Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-393-317/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-07-11
Bylos Nr.: 1A-393-317/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11400-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nukentėjusysis: D. T.
Civilinis ieškovas: D. T.
Advokatai: Kęstutis Dobilas

Kategorijos

1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-317/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11400-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.2; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – M. P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam D. T. susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta.

Civilinio ieškovo D. T. civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš M. P. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 228,27 Eur, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lentą, saugojamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu konstatuota, kad M. P. 2021 m. balandžio 12 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. T. metu, smūgiuodamas D. T. du kartus su medine lazda į kojų sritį, vieną kartą kumščiu į galvos sritį ir vieną kartą savo galva į D. T. galvą, padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimą viršugalvyje, muštinę odos žaizdą kaktoje, odos nubrozdinimus kairės blauzdos priekiniame paviršiuje ir dešinės plaštakos I delnakaulio srityje bei dešinės šlaunies išorinio paviršiaus minkštųjų audinių sumušimą ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė D. T. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog kaltinimas M. P. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. T. bei tokiais veiksmais nežymiai sutrikdžius jo sveikatą pasitvirtino, jo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgęs į tai, kad į bylą buvo pateiktas M. P. bei nukentėjusiojo prašymas dėl bylos nutraukimo, kai nukentėjęs asmuo ir kaltininkas susitaiko, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą M. P. atlygino, atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė, taip pat konstatavęs, jog M. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau yra neteistas, po nusikaltimo padarymo jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, apylinkės teismas padarė išvadą, kad M. P. gali būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukė.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metų ir 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant M. P. dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaip to reikalauja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. kaltės nepripažino, parodė, kad nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. Tarp jų buvo tik grumtynės, kurių metu vienas kitam galėjo suduoti smūgius. Taigi, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu M. P. paneigė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes: neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, nurodė, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai, o jis tik gynėsi, tačiau duomenų apie tai, kad buvo būtinosios ginties situacija, nėra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis parodė, kad D. T. ranka trenkė jam į dešinį šoną, t. y. puolė, todėl jis trenkė nukentėjusiajam du kartus per kojas pagaliu, sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ir vieną kartą savo galva trenkė į nukentėjusiojo galvą. Tokiu būdu jis bandė dalį kaltės perkelti nukentėjusiajam. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais M. P. neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. M. P. elgesys rodo, kad jis visais įmanomais būdais stengėsi paneigti savo kaltę, išvengti baudžiamosios atsakomybės, o galiausiai formaliai prisipažino tik siekdamas, kad byla būtų nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. P. neteistas, tačiau jis teistas 2019 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2020 m. sausio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, teistumas dėl nurodytos nusikalstamos veikos nėra išnykęs ir nepagrįstai nekonstatuota BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas. Sprendžiant M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, turėjo būti įvertintas ne tik neišnykęs teistumas, bet ir tai, kad jo atžvilgiu 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius įtariamajam ir nukentėjusiajai. Iš to darytina išvada, kad M. P. 2021 m. balandžio 12 d. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, nėra atsitiktinė. Išdėstytos aplinkybės parodo, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.3. Pasisakydama dėl M. P. skirtinos bausmės, prokurorė nurodo, kad nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. P. teistas, teistumas neišnykęs, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, jam skirtina bausmė - laisvės apribojimas, nustatant didesnį kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkį, bet jos dydį mažinant, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nes pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorės apeliaciniu skundu veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Tačiau prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Prokurorės teigimu, M. P. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų sąlygų, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutas šioje byloje buvo pritaikytas nepagrįstai. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, pritaria prokurorės apeliacinio skundo teiginiams ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. atleido M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį nesant tam pagrindo.

7. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

8. M. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. P. pateikė teismui tiek nukentėjusiojo, tiek jo paties pasirašytą rašytinį prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nukentėjęs asmuo ir kaltininkas susitaiko, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prašyme nukentėjusysis D. T. nurodė, kad M. P. visiškai atlygino jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, su kaltininku susitaikė, jam pretenzijų neturi. M. P. prašyme nurodė pilnai prisipažįstantis kaltu dėl 2021 m. balandžio 12 d. padaryto D. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo, jo atsiprašęs, atlyginęs turtinę ir neturtinę žalą, kaip ir nukentėjusysis, patvirtino, kad abi pusės yra susitaikę. Šios aplinkybės rodo, kad M. P. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokurore, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sąlygų, nurodytų BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, t. y. negalima laikyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir nėra pagrindo manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018).

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. jo, kaip įtariamojo, apklausos metu, vykusios 2021 m. birželio 22 d., nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. M. P. teigė, kad jam atidarius vartų, pro kuriuos patenkama į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vieną pusę pamatė, jog link jo artinasi nepažįstamas vyras, kuris rėkė, vartojo M. P. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Nekreipdamas dėmesio jis nuėjo atidaryti kitą vartų pusę. Tuo metu prie jo priėjęs vyras, t. y. nukentėjusysis D. T., jam sudavė. M. P. parodė, kad, net ir po to, kai D. T. jo atžvilgiu panaudojo smurtą, jis pats fizinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tik žodžiu, taikiai bandė išsiaiškinti. Tačiau nukentėjusysis ir toliau buvo agresyvus, prieš jį „šokinėjo“, dėl ko M. P. paėmė jį už pečių ir parvertė ant žemės, po ko tarp jų įvyko grumtynės. M. P. tvirtino, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam, kuomet jie grūmėsi ant žemės, tačiau tai buvo padaryta ne tyčia. Jis taip pat teigė, kad nukentėjusiajam nei pagaliu per kojas, nei savo kakta į jo kaktą netrenkė (1 t., b. l. 139-140).

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2022 m. sausio 4 d. M. P. su jam pareikštu kaltinimu taip pat nesutiko. Jis, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, jog būtent nukentėjusysis, būdamas agresyviai nusiteikęs, grasindamas jam ir vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjo prie jo ir trenkė į veidą, teigė, kad pats nei pagaliu, nei ranka nukentėjusiojo nemušė, tarp jų tik įvyko grumtynės, kurių metu buvo prispaudęs nukentėjusįjį prie žemės, tam, kad jį sulaikyti nuo tolimesnių smurtinių veiksmų jo (M. P.) atžvilgiu naudojimo (t. 2, b. l. 20-21). Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės kategoriškai tvirtinant, kad ne jis, o nukentėjusysis jį užpuolė, dėl ko M. P. tik gynėsi jį parversdamas ant žemės, tačiau nesuduodamas jam jokių tyčinių smūgių pagaliu į kojas, kumščiu į galvos sritį ir vieną kartą savo galva į D. T. galvą, buvo apklaustas nukentėjusysis, liudytojos R. P., R. J., taip pat nutarta tenkinti M. P. prašymą į sekantį teismo posėdį kviesti liudytoją V. K.. Perskyrus bylą nagrinėti kitam teisėjui, dėl ko byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo, 2022 m. kovo 14 d. M. P. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Tame pačiame teismo posėdyje M. P. ir toliau teigė, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo pastarojo iniciatyva, kadangi šis, atidarinėjant M. P. vartus, priėjo prie jo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius ir sudavė jam smūgį ranka į dešinį šoną, po ko įvyko grumtynės. Po tokių M. P. parodymų, buvo paskelbta pertrauka, kad jis galėtų pasikalbėti su savo gynėju. Po pertraukos, to paties teismo posėdžio metu, M. P. jau nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jis du kartus mediniu pagaliu trenkė nukentėjusiajam per kojas, vieną kartą kumščiu į galvą bei kartą savo galva į nukentėjusiojo galvą, teigė, kad labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo (2 t., b. l. 61).

12. Nors bylą perskyrus nagrinėti kitam teisėjui, po pasitarimo su gynėju, M. P. jau pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo esmines faktines aplinkybes, t. y., kad konflikto su nukentėjusiuoju metu jis du kartus su medine lazda smūgiavo jam į kojų sritį, vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį ir vieną kartą savo galva į nukentėjusiojo galvą, tokiu būdu padarydamas jam sužalojimus, nurodytus kaltinime ir atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, vertindamas, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę, apylinkės teismas privalėjo įvertinti jo poziciją kaltės klausimu ir ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisme kitam teisėjui, galų gale ir M. P. pirminius parodymus jau pasikeitus teismo sudėčiai, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik tada, kai buvo pateiktas prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ir tik po to, kai išėjo pasitarti su savo gynėju. Iki pastarojo momento, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. P. savo kaltę kategoriškai neigė, teigė, kad nukentėjusysis, o ne jis pirmasis panaudojo fizinį smurtą, kad jis, tik norėdamas sustabdyti jį puolusį D. T., parvertė jį ant žemės ir su juo grūmėsi, grumtynių metu gal ir galėjo kaip nors jį sužaloti, tačiau tyčia jam nesudavė nei vieno smūgio.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad galiausiai savo kaltę M. P. pripažino tik iš išskaičiavimo, todėl, kad suvokė, jog byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais, ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti (šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. P. kaltu prisipažino jau po to, kai byloje buvo apklaustas nukentėjusysis, dvi liudytojos), bei siekė, jog būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta. Labai tikėtina, jog M. P. sprendimui prisipažinti įtakos šiuo atveju turėjo ir jo gynėjo patarimas. Tokioje situacijoje jo išreikštas prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir sudarančiu pagrindą konstatuoti, jog M. P. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygą, taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006).

15. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo motyvu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors bylos duomenys rodo, kad kaltininkas bei nukentėjusysis D. T. susitaikė, M. P. atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, jo atsiprašė, o nukentėjusysis jam atleido, įvykdytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, tačiau vien šios aplinkybės savaime niekaip nenulemia darymo išvados, kad ateityje M. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžiant, ar aptariama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga egzistuoja, privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius kaltininko padarytus teisės pažeidimus. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. P. neteistas, tačiau tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja byloje esančiame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše užfiksuotai informacijai (1 t., b. l. 148-151). Iš paminėto išrašo matyti, kad M. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika įvykdyta 2019 m. balandžio 6 d.) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš Probuojamųjų asmens duomenų registro M. P. išregistruotas tik 2020 m. sausio 13 d. Taigi, kaip teisingai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, teistumas dėl nurodytos nusikalstamos veikos nagrinėjamu atveju nėra išnykęs. Be to, nustatyta, kad 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, M. P. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2016 m. balandžio 15 d.), susitaikius jam ir nukentėjusiajai. Taigi, per 5 metų laikotarpį skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo įvykdė viso tris nusikalstamas veikas. Visais trimis atvejais jis nuteistas pagal BK 140 straipsnį, kas rodo, jog M. P. būdingas smurtinių nusikaltimų darymo modelis. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek jo įvykdytų nusikaltimų pobūdis, tiek jų padarymo dažnumas, tiek faktas, kad nusikalstama veika nagrinėjama šioje byloje buvo padaryta dar neišnykus teistumui, leidžia daryti pagrįstą išvada, kad ir šiuo atveju M. P. nusikalto neatsitiktinai. Akivaizdu ir tai, kad M. P. baudžiamosios atsakomybės pasekmės buvo žinomos iš anksčiau, tačiau iš to jis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl įvykdė analogišką smurtinį nusikaltimą. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie M. P. registruotus administracinius nusižengimus patvirtina, kad per 2 metų laikotarpį (nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2021 m. vasario 3 d.) jis taip pat buvo tris kartus baustas administracine tvarka. Nors administracinės nuobaudos jam paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą, taigi, nusižengimai niekaip nesusiję su fizinio smurto naudojimu kitų asmenų atžvilgiu, tačiau administracinių nusižengimų darymo faktas neigiamai charakterizuoja M. P., o kartu vertinant ir jo padarytus nusikaltimus, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų.

16. Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog esant pakankamai M. P. neigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo M. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, M. P. skiriant sankcijoje už šią veiką numatytą bausmę.

18. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad M. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas). M. P. baustas administracine tvarka, teisiamas antrą kartą, ankstesnis teistumas neišnykęs, be to, už analogišką nusikalstamą veiką jis taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu. M. P. išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nusikalstama veika buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – kito asmens sveikatą, taip pat atsižvelgusi į duomenis apie M. P. praeityje padarytas nusikalstamas veikas bei tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau ši bausmė jo pakankamai nepaveikė vėl nenusikalsti, sprendžia, kad prokurorės prašoma paskirti bausmė – laisvės apribojimas 1 metų ir 3 mėnesių laikotarpiui, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar mažintina vienu trečdaliu, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme, ją perskyrus kitam teisėjui, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nėra per griežta. Priešingai, atsižvelgus į paminėtų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad tokios rūšies ir dydžio (M. P. prašomas nustatyti laisvės apribojimo bausmės dydis nežymiai viršija šios bausmės vidurkį – vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) bausmė yra reikalinga pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teisinga ir proporcinga tiek M. P. asmenybei, tiek jo padarytos veikos pavojingumui.

20. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui prerogatyvą spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo.

21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokurorė neprašo M. P. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti intensyvios priežiūros, todėl šios priemonės skyrimo teisėjų kolegija net nesvarsto, atsižvelgdama į BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Įvertinusi nusikaltimo, dėl kurio padarymo nuteistasis yra pripažintas kaltu, pobūdį, taip pat jo padarymo aplinkybes, M. P. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, šiuo atveju iš tiesų būtų tikslingiausia M. P. paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

22. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, iš naujo spręstini ir civilinio ieškinio, proceso išlaidų ir daikto, turėjusio reikšmę šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

23. Byloje nukentėjusysis D. T. buvo pareiškęs 3 800 Eur civilinį ieškinį: 1 800 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. T. civilinį ieškinį atmetė, įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo metu M. P. ir nukentėjusysis pateikė 2022 m. kovo 14 d. prašymą dėl bylos nutraukimo, kai nukentėjęs asmuo ir kaltininkas susitaiko, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą M. P. gera valia pilnai atlygino. Analogiškas sprendimas priimtinas ir šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, jog daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - medinė lenta, yra menkavertis, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus jis naikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2022 m. kovo 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (patikslinta) Nr. (12.33 Mr) PT-2021 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. P., jo interesus teisme atstovavo advokatas Kęstutis Dobilas, dėl to valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma – 228,27 Eur (2 t., b. l. 54–57). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. APD-2022-06477, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant M. P., sudaro 93,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens valstybei (2 t., b. l. 91-97).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

26. Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. yra darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis pastovias pajamas. Nors byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, tačiau jos skundas tenkinamas pilna apimtimi. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už M. P. suteiktą teisinę pagalbą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl iš M. P. priteistinos išlaidos už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą abiejų instancijų teismuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį, kuriuo M. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. T., o baudžiamoji byla nutraukta, ir priimti naują nuosprendį:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. T. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. P. valstybės naudai 228,27 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir dvidešimt septynis centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2022 m. kovo 10 d. pažymą (patikslinta) Nr. (12.33 Mr), susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš nuteistojo M. P. valstybės naudai 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2022 m. gegužės 24 d. pažymą Nr. APD-2022-06477, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė