- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-868-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01178-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., A. J.
- Pareiškėjas
- D. S., R. L., L. J., V. J., J. Ž., K. J., I. M., A. J., D. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S., R. L., L. J., V. J., J. Ž., K. J., V. J., I. M., A. J., D. J. (toliau – pareiškėjai), pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. J., A. J., A. J., Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei T. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. priėmė palikimą po sūnaus V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjus faktiškai jį valdyti bei atnaujinti pareiškėjams terminą, atsiradusiam po motinos V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
2. Nurodė, kad pareiškėjų brolis, o V. J. sūnus V. J. mirė (duomenys neskelbtini) d. V. J. nevedęs, neturėjo vaikų. Jis nuo savo gimimo iki mirties gyveno kartu su mama V. J., kuri taip pat iki savo mirties gyveno, adresu (duomenys neskelbtini) V. J. ir V. J. būdami gyvi (duomenys neskelbtini) sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria mama V. J. dovanojo sūnui V. J. asmeninės nuosavybės teisėmis visą jai priklausantį nekilojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartimi nustatyta uzufrukto teisė, kuria V. J. suteikė teisę V. J. ir jos sūnui V. J. iki gyvos galvos gyventi dovanoto gyvenamojo namo kambariuose: V. J. kambaryje, plane pažymėtame indeksu 1-6/8.93 kv. m, ir V. J., plane pažymėtame indeksu 1- 4/21.97, bei naudotis visomis bendrojo naudojimo patalpomis. P. V. J. gyvena (duomenys neskelbtini) iki šiol. Po V. J. mirties V. J. nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl iškilo būtinybė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. J. priėmė savo sūnaus, mirusio 2022 m. lapkričio 3 d., palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. M. V. J., į palikimo atsiradimo vietos notarą 2023 m. sausio 23 d. pareiškimu dėl jo palikimo kreipėsi jo sesuo L. J.. Ji notarui pateikė asmeninį mirusio brolio V. J. testamentą, kuriame buvo nurodyta, kad V. J. testamente nurodytą turtą po savo mirties paliko broliui V. J., seseriai L. J. ir sūnėnui R. J.. Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. B. informavo V. J. ir R. J. apie V. J. asmeninį testamentą. (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo kreipėsi V. J. bei sūnėnas R. J.. L. J. kreipėsi (duomenys neskelbtini) į teismą pareiškimu, kuriuo prašė patvirtinti brolio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą. V. J. bei R. J. nesutiko su L. J. pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo, kadangi manė, kad mirusiojo V. J. asmeninis testamentas suklastotas. (duomenys neskelbtini) gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini) raštelyje rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2YT-30-760/2024. Pažymėjo, kad mama V. J. laiku nesikreipė pareiškimu apie palikimo priėmimą į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl ligos. Be to, pareiškėjai buvo įsitikinę, kad vienintelė įstatyminė įpėdinė po V. J. mirties yra jo mama V. J., kuri faktiniu valdymu po jo mirties priėmė V. J. palikimą. Pareiškėjai nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. vykusio teisminio ginčo teisme dėl asmeninio testamento patvirtinimo, kurio išsprendimas turėjo lemiamą reikšmę, ar pareiškėjai yra įgiję teisę į paveldimą turtą po jų mamos mirties. Suinteresuotas asmuo L. J. savo veiksmais pateikdama teismui tvirtinti suklastotą V. J. asmeninį testamentą suklaidino pareiškėjus, kad po V. J. mirties turtas bus paveldimas pagal testamentą, o ne pagal įstatymą. Taip pat manė, jog V. J. faktiniu valdymu priėmė sūnaus palikimą. Pareiškėjai apie asmeninio testamento buvimą iki (duomenys neskelbtini) nežinojo. Be to, notarė pareiškėjams (duomenys neskelbtini) raštu pranešė, kad V. J. vardu jokio turto, kurį galima paveldėti, nėra. Pareiškėjai sužinojo apie teisę paveldėti po mamos mirties tik įsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarčiai , t. y. 2024 m. vasario 19 d. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi į Tauragės rajono 2-ojo biuro notarę, kuri pareiškimo nepriėmė motyvuodama, kad jokie paveldėjimo byloje po V. J. mirties neatliekami, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimai nesprendžiami iki kol nebus įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl asmeninio testamento galiojimo/negaliojimo V. J. paveldėjimo byloje. Teigė, kad praleido terminą dėl palikimo priėmimo dėl svarbių priežasčių, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis nei L. J., nei jokių kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, termino palikimui priimti atnaujinimas visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jo mama V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atnaujino pareiškėjams D. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), L. J., gim. (duomenys neskelbtini) V. J., gim. (duomenys neskelbtini)J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) K. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini) I. M., (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), po motinos V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti, terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išaiškino pareiškėjams, kad jie dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą. Teismo pagrindiniai motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjų pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės dėl teisminių ginčų dėl mirusiojo V. J. asmeninio testamento patvirtinimo, galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.
3.2. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai praleido terminą palikimui, atsiradusį po mamos V. J. mirties, priimti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Suinteresuotas asmuo L. J. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjams atnaujintas terminas palikimui priimti, panaikinti. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, neišklausęs visų proceso šalių ir tai turėjo esminės įtakos neteisingam ir nepagrįstam teismo sprendimui priimti.
4.2. Pareiškėjai savo pareiškime teismui nurodė, kad jiems buvo žinoma, kad yra ginčijama teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas V. J. asmeninis testamentas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjams niekas netrukdė per tris mėnesius, aktyviais veiksmais išreikšti savo valią ir pateikti notarui pareiškimus apie palikimo (ne)priėmimą po palikėjos V. J. mirties. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjams nebuvo privalu kreiptis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius į notarą, yra absoliučiai neteisėta ir nepagrįsta.
4.3. Tauragės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje apskundė šioje byloje nedalyvaujantis ir savarankiškų reikalavimų nereiškiantis R. J.. Jis (duomenys neskelbtini) sudarė atstovavimo sutartį su advokate Nr. (duomenys neskelbtini)ir apskundė 2023 m. sausio 31 d. teismo nutartį. Todėl (duomenys neskelbtini) mirus palikėjai V. J., pareiškėjai būdami aktyvūs ir siekdami paveldėti jų mamai priklausiusį turtą, per tris mėnesius privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti pareiškimą, kad palikimą priima arba pradėti paveldimą turtą valdyti faktiškai.
4.4. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas netyrė pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių, jų nevertino su kitais bylos duomenimis, palikimui priimti atnaujinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė realių ir konkrečių priežasčių, dėl ko pareiškėjai savalaikiai nesikreipė į notaro kontorą ir neparašė pareiškimų, kad palikimą po mamos V. J. mirties priima.
4.5. Pareiškėjų pareiškime išdėstyta pozicija, kad jie buvo įsitikinę, jog mama buvo vienintelė V. J. įstatyminė įpėdinė, patvirtina faktą, kad pareiškėjams buvo žinoma, jog mama V. J. turi paveldimo turto.
Atsiliepimas
5. Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti; priimti papildomą rašytinį įrodymą - Tauragės apylinkės prokuratūros 2024 m. (duomenys neskelbtini) nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria apeliantės L. J. pareiškimas dėl reikalavimo atsisakymo buvo priimtas, kiti įstatyminiai paveldėtojai įgijo galimybę kreiptis dėl jiems priklausančios palikimo dalies (anksčiau notarė, esant ginčui teisme, tokius įstatyminių paveldėtojų pareiškimus priimti atsisakė).
5.2. L. J. pateikiant suklastotą dokumentą teismui (nevertinant apeliantės sąsajų su ja ir/ar prisidėjimo prie šio dokumento suklastojimo) buvo įvykdyta nusikalstama veika, t. y. suklastotas dokumentas pateko į apyvartą, o įstatyminiai paveldėtojai neteko galimybės priimti palikimą. Dėl šios nusikalstamos veikos Klaipėdos apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vien ta aplinkybė, kad tiek patys pareiškėjai, tiek palikimą palikusi mama, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo praradę teisę į jiems priklausančią palikimo dalį, laikytina pakankama ir svaria priežastimi atnaujinti pareiškėjams terminą palikimo priėmimui.
5.3. Akivaizdu, kad nesibaigus šiam procesui, t. y. nekonstatavus teismo sprendimu apie tai, kad pareiškėjų mama faktiniu valdymu priėmė palikimą, nebuvo ir paties palikimo, kurį pareiškėjai būtų galėję priimti. Apie tai pareiškėjus raštu buvo informavusi ir notarė. Be to, kaip pripažįsta ir pati apeliantė, pareiškėjai nepaisant to, vis tiek priėmė palikimą faktiniu valdymu, t. y. gyvendami name, tvarkydamiesi ir pan.
5.4. Apeliantės elgesio (ne)sąžiningumo analizė akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantės, tiesiogiai susijusios su nusikalstamos veikos padarymu (nevertinant jos vaidmens), t. y. teikusios teismui tvirtinimui suklastotą dokumentą, dėl kurio pareiškėjai buvo praradę teisę į palikimą, skundo tenkinimas prieštarautų elementariam teisingumo principui ir eliminuotų pareiškėjų teisę į jiems tenkantį palikimą. Tokiu atveju apeliantės tikslas bet kokiomis priemonėmis eliminuoti kitus įstatyminius paveldėtojus iš paveldėjimo proceso iš esmės būtų pasiektas.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo tenkinimo/atmetimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.26 straipsnio 1 dalis).
7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
11. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Pareiškėjai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus.
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų pateiktais naujais įrodymais grindžiami atsiliepime išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktinės aplinkybės
15. Nustatyta, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų L. J., A. J., A. J. brolis yra V. J., o V. J. mama V. J.. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centro gyventojų registro duomenimis V. J. nevedęs, apie vaikus duomenų nėra. Pareiškėjų mama V. J. Mirė (duomenys neskelbtini) Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad po V. J. mirties atsirado paveldimas nekilnojamas turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos AB ,,SEB“ banke.
Dėl ginčo
16. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi apeliantė neginčija teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, teismas pasisako tik dėl ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Apeliantė argumentuoja, kad pareiškėjams niekas netrukdė savalaikiai, tai yra, per tris mėnesius, aktyviais veiksmais išreikšti savo valią ir pateikti notarui pareiškimus apie palikimo (ne)priėmimą po palikėjos V. J. mirties. Apeliantės argumentai atmestini.
18. Palikimas atsiranda nuo palikėjo mirties momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
20. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad aplinkybę apie teisę paveldėti po mamos V. J. mirties sužinojo 2024 m. vasario 19 d. įsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarčiai, kuria teismas priėmė pareiškėjos L. J. atsisakymą nuo pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2YT-30-760/2024.
21. Kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo L. J. pateikė teismui pareiškimą prašydama patvirtinti mirusio brolio V. J. asmeninį testamentą ir šis prašymas teismo (duomenys neskelbtini) patenkintas. Pareiškėjai buvo aktyvūs ir nesutikdami su teismo nutartimi ją apskundė. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atlikus rašysenos ekspertizę ir nustačius, kad suinteresuotas asmuo L. J. pateikė teismui tvirtinti suklastotą mirusio brolio V. J. testamentą, pastaroji pareiškimo atsisakė ir 2024 m. sausio 31 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi priimtas L. J. atsisakymas nuo pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir civilinė byla nutraukta. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjai po šios nutarties kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino priimti palikimui atnaujinimo. Tai, kad pareiškėjai buvo aktyvūs domėdamiesi mirusio brolio ir mamos galimu palikimu, patvirtina skundas apeliacinės instancijos teismui, pareiškėjų atstovės paklausimai notarei ir VĮ Registrų centrui. Pažymėtina, kad būtent pati apeliantė sukūrė tokią situaciją, jog pareiškėjai nežinojo, ar gali kreiptis dėl palikimo priėmimo. Akivaizdu, kad nekonstatavus teismo sprendimu apie tai, jog pareiškėjų mama V. J. faktiniu valdymu priėmė palikimą, nebuvo ir paties palikimo, kurį pareiškėjai būtų galėję priimti. Apie tai pareiškėjus raštu buvo informavusi ir notarė. Be to, kaip pripažino ir pati apeliantė, pareiškėjai išreiškė valią priimti palikimą ir faktiniu valdymu, t. y. gyvendami name ir jį tvarkydami. Taigi vien ta aplinkybė, kad tiek patys pareiškėjai, tiek palikimą palikusi mama, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo praradę teisę į jiems priklausančią palikimo dalį, laikytina pakankama ir svarbia priežastimi atnaujinti pareiškėjams terminą palikimo priėmimui. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad egzistavo aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo ir šios priežastys laikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis termino praleidimą. Teismo vertinimu, termino atnaujinimas pareiškėjams palikimui priimti nepažeis apeliantės teisių, taip pat atitiks proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
22. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, neišklausęs visų proceso šalių ir tai turėjo esminės įtakos neteisingam ir nepagrįstam teismo sprendimui priimti.
23. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka; teismas turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys buvo pateikę savo poziciją byloje raštu, taigi aplinkybė, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, atitinka civilinio proceso reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio bylos nagrinėjimui. Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia, kad neišklausė visų proceso šalių ir tai turėjo esminės įtakos neteisingam ir nepagrįstam teismo sprendimui priimti.
Dėl kitų argumentų
24. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
27. Šioje byloje akivaizdu, kad apeliantės ir pareiškėjų interesai yra priešingi, todėl yra pagrindas iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjų atstovė pateikė duomenis, kad pareiškėjas K. J. patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus apeliantės apeliacinį skundą šios išlaidos jam priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui K. J. iš suinteresuoto asmens L. J. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.