- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- 2YT-14046-1014/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09028-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2021 m. kovo 17 d. priimtus patvarkymus Nr. S-21-32-4839, Nr. S-21-32-4851 ir grąžinti pareiškėjui neteisėtai nuskaitytus 387,17 Eur.
Nurodė, kad 2021 m. kovo 15 d. Lietuvos antstolių rūmai gavo teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-52-365/2020. Tą pačią dieną Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gavo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-1076/2021 kopiją, pagal kurią pareiškėjas valstybės naudai privalo sumokėti 28 607,74 Eur. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 15 d., 16.40 val. M. P. geranoriškai įvykdė šį įpareigojimą ir pervedė minėtus pinigus VMI, o mokėjimo pavedimą persiuntė Lietuvos antstolių rūmams. 2021 m. kovo 16 d. VMI raštu informavo Lietuvos antstolių rūmus, kad M. P. įvykdė įpareigojimą. Tą pačią dieną vykdomoji byla buvo perduota priverstiniam vykdymui antstoliui Dariui Stakeliūnui, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nors 28 607,74 Eur suma valstybei buvo sumokėta 2021 m. kovo 15 d., antstolis 2021 m. kovo 17 d. atliko priverstinio vykdymo veiksmus, suskaičiavo 1 918,60 Eur vykdymo išlaidų. Iš pareiškėjo sąskaitos buvo nuskaičiuota 387,17 Eur suma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-52-365/2020. Nuosprendis iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-1076/2021, kuriame taip pat nurodyta, kad konfiskuojamas M. P. priklausantis 28 607,74 Eur vertės turtas. Minėti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai įsiteisėjo 2021 m. kovo 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, susijusią su konfiskuojamu turtu, pareiškėjas įvykdė 2021 m. kovo 15 d., 16.40 val., banko pavedimu pervesdamas 28 607,74 Eur sumą į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą. Lietuvos antstolių rūmai teismo vykdomąjį dokumentą gavo 2021 m. kovo 15 d. ir tą pačią dieną raštu (el. parašas suformuotas 15.21 val.) perdavė antstoliui vykdyti. Darytina prielaida, kad antstolis vykdomąjį dokumentą gavo ir vykdomąją bylą Nr. 0032/21/00310 pradėjo iki to momento, kai pareiškėjo vardu buvo atlikta 28 607,74 Eur įmoka į valstybės biudžetą. Pažymėjo, kad pareiškėjas įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju antstolis turėjo pagrindą ir pareigą priimti vykdomąjį dokumentą dėl turto konfiskavimo, išduotą baudžiamojoje byloje, turėjo vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, imantis reikalingų veiksmų, kad šis dokumentas būtų įvykdytas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškino, kad jis dar 2021 m. kovo 5 d., t. y. nuosprendžio įsiteisėjimo dieną, kreipėsi į VMI, prašydamas leisti susimokėti 28 607,74 Eur sumą, tačiau VMI nurodė, kad galima bus susimokėti, kai iš teismo bus gauti dokumentai, ir patarė prieš vykdomojo dokumento gavimą Lietuvos antstolių rūmuose informuoti juos, kad gavus vykdomąjį dokumentą neperduoti jo antstoliui. Pareiškėjas 2021 m. kovo 10 d. išsiuntė Lietuvos antstolių rūmams prašymą, kuriame nurodė, kad nuosprendį nori įvykdyti geranoriškai (be vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui) ir paprašė nurodyti, kam ir į kokią sąskaitą jis turi pervesti 28 607,74 Eur sumą. 2021 m. kovo 15 d. 16.40 val. (tokiu laiku, kurį galėjo paskirti AB SEB bankas) pareiškėjas geranoriškai sumokėjo 28 607,74 Eur. 2021 m. kovo 16 d. VMI informavo Lietuvos antstolių rūmus apie įvykdytą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas sutiktų mokėti 202,14 Eur administravimo išlaidas, tačiau nesutinka mokėti 1 716,46 Eur atlygio antstoliui.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 2021 m. kovo 16 d. antstolio patvarkymu Nr. S-21-32-4676 priimtas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-365/2020 dėl 28 607,74 Eur išieškojimo iš skolininko M. P. išieškotojos VMI naudai. Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismo nuosprendis, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2021 m. kovo 5 d.
Antstolis 2021 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-21-32-4839 paskaičiavo skolininkui iš viso 1 918,60 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro 202,14 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 1 716,46 Eur atlygis antstoliui.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. kovo 17 d. priimtas antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-32-4851 (priverstinai nurašomų lėšų suma – 1 918,60 Eur).
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2021 m. kovo 17 d. patvarkymus Nr. S-21-32-4676 ir Nr. S-21-32-4851. Skundą grindžia tuo, kad pareiškėjas įsiskolinimą geranoriškai sumokėjo 2021 m. kovo 15 d., todėl antstolis nepagrįstai paskaičiavo 1 716,46 Eur atlygį antstoliui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos; išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.15 papunktyje nustatyta, kad atlygis antstoliui už sumos nuo 14 500 iki 29 000 eurų išieškojimą yra 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 160 eurų. Nagrinėjamu atveju antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.15 papunkčiu, paskaičiavo 1 716,46 Eur atlygį antstoliui (28 607,74 Eur x 6 proc.). Pareiškėjo teigimu, tokio dydžio atlygis yra neprotingo dydžio.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-184/2012, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 798 matyti, kad J. P. už pareiškėją 2021 m. kovo 15 d. 16.40 val. į VMI sąskaitą sumokėjo 28 607,74 Eur. VMI 2021 m. kovo 16 d. 16.27 val. išsiuntė Lietuvos antstolių rūmams raštą, kuriuo informavo, jog M. P. 2021 m. kovo 15 d. sumokėjo 28 607,74 Eur, nurodė, jog įmoka apskaityta 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos antstolių rūmai šią informaciją persiuntė antstoliui 2021 m. kovo 17 d. Antstolis vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 2021 m. kovo 16 d. Taigi, nors šiuo atveju antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, nesant tam akivaizdžių kliūčių, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai pareiškėjas 28 607,74 Eur sumą faktiškai sumokėjo dar iki antstolio 2021 m. kovo 16 d. patvarkymo, kuriuo buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši aplinkybė laikytina esmine, sprendžiant dėl atlygio antstoliui dydžio.
Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti pareiškėjo (skolininko) elgesį. Pareiškėjo paaiškinimais, jis dar 2021 m. kovo 5 d., t. y. nuosprendžio įsiteisėjimo dieną kreipėsi į VMI, prašydamas leisti susimokėti 28 607,74 Eur sumą, tačiau VMI nurodė, kad galima bus susimokėti, kai iš teismo bus gauti dokumentai ir patarė prieš vykdomojo dokumento gavimą Lietuvos antstolių rūmuose, juos informuoti, kad gavus vykdomąjį dokumentą jis nebūtų perduotas antstoliui. Kaip nurodo pareiškėjas, jis telefonu susisiekė su Lietuvos antstolių rūmais ir 2021 m. kovo 10 d. išsiuntė prašymą neteikti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui. Byloje esantis elektroninis laiškas patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 10 d. Lietuvos antstolių rūmams elektroniniu paštu išsiuntė prašymą, kuriame nurodė, jog nuosprendį nori įvykdyti geranoriškai (be vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui) ir paprašė nurodyti, kam ir į kokią sąskaitą jis turi pervesti 28 607,74 Eur sumą. Tačiau Lietuvos antstolių rūmai, 2021 m. kovo 15 d. gavę Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-52-3652020, tą pačią dieną pateikė jį vykdyti antstoliui. Pareiškėjas vykdomąjį dokumentą taip pat įvykdė tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 15 d., t. y. dar iki antstoliui priimant jį vykdyti. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas nuo pat nuosprendžio įsiteisėjimo dienos buvo aktyvus, bendradarbiavo su VMI ir Lietuvos antstolių rūmais, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas geranoriškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki jo įvykdymo (2021 m. kovo 15 d.) praėjo neilgas laiko tarpas. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl šalyje paskelbto karantino bankas negalėjo jam pasiūlyti vizitui, kurio metu pareiškėjas galėtų atlikti pavedimą, ankstesnio laiko kaip 2021 m. kovo 15 d. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti šiais pareiškėjo paaiškinimais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė itin išimtinė situacija, kuri sudaro pagrindą priteisti antstoliui mažesnį už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimą. Teismo vertinimu, šioje ekstraordinarioje situacijoje protinga ir teisinga atlygio antstoliui suma būtų 200 Eur. Taigi iš viso pareiškėjo mokėtina vykdymo išlaidų suma sudaro 402,14 Eur (200 Eur atlygis antstoliui ir 202,14 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies – antstolio 2021 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-32-4839 ir 2021 m. kovo 17 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-32-4851 dalys, kuriose išieškotina vykdymo išlaidų suma viršija 402,14 Eur sumą, naikintinos. Nustačius, kad išieškotina vykdymo išlaidų suma sudaro 402,14 Eur, pareiškėjo reikalavimas grąžinti jam antstolio nuskaitytą 387,17 Eur sumą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų patenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio 2021 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-32-4839 ir 2021 m. kovo 17 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-32-4851 dalis, kuriose išieškotina vykdymo išlaidų suma viršija 402,14 Eur sumą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.