Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daivos Jazbutienės, Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatyta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta laisvės atėmimo 1 metams bausmė. Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024-02-03 iki 2024-02-04. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį. Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus vykdyti bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Č. nuteistas už tai, kad 2024-02-03, apie 16.14 val., viešoje vietoje – Skuodo mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje (einant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) pastato link), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilių), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su I. B. metu, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, mosikuodamas, rankoje laikydamas peilį, ėjo link I. B., tyčia vieną kartą peiliu dūrė I. B. į kairį žastą, padarydamas durtinį – pjautinį kairio žasto sužalojimą, pasireiškusį durtine – pjautine žaizda kairiame žaste, kairio trigalvio raumens ir sausgyslės daliniu pažeidimu, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė įvykį mačiusių asmenų pasipiktinimą, bei nukentėjusiajam I. B. padarydamas durtinį – pjautinį kairio žasto sužalojimą nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantė plačiai cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su bausmių už padarytas nusikalstamas veikas skyrimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė išsamių argumentų dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, o tik pažymėjo, jog nėra pagrindo nesutikti su prokuroro pozicija, kad nuteistajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai nebus pasiekti, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Kaip nurodė teismas, R. Č. buvo teisiamas už tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kuriuos padarė anksčiau būdamas teistas keturis kartus, turėdamas neišnykusį teistumą, per metus baustas administracine tvarka vieną kartą, todėl darytina išvada, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, dėl savo netinkamo elgesio reikiamų išvadų nedaro.

5. Apeliantės nuomone apylinkės teismas nepagrįstai atmetė BK 75 straipsnio taikymo galimybę, nes nepakankamai ištyrė ir objektyviai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nesivadovavo teismų praktika. Apeliantė cituoja BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu. Nurodo, kad R. Č. padarė nesunkų (BK 284 straipsnis) ir apysunkį (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimus, t. y. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios įvykdytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Teismas pripažino R. Č. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, savanorišką nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktai), taip pat atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis), apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio l dalies 9 ir 13 punktai).

6. Nuteistojo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad R. Č. yra teistas keturis kartus. Remiantis bylos duomenis, R. Č. pirmą kartą buvo nuteistas 2017-04-28 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, už padarytą baudžiamąjį nusižengimą jam paskirta bauda. Antrą kartą nuteistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-07-26 nuosprendžiu už pasikėsinimą išžaginti ir tenkinti lytinę aistrą terminuotu laisvės atėmimu 3 metam 8 mėnesiams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą 3 metam, kartu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, ir 2020-02-19 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi papildomai įpareigojant dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnybos registre ir tęsti darbą ar mokslą ar registravimąsi Užimtumo tarnybos registre visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, taip pat įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Trečią kartą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, R. Č. buvo nuteistas 2020-06-08 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu, ir subendrinus su 2017-04-28 nuosprendžiu, jam paskirta bausmė: l 000 Eur bauda, terminuotas laisvės atėmimas 3 metams ir 8 mėnesiams, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio l dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, atidėtas 3 metam, įpareigojant R. Č. dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnybos registre ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Taigi R. Č. anksčiau padarė du baudžiamuosius nusižengimus ir pasikėsino padaryti du nusikaltimus. 2023-06-30 R. Č. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro.

7. Apeliantė sutinka, kad ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su teismo nurodytu teiginiu, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus bausmę. Įvertinus visas nuteistojo R. Č. asmenybę apibūdinančias ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje esančios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, kad R. Č. izoliavimas nuo visuomenės paskirtos bausmės laikotarpiu 1 metams turės labiau neigiamą, negu teigiamą poveikį jo asmenybei. Nuo paskutinio teistumo iki naujų nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip trys metai, o ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, priežiūros metu vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, nepažeidė probacijos sąlygų. R. Č. nuo 2024-05-30 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku. Šios bendrovės pateiktoje charakteristikoje R. Č. apibūdinamas teigiamai, kaip pareigingas, tvarkingas, draugiškas darbuotojas, darbą atliekantis tinkamai, neturintis drausminių nuobaudų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme R. Č. visiškai pripažino kaltę, kritiškai vertina savo elgesį, pašalino nusikalstamos veikos padarinius, susitaikė su nukentėjusiuoju I. B. ir atlygino jam padarytą žalą ikiteisminio tyrimo metu. Šios aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistojo asmenybę leidžia spręsti, kad R. Č. yra linkęs keisti savo neteisėtą elgesį, ir tikslas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje ir nubausti už padarytas nusikalstamas veikas gali būti pasiektas ir neizoliuojant jo nuo visuomenės. Aplinkybė, kad R. Č. jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, nereiškia draudimo jas taikyti dar kartą.

8. Nuteistojo gynėja mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas nuteistajam R. Č. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas. R. Č. yra žinoma, kad pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir nustačius įpareigojimus ar pareigas, jų nevykdant, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl manytina, kad pakeitus skundžiamą nuosprendį, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimo. Pažymi, kad kai baudžiamojo poveikio priemonės paskiriamos pagal BK 75 straipsnį atidedant bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis sietina su probacijos tikslais, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamųjų asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Iš nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (nurodoma, kad nuteistajam paskirta reali 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui, siūloma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

13. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių už atskiras R. Č. inkriminuotas nusikalstamas veikas (vieną baigtą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną baigtą BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai) skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, individualizuodamas bausmių skyrimą R. Č., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Teismas įvertino ir R. Č. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. Č. padarė būdamas ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 147–152), būdamas baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 158–162). Pažymėtina, kad apeliantės akcentuojamos aplinkybės dėl kokių būtent nusikalstamų veikų ir jų stadijų nuteistasis buvo pripažintas kaltu ankstesniais jam priimtais teismų nuosprendžiais, aptariamu atveju negali paneigti pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. Č. padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą. Taip pat apylinkės teismas nustatė dvi R. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino nusikaltimu nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau teismas nustatė ir dvi R. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Įvertinęs aptartas R. Č. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus geriausiai įgyvendinta už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus jam realią laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, nustatė subendrintą laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pagrįstai subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu – iki 1 metų, į ją įskaitė R. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2024-02-03 iki 2024-02-04.

15. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam R. Č. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu R. Č. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. Č. už vieną BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų nusikaltimą paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, ir už vieną BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą apysunkį nusikaltimą paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra gerokai mažesnis už šio straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį, nėra aiškiai per griežtos. Tas pats pasakytina ir apie galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 metams bausmę. Pastebėtina, jog net ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės R. Č. dydis yra ne tik gerokai mažesnis nei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas šios bausmės vidurkis, tačiau neviršija net ir BK 284 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Atsižvelgdama į tai, jog R. Č. naujas nusikalstamas veikas viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai (pažymėtina, kad ši smurtinė nusikalstama veika buvo padaryta sužalojus žmogų peiliu) padarė būdamas ne kartą teistas, anksčiau jam jau buvo skirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, būdamas baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju švelnesnė, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

16. Apeliantės nuomone yra sąlygos taikyti R. Č. 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti.

17. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).???

18. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors tai, kad R. Č. praeityje jau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, savaime neužkerta kelio dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau į šią aplinkybę yra būtina atsižvelgti svarstant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kaip jau aptarta anksčiau, R. Č., būdamas ne kartą teistas (t. 1, b. l. 147–152), turėdamas neišnykusį teistumą (nuo 2023-06-30 išregistravimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro praėjus tik šiek tiek daugiau nei pusmečiui) 2024-02-03 idealiąja sutaptimi padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), šių veikų padarymo metu nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka neatsirado dar sunkesnių padarinių, be to, šių nusikaltimų padarymo metu R. Č. buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 158–162) ir nedirbo (t. 1, b. l. 164). Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu tokios išvados negali paneigti ir apeliantės argumentai, kad R. Č. visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, po nusikalstamų veikų, nuo 2024-05-30 įsidarbino, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, jog aplinkybės dėl R. Č. visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi bei žalos atlyginimo nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos, pripažintos lengvinančiomis jo baudžiamąją atsakomybę ir, kaip jau minėta, nulėmė BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, tačiau šiuo atveju buvo nustatytos ir dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Visa tai nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija šiuo atveju galima be realaus laisvės atėmimo (arba nuteistajam atlikus tik laisvės atėmimo bausmės dalį).

19. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. Č. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. R. Č. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Č. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.