju), kuris privalomas pateikti pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį ir rangos sutartis, atsakovė pasinaudojo šalių iš anksto sutarta sąlyga, kad nuo to momento, kai ieškovė nepateikia atsakovei draudimo laidavimo rašto (nepriklausomai nuo to, ar darbai atlikti tinkamai ar ne), ieškovė netenka teisės jos reikalauti, o atsakovė neturi pareigos jos išmokėti.
3.9. Pagal rangos sutarties sąlygas joks atskiras pranešimas neteikiamas kitai šaliai dėl darbų kainos mažinimo (priešingai nei būtina atliekant įskaitymą), atitinkamai atskiras pranešimas atsakovei nebuvo siųstas. Minėtas raštas ar sąlyga, kad darbų kaina mažinama, negali būti laikoma prievolių įskaitymu, nes kainos mažinimo sąlyga nėra tapati įskaitymo esmei (nėra visų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti). Taigi, sulaikytų sumų išmokėjimas ar neišmokėjimas siejamas ne su defektų šalinimo išlaidomis (priešingai nei teigia ieškovė), o su prievolės pateikti laidavimo raštą neįvykdymu.
3.10. Ieškovės 2019 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovei baigiamąjį atliktų darbų aktą pagal rangos sutartį-156-MG, šis aktas atsakovės buvo pasirašytas. Ieškovė su baigiamuoju aktu neperdavė draudimo bendrovės laidavimo rašto, todėl baigiamasis aktas laikomas neįsigaliojusiu ir nevykdytinu. Kadangi baigiamasis aktas įsigalioja tik nuo laidavimo rašto pateikimo atsakovei, atitinkamai šis baigiamasis aktas ir jame nustatyti šalių susitarimai dėl sulaikytos sumos išmokėjimo negalioja tol, kol ieškovė neįvykdo savo įsipareigojimo pateikti laidavimo raštą.
3.11. Po 2019 m. balandžio 29 d. baigiamojo akto pasirašymo buvo laikoma, kad darbų kaina sumažinta sulaikymų sumai – 703,56 Eur. Joks atskiras pranešimas pagal rangos sutartį dėl to neteikiamas. Ieškovė 2019 m. balandžio 8 d. negalėjo ir neturėjo teisės reikalauti atsakovės išmokėti sulaikytas sumas, nes 2019 m. balandžio 8 d. darbai nebuvo baigti ir juo labiau perduoti atsakovei. Darbus ieškovė perdavė atsakovei tik 2019 m. balandžio 29 d. pasirašius baigiamąjį aktą.
3.12. Pagal rangos sutartį-199-MG ieškovė neužbaigė visų darbų ir nepateikė atsakovei baigiamojo atliktų darbų akto nei 2018 m. gruodžio 12 d. (tariamų darbų pabaigimo dieną, kurią nurodė pati ieškovė), nei vėliau (nors bankroto byla buvo iškelta tik po pusmečio (2019 m. gegužės 21 d.) nuo tariamų darbų baigimo dienos (2018 m. gruodžio 12 d.). Tai, kad tarp ieškovės dokumentų baigiamojo akto pagal rangos sutartį-199-MG nemokumo administratorė nerado tik įrodo, kad toks dokumentas iš viso nebuvo ieškovės parengtas ir pateiktas atsakovei. Todėl atsakovei neatsirado pareiga iš viso mokėti sulaikytų sumų pagal rangos sutartį-199-MG.
3.13. Ieškovė pagal rangos sutartį-252-LP nepateikė atsakovei baigiamojo atliktų darbų akto ir lydimųjų privalomų dokumentų, darbų be defektų atsakovei neperdavė. Nei 2018 m. už rugsėjo mėn. akte, nei kitame dokumente nėra jokios žymos apie visišką ir tinkamą darbų atlikimą. Šis aktas yra tarpinis aktas, kuris patvirtina tik to mėnesio darbų kiekius, bet ne jų kokybę ar įsipareigojimo užbaigti ir atlikti darbų bandymus bei perduoti visą būtiną dokumentaciją tinkamą atlikimą. Tik užbaigus visus darbus tikrinama visų darbų kokybė, pagal rangos sutartis pateikti tarpiniai atliktų darbų aktai ir jų pasirašymas nepatvirtina darbų kokybės.
3.14. Baigiamieji darbų aktai nebuvo pasirašyti šalių dėl to, jog buvo nustatyti darbų defektai ir kad ieškovė nepateikė esminio dokumento – privalomo pateikti pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį draudimo bendrovės išduoto laidavimo rašto, kurio formą šalys buvo susitarius raštu.
3.15. Sutartimis šalys buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitariusios, kad sulaikymų suma susijusi ne su darbų kokybe ar defektų šalinimo išlaidų atlyginimo užtikrinimu, o su draudimo bendrovės išduoto laidavimo rašto nepateikimu, kuris privalomas pateikti pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 4 831,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas apmokant iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
3. Teismas nustatė, kad šalys sudarė 3 statybos rangos sutartis: i) 2017 m. vasario 9 d. sutartis Nr. VST-R-VŠB-17-02-156-MG dėl rangos darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); ii) 2017 m. gegužės 23 d. sutartis Nr. VST-R-VŠB-17-04-199-MG dėl rangos darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); iii) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartis Nr. VST-R-CRD-17-08-252-LP dėl rangos darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tigesta“.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23 796,21 Eur skolą (sulaikytas sumas) su delspinigiais pagal tris statybos rangos sutartis. Ieškovė reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalies, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teigdama, kad neatliko sulaikytų sumų įskaitymo, tačiau turėjo teisę pagal statybos rangos sutarčių sąlygas, ieškovei nepateikus laidavimo raštų ir/ar draudimo liudijimų (polisus), sumažinti atliktų darbų kainas.
5. Teismas pažymėjo, kad visų Sutarčių 12.3 punktas numatė, „<...> Šalių susitarimu iš kiekvienos Rangovo (ieškovės) Užsakovui (atsakovei) pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Užsakovas sulaiko 10 (dešimt) proc. mokėjimų.<...>“; visų Sutarčių 12.13 punktas nustatė, kad baigiamąjį darbų priėmimo – perdavimo aktą rangovas parengia bei pateikia Užsakovui tvirtinti ne vėliau kaip per 14 (keturiolika dienų) nuo Užsakovo pareikalavimo, tik kai „<...> d) pateikus Užsakovui Sutarties 9.2.27 punkte nurodytą garantinio laikotarpio garantinį ar laidavimo draudimo raštą; <...>“. visų Sutarčių 12.14 punktas numatė, kad jeigu Rangovas neparengia ir nepateikia Užsakovui baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto, atitinkančio Sutartyje numatytas sąlygas, „<...> Tokiu vienašališko Užsakovo baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo atveju laikoma, kad darbų kaina yra sumažinta 10 (dešimt) proc., kaip kad numatyta Sutartyje .“
6. Teismas vertino, kad iš pacituotų šalių rangos sutarčių punktų aiškiai matyti, kad šalys susitarė, kad ieškovė privalomai iki baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto sudarymo turi atsakovei pateikti garantinio laikotarpio garantinius ar laidavimo draudimo raštus, arba kitaip šalys susitarė, kad darbų kaina yra mažintina 10 proc.
7. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei pagal visas tris statybos rangos sutartis nepateikė jokio garantinio rašto.
8. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų bei iš liudytojų A. M. (ieškovės statybos darbų vadovas) ir R. B. (technikos direktorius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) direktorius) parodymų teismas nustatė, kad ieškovės atlikti darbai pagal tris statybos darbų sutartis turėjo trūkumų. Atsakovė, šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus, patyrė šias išlaidas: 14 181 Eur (be PVM) sumokėjo UAB „Aglinta“ už vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų trūkumų ir defektų šalinimą; 3 164 Eur ( be PVM) sumokėjo UAB „Gilva“ už buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų trūkumų ir defektų šalinimą, 1 813 Eur (be PVM) sumokėjo UAB „Statgrema“ už vandentiekio tinklų trūkumų ir defektų šalinimą, 551,04 Eur (be PVM) išlaidų patyrė, kai atsakovė šalino buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų trūkumus ir defektus savo jėgomis, 4 000 Eur (be PVM) sumokėjo UAB „Baltic Landscape“ už buitinių nuotekų šulinių trūkumų ir defektų šalinimą, dangų atstatymą, 286,77 Eur (be PVM) sumokėjo UAB Dovelsa“ ir UAB „Heliopolis“ už lietaus nuotekų vamzdžio remonto darbus bei už medžiagas, 335 Eur (be PVM) sumokėjo UAB „Geo Group“ už vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų geodezinės išpildomosios nuotraukos korektūrą, 799,56 Eur (be PVM) sumokėjo UAB „Komunalinė technika“ už buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų praplovimą ir TV diagnostiką, iš viso 25 130,37 Eur (be PVM), bei 30 407,75 Eur (su PVM).
9. Teismas, atsižvelgdamas į naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-799-910/2020), pagal kurią nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus reikia atsižvelgti į šalių sutartinius susitarimus, sprendė, kad šalys, sudarydamos sutartį, susitarė, kad jeigu rangovė (ieškovė) atsakovei nepateikia iki baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto garantinių raštų, tai šalys susitaria, kad tokiu atveju darbų kaina yra mažintina 10 proc. Nagrinėjamu atveju iškovė atsakovei iki baigiamųjų darbų priėmimo–perdavimo aktų nepateikė garantinių raštų.
10. Be to, teismas byloje nustatė, kad ieškovės atlikti darbai turėjo trūkumų, jų šalinimo kaina yra 25 130,37 Eur (be PVM), bei 30 407,75 Eur (su PVM). Sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir iš atsakovės priteisti atsakovės sulaikytas lėšas bei delspinigius, nes faktiškai šios sulaikytos lėšos buvo panaudotos ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti. Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad garantinis rašto pateikimas yra numatytas rangovo nemokumo ar bankroto atveju, kuris turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų šalinimą.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei iki baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto garantinių raštų nepateikė, statybos darbus atliko su trūkumais. Vėliau ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovės darbų trūkumus atsakovė pašalino arba savo jėgomis arba pasamdžiusi kitus trečiuosius asmenis, todėl atsižvelgdamas į šalių sutarties nuostatas, kai šalys sutarė, kad darbų kaina mažintina 10 proc. nepateikus garantinio rašto, bei kai yra faktiškai ieškovės darbų trūkumai pašalinti, o jų kaina yra 25 130,37 Eur (be PVM), bei 30 407,75 Eur (su PVM), teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.
12. Teismas, netenkinęs pagrindinio reikalavimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo, atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
13. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo priteisti 4 831,37 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Pastebėjo, kad pagal Rekomendacijas atsakovės bylinėjimosi išlaidos galėjo būti tokio dydžio: 4 198,25 Eur už atsiliepimo parengimą (1 679,30 x 2,5 = 4198,25 Eur), bei 1074,72 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (2021 m. gruodžio 13 d. posėdis – 1 val., 2022 m. vasario 14 d. posėdis – 1 val., 2022 m. kovo 30 d. posėdis – 3 val., 2022 m. balandžio 4 d. posėdis – 3 val., iš viso 8 val., 1679,30 x 0,1 : 80 (nes atstovavo advokato padėjėja) = 134,34, 134,34 x 8 val. = 1 074,72 Eur), iš viso – 5 272,97 Eur. Tokiu būdu teismas sprendė, kad netenkinus ieškovės ieškinio, yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti jos prašomas 4 831,37 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, apmokant jas iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė BUAB „BV Inžinerinės sistemos“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tigesta“, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė sutarčių kainą sumažino iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė sutarčių kainą sumažino teisėtai.
16.2. Teismas nenustatė, kada atsakovė atliko sutarčių kainos mažinimą, kada ieškovei kilo pareiga pateikti garantinius raštus ir iki kada tokią prievolę ji turėjo, įvertinant aplinkybę, jog pagal dvi sutartis nepasirašyti baigiamieji darbų aktai, statybos objekto statyba dar nėra užbaigta.
16.3. Teismas nenustatė ir nevertino, kad atsakovės atliktas vienašališkas sutarčių kainos sumažinimas yra priešpriešinių prievolių įskaitymas, apie kurį būtina pranešti kitai šaliai (CK 6.130 straipsnis, 6.133 straipsnio 2 dalis). Jokių įrodymų, jog atsakovė iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo būtų pranešusi apie sutarčių kainos mažinimą (įskaitymą) byloje nepateikta.
16.4. Atsakovės gynybinė pozicija dėl kainos sumažinimo atsirado tik atsakovei sužinojus apie ieškovei iškeltą bankroto bylą ir jai pareikalavus pagal sutartis priklausančių sumų. Apie atsisakymą sumokėti ieškovei likusias pagal sutartis lėšas atsakovė ieškovę pirmą kartą informavo po bankroto bylos iškėlimo 2019 m. liepos 15 d. pranešimu, kurį pateikė gavusi 2019 m. liepos 2 d. ieškovės nemokumo administratorės pretenziją dėl skolos mokėjimo.
16.5. Tai, jog atsakovė neteisėtai sumažino sutarčių kainą po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, patvirtina atsakovės 2019 m. liepos 15 d. atsakymo į pretenziją duomenys, kurių teismas nevertino.
16.6. Kadangi atsakovė apie sutarčių kainos mažinimą ieškovei pranešė po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, toks sutarčių kainos mažinimas (finansinių prievolių įvykdymas-modifikavimas) yra negaliojantis – draudžiamas pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą.
16.7. Bankroto bylos iškėlimas negali būti savarankišku pagrindu atsakovei sumažinti sutarties kainas. Net ir ieškovei nesuteikus garantinių įsipareigojimų ir dėl to atsakovei patyrus žalos, atsakovė galėtų reikšti reikalavimą ieškovei dėl žalos atlyginimo ir prašyti įtraukti ją į bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bet ne atlikti neteisėtus įskaitymus.
16.8. Ieškovė 2019 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. SR-19/90-4 pranešė atsakovei, kad įmonės sudarytų sutarčių toliau nebetęs, prašė nutraukti visas galiojančias sutartis, todėl šios sutartys laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas).
16.9. Po bankroto bylos iškėlimo pasibaigus sutartims, ieškovės prievolė pateikti garantinius raštus, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus baigėsi, atitinkamai atsakovė neturi teisės naudotis sulaikymo teise (CK 6.70 straipsnio 2 dalis).
16.10. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16.11. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė po ieškovės bankroto bylos iškėlimo teisėtai panaudojo sulaikytas lėšas ieškovės darbų trūkumų taisymui.
16.12. Byloje pateikti įrodymai (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 5 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. statybos užbaigimo aktai), patvirtina, kad ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo sulygtus darbus atsakovei perdavė be defektų, į ką teismas neatsižvelgė ir šių įrodymų nevertino.
16.13. Atsakovė iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo nereiškė ieškovei pretenzijų dėl netinkamai vykdomų sutarčių, neteikė defektų šalinimo išlaidų ar pan. Pretenzijas dėl darbų kokybės atsakovė ieškovei pradėjo reikšti tik po to, kai sužinojo apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, ieškovei pareikalavus jai priklausančių sumų.
16.14. Nesant šalių darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-322-611/2015).
16.15. Darbų trūkumai, kurių taisymui teismas nustatė atsakovės patirtas išlaidas, buvo nustatyti ir išlaidos jų taisymui patirtos po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovė reikalavimus dėl šių defektų taisymo išlaidų turėjo kaip kreditorė reikšti ieškovės bankroto byloje, bet ne atlikdama įskaitymą po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-919-614/2019).
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Vestata“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ieškovė darbus perduodavo atsakovei kas mėnesį pateikdama tarpinius atliktų darbų kiekius ir PVM sąskaitas faktūras pagal aktuose atliktų darbų kiekius. Atsakovė pagal kiekvieną ieškovės išrašytą ir atsakovės priimtą sąskaitą sulaikydavo 10 proc. nuo bendros sąskaitos sumos.
17.2. Ieškovei perdavus tarpiniais aktais darbus atsakovė ne kartą nustatė darbų defektus. Nustatytų defektų ieškovė neištaisė ir neperdavė darbų defektų taisymo aktų. Byloje dalyvavę abu liudytojai taip pat nurodė, kad defektai ieškovės nebuvo ištaisyti. Kad defektai nebuvo ištaisyti, patvirtina ir atsakovės pateikti defektiniai aktai, kuomet buvo mėginama priduoti darbus UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt. Atsakingos institucijos surašė defektinius aktus jau po bankroto bylos iškėlimo ieškovei.
17.3. Ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatytą užtikrinimo priemonę (sutarčių 12.6 ir 12.13 punktai) – ieškovės garantiniu įsipareigojimu įvykdymo užtikrinimo raštą ieškovės bankroto atveju. Tik jį pateikus pagal rangos sutarties sąlygas (iki baigiamųjų aktų pasirašymo ar kartu su juo (sutarties 12.3, 12.13 12.14 punktai), turėjo būti išmokama sulaikymų suma, o laidavimo rašto nepateikus – ši suma neišmokama iš viso ir automatiškai (be atskiros procedūros kainos mažinimui – pranešimų siuntimo, kt.) laikoma, kad yra sumažinta sutartyse numatytų darbų kaina sulaikymų sumai.
17.4. Ieškovė, galimai, sąmoningai, žinodama, kad jau yra nemoki ir apie tai neinformavusi atsakovės nei 2018 m. gruodžio 12 d. pabaigus darbus pagal rangos sutartį-199-MG, nei 2019 m. balandžio 29 d. pasirašius baigiamąjį aktą pagal rangos sutartį-156-MG, nei vėliau nevykdė savo įsipareigojimo atsakovei pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą.
17.5. Atsakovė 2019 m. liepos 15 d. raštu atsakė į ieškovės nemokumo administratorės reikalavimą sumokėti sulaikymų sumas, tačiau pranešimu jo pateikimo dieną neatliko nei įskaitymo, nei kainos mažinimo – šiuo raštu tik informavo apie praeityje (iki bankroto bylos iškėlimo) įvykusias faktines aplinkybes ir pareigos mokėti nebuvimą (kad iki bankroto bylos iškėlimo jau buvo sumažinta sutarties kaina, kai ieškovė siekė perduoti darbus atsakovei).
17.6. Šalys 2019 m. balandžio 29 d. baigiamuoju aktu šalys susitarė, kad baigiamasis aktas laikomas neįsigaliojusiu ir nevykdytina baigiamojo akto 2.1 punkte nurodyta prievolė išmokėti likusią sulaikymų dalį nepateikus laidavimo rašto atsakovui pagal baigiamojo akto 5 punktą. Ieškovei 2019 m. balandžio 29 d. nepateikus draudimo bendrovės išduoto laidavimo rašto pagal sutartį-156-MG, atsakovei neatsirado pareiga vykdyti baigiamajame akte nurodytą susitarimą dėl 703,56 Eur išmokėjimo ieškovei.
17.7. Ieškovė pati pripažino, kad siekė perduoti darbus pagal rangos sutartį-199-MG dar 2018 m. gruodžio 12 d. (iki bankroto bylos iškėlimo), tačiau iki to laiko nepateikė laidavimo rašto atsakovei atliktiems darbams, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė sumažino sutarties kainą iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje nebuvo teisinio pagrindo nustatyti tų aplinkybių, kurias pripažino pati ieškovė (CPK 57 straipsnio 1 punktas), todėl teismas sprendime ir nepasisakė, kada tiksliai kaina buvo sumažinta dėl nepateikto laidavimo (garantinio) rašto.
17.8. Pagal rangos sutartį-252-LP ieškovė užbaigė ir siekė perduoti darbus atsakovei dar 2018 m. rugsėjo mėn. (tą patvirtina ieškovės teiginys, kad darbų tinkamą atlikimą patvirtina šalių pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 8 už 2018 m. rugsėjo mėnesį), tačiau iki jų perdavimo nepateikė atsakovei draudimo bendrovės išduoto laidavimo rašto. Tokiu būdu, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pagrįstai taikė kainos mažinimo mechanizmą, numatytą sutarčių 12.13, 12.3 ir 12.14 punktuose, dar iki bankroto bylos iškėlimo.
17.9. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai, kad ieškovė nebuvo pateikusi nei pagal vieną sutartį garantinio rašto, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti jos sulaikytas lėšas bei delspinigius, nes faktiškai šios sulaikytos lėšos buvo panaudotos ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti.
17.10. Teismas teisingai nustatė, kad sutarties 12.3 punkte numatytas sutarčių kainos mažinimo mechanizmas siejamas su garantinių įsipareigojimų draudimo laidavimo rašto nepateikimu.
17.11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, kurios aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis, nurodyta, kad susitarti dėl sutarties kainos mažinimo nepateikus laidavimo rašto yra teisėtas ir galimas vykdyti susitarimas net ir po bankroto bylos iškėlimo.
17.12. Ieškovei mokėtinos kainos dalies sulaikymas pagal sutartis buvo nustatytas kaip jo prievolės pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą, o ne tik kaip prievolės pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius darbų trūkumus, įvykdymo užtikrinimo priemonė. Sutarčių 12.3 ir 12.6 punktais ginčo šalys susitarė, kad šiame punkte nurodyti atvejai nešalina ir nemažina ieškovės garantinių įsipareigojimų apimties ir prievolių bei nustatytos atsakomybės už jų pažeidimus (sutarčių 11.8 punktas).
17.13. Šalys turėjo teisę susitarti dėl prievolės pateikti garantinį arba laidavimo raštą ir susitarti dėl jos nevykdymo pasekmių taikymo; toks susitarimas pats savaime nelaikytinas pažeidžiančiu CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus principus ar ĮBĮ numatytą draudimą atlikti įskaitymus.
Šalies argumentai
17.14. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad defektų nebuvimą patvirtina 2018 m. balandžio 5 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės statybos užbaigimo komisijos statybos užbaigimo aktai: 2018 m. balandžio 5 d. aktas išduotas tik daliai atliktų darbų pagal rangos sutartį-156-MG, objektų esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybą vykdant ir priduodant etapais; 2020 m. rugpjūčio 7 d. aktas išduotas dėl objekto (jo dalies) statybos užbaigimo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu rangos sutartis-199-MG pasirašyta dėl objekto statybos adresu (duomenys neskelbtini).
17.15. Patirtų nuostolių dydį šalinant ieškovės atliktus defektus patvirtina rašytiniai įrodymai bei byloje dalyvavusių liudytojai parodymai, kurie patvirtino buvus defektus ir kad defektų šalinimą atliko ne ieškovė, o atsakovės samdyti tretieji asmenys.
17.16. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumento apie tariamą įskaitymo atlikimą. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento, juolab pati ieškovė niekada neįrodinėjo, kad atsakovė ir ieškovė turėjo pasibaigusius priešpriešinius reikalavimus ir kad egzistavo visos įskaitymui būdingos sąlygos.
17.17. Sutarties kainos mažinimas nėra prilyginamas įskaitymui: įskaitymas pagal savo esmę yra esamos prievolės pabaiga, o sutarties kainos mažinimas nėra įskaitymas, nes atsakovė neįgyja priešpriešinio vienarūšio reikalavimo į ieškovę, realizavus sutartyje aptartą kainos mažinimo mechanizmą.
17.18. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad darbų trūkumai, kurių taisymui teismas nustatė atsakovės patirtas išlaidas, buvo nustatyti ir išlaidos jų taisymui patirtos po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, kadangi defektai buvo fiksuojami dar iki bankroto bylos iškėlimo (2017 ir 2018 metais) pastabas apie jų buvimą pažymint tiek PVM sąskaitose faktūrose, tiek surašant defektinius aktus. Vėliau surašyti atliktų darbų aktai (be pastabų) neįrodo anksčiau nustatytų defektų pašalinimą ieškovės jėgomis ir lėšomis; darbų už einamąjį mėnesį priėmimas nebuvo siejamas su anksčiau nustatytų defektų pašalinimo fakto užfiksavimu. Be to, sutarčių 12.9 punkte nustatyta sąlyga, kad tarpinių atliktų darbų akto pasirašymas nereiškia darbų kokybės atitikimo ir defektų nebuvimo – tik baigiamojo akto pasirašymas patvirtina darbų defektų nebuvimą.
17.19. Iškėlus rangovei bankroto bylą, užsakovei išlieka teisė sulaikyti pagal statybos rangos sutartį už atliktus darbus mokėtinos kainos dalį kaip darbų kokybės užtikrinimą iki garantinių terminų pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019).
17.20. Tais atvejais, kai šalys iš anksto rangos sutartimi susitaria dėl kainos mažinimo, rangovui nepateikus Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyto laidavimo rašto užsakovui, reiškia šalių susitarimą dėl rangovei mokėtino atlyginimo sulaikymo tikslo nustatymo – užtikrinti užsakovės nuostolių, galinčių atsirasti garantiniu laikotarpiu dėl rangovės netinkamai įvykdytų prievolių, padengimą rangovo bankroto atveju. Teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 250/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „BV inžinerinės sistemos“ ir atsakovė UAB „Vestata“ sudarė tris statybos rangos sutartis: 2017 m. vasario 9 d. sutartį Nr. VST-R-VŠB-17-02-156-MG (su 2018 m. gegužės 23 d. papildymu Nr. 1 prie sutarties) ir 2017 m. gegužės 23 d. sutartį Nr. VST-R-VŠB-17-04-199-MG (su 2017 m. rugsėjo 5 d. papildymu Nr. 1 ir 2018 m. gruodžio 14 d. papildymu Nr. 2) dėl darbų atlikimo objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. VST-R-CRD-17-08-252-LP (su 2017 m. gruodžio 12 d. papildymu Nr. 1) dėl darbų atlikimo objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
20. Šalys pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį 2017 m. balandžio mėn. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 su pažyma Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir 2018 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 su pažyma Nr. 2 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Pagal šią sutartį šalys 2019 m. balandžio 29 d. pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. VSB-156-MG.
21. Pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį su vėlesniu papildymu atsakovės sulaikyta suma sudarė 1 407,11 Eur, kurios dalį – 706,55 Eur, atsakovė ieškovei grąžino po 2019 m. balandžio 29 d. baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, atsižvelgdama į ieškovės 2019 m. balandžio 8 d. pareikalavimą Nr. S-27. Atsakovės likusi sulaikyta suma – 706,56 Eur. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Apie kainos sulaikymą (perskaičiavimą) (10 proc. nuo mokamos sumos) buvo pažymima išrašytose PVM sąskaitose faktūrose – 2017 m. balandžio 24 d. Nr. BVIS 2017-052 (1 356,81 Eur sumai), 2018 m. sausio 25 d. Nr. BVIS 2018-011 (50,30 Eur sumai). Ant 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros atsakovės (užsakovės) padaryta žyma: „Šiuo užsakovas priima šiame akte nurodytus darbus su trūkumais, kurių sąrašas pridedamas kaip priedas Nr. 1. Šiuo užsakovas pareiškia, kad darbų priėmimas su defektais jokiu būdu nereiškia, kad darbai atlikti tinkamai ir/ar užsakovas atsisakė savo teisės reikšti pretenzijas dėl šių darbų ateityje“. Atsakovė 2018 m. balandžio 28 d. surašė defektų aktą Nr. 1.
22. Šalys pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį pasirašė atliktų darbų aktus kartu su pažymomis apie atliktų darbų ir išlaidų vertę: 2017 m. rugpjūčio mėn. darbų aktą Nr. 1 su pažyma Nr. 1, 2017 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 su pažyma Nr. 2, 2017 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 3 su pažyma Nr. 3, 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 4 su pažyma Nr. 4, 2018 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 5 su pažyma Nr. 5. Byloje duomenų apie tai, kad šalys pagal šią sutartį būtų pasirašiusios baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, nėra. Šių aplinkybių neginčijo ir šalys.
23. Atsakovė pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį su vėlesniais papildymais sulaikydavo 10 proc. nuo mokamos sumos pagal kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą. Apie sumų sulaikymą (perskaičiavimą) buvo pažymima išrašytose PVM sąskaitose faktūrose – 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nr. BVIS 2017-120 (3 500,20 Eur); 2017 m. rugsėjo 7 d. Nr. BVIS 2017-132 (720 Eur sumai); 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. BVIS 2017-144 (2 056,73 Eur sumai); 2017 m. spalio 25 d. Nr. BVIS 2017-167 (785,40 Eur sumai); 2018 m. kovo 23 d. Nr. BVIS 2018-030 (524,92 Eur sumai). Ant 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. spalio 25 d. PVM sąskaitų faktūrų atsakovės (užsakovės) padaryta analogiška žyma dėl darbų priėmimo kaip ir ant 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 5 d. surašė defektų aktą Nr. 1, 2017 m. rugsėjo 18 d. – defektų aktą Nr. 2, 2017 m. lapkričio 2 d. – defektų aktą Nr. 3.
24. Šalys pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį pasirašė atliktų darbų aktus kartu su pažymomis apie atliktų darbų ir išlaidų vertę: 2017 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1 su pažyma Nr. 1, 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 su pažyma Nr. 2, 2017 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 4 su pažyma Nr. 4, 2018 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 4 su pažyma Nr. 4, 2018 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 5 su pažyma Nr. 5, 2018 m. birželio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 6 su pažyma Nr. 6, 2018 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą Nr. 7 su pažyma Nr. 7, 2018 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą – papildomi darbai Nr. 1.
25. Atsakovė pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį su vėlesniais papildymais sulaikydavo 10 proc. nuo mokamos sumos pagal kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą. Apie sumų sulaikymą (perskaičiavimą) buvo pažymima išrašytose PVM sąskaitose faktūrose – 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. BVIS 2017-145 (2 553,84 Eur sumai), 2017 m. spalio 25 d. Nr. BVIS 2017-166 (2 502,86 Eur sumai), 2017 m. gruodžio 22 d. Nr. BVIS 2017-209 (1 142,19 Eur sumai), 2018 m. sausio 25 d. Nr. BVIS 2018-014 (3 089,94 Eur sumai), 2018 m. kovo 23 d. Nr. BVIS 2018-029 (950,35 Eur sumai), 2018 m. liepos 2 d. Nr. BVIS 2018-081 (177,89 Eur sumai), 2018 m. liepos 25 d. Nr. BVIS 2018-091 (331,73 Eur sumai), 2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. BVIS 2018-114, 2018 m. rugsėjo 25 d. Nr. BVIS 2018-124 (393 Eur sumai). Ant 2017 m. spalio 25 d., 2018 m. kovo 23 d. PVM sąskaitų faktūrų atsakovės (užsakovės) padaryta analogiška žyma dėl darbų priėmimo kaip ir ant 2017 m. balandžio 24 d. (pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį) ir 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. spalio 25 d. (pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį) PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. surašė defektų aktą Nr. 3, 2018 m. sausio 30 d. – defektų aktą Nr. 4, 2018 m. kovo 25 d. – defektų aktą Nr. 5.
26. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3147-934/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00575-2019-4) UAB „BV inžinerinės sistemos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Tigesta“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 21 d.
27. Nemokumo administratorė UAB „Tigesta“ 2019 m. liepos 2 d. pretenzija dėl skolos sumokėjimo Nr. SR-19/92-56 kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti 22 969,31 Eur dydžio įsiskolinimą.
28. Atsakovė 2019 m. liepos 15 d. atsakyme į pretenziją dėl skolos sumokėjimo Nr. S-19/V-083 nurodė, kad ji nėra skolinga ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė (rangovė) pagal sutartis savo prievolių neįvykdė (neatliko visų darbų, nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo raštų, nustatyti darbų defektai), todėl pagal sutarčių 12.3, 12.6 punktus 22 969,31 Eur suma sulaikyta užsakovės naudai iki baigiamojo darbų atlikimo akto patvirtinimo, sutarties 12.13 sąlygų įvykdymo bei garantinių įsipareigojimų įvykdymo. Nurodė, kad kadangi egzistuoja sutarties 12.13 sąlyga, laikoma, jog darbų kaina pagal sutartis teisėtai sumažinta užsakovės sulaikyta suma.
29. Atsakovei negrąžinus ieškovei pagal rangos sutartis sulaikytų sumų, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 23 796,21 Eur įsiskolinimą (įskaitant delspinigius), 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovė darbus pagal visas statybos rangos sutartis atliko tinkamai, todėl atsakovė turėjo visiškai atsiskaityti su ieškove, tačiau, sužinojusi apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, nepagrįstai negrąžino 22 969,31 Eur sulaikytos sumos, ją įskaitydama į mokėtiną ieškovei sumą (sumažindama kainą).
30. Atsakovė nesutiko su pareikštu ieškiniu, motyvuodama tuo, kad ji pagal statybos rangos sutartis ieškovei nepateikus laidavimo raštų, turėjo teisę sumažinti atliktų darbų kainą, ir tas nelaikytina sulaikytų sumų įskaitymu.
31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys visomis trimis statybos rangos sutartimis susitarė, kad ieškovė iki baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto sudarymo turėjo pateikti atsakovei garantinio laikotarpio garantinius ar laidavimo draudimo raštus, priešingu atveju – darbų kaina yra mažinama 10 proc., ir ieškovei tokių garantinių raštų nepateikus, sprendė, kad atsakovė pagrįstai sulaikytomis sumomis sumažino darbų kainą. Be to, teismas pažymėjo, kad faktiškai sulaikytomis sumomis buvo pašalinti ieškovės darbų trūkumai. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą.
32. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė sutarčių kainą sumažino iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė sutarčių kainą sumažino teisėtai. Pažymi, kad teismas nevertino to, kada buvo atliktas sutarčių kainos mažinimas, kada ieškovei kilo pareiga pateikti garantinius raštus ir iki kada tokia pareiga buvo. Teigia, kad po bankroto bylos iškėlimo pasibaigus sutartims, ieškovės prievolė pateikti garantinius raštus, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus baigėsi, atitinkamai atsakovė neturi teisės naudotis sulaikymo teise. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad vienašališkas sutarčių kainos sumažinimas yra priešpriešinių prievolių įskaitymas, apie kurį būtina pranešti kitai šaliai ir kas nebuvo padaryta. Be to, nurodo, kad ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo sulygtus darbus atsakovei perdavė be defektų, į ką teismas neatsižvelgė. Pažymi, kad darbų trūkumai, kurių taisymui teismas nustatė atsakovės patirtas išlaidas, buvo nustatyti ir išlaidos jų taisymui patirtos po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovė reikalavimus dėl šių defektų taisymo išlaidų turėjo kaip kreditorė reikšti ieškovės bankroto byloje, bet ne atlikdama įskaitymą po bankroto bylos iškėlimo.
33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl pagrindo sulaikyti sumas ir jomis sumažinti darbų kainą (ne)buvimo
34. Byloje nustatyta, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
35. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai pasinaudojo sulaikymo teise ir sulaikyta suma sumažino ieškovei mokėtiną darbų kainą, įvertinus ir aplinkybę, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla.
37. Šioje byloje atsakovė teisę sulaikyti sumas ir jomis sumažinti darbų kainą iš esmės grindė sutarčių 12.3. 12.6. ir 12.13 punktų nuostatomis, ir būtent ta esmine aplinkybe, kad ieškovė nepateikė garantinių ir/ar laidavimo draudimo raštų, kas numatyta ir Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti atsakovės atliktų veiksmų teisėtumą, šiuo atveju ginčui išspręsti būtina analizuoti tiek tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, tiek minėtų bei kitų su jomis betarpiškai susijusių šalių sudarytų sutarčių nuostatų turinį.
38. Sutarties laisvės principas apibrėžtas CK 6.156 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 52 punktas). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas).
40. Ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 50 punktas).
41. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-378/2022, 38 punktas).
42. Nagrinėjamu atveju sutarčių 3.1 punktu šalys susitarė, kad: „<...> Kaina yra mažintina tik sutartyje ir/ar įstatymuose ar teisės aktuose numatytais atvejais ir dydžiu. <...>“.
43. Šalių sudarytų sutarčių 12.3 punkte šalys numatė, kad: „Atsižvelgiant į sutarties 12.1, 12.2, 12.10, 12.11 punktų nuostatas, kuriose įtvirtinama, kad darbai nėra laikomi tinkamai atlikti iki visų darbų užbaigimo, rezultato bandymo, dokumentų perdavimo ir baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, kuris pasirašomas tik kai rangovas įvykdo sutarties 12.11 punkte nurodytas sąlygas, šalių susitarimu iš kiekvienos rangovo užsakovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros užsakovas sulaiko 10 (dešimt) proc. mokėjimų. Rangovas, teikdamas užsakovui tvirtinti per mėnesį atliktų darbų apimtis, atliktų darbų akte, pažymoje apie atliktų darbų vertę (<...>), privalo apskaičiuoti ir nurodyti pagal šį sutarties punktą sulaikomas sumas. Tik pasirašius baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą su sąlyga, kad išpildytos visos sąlygos, numatytos sutarties 12.13 punkte, užsakovas rangovui išmoka 10 (dešimt) proc. pagal šį punktą sulaikytų sumų. Neįvykdžius bet kurios iš sutarties 12.13 punkte nurodytos sąlygos, neatsiranda užsakovo pareiga ir rangovo teisė reikalauti išmokėti pagal šį sutarties punktą sulaikytų sumų, ir, šalių susitarimu, laikoma, kad darbų kaina yra sumažinta 10 (dešimt) proc.“.
44. Sutarčių 12.6 punkte numatyta, kad: „Šalys susitaria, kad 12.3 punkte nurodytos sumos yra laikomos įkeistomis užsakovui. Galutinis apmokėjimas bus atliekamas rangovui per 30 (trisdešimt) dienų po to, kai rangovas pateiks sutarties 9.2.27 punkte numatytas sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio garantinį arba laidavimo draudimo raštą ir sutarties 12.11 punkte nustatyta tvarka pasirašomas baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas <...>“.
45. Sutarčių 9.2.27 punkte numatyta, kad rangovas įsipareigoja iki baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos pateikti 10 proc. nuo galutinės užaktuotų darbų sumos (su PVM) banko arba užsakovui priimtinos draudimo bendrovės ir su juo suderintą garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo (poliso) originalą, jeigu draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas galioja kartu su išduotu draudimo liudijimu (polisu) ir mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už šį išduotą laidavimo raštą yra sumokėta. <...>“.
46. Pagal sutarčių 12.11 punktą „darbai laikomi užbaigti, kai tinkamai įvykdyti visi darbai, pašalinti visi nustatyti defektai, <...>, pateikti visi pagal šią sutartį reikalaujami dokumentai, įskaitant, bet neapsiribojant rangovo civilinės atsakomybės draudimu, garantinio laikotarpio laidavimo raštu ir kt. Tokiu atveju darbų užbaigimas įforminamas šalims pasirašant baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą“.
47. Sutarčių 12.13 punkte numatyta, kad: „Baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą rangovas parengia bei pateikia užsakovui tvirtinti ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo užsakovo pareikalavimo, tik kai a) yra užsakovo sudarytos komisijos išvados, kda darbai atlikti pilnai ir tinkamai; b) yra su užsakovu suderinta galutinė atsiskaitymo suma; c) perdavus užsakovui sutartyje nustatyta tvarka darbų frontą; d) pateikus užsakovui sutarties 9.2.27 punkte nurodytą garantinio laikotarpio garantinį arba laidavimo draudimo raštą; e) tinkamai įvykdžius kitus vykdytinus įsipareigojimus pagal sutartį. Tokiu atveju užsakovas tinkamai parengtą ir pateiktą baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą patvirtina per 5 (penkias) darbo dienas nuo jo gavimo“.
48. Pažymėtina tai, kad prievolė pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytas rangos sutartis numatyta ir įstatyminiu lygmeniu – Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje. Minėtame įstatyme šis dokumentas, be kita ko, rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui).
49. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas bendras draudimas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš šios bankrutuojančios įmonės. Pagal tos pačios dalies 4 punktą, jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.
50. CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.
51. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (išsamus), todėl prievolės gali būti užtikrinamos ir kitais sutarties šalių sutartais, CK 6.70 straipsnio normoje nenurodytais būdais. Tokią šalių teisę tiesiogiai įtvirtina CK 6.70 straipsnio 1 dalies norma ir 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog sulaikymo sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, nurodytų statybos rangos sutartyse, nesudaro prielaidų teigti, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sulaikymas rangos teisiniuose santykiuose gali būti naudojamas išimtinai tik kaip rangovo garantinių įsipareigojimų užtikrinimo priemonė ir kad rangos sutarties šalių susitarimas šį mechanizmą taikyti kitų rangovo sutartinių prievolių užtikrinimui yra negalimas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad toks sutartyje nustatytas sutarties kainos formavimo būdas, kai galutinę sutarties kainą lemia tai, ar rangovė pateikia užsakovei garantinio laikotarpio laidavimo raštą yra galimas. Tokiu būdu toks sutarties kainos formavimo principas – rangos darbų kainos dalies sulaikymas, iki rangovė pateiks užsakovei laidavimo raštą, laikytinas rangovės sutartinės prievolės pateikti laidavimo raštą įvykdymo užtikrinimu. Tai taip pat neprieštarauja sulaikytos sumos įvertinimui kaip netesybų už prievolės pateikti laidavimo raštą nevykdymui, kurios gali šalių susitarimu būti iš anksto įtrauktos į galutinės sutarties kainos apskaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).
53. Byloje nustatyta, kad, įgyvendinant statybos rangos sutarčių nuostatas, o būtent – 12.3 punktą, kiekvienoje iš laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodoma priklausomai nuo atliktų darbų vertės paskaičiuota 10 procentų dydžio atsakovės sulaikoma suma. Sulaikytų sumų dydžiai kaskart buvo nurodomi ir pažymose apie atliktų darbų ir išlaidų vertę.
54. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp šalių buvo pasirašytas tik vienas 2019 m. balandžio 29 d. baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas pagal 2017 m. vasario 9 d. rangos sutartį, tuo tarpu pagal 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. rangos sutartis baigiamųjų darbų priėmimo–perdavimo aktų šalys nepasirašė. Šalys šių aplinkybių neginčijo. Ieškovė darbų atlikimą pagal pastarasias dvi sutartis grindė 2018 m. kovo mėn. atliktų darbų aktu Nr. 5 (pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį) ir 2018 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktu Nr. 8 (pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį). Nors šie pasirašyti tarpiniai darbų atlikimo aktai už atitinkamus mėnesius, vadovaujantis sutarties 12.1, 12.2, 12.11 punktais, ir nėra prilyginami baigiamiesiems darbų priėmimo–perdavimo aktams, tačiau ieškovės dėstoma pozicija iš esmės pagrindžia, kad ji būtent su šiais aktais siejo darbų (didžiąją dalį jų) baigtumą ir jų perdavimą užsakovei (atsakovei). Ieškovė papildomai nurodė, kad darbai pagal 2017 m. gegužės 23 d. sutartį pilnai buvo užbaigti 2018 m. gruodžio 12 d.
55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad darbai iš esmės buvo atlikti, tačiau iki galutinių darbų perdavimo (nei vėliau iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo) ieškovė nepateikė atsakovei garantinio ir/ar laidavimo draudimo raštų pagal sutartis, kuriuos turėjo pateikti sutarčių 12.13 punkte numatyta tvarka ir terminais, bei tai, kad to nepadarius, pagal sutarties 12.3 punktą yra laikoma, kad darbų kaina yra sumažinta 10 (dešimt) proc., kaip ir įvertinus tai, kad bankrotas ieškovei iškeltas (2019 m. gegužės 21 d.) jau po nurodytų įsipareigojimų nevykdymo (garantinių raštų nepateikimo), konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai atliko kainos sumažinimą sulaikytų sumų dydžiui pagal visas statybos rangos sutartis. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, aiškinant sutartyse įtvirtintas sąlygas, matyti, kad sulaikytų sumų neišmokėjimas ieškovei pagal sutartis nagrinėjamu atveju yra siejamas su ieškovės neįvykdytu įsipareigojimu sutartyse nustatytu terminu pateikti atsakovei garantinį ir/ar laidavimo draudimo raštą, o ne su ieškovės garantiniais įsipareigojimais, susijusiais su netinkamai pagal sutartį atliktais darbais (nustatytais defektais, jų šalinimo išlaidomis).
56. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir ieškovės minimų ĮBĮ nuostatų, draudžiančių vykdyti prievoles po bankroto bylos iškėlimo, pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, kainos sumažinimas sulaikytų symų dydžiu pagal sutarties nuostatas tiesiogiai priklausė nuo garantinio ir/ar laidavimo draudimo raštų nepateikimo momento. Kadangi šie raštai nebuvo pateikti po darbų atlikimo, kaip kad buvo numatyta sutartyse (sutarčių 9.2.27, 12.11, 12.13 punktai) ir dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, konstatuotina, kad tokiu būdu kainos sumažinimas taip pat savaime (be jokių papildomų veiksmų atlikimo) pagal sutarčių 12.3 punktą įvyko iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Pastebėtina tai, kad atsakovės 2019 m. liepos 15 d. atsakymas į ieškovės nemokumo administratorės 2019 m. liepos 2 d. pretenziją, priešingai nei teigia ieškovė, savo esme nelaikytinas veiksmu, kuriuo buvo atliktas kainos sumažinimas. Tiek 2019 m. liepos 15 d. rašto, tiek jau anksčiau nurodytų sutarčių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtu raštu nemokumo administratorė tik buvo informuota apie tai, kokiu būdu atsakovės prievolė ieškovei grąžinti sulaikytas sumas jau anksčiau, t. y. iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo 2019 m. gegužės 21 d., yra pasibaigusi ir dėl ko atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei teisėtai sulaikytų sumų pagal visas tris statybos rangos sutartis.
57. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai tapatina skirtingus civilinės teisės institutus – vienašalį sandorį – priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atliktiną CK 6.130 straipsnyje numatyta tvarka (pateikiant pranešimą apie tai kitai šaliai), bei sutartinės prievolės pateikti laidavimo raštą įvykdymo užtikrinimą (CK 6.70 straipsnis), kuris nagrinėjamu atveju buvo nustatytas bendru šalių susitarimu ir įtvirtintas sutarčių 12.3 punkte bei kurio įgyvendinimui (įsigaliojimui) atskiro kitos šalies informavimo sutartys nenumatė. Tokiu būdu ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis siekia pagrįsti, kad atsakovės atliktas kainos sumažinimas yra tapatus priešpriešinių reikalavimų įskaitymui, apie kurį atsakovė turėjo informuoti ieškovę atskiru pranešimu, o to nepadariusi, kainos sumažinimą atliko neteisėtai, atmestini kaip nepagrįsti.
58. Kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovės teisė sumažinti sutarties kainą sulaikyta suma šalių sudarytose sutartyse nebuvo nustatyta kaip ieškovės prievolių šalinti garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius darbų trūkumus įvykdymo užtikrinimo priemonė (specialus užsakovo gynimosi būdas, numatytas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte), ginčo atveju yra teisiškai nereikšmingi šalių argumentai dėl nustatytų defektų, taip pat ir tai, kad jie vėliau buvo pašalinti panaudojant sulaikytas lėšas, dėl ko teisėjų kolegija dėl su tuo susijusių šalių argumentų plačiau šioje nutartyje nepasisako. Ši paminėta aplinkybė vertinama tik kaip papildomas argumentas, pagrindžiantis, jog sulaikytomis sumomis visgi buvo įgyvendintas ir kitas sulaikymo sutartinės sąlygos tikslas – užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju.
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, tiek teisinį reglamentavimą, teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, tiek ginčui aktualių sutarčių nuostatas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atliktas dalies sumų sulaikymas (10 procentų nuo kiekvienos pagal PVM sąskaitą faktūrą mokėtinos bendros sumos) ir sulaikytų sumų dydžiu sekęs kainos sumažinimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei atitinkančiu šalių sutartyse įtvirtintą valią dėl tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo. Toks atsakovės atliktas rangos darbų kainos dalies sulaikymas, iki ieškovė pateiks atsakovei garantinio laikotarpio garantinį ir/ar laidavimo draudimo raštą, vertintintinas kaip ieškovės sutartinės prievolės pateikti laidavimo raštą įvykdymo užtikrinimu. Kadangi ieškovė tinkamai savo įsipareigojimų pagal sutartis neįvykdė – garantinio ir/ar laidavimo draudimo raštų pagal sutartis atsakovei nepateikė (dėl to ginčo nėra), ji neturi teisės į atsakovės sulaikytų sumų grąžinimą.
60. Papildomai pastebėtina ir tai, kad nors 2019 m. balandžio 29 d. baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto 2 punkte šalys susitarė, kad 703,56 Eur sulaikyta suma pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį ieškovei bus išmokėta per 30 dienų nuo darbų kokybės garantijos pateikimo dienos, o nepateikus kokybės garantijos – po 3 metų, skaičiuojant nuo baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, minėto akto 5 punktas taip pat numatė, kad šis aktas įsigalioja ir 2 punkte numatyta užsakovo prievolė atsiranda, be kita ko, nuo visų baigiamajame darbų akte nurodytų dokumentų, įskaitant rangos sutarties sąlygas atitinkančio garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimo užsakovui dienos. Kadangi, kaip nustatyta, toks laidavimo raštas ieškovės atsakovei nebuvo pateiktas, darytina išvada, kad neatsirado ir atsakovės prievolė išmokėti ieškovei 703,56 Eur sulaikytą sumą pagal 2017 m. vasario 9 d. sutartį.
61. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir aiškino šalių sudarytų sutarčių nuostatas dėl sulaikymo teisės ir kainos sumažinimo, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovei neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nepateikus garantinio ir/ar laidavimo draudimo raštų, atsakovė pagrįstai sumažino darbų kainą sulaikytų sumų apimtyje (sutarčių 12.3, 12.13 punktai), dėl ko nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei sulaikytas sumas, kartu priteisiant ir šios paskaičiuotus delspinigius.
Dėl bylos baigties
62. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
65. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, pagrindžiančių galimas išlaidas ir jų dydį nepateikė, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl jų priteisimo iš ieškovės nepasisako.
66. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
67. Ieškovė įstatymo pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokečio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl atmetus jos apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos nė iš vienos šalių valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BV inžinerinės sistemos“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.