Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 128 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros R. Š. paskirti šie įpareigojimai: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus laiką, skirtą nuvykti į sveikatos priežiūros ir (ar) gydymo įstaigas, arba laiką, skirtą darbinių funkcijų vykdymui; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu, vykimu į sveikatos priežiūros ir (ar) gydymo įstaigas; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią programą įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į R. Š. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 4 d., 11.00 val. iki 2025 m. rugsėjo 5 d., 10.36 val., t. y. viena diena, prilyginant ją trims laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones nuspręsta panaikinti ir asmens tapatybės kortelę grąžinti R. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2025 m. vasario 13 d., apie 22.50 val. viešoje vietoje priėjo prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados pastato, esančio Vilniuje, Akmenų g. 6, ir geltonos spalvos aerozoliniais dažais apipurškė ant ambasados pastato sienos oficialiai iškabintą Jungtinių Amerikos Valstijų herbą, ant jo nupiešdamas agresorę Rusiją palaikantį simbolį – „Z“ raidę, tokiais savo veiksmais išniekino oficialiai iškabintą užsienio valstybės herbą. Šie R. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 128 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. nurodo, jog jis ragina nedelsiant šalinti neteisėtą nuosprendį, susikompromitavusius politikus, veikiančius užsienio labui, bei jam pavaldžias tarnybas, teisėjus, prokurorus ir kovoti su tikru nusikalstamumu. Pažymėjo, jog jis yra auka.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė R. Š. paskirtą galutinę bausmę sušvelninti iki 6 mėnesių ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nustatyti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo skirtą įpareigojimą per 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde.

Dėl BK 128 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

5. Pažymėtina, kad nors iš apeliacinio skundo turinio nėra aiškus nuteistojo R. Š. prašymas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti išvadą, jog nuteistasis nesutinka su tuo, jog buvo pripažintas kaltu pagal BK 128 straipsnį. Todėl apygardos teismas vertina, ar apeliantas pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu, padaręs BK 128 straipsnyje numatytą, nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas, kad R. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 128 straipsnyje.

6. Pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu akcentuoti, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023). Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad jis viešoje vietoje priėjo prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados pastato ir geltonos spalvos aerozoliniais dažais apipurškė ant ambasados pastato sienos oficialiai iškabintą Jungtinių Amerikos Valstijų herbą, ant jo nupiešdamas agresorę Rusiją palaikantį simbolį – „Z“ raidę.

8. BK 128 straipsnyje numatyta, kad tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino oficialiai iškabintą užsienio valstybės herbą ar vėliavą, Europos Sąjungos arba tarptautinės viešosios organizacijos vėliavą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. Š. nurodė, kad jo veiksmai buvo savigyna, dėl prieš jį padarytų nusikaltimų. Aplinkybių jis neneigia, faktus pripažįsta. Nepripažįsta, kad yra kaltė. Pripažįsta savo veiksmus, bet mano, kad NATO, JAV, Nyderlandai yra priešas Lietuvos žemei, o ne Rusija yra agresorius. NATO, JAV, Nyderlandai yra agresorius. Rusai yra liberuotojai, kad Rusija yra agresorius tai yra politinis pareiškimas. Kad užrašė „Z“ raidę neneigia (3 t., b. l. 30–35). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytus veiksmus atliko jis, tačiau nemano, jog teisinga sakyti, kad tai yra jo kaltė. <...> Jis veikdamas vienas 2025 m. vasario 13 d., apie 22.50 val. atėjo prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados ir atsinešęs geltonos spalvos aerozolinių dažų balionėlį, jais išpurškė „Z“ raidę ant ambasados ženklo. <...> Buvo apsirengęs juodos spalvos striukę „Armani“ su gobtuvu (2 t., b. l. 41–44). Pažymėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ne tik gali, bet ir turi būti grindžiama ne vien paties asmens prisipažinimu/ neprisipažinimu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau ir kitų byloje esančių duomenų visumos analize. Nagrinėjamu atveju, aptarta nuteistojo pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kaip prisipažinimas, kurį patvirtina byloje surinktų įrodomųjų duomenų visuma, nepaisant to, jog R. Š. nurodė, kad aptariamuose veiksmuose nėra jo kaltės.

10. Iš 2025 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad <...> JAV ambasados Lietuvos Respublikoje iškaba – ženklas, esantis Vilniuje, Akmenų g. 6 <...> yra dalinai apipurkštas aerozoliniais geltonos spalvos dažais <...> (1 t., b. l. 34–45).

11. Iš 2025 m. rugpjūčio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad R. Š. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 13 d. 22.12.40 val. užfiksuotas įeinantis skambutis <...>, kurio sujungimo pradžioje įrenginys buvo prisijungęs prie ryšio bokšto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o sujungimo pabaigoje įrenginys buvo prisijungęs prie ryšio bokšto Vilniuje (duomenys neskelbtini), (pastaba: įvykio metu fiksuotas R. Š. tel. Nr. prisijungimas prie telekomunikacijų bokšto, esančio prie įvykio vietos) (1 t., b. l. 162–164).

12. Iš 2025 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. kovo 7 d., 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. birželio 12 d. R. Š. paskyroje „Facebook“ patalpinta neigiama informacija apie JAV ambasadą, JAV valstybę ir kitus valdymo organus (1 t., b. l. 176–182).

13. Iš 2025 rugsėjo 4 d. kratos protokolo matyti, kad R. Š. gyvenamoje vietoje rasta striukė – juodos spalvos, su gobtuvu, ant striukės rankovės yra baltos spalvos emblema „Armani“ ir aerozolinis dažų balionėlis „belton“ su geltonos spalvos kamšteliu (2 t., b. l. 90–107).

14. Taigi, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog R. Š. aerozoliniais dažais apipurškė ant ambasados pastato sienos oficialiai iškabintą Jungtinių Amerikos Valstijų herbą, ant jo nupiešdamas agresorę Rusiją palaikantį simbolį – „Z“ raidę. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nemotyvuotai ir nepagrįstai teigiama, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas. Byloje nenustatyta tokį skundo argumentą pagrindžiančių duomenų, o tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai pripažino R. Š. kaltu. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės ir įpareigojimų

15. Apeliaciniame skunde nėra prašoma sušvelninti paskirtą kitą bausmę, tačiau teismo posėdžio metu R. Š. gynėja prašė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę iki 6 mėnesių ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nustatyti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo skirtą įpareigojimą per 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

17. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą, ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

18. Nagrinėjamu atveju, R. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų nusikaltimą. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 128 straipsnyje, svetimą turtą pagrobusiam asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. už nesunkų nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį – 9 mėnesius. Taip pat nuteistajam pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį – 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus laiką, skirtą nuvykti į sveikatos priežiūros ir (ar) gydymo įstaigas, arba laiką, skirtą darbinių funkcijų vykdymui; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu, vykimu į sveikatos priežiūros ir (ar) gydymo įstaigas; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šią programą įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

19. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę R. Š., atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nors R. Š. pripažino faktines aplinkybes, tačiau gailėjimosi dėl tokių savo veiksmų neišreiškė, savo veiksmus vertindamas kaip teisės į savigyną realizavimą). Taip pat nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje taip pat atsižvelgta į tai, jog R. Š. baustas administracine tvarka (2025 m. už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, 2024 m. kelių eismo taisyklių pažeidimą), paskutinės skirtos baudos nėra sumokėjęs, neteistas, ieškinys dėl žalos nepareikštas, yra dirbantis (nors pagal Sodros duomenis stabilios, nuoseklios pajamos nefiksuotos, turto neturi). Taip pat pažymėjo, jog atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, baudos bausmės rūšies parinkimas nėra tikslingas. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas aptarė bausmės individualizavimo klausimą, atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, R. Š. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę.

20. Nors nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo skirtą įpareigojimą per 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir matyti, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamus įpareigojimus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog apeliantui skirti įpareigojimai tame tarpe dalyvavimas elgesį keičiančioje programoje yra adekvatūs, proporcingi ir ne per griežti.

21. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Taigi draudimų ir įpareigojimų paskyrimas priklauso teismo diskrecijai. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, paskyrė laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, tame tarpe ir įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šią programą įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Teismo paskirtas įpareigojimas neabejotinai paveiks nuteistąjį ir darys teigiamą įtaką jo elgesiui, todėl darytina išvada, kad pagal bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismui paskyrus BK 48 straipsnyje nustatytus įpareigojimus tame tarpe ir įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

23. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė ir nustatyti įpareigojimai atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka R. Š. asmenybę. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde dėstomi argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.